af1a7bec-0ec4-4801-8ac7-fa7ec68a6bf2 · Lietuvos apeliacinis teismas

? LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS (S) N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kovės S. R. ieÅ¡kinį atsakovui Luminor Bank AS dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Luminor Bank AS, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento laidavimo sutartis Nr. LKK 07/12/26D ir LKK 07/12/27D sudarytas 2007 m. gruodžio 12 d. tarp Nordea Bank Finland Plc, kurio teises perėmė Luminor Bank AS, ir S. R..

2. Atsakovas Luminor Bank AS ir trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

3. Tretieji asmenys V. M. R. ir A. R. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį patenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukė civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės S. R. ieÅ¡kinį atsakovui Luminor Bank AS dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, konstatavęs ieÅ¡kinio tapatumÄ ginčui, iÅ¡spręstam įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu priimtas Luminor Bank AS 1 900 Eur dydžio ieškinio dalies atsisakymas ir patenkinta kita ieškinio dalis – iš S. R. priteista 81 716,94 Eur skola, 16 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 41 152,82 Eur sumos, 5 proc. dydžio palūkanos nuo 40 564,12 Eur sumos bei 2 309,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas ir priteista 61 434 Eur skola, 8 proc. metinės palūkanos nuo 41 152,82 Eur sumos bei 5 proc. metinės palūkanos nuo 20 282,06 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje jau buvo įvertintas 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutarčių Nr. LKK 07/12/26D ir LKK 07/12/27D galiojimas bei įsipareigojimų pagal jas apimtis.

6. Be to, teismas pažymėjo, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo atmestas argumentas, jog Luminor Bank AS praleido įstatyme numatytÄ 3 mėnesių senaties terminÄ ieÅ¡kiniui laiduotojo atžvilgiu pareikÅ¡ti. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismas nesutiko su S. R. aiÅ¡kinimu dėl aplinkybės, jog Luminor Bank AS nepasinaudojo teise iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ jo naudai hipoteka įkeisto tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, kuri sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimÄ laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų skolininko turtÄ , tik subsidiariojo laidavimo atveju, o nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis Å¡alys susitarė dėl solidariosios laiduotojos atsakomybės, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas neprivalo pasinaudoti laiduotojos nurodymu ir pirmiausia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į pagrindinių skolininkų turtÄ .

Kitoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismas atmetė ir S. R. argumentÄ , kad ji atleistina nuo atsakomybės, nes ieÅ¡kovas atsisakė kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo – hipotekos.

7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje S. R. reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl tų pačių 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o reikalavimÄ grindžia tuo, jog dėl banko veiksmų jos, kaip laiduotojos, prievolės apimtis susidarė du kartus didesnė nei ta, už kuriÄ ji laidavo.

8. Teismas nurodė, kad civilinė byla nutraukiama, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (arba nutartis priimti ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimÄ dėl ginčo Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alimis tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Å ioje byloje teismui nekilo abejonių, kad ginče dalyvauja tie patys subjektai kaip ir iÅ¡nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje, o jų skirtingos procesinės padėtys nekeičia esmės.

10. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. R. reikalavimÄ grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji grindė savo atsikirtimus iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje – jog laidavimas yra pasibaigęs, skolos suma yra per didelė ir virÅ¡ija kredito gavėjų skolÄ , o tÄ esÄ lėmė banko veiksmai – per ilgas nesiėmimas iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.

11. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje priteisdamas iÅ¡ S. R. skolÄ bei palÅ«kanas pagal ginčijamas laidavimo sutartis, teismas atmetė S. R. argumentus dėl laidavimo sutarčių galiojimo (dėl jų pasibaigimo bei dėl laidavimo prievolės apimties nepagrįstumo), taip pat vertino Luminor Bank AS veiksmus vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl skolos priteisimo paliko iÅ¡ esmės nepakeistÄ , tik sumažino priteistinų palÅ«kanų dydį. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų vertinimu, ginčo laidavimo sutartys yra galiojančios ir jų pagrindu pagrįstai priteista skola.

12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas bylÄ , niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), todėl iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ginčo Å¡alių santykius teismas vertino bei tyrė, ar nėra pagrindo pripažinti sandorius niekiniais. Be to, apskųstoje nutartyje teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, siekdama panaikinti savo prievoles pagal laidavimo sutartis, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors lingvistine prasme nesutampa ieÅ¡kinio reikalavimų formuluotės, tačiau akivaizdu, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia to paties rezultato – iÅ¡vengti pagal laidavimo sutartis atsiradusios prievolės. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. IeÅ¡kovė S. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 8.1.

NeiÅ¡tyrus konkrečių aplinkybių padaryta vienasmenė teisėjo iÅ¡vada dėl įrodymų reikÅ¡mės, nėra tinkamas įrodymų tyrimas ir vertinimas sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . 8.2. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vien tik ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikÅ¡to kito ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso – vienoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikÅ¡tuose ieÅ¡kiniuose, jeigu ieÅ¡kovų reikalavimai (ieÅ¡kinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti civilinę bylÄ dėl tapatumo. 8.3.

Skundžiamoje nutartyje paminėtose abiejose civilinėse bylose siekiama skirtingo teisinio rezultato – vienu atveju siekiama paneigti sandorių teisėtumÄ , o kitu atveju siekiama prisiteisti pagal tuos sandorius atitinkamÄ pinigų sumÄ , todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad bylose pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai tapatÅ«s.

2. Tretieji asmenys A. R. ir V. M. R. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su skundu sutiko, prašė jį tenkinti.

3. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

3. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal S. R. ieškinį iškelta civilinė byla yra tapati kitai jau išnagrinėtai civilinei bylai. Atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog skiriasi civilinių bylų dalykas.

4. CPK 293 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Vadinasi, kad bÅ«tų galima nutraukti bylÄ minėtu teisiniu pagrindu, neužtenka nustatyti bylų dalinio tapatumo, o turi bÅ«ti konstatuotos visos trys sutaptys – Å¡alių, bylos dalyko bei bylos pagrindo. Analizuojamu atveju nėra ginčijamas nagrinėjamos bylos Å¡alių bei bylos pagrindo tapatumas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau iÅ¡nagrinėtai bylai, todėl apeliacine tvarka vertintinas bylų dalyko tapatumo klausimas.

5. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Ä®vertinti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginčija ieÅ¡kovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais, o vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos bÅ«das, bet ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

6. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas identifikavo, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau nesutiktina su apskųstoje nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija, jog laidavimo sandorių galiojimo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020.

7. Pirmiausia pastebėtina, kad teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl laidavimo sandorio nuginčijimo. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalį teismui, nagrinėjančiam ginÄÄ dėl reikalavimo įpareigoti atsakovÄ vykdyti prievoles, kylančias iÅ¡ sandorio, net ir nesant atitinkamų Å¡alies reikalavimų, atsiranda pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog pagal CK 1.78 straipsnį negaliojantys sandoriai skirstomi į niekinius ir nuginčijamus.

Nuginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik priėmus teismo sprendimÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba prieÅ¡ieÅ¡kinį (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys). IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad civilinėje byloje pagal Luminor Bank AS ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sandorius nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas (prieÅ¡ieÅ¡kinio forma) dėl Å¡ių sandorių pripažinimo negaliojančiais nuginčijamų sandorių teisiniais pagrindais.

8. Susipažinus su S. R. ieÅ¡kiniu atsakovui Luminor Bank AS nustatyta, kad siekiant pripažinti 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sandorius negaliojančiais nėra akcentuojama, kad Å¡ie laidavimo sandoriai yra niekiniai, bet reiÅ¡kiamas reikalavimas CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, tai yra nuginčijamo sandorio teisiniu pagrindu. Toks reikalavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vien tik lingvistiÅ¡kai besiskiriantis nuo reikalavimo priteisti skolÄ pagal laidavimo sandorį, teismui savo iniciatyva įvertinus, ar toks sandoris nėra akivaizdžiai niekinis. Esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina, kad atskirajame skunde pagrįstai teigiama, jog nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtos kitos civilinės bylos dalykas nesutampa.

9. Apibendrinant tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl atskirasis skundas tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylÄ pagal S. R. ieÅ¡kinį atsakovui Luminor Bank AS dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjas Gintaras Pečiulis