af19d1b3-2f2d-4738-9885-4ef8a575fdd7 · Panevėžio apygardos teismas

Bylos Nr                                                              Bylos Nr. 1-65-168/2011                                                            Teisminio proceso Nr. 54-1-00230-10                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:                 (S)                                                                  1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.7.; 1.2.3.2.9.;1.2.14.3.2.;                                                                  1.2.29.3.;1.1.8.7.1.;1.1.8.7.9.;1.1.7.2.7.;1.1.7.2.8.;                                                                 1.1.9.6.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.; 2.1.15. 2.1.15.3.3.2.                                                                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                           N U O S P R E N D I S                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                  2011 m. liepos mėn. 1 d.                                                             Panevėžys           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, gynėjams advokatams Vytautui Kazlauskui ir Raimundui Kurkliečiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V.

C. ir D. Č., jų atstovui advokatui V. K. V. Antanėliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:           I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Biržuose, (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:     1) 2006-10-20 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai) – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2007-09-14 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, Biržų rajono apylinkės teismo 2006-10-20 nuosprendžiu paskirta neatlikta 6 mėnesių 22 dienų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areÅ¡to bausme,      2) 2007-11-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str.1 d., 178 str. 2 d.

– 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2006-10-20 nuosprendžiu paskirta ir Biržų rajono apylinkės teismo 2007-09-14 nutartimi pakeista arešto bausmės neatlikta dalimi jas sudedant, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo,     3) 2010-02-22 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 7 MGL (910 Lt) bauda,     4) 2010-05-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.1 d.

– 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2010-02-22 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 MGL (910 Lt) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 7 MGL (910 Lt) bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.;           V.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Biržuose, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:   1) 2007-07-09 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 2 MGL (260 Lt) bauda,    2) 2008-03-13 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-07-09 Biržų rajono baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 MGL bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant auklėjimo poveikio priemones. 2008-08-08 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2008-03-13 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria V. L. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d., panaikinta ir byla dėl šios veikos nutraukta LR BK 3 str. 1 d. 4 p. tvarka,     3) 2008-07-17 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d.

– 35 parų arešto bausme,     4) 2008-08-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-17 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008-08-08 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda,     5) 2008-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.

– 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-08-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 2 MGL (260 Lt) bauda. 2009-05-06 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 11 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas nusikaltimais, numatytais LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , N u s t a t o:

        Kaltinamieji I. M. ir V. L. 2010 m. gegužės 23 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, L. Č. priklausančios sodybos kieme, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, ypatingai žiauriai nužudė du žmones, iÅ¡ kurių vienas buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tokiomis aplinkybėmis: V. L. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam Å .

Č. į veidÄ , po ko jam parkritus ant žemės, I. M. metaliniu ratlankiu smogė Å . Č. į galvos sritį ir abu nutempę Å . Č. į kitÄ vietÄ , bendrai veikdami – metaliniu profiliu (kampuočiu), mediniu pagaliu ir kastuvu, sudavė jam smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, kojomis Å¡okinėjo ant nukentėjusiojo Å . Č. galvos, pilvo ir kitų kÅ«no vietų, tokiu bÅ«du ne mažiau kaip devyniolika smÅ«gių padarydami jam muÅ¡tines žaizdas kaktoje, kairiame skruoste, lÅ«pose, smakre ir pakauÅ¡yje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, odos nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡iniame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvas kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių lūžius, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžius, kraujo iÅ¡siliejimus po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, kairiame klube ir nugaroje, dėl ko Å .

Č. nuo daugybinių galvos sužalojimų visumos mirė. Kaltinamieji I. M. ir V. L., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , pro nerakintas duris įsibrovė į toje pačioje sodyboje esantį gyvenamÄ jį namÄ , kur V. L. grėbliu, o I. M. metaliniu laužtuvu tyčia bendrai sudavė ne mažiau kaip devynis smÅ«gius į galvos sritį bei ne mažiau kaip du smÅ«gius į kitas kÅ«no vietas kambaryje lovoje miegojusiam L. Č., taip jam padarydami muÅ¡tines žaizdas kaktoje, smakre, virÅ¡ugalvio ir pakauÅ¡io kairėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kauÅ¡elyje, odos nubrozdinimus nosyje, kairiame skruoste, kraujosruvas kairio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, skeveldrinius kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pagrindo kaulų – nosikaulių, virÅ¡utinio ir apatinio žandikaulių, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, pleiÅ¡takaulio, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžius su kietojo galvos smegenų dangalo plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas kairio peties sÄ nario srityje ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis L.

Č. mirė; iÅ¡ kambario pagrobė nukentėjusiajam L. Č. priklausančio automobilio „VW Golf“ raktelius, iÅ¡ namo verandos du akumuliatorius (bendros 550 litų vertės), panaudodami užvedimo raktelius, pagrobė kieme buvusį 2 500 Lt vertės lengvÄ jį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 20 litrų dyzelinio kuro (bendros 50 Lt vertės), t. y. iÅ¡ viso 3 100 Lt bendros vertės turtÄ , ir pagrobė dokumentÄ , t. y. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. C 294125, kurį panaudojo parduodami automobilį.

        Tokiu bÅ«du abu kaltinamieji, plėšimo metu panaudodami metalinį ratlankį, metalinį profilį (kampuotį), medinį pagalį, kastuvÄ , metalinį laužtuvÄ ir grėblį tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė du žmones, t. y. sukeldami didelį fizinį skausmÄ bei kančias ir padarydami daugybinius kÅ«no sužalojimus itin žiauriai nužudė Å . Č. ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės L. Č., kurį apiplėšė įsibrovę į patalpÄ ir pagrobė dokumentÄ , kurį panaudojo.

         Kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2010-05-23 jis, V. L., A. Č., E. K. ir M. J. sugalvojo nuvažiuoti į Biržus. Vežė vienos iÅ¡ merginų draugas, vardu Mantas. Atvykus į Biržus, pirmiausia nuvežė M. J. iki jo tėvo namų, po to užsuko į savo tėvų namus ir, važiuojant į Panevėžį, sugalvojo užvažiuoti pas senÄ pažįstamÄ Å . Č. ir kartu jo papraÅ¡yti kuro. Nuvažiavę sustojo prie kelio ir jis su M.

J. nuėjo pakviesti Å .. Å . išėjo iÅ¡ namų ir sutiko su jais iÅ¡gerti. Gėrė prie jo namų esančio griovio. Å arÅ«nas davė 5 litrus kuro, įpylė kurÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , nes jie planavo važiuoti iÅ¡gerti į Žaliojoje girioje esantį kempingÄ , bet iÅ¡gėrę liko vietoje ir toliau gėrė ne toliau kaip už 500 metrų nuo Å . namų. Vakare visi iÅ¡važiavo į Panevėžį, pasiliko jis, V. L. ir Å .. Jis ir V. L. neiÅ¡važiavo su savo draugais, nes norėjo, jog į Panevėžį važiuotų visi Å¡eÅ¡i, t. y. ir Å ., bet Å¡eÅ¡iems jų maÅ¡inoje buvo per mažai vietos, vairuotojas nesutiko vežti.

Jis ir V. L. draugams pasakė, jog bandys Å . įkalbėti, kad jis kartu su jais važiuotų į Panevėžį. Jis įkalbinėjo, kad Å arÅ«nas pasiimtų maÅ¡inÄ ir nuvežtų juos į Panevėžį, bet Å . nesutiko, sakė, kad tada jo neįsileis į namus. Galimai jie kažkÄ jam piktai pasakė, jis atkirto keiksmažodžiu ir nuo to prasidėjo konfliktas. Jis (kaltinamasis I. M.) pirmas sudavė Å . smÅ«gį. Paėmė ratlankį ir į priekinę galvos dalį sudavė kažkiek smÅ«gių, kiek konkrečiai neprisimena.

