af1e09bb-aec4-479d-9a67-83e73eaedbe5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-1204-265/2014Teisėjas M. Dobrovolskis             (Proceso Nr. 2-06-3-14178-2013-8)                          Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo E. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Z.

R. ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 10 000 Lt skolos, 2 000 Lt palÅ«kanų už laiku negrÄ Å¾intÄ skolÄ , kurios skaičiuojamos nuo pakvitavimo suraÅ¡ymo, t.y. nuo 2008-04-02, iki raÅ¡ytinės pretenzijos suraÅ¡ymo atsakovui, t.y. iki 2013-10-30, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui vienam mėnesiui paskolino 10 000 Lt, o atsakovas nurodė, kad papildomai jai sumokės 2 procentų palÅ«kanas nuo paskolintos sumos.

Tokiu bÅ«du atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 10 200 Lt iki 2008-05-02. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas skolos negrÄ Å¾ino ir tik nuo 2008 metų gruodžio mėn. pabaigos pradėjo dalimis mokėti palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ skolos sumÄ , žadėdamas savo įsipareigojimus įvykdyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-08 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo E. M. 8 808,59 Lt skolÄ , 767,19 Lt sutartinių palÅ«kanų, priskaičiuotų iki 2013-10-30, ir 713,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei Z.

R.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas, vadovaudamasis suformuluotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl 2 proc. mėnesinių palÅ«kanų, kas sudaro 24 proc. per metus palÅ«kanų už suteiktÄ 10 000 Lt paskolÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs tai, kad paskolos sutartį (pakvitavimÄ ) ieÅ¡kovei suraÅ¡ytÄ pateikė atsakovas, todėl, vadovaudamasis CK 6.193 str. 4 d. nuostatomis, teismas konstatavo, jog sutarties nuostatos turi bÅ«ti vertinamos atsakovo nenaudai.

Be to, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad Å¡alys galėjo tartis dėl 2 proc. metinių palÅ«kanų, kurios sudaro 200 Lt per metus ir yra daugiau nei du kartus mažesnės nei procesinės palÅ«kanos, kurias numato CK 6.210 str. 1 d., taip pat mažesnės nei indėlio palÅ«kanos, kurios buvo 2008 metais. Be to, jeigu, anot atsakovo, jis yra grÄ Å¾inęs skolÄ su palÅ«kanomis ir visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kove, tai atsakovas ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾inęs daugiau palÅ«kanų, nei turėjo grÄ Å¾inti.

Atsakovo teiginys, kad jis pats nežinojo skolos likučio, todėl permokėjo ieÅ¡kovei, yra mažai tikėtinas, nes atsakovas turėjo žinoti savo skolos ieÅ¡kovei dydį, nes skola, kaip nurodo atsakovas ir liudytoja D. U., buvo grÄ Å¾inama iÅ¡ atsakovo tam skirtų pinigų. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ viso atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 11 200 Lt, o kadangi Å¡alys nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo, teismas, vadovaudamasis CK 6.54 str. nuostatomis, dalį sumokėtos skolos įvertino kaip sumokėtas palÅ«kanas, o kitÄ dalį kaip pagrindinę skolÄ .

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog teismas nevertino aplinkybės, kad Å¡alys daugelį metų bendravo , palaikė gerus santykius, todėl buvo abipusis pasitikėjimas. Dėl Å¡ių priežasčių skolinant pinigus nebuvo rengiamas sutarties tekstas, kuris iÅ¡samiai reglamentuotų paskolos santykius. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad ieÅ¡kovė nuolat skolino pinigus ir turėjo patirtį suteikiant paskolas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad pakvitavime pinigų grÄ Å¾inimo terminas nenurodytas. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė ir teigė, kad pinigai buvo paskolinti vienam mėnesiui, tačiau ieÅ¡kovė, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, turėjo reikalauti grÄ Å¾inti pinigus praleidus vieno mėnesio terminÄ , tačiau tokį reikalavimÄ pateikė po penkių metų. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog buvo susitarta dėl 2 procentų mėnesinių, o ne metinių palÅ«kanų.

Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė jam, o teismo sprendimÄ grindė prielaidomis. Nurodė, jog teismas vertindamas įrodymus turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl 2 procentų mėnesinių, o ne metinių palÅ«kanų.

Taip pat nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovas nėra tinkamai įvykdęs prievolės, patvirtina ir tai, kad ji jam nėra iÅ¡davusi pakvitavimo. Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog Å¡alys tarėsi ne dėl metinių, o mėnesinių palÅ«kanų normos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog mažai tikėtina, kad Å¡alys galėjo tartis dėl 2 proc. metinių palÅ«kanų, kurios sudaro 200 Lt per metus ir yra daugiau nei du kartus mažesnės nei procesinės palÅ«kanos, kurias numato CK 6.210 str. 1 d., taip pat mažesnės nei indėlio palÅ«kanos, kurios buvo 2008 metais. Netgi CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu.

Taip pat logiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog netgi ir pripažinus, kad atsakovas yra grÄ Å¾inęs skolÄ su palÅ«kanomis ir visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kove, tokiu atveju atsakovas ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾inęs daugiau palÅ«kanų, nei turėjo tai padaryti. Å ias iÅ¡vadas teismas padarė vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, paremtu logikos dėsniais, susiedamas juos su objektyvia realybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, 24 procentai metinių palÅ«kanų yra protingas dydis, atitinkantis realiÄ pinigų kainÄ .

Tuo tarpu 2 procentų metinių palÅ«kanų dydis neįtikėtinai mažas įvertinus aplinkybę, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl atlygintinų palÅ«kanų dydžio. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad Å¡alys tarėsi dėl mėnesinių, o ne metinių palÅ«kanų. Å i įrodymų tikėtinumo taisyklė nuosekliai plėtojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo;

įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014.).              Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nėra teisinio pagrindo sutikti, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovė turėjo patirties skolinant pinigus ir sutartyje nebuvo numatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas. Pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės nustatant palÅ«kanų dydį.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės turima patirtis skolinant pinigus leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ji, iÅ¡manydama paskolos teisinius santykius ir pinigų kainÄ , nebÅ«tų susitarusi dėl palÅ«kanų, kurių dydis mažesnis nei indelio. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas ir jo pažeidimas turi įtakos reikalavimo teisės atsiradimui ir delspinigių skaičiavimui. Tuo tarpu su palÅ«kanų dydžiu tai visiÅ¡kai nesusiję. Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog ieÅ¡kovė, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, turėjo reikalauti grÄ Å¾inti pinigus praleidus vieno mėnesio terminÄ , tačiau tokį reikalavimÄ pateikė po penkių metų.

Pažymėtina jog nuspręsti, ar kreiptis į teismÄ , bei nuspręsti, kada tai padaryti, iÅ¡imtinai turi teisę tik ieÅ¡kovė. Nepriklausomai nuo to, kada ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , atsakovas privalo mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais, kurie atlieka mokėjimo funkcijÄ . Aplinkybę, kad atsakovas nėra visiÅ¡kai įvykdęs prievolės ieÅ¡kovei, patvirtina ir aplinkybė, jog jis nėra iÅ¡ jos gavęs nei pakvitavimo apie įvykdytÄ prievolę, nei paskolos dokumento, kuris patvirtintų, kad prievolę jis įvykdė tinkamai (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).

Priešingai nei nurodo apeliantas, būtent jam kyla pareiga įrodyti, jog prievolę ieškovei jis įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis).             Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                           Kolegijos pirmininkas                                                                           Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Jolanta Gailevičienė                                                                                                            Irma Čuchraj