af1af17e-4e4e-4a14-bd75-5796e67b3afa · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-954/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00041-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui, nuteistajam Ž.

Ž., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtos bausmės: - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę, ir Ž. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtÄ bausmę įskaitytas kaltinamojo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 13 d. 12:15 val. iki 2021 m. gegužės 14 d. 13:40 val., t. y. dvi paros, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota iÅ¡ Ž. Ž. 180 Eur, likusi pinigų suma, paimta iÅ¡ kaltinamojo kratos metu, grÄ Å¾inta kaltinamajam. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ž. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 18 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 180 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, 1,809 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,424 g narkotinės medžiagos – kokaino, supakuotÄ Ä¯ du plastikinius paketėlius.

2. Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį dalinai susmulkintų glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, kurių bendroji masė yra 1,886 g., turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – psilocino, savo gyvenamojoje vietoje-bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 13 d., 10.45 val., kai kratos metu jie buvo rasti ir paimti.

3. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad atsižvelgdamas iÅ¡ visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad net ir paskyrus Ž. Ž. minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, savo rÅ«Å¡imi ji bÅ«tų per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros, nustatant maksimalų Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies terminÄ ir paskiriant asmeniui atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius koreguoti jo elgesį teigiama linkme, t. y. bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Teismas taip pat vertina esant tikslinga uždrausti kaltinamajam bausmės vykdymo metu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kadangi kaltinamasis, kaip pats nurodė, narkotines medžiagas vartojo, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas gali sukelti priklausomybę, ir nors kaltinamasis nurodo Å¡iuo metu savo gyvenimo bÅ«dÄ pakeitęs ir nebesisvaiginantis, siekiant iÅ¡vengti pasikartojančio neteisėto elgesio ateityje, kaltinamajam skirtinas minėtas draudimas.

4. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o 2022 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį pakeisti: Ž. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; Ž. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirti 15 parų areÅ¡to bausmę. Bausmę (15 parų areÅ¡to bausmę) skirtÄ už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, įvykdymÄ subendrinti apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir paskirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

LikusiÄ 2022 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 4.1. Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai įvertino kaltininko prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si kaip tam tikrÄ iÅ¡imtinę, netgi iÅ¡skirtinę aplinkybę, o toks netinkamas Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės suabsoliutinimas iÅ¡ esmės ir lėmė teismo sprendimÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Eilėje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių (Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-4S1/2014, Nr. 2K-477-746/2015 ir k.t.) pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę, visoms bausmės individualizavimui turinčioms reikÅ¡mės aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojama reikÅ¡mė. 4.2.

Prokuroras nurodo, kad visos aplinkybės (Ž. Ž. charakteristika, aplinkybė, kad yra neteistas, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba) yra teisingos. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybė ar Å¡eimyninės aplinkybės yra įvertinamos skiriant bausmę, nustatant jos rūšį ar dydį, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 1A-491-495/2017). Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobÅ«džio aplinkybes. Å ioje byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti Ž. Ž. 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės neleidžia nei nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rÅ«Å¡inis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, nei Ž.

Ž. asmenybę vertinti kaip ženkliai mažiau pavojingÄ . 4.3. Skundo autorius pažymi, kad nuosprendyje nurodoma aplinkybė, jog Ž. Ž. disponuotas narkotinių medžiagų kiekis ne itin ženkliai virÅ¡ija nedidelį tokios medžiagos kiekį, nelaikytina pagrindu vertinti vieno iÅ¡ Ž. Ž. įvykdyto tyčinio nusikaltimo (BK 260 straipsnio 1 dalis) pavojingumÄ , kaip ženkliai mažesnį, negu tipinis, rÅ«Å¡inis tokių nusikalstamų veikos pavojingumas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia neginčijamai konstatuoti, kad nusikalstamos veikos, o tame tarpe ir BK 260 straipsnio 1 dalies numatyta veika, įvykdytos tiesiogine tyčia.

Šios aplinkybės reikšmė teismo nuosprendžiu nėra tinkamai įvertinta ir nors tai yra būtinasis BK 260 straipsnio numatyto nusikaltimo požymis, svarbu įvertinti tai, kad Ž. Ž. jau prieš jo įvykdytas veikas liudytojui „Nr. 1 “ buvo žinomas kaip asmuo sistemingai platinantis narkotines medžiagas, taigi Ž. Ž. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar vienkartiniai, priešingai tai tam tikros Ž. Ž. „papildomos“ (turimais duomenimis Ž. Ž. dirbo ir turėjo tam tikras pajamas) veiklos epizodai, liudijantys apie gaunamas neteisėtas pajamas. 4.4.