Po smÅ«gių Å . Č. nugriuvo. Jis manė, kad Å . ant kelio guli dėl girtumo ir patraukė jį, kad ant jo kas nors neužvažiuotų. Tempiant Å . nuo kelio, jis buvo su sÄ mone, kažkÄ murmėjo. Jį patraukus, vėl įsiplieskė konfliktas ir jis (kaltinamasis) panaudojo ilgÄ metalinį kampuotį, su kuriuo 2–3 kartus sudavė Å . per galvÄ , jį spardė ir Å¡okinėjo jam ant krÅ«tinės. Nematė, ar ant jo Å¡okinėjo V. L.. Kastuvo iÅ¡ viso sodyboje nebuvo. Nematė, ar V. L. kuo nors sudavė Å ., jo rankose nematė jokio daikto.

V. L. galėjo jam padėti nutempti Å .. Po to jis (kaltinamasis) nusprendė eiti į sodybÄ , nes ten stovėjo automobilis ir jis norėjo paieÅ¡koti maÅ¡inos raktelių. Namo viduje, kambaryje pamatė veikiantį televizorių ir L. Č., kuris tuo metu prabudęs ir pusiau atsisėdęs lovoje ėmė ant jo garsiai rėkti. Tuomet jis rankoje atsineÅ¡tu apie metro ilgio metaliniu laužtuvu apvaliu galu, 2–3 kartus sudavė L. Č. į galvÄ . Nepagalvojo, kad savo veiksmais galėjo L. Č. užmuÅ¡ti.

Kur tuo metu buvo V. L., jis nežino, taip pat nematė, ar jis (L.) mušė L. Č.. Nei kastuvo, nei grėblio neturėjo, jais nieko nemušė. Ant sekcijos buvo padėti keli automobilio raktų ryÅ¡uliukai. Jis atpažino, kurie raktai yra „VW Golf“ ir juos paėmė, taip pat jis vienas iÅ¡ patalpos paėmė du akumuliatorius. MaÅ¡inos dokumentai buvo maÅ¡inos dėtuvėje. Jis sėdo prie vairo, tačiau maÅ¡ina neužsikÅ«rė. JÄ bandė užkurti kartu su V. L.. PaaiÅ¡kėjus, kad maÅ¡inoje nėra kuro, jie nupjovė traktoriaus kuro žarnÄ ir įsileido ne daugiau kaip 7 litrus dyzelino, kita – didesnė dyzelino dalis galėjo iÅ¡bėgti ant žemės. IÅ¡ kambario neėmė nei piniginės, nei mokėjimo kortelių, nei telefono.

Automobiliu „VW Golf“ kartu su V. L. grįžo į Panevėžį, pas tas pačias merginas, kur buvo palikti jo ir V. L. daiktai, ten nusirengė ir iÅ¡metė savo kruvinus marÅ¡kinėlius, pasiėmė savo daiktus ir iÅ¡važiavo. Bevažiuojant pamatė, kad gali baigtis kuras, todėl jis pasiÅ«lė nuvažiuoti pas savo draugÄ A. K., gyvenantį už Saločių. Jo paties nerado, buvo jo darbininkas, kuris davė kuro. Po to važiuojant pasirodė, kad maÅ¡ina yra nelabai techniÅ¡kai tvarkinga, todėl abu nutarė jÄ parduoti.

Jis (kaltinamasis I. M.) pateikė savo dokumentus ir maÅ¡inÄ pardavė. MaÅ¡inos numerius ir jos dokumentus pasiėmė ir vėliau iÅ¡metė pievoje. Po kelių dienų, kurias praleido Panevėžyje, buvo sulaikytas. Nusikalstamas veikas padarė tik dėl girtumo. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes manė, jog sakydamas, kad nusikaltimÄ padarė kartu su V. L., taip palengvins savo kaltę.        Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-05-21 buvo paleistas iÅ¡ Pasvalio areÅ¡tinės ir sugrįžo į Biržus.

Po to su I. M. nuvažiavo į Panevėžį. 2010-05-23 sugalvojo važiuoti į Biržus. Biržuose pirmiausia nuvažiavo iki M. J. namų, paskui į alaus daryklÄ , nusipirko alaus ir jį gėrė. Jau nusprendus važiuoti į Panevėžį, važiuojant link Pabiržės, I. M. pasiÅ«lė užsukti pas Å . Č. atsigerti alaus. Atvykę prie sodybos sustojo kelyje, nes toliau buvo Å¡unų. Jis liko maÅ¡inoje su A. ir vairuotoju, o I. M. su M. J. nuėjo pasikviesti Å .. Jie grįžo su Å . ir visi kartu gėrė prie tilto.

Å . buvo atvažiavęs su traktoriumi, kuriuo jie važinėjosi, nes buvo girti. Po to M. J., A. ir vairuotojas sugalvojo važiuoti namo. Jie sakė, kad jų palauks ir iÅ¡važiavo. Pasilikę ant keliuko jis, I. M. ir Å . Č. toliau gėrė. I. M. susikivirčijo su Å . Č., susistumdė, susimušė, vėl gėrė ir I. M. mušė Å . Č.. Jis pats buvo apie 5 metrus nuo tos vietos, kur buvo muÅ¡amas Å ., buvo girtas ir į tas muÅ¡tynes nekreipė dėmesio, Å . negyvo nematė. Parodymų patikrinimo metu viskÄ rodė bet kaip, nes negali pasakyti ir neatsimena, kokiais daiktais I.

M. mušė nukentėjusįjį. Jis pats į gyvenamojo namo vidų įėjęs nebuvo ir nematė, ar ten buvo įėjęs I. M.. Jis (kaltinamasis) ant kelio buvo likęs vienas, I. M. buvo kažkur dingęs. IÅ¡važiavo pasakęs, kad važiuoja nupirkti alaus. Vėl atvažiavęs I. M. liepė jam sėsti į maÅ¡inÄ ir jie iÅ¡važiavo, Å . matė sėdintį prie Å¡iltnamio. Ä® Panevėžį visÄ keliÄ vairavo I. M.. Grįžę į Panevėžį pas merginas, užėjo tik pasiimti savo daiktų, tačiau tuo metu nebuvo jokios kalbos apie tai, kad Č. negyvi.

Automobilio pardavime dalyvavo, žinojo, kad parduoda ne savo maÅ¡inÄ . Pirminiai jo (kaltinamojo) parodymai melagingi. IÅ¡ areÅ¡tinės grįžęs draugas jam padavė laiÅ¡kÄ , kuriame buvo praÅ¡oma dėl Å¡io nusikaltimo prisiimti kaltę, jis taip ir padarė. Tuo metu jo jau ieÅ¡kojo policija. Kas buvo tame laiÅ¡ke paraÅ¡yta, tÄ jis ir sakė. PirmÄ kartÄ Â buvo apklaustas dalyvaujant advokatui. Per apklausÄ daugiau kalbėjo pati tyrėja. Apklausiamas nurodė tokias aplinkybes, kokios jam buvo nurodytos laiÅ¡ke.

BÅ«tent iÅ¡ jam perduoto laiÅ¡ko suprato, kÄ turi sakyti ir, nuėjęs į policijÄ , pasidavė bei viskÄ parašė.          Be kaltinamojo I. M. dalinio savo kaltės pripažinimo, abiejų kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojas nusikalstamas veikas grindžiama įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.          Nukentėjusioji D. Č. parodė, kad pažįsta tik V. L., kuris kartais atvažiuodavo į kaimÄ ir į butÄ mieste.

Jis buvo sÅ«naus Å . pažįstamas, dažnai jo ieÅ¡kodavo. Paskutiniu metu Å . su juo nenorėjo bendrauti. Jeigu Å . su juo iÅ¡eidavo, tai grįždavo sumuÅ¡tas. SÅ«nus sakydavo, kad nenori su V. L. bendrauti, nes V. L. jį Å¡antažuoja. V. L. maždaug prieÅ¡ metus iki įvykio buvo sumušęs Å .. SÅ«nus dėl to niekur nesikreipė. Gegužės 23 d. ji susiginčijo su savo vyru L. Č. ir apie 18–19 val. nuėjo miegoti į Å«kinį priestatÄ , esantį nuo namo apie 300 metrų, prieÅ¡ tai papraÅ¡iusi sÅ«naus Å ., kad jis apie 21–22 val. jÄ pakeltų važiuoti pas gyvulius.

Atsibudo ir atsikėlė pradėjus Å¡visti. Kadangi pro kambario langÄ matėsi, kad kambaryje dega Å¡viesa, įėjusi į kambarį iÅ¡jungė veikiantį, bet nieko neberodantį televizorių ir, pasukusi galvÄ , pamatė kruvinÄ sienÄ bei lovoje gulintį savo vyrÄ , kuris dėl sužalojimų buvo nebepanaÅ¡us į save, jo pulso nebeužčiuopė, dėl to labai iÅ¡sigandusi iÅ¡bėgo į laukÄ . Pamatė, kad kieme nebėra maÅ¡inos, bėgdama pro tvartÄ , pasuko galvÄ Ä¯ sodÄ ir pamatė gulintį žmogų.

Jo galva buvo iki pusės susmigusi į žemes, o kita pusė taip sukapota, kad nebuvo įmanoma pažinti. Sūnų pažino tik iš rūbų ir rando. Prie sūnaus lavono buvo numestas kastuvas ir kruvinas ratlankis, matėsi tempimo žymės, kieme buvo kraujo klanas. Kartu su mašina buvo dingę automobilyje buvę jos vairuotojo pažymėjimas, mašinos dokumentai ir rakteliai. Iš namo verandos buvo dingę du geri traktoriaus akumuliatoriai, kambaryje iš sekcijos buvo dingusi vyro piniginė, kurioje buvo apie 100 Lt, dvi jo mokėjimo kortelės ir dokumentai.

Automobilio rakteliai tik nakčiai bÅ«davo atneÅ¡ami į kambarį ir padedami ant sekcijos. Dėl patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų ilgÄ laikÄ gulėjo ligoninėje, neurologijos skyriuje, nuo iÅ¡gÄ sčio buvo trÅ«kęs ausies bÅ«gnelis, iki Å¡iol jaučiasi blogai. Prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ .       Nukentėjusioji V. C. parodė, kad kaltinamasis I. M. yra jos nužudyto brolio Å . klasės draugas, V. L. taip pat bendravo su broliu Å ., tačiau jie jų sodyboje lankydavosi nedažnai. 2010-05-24 paskambino jos brolio A.

žmona ir pranešė, kad nužudyti tėvas ir brolis Å .. Jai nuvykusi į tėvų sodybÄ , jų kÅ«nai jau buvo iÅ¡vežti, tačiau matėsi kraujo žymės ant keliuko, kur brolis buvo temptas, kambaryje ant sienos buvo tėvo kraujas. Namų svetainėje viskas buvo sujaukta, iÅ¡ sekcijos iÅ¡verstos knygos, dingę akumuliatoriai, Å«kininkų dokumentai. Jos santykiai su tėvu ir broliu buvo artimi. TėvÄ ir brolį palaidojo ji kartu su savo motina D. Č.. Kadangi mokėjimo kortelės buvo pavogtos, tai motinai neturint reikiamo pinigų kiekio, ji padengė didžiÄ jÄ laidotuvių iÅ¡laidų dalį.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o priteisti 15 985,73 Lt turtinės ir 70 000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl artimų žmonių nužudymo patyrė didelę psichologinę traumÄ , su broliu santykiai buvo itin artimi, jam mokantis Vilniuje abu daug bendravo, jis pas jÄ gyveno. Po tėvo ir brolio nužudymo mama turėjo už savikainÄ parduoti Å«kį.       Liudytojas A. Č. parodė, kad gyvena atskirai nuo tėvų, kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo. 2010-05-23 tėvų namuose nebuvo, apie tėvo ir brolio nužudymÄ sužinojo 2010-05-24 apie 6 val. ryto, kuomet jam paskambino ir apie tai pranešė.

Atvykęs į tėvų namus, kuriuose iki mirties gyveno tėvas L. Č., brolis Å . Č. bei mama D. Č., apžiÅ«rėjo kambarius ir sodybÄ . Pastebėjo, kad nebebuvo tėvo piniginės, kurioje galėjo bÅ«ti apie 100 Lt, nes tÄ dienÄ tėvas buvo pirkęs malÅ«nÄ ir maždaug tiek pinigų turėjo likti, kambario sekcijoje rado iÅ¡verstus popierius, verandoje neberado dviejų traktoriaus akumuliatorių, traktoriui buvo nupjauta žarna ir iÅ¡leista apie 50 l dyzelinio kuro bei buvo dingęs tėvo automobilis, kuris buvo važiuojantis ir techniÅ¡kai tvarkingas.

Automobilio dokumentai ir rakteliai buvo laikomi maÅ¡inoje. Mano, jog kaltinamieji brolį nužudė dėl to, kad jis nevežė jų su maÅ¡ina į Panevėžį, o tėvÄ dėl to, kad jis nedavė jiems pinigų. Kaltinamuosius, kurių tuo metu nei vardų, nei pavardžių nežinojo, kartais matydavo su savo broliu Å . Č. Biržuose, (duomenys neskelbtini) g., kur gyvena ir jis pats. Nors brolis nesisakė, bet matėsi, kad paskutiniu metu jis buvo kažko iÅ¡sigandęs, nebeturėdavo pinigų.       Liudytojas M.

J. parodė, kad kartu su kaltinamaisiais važiavo į Biržus pasiimti savo daiktų. Pavakary važiuodami atgal į Panevėžį, užsuko į alaus daryklÄ , nusipirko alaus ir sugalvojo užvažiuoti pas Å . Č.. Nuvažiavę prie sodybos iÅ¡sikvietė Å . ir prie upelio kartu gėrė, kalbėjosi, klausėsi muzikos. Kažkuriuo metu iÅ¡ namo buvo išėjęs ir Å . tėvas, bet Å . liepė jam eiti vidun ir netrukdyti. Kai vakarop jau reikėjo grįžti į Panevėžį, kaltinamieji pasakė, kad jie liks ir patys kaip nors parvažiuos.

Jis pagalvojo, kad gal jie parvyks su kokia nors pakeleivinga maÅ¡ina ir iÅ¡važiavo. Grįžus į Panevėžį ir besiruoÅ¡iant eiti miegoti, atvažiavo ir kaltinamieji. Jie sakė, kad grįžo su maÅ¡ina bei pasakė, kad nebėra Å . ir jo tėvo. Jis nepatikėjo tuo, kad jie užmušė Å . ir jo tėvÄ ir manė, kad jie juokauja. Kaltinamieji apie tai pasakodami buvo ramÅ«s, be to, kartu begeriant jokių konfliktų nebuvo kilę. Jie nepasakojo, kaip tai padarė. Ä® kaltinamųjų rÅ«bus jis nekreipė dėmesio, bet pamena, kad ant V.

L. marÅ¡kinėlių matė kraujo dėmes. Kaltinamieji greitai susirinko daiktus ir iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ , t. y. pirmadienį, dar buvo susitikęs su kaltinamaisiais ir jie minėjo, kad Pasvalyje pardavė automobilį, nesakė, kiek pinigų už jį gavo, tačiau vaiÅ¡ino jį (liudytojÄ ) alumi.       Liudytoja E. K. parodė, kad kaltinamieji yra jos pažįstami, nes visi yra kilę iÅ¡ Biržų. 2010 m. birželio mėn. ji pasiliko namie, o A., I., V., M. ir M. po pietų iÅ¡važiavo į Biržus pasiimti daiktų.

Vakare apie 23 val. pirmiausia grįžo A. su M., juos parvežė M., o kaltinamieji I. su V. pasiliko Biržuose. Po 15–20 min. jie taip pat grįžo, labai trumpai pabuvo ir vėl išėjo. Kaltinamieji grįžę juokdamiesi pasakė, kad nebėra Š. su tėvu, minėjo, kad susimušė. Ji tuo nepatikėjo, kadangi kaltinamieji kalbėjo juokaudami. Ji pažinojo Š.. Jie (kaltinamieji) ir anksčiau su Š. mušdavosi, tačiau vis tiek susitikdavo, nes buvo draugai. Kai kaltinamieji grįžo, matėsi, kad jie buvo girti ir visiems būnant virtuvėje juokdamiesi pasakė, kad nebėra Š. su tėvu.

Jie sakė, kad mušė tarsi lauke su ratu ar basliu. Jai atrodo, kad jie grįžo su maÅ¡ina, buvo apsirengę tamsiais bridžais ir marÅ¡kinėliais. I. balti marÅ¡kinėliai pilvo srityje buvo kruvini, jis juos nusirengė ir iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä . Jis rodė pamuÅ¡tÄ pirÅ¡tÄ , todėl ji pagalvojo, kad kraujas nuo pirÅ¡to. Vėliau Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä jos iÅ¡nešė ir tik po kurio laiko per televizorių iÅ¡girdo apie tai, kad Å . ir jo tėvas buvo nužudyti. A. pasakojo, kad iÅ¡ pradžių pas Å . sodyboje buvo visi, tik vėliau kaltinamuosius paliko, laukė jų, bet jie nepasirodė, tada grįžo namo.

Kaltinamieji lyg sakė, kad jie patys jų ieÅ¡kojo, bet nerado ir sugrįžo patys. Su kaltinamaisiais kitÄ dienÄ po pietų buvo susitarę susitikti ir susitiko miesto centre.         Liudytoja A. Č. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. 2010 m. gegužės mėn. M. P. savo maÅ¡ina M. J., kaltinamuosius ir jÄ pačiÄ pavežė iki Biržų, nes M. J. reikėjo į namus parvežti savo daiktus, kuriuos laikė jos ir E. K. nuomojamame bute. I. M. jau Panevėžyje minėjo, kad nori aplankyti Å .

Č.. Pirmiausia nuvažiavo į M. J. namus, po to privažiavo prie I. M. namų. Jis buvo užėjęs į savo tėvų namus, bet greitai grįžo. Važiuodami link Panevėžio sugalvojo užsukti pas Š. Č.. Nuvažiavus prie sodybos, kažkuris iš kaltinamųjų nuėjęs pasikvietė Š., kad jis ateitų iki gatvės kartu su jais pasėdėti ir išgerti alaus. Matė, kad Š. vijosi jo tėvas, atrodė, kad jie pykosi. Truputį pabuvę kartu, su M. P. nuvažiavo į degalinę nupirkti cigarečių ir dar alaus.

Sugrįžę rado kaltinamuosius jau prie upelio, ten jie gėrė alų, jokių pykčių nebuvo. Po to vaikinai sugalvojo pasivažinėti Š. tėvo mašina, bet atvažiavo ir važinėjosi Š. traktoriumi. Prisimena, kad I. M. klausė Š., ar sodyboje yra daugiau žmonių, o Š. pasakė, kad nėra. Kadangi jau buvo vėlus metas, todėl ji, M. J. ir M. P. nutarė važiuoti namo į Panevėžį, kalbino kartu važiuoti ir kaltinamuosius. Jie pasakė „jūs važiuokit ir palaukit mūsų Pabiržėje, mes atvažiuosime“.

Suprato, kad juos į Pabiržę atveš Š., nors kai jie tai sakė, Š. negirdėjo, nes tuo metu jau buvo nuėjęs link savo namų. Š. nueidamas neatsisveikino. Jis pasakė „einu aš namo“ ir nuėjo, jie nesuprato, ko jis ten nuėjo. Jie išvažiavo susitarę su kaltinamaisiais susitikti Pabiržėje, prie bažnyčios esančioje aikštelėje. Kaltinamieji nesakė, dėl ko jie pasilieka prie Č. sodybos. Kadangi kaltinamieji paprašė, kad jie (liudytoja, M. P. ir M. J.) lauktų jų Pabiržėje, o ne toje pat vietoje, todėl jie ten ir nuvažiavo.

Nuvažiavę į sutartÄ vietÄ , laukė apie valandÄ laiko, tačiau kaltinamieji neatvažiavo. Tuomet jie (liudytoja, M. P. ir M. J.) važiavo atgal pro tÄ sodybÄ , kur paliko kaltinamuosius, bet ten žmonių nebesimatė, ir jie iÅ¡važiavo namo į Panevėžį, nes lauke