Skunde pažymima, kad BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Nuosprendyje neaptarta įvykdyto nusikaltimo negatyvaus motyvo ir tikslų įtaka. Bylos aplinkybių apraÅ¡ymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas pripažįsta, kad Ž. Ž. veikė savanaudiÅ¡kais motyvais, tačiau lieka neaiÅ¡ku ar savanaudiÅ¡ki motyvai, kaip ir nusikalstamos veikos stadija (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas) teismo buvo vertintos ir ar į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės rūšį ir jos dydį.

Akivaizdu, kad neigiami nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai turi įtakos nustatant bausmės rūšį, jos dydį (didėjimo linkme). Pakankamai didelę reikÅ¡mę turi ir nusikalstamos veikos stadija, nes esant rengimosi ar pasikėsinimo stadijai gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė negu už baigtÄ nusikaltimÄ (kas nustatyta Å¡ioje byloje). 4.5. Skundo autorius nurodo, kad teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bausmės taikymas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį sankcijos ribose aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauti teisingumo principui.

Teismo nurodytos aplinkybės nėra iÅ¡imtinės, leidžiančios konstatuoti mažesnį kaltininko ar jo padarytų dviejų sunkių nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Tokių aplinkybių iÅ¡imtinėmis nepripažįsta nei Lietuvos apeliacinis teismas (Nr. 1A-103-307/2018), nei Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2K-125-689/2021). PrieÅ¡ingai, eilėje nutarčių pažymėta, kad teisingumo principas pažeidžiamas ir teismui skiriant aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, neatitinkančiÄ nei nusikalstamos veikos, nei kaltinamojo asmenybės pavojingumo (2K-452/2012, 2K-276-1073/2020).

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė palikti Kauno apylinkės teismo nuosprendį nepakeistÄ . Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo Ž. Ž. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Prokuroras skunde kelia tik nuteistajam Ž. Ž. paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , praÅ¡ydamas skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir nuteistajam skirti įstatyme numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pirmiausia pastebėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

8. Bausmės paskirtis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.

Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

9. Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, Nr. 2K-64-303/2018).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis (1,809 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,424 g narkotinės medžiagos kokaino), t. y. pardavė jas liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, taip tiesiogine tyčia padarydamas sunkų nusikaltimÄ . Å i Ž. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skiriama laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmė.

Taigi, baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Be to, Ž. Ž. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį dalinai susmulkintų glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, kurių bendroji masė yra 1,886 g, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – psilocino. Ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai.

Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areÅ¡tu. Kaip jau nurodyta, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu Ž. Ž. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė Å¡velnesnę nei Å¡io straipsnio dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , paskiriant įpareigojimus. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas Ž.

Ž. paskyrė laisvės apribojimÄ 4 (keturiems) mėnesiams, nustatydamas įpareigojimus. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui.

11. Skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama nustačius tik kokias nors iÅ¡imtines aplinkybes. Å ios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu, ypatingai akcentuojant kaltininko asmenybę, kurios vertinimas gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas.

Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tai ne kartÄ yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019).

12. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ pagrindė veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir nuteistojo Ž. Ž. asmenybę, tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų padarymo apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž. padarė vienÄ sunkų tiesiogine tyčia padarytÄ nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž. neteistas (2 t., b. l. 97-98), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 100-102), dirba (2 t., b. l. 104) ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 132), 2021 m. dalyvavo mokymuose (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 133-135). Apylinkės teismas vertino ir tai, kad Ž. Ž. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę dėl narkotinės medžiagos pardavimo pripažino visiškai, paaiškino visas su kaltinimu susijusias aplinkybes, taip pat visiškai pripažino kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kritiškai įvertino savo veiksmus, gailėjosi.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nuo nusikaltimo padarymo yra praėję beveik dveji metai, naujų ikiteisminių tyrimų Ž. Ž. atžvilgiu nepradėta, administracinių nusižengimų nepadaryta, o kaltinamojo elgesys – atsiribojo nuo žmonių, kurie svaiginosi, kompanijos, dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, planuoja tęsti mokslus, kadangi sieja ateitį su darbu šioje srityje, t. y. turi aiškius bei konkrečius ateities tikslus, – rodo nuteistojo žymias pastangas keisti savo elgesį išimtinai teigiama linkme.

13. Visų Å¡ių aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepaneigiant nei padarytos veikos, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, vis tik, bylos medžiaga rodo mažesnį pavojingumÄ tiek veikos, tiek kaltininko asmenybės, atsižvelgiant ir į parduotos narkotinės medžiagos kiekį (1,809 g), ne itin ženkliai virÅ¡ijantį nedidelį tokios medžiagos kiekį, taip pat nepasitvirtinus liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, teiginiams, kad Ž. Ž. žinojo kaip asmenį, kuris platina narkotines medžiagas. Apklausiamas apygardos teisme nuteistasis patvirtino, kad stipriai pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , labai gailisi, nebendrauja su besisvaiginančiais asmenimis, nebevartoja psichikÄ veikiančių medžiagų, dirba, turi planų tobulėti darbinėje veikloje (2 t., b. l. 189).

14. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju yra nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės skyrimas Ž. Ž. pasiektų iÅ¡ esmės tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje bÅ«tų neteisingas, o prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam privalomai skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumo Å¡ioje byloje pernelyg formalizuoti, padaryti neįvertinus duomenų visumos. Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020), tuo tarpu laisvės apribojimo bausmės skyrimas savo esme nėra prieÅ¡ingas bausmės tikslams, bet yra vienas iÅ¡ teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti.

Å iuo atveju nuteistajam Ž. Ž. paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, kartu paskiriant bausmės tikslus padėsiančius įgyvendinti įpareigojimus, neabejotinai sukels nuteistajam neigiamas pasekmes ir padės pasiekti nubaudimÄ kaip bausmės tikslÄ , leis atitinkamÄ laiko tarpÄ produktyviai kontroliuoti nuteistojo elgesį laisvėje ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neardant turimų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių.

15. Ir nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jas vertinant atskirai, iÅ¡ties nepasižymi iÅ¡skirtinumu, tačiau Å¡velnesnės bausmės paskyrimui Å¡iuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-303/2020) ir iÅ¡vada, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas Ž. Ž. neatitinka teisingumo principo, todėl prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktÄ diskrecijÄ nustatyti nuteistajam teisingÄ bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį.

Å ioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad nuteistojo Ž. Ž. jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o suteikti galimybę keisti gyvenimo bÅ«dÄ , dirbti ir bÅ«ti naudingu Å¡eimai bei visuomenei. Taigi, nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus, laikytina teisinga bei padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei proporcinga bausme.

16. Apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymai apie tai, kad žinojo nuteistÄ jį kaip asmenį, kuris platina narkotines medžiagas, Å¡io argumento nepagrindė jokiais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Akivaizdžių įrodymų, kad Ž. Ž. sistemingai užsiėmė prekyba narkotine medžiaga neužfiksuota nei paties nuteistojo parodymuose, nei slapto sekimo protokole ir pažymoje dėl slapto sekimo, nei elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, pokalbių suvestinėje.

Kita byloje esanti medžiaga (tarnybinis praneÅ¡imas dėl nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolas ir prie jo pridėtos pokalbių stenogramos, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kratos protokolas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados) patvirtina nuteistojo Ž. Ž. duotus parodymus apie tai, kad apie 2 metus laiko nepastoviai vartoja narkotines medžiagas, pagrinde tai yra kokainas, kartais vartoja kanapes.

Nusipirkęs narkotines medžiagas – kokainÄ , jį laikydavo nuomojamame bute adresu, (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) apie 18 val. nepažįstamam vyrui pardavė miltelių, kurių sudėtyje buvo kokaino, ir už tai gavo 180 eurų. Byloje esantys įrodymai nepaneigė Ž. Ž. parodymų, kad narkotines medžiagas įsigydavo asmeninėms reikmėms. Byloje nustatyta, kad Ž. Ž. pats vartojo psichotropines medžiagas. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Ž.

Ž. šlapime rasta ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, pėdsakų kokaino, pėdsakų kokaetileno (2 t., b. l. 96), ant 2021 m. gegužės 13 d. rastų ir kratos metu pas Ž. Ž. paimtų plastikinių užspaudžiamų maišelių bei užrakinamos dėžutės vidinių paviršių ir ant elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, ant metalinio smulkintuvo vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (2 t., b. l. 5-9).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, laikytina pagrįsta apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog nuteistasis siekė iÅ¡ nusikalstamos veikos pasipelnyti ir parduodamas narkotinę medžiagÄ siekė veikti sistemingai.

17. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).

18. Bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryÅ¡kiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

19. Å ios teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ sustiprina ir aptartos aplinkybės, apibÅ«dinančios nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Suprantama, kad Å¡ios aplinkybės nepaÅ¡alina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau kartu su nustatytomis aplinkybėmis, sudaro pagrindÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, Å¡velninti atsakomybę, juolab, kad po nusikalstamos veikos padarymo, kaip jau minėta skundžiamame nuosprendyje, yra praėję beveik dveji metai, per kuriuos nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistojo veiksmai buvo ne dėsninga, tačiau atsitiktinė nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas neteisingai vertino padarytų veikų pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę, ir kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

20. Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, parinkta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai atitinka bausmės paskirtį bei iÅ¡ esmės dera su teisingumo principo įgyvendinimu. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti prokuroro skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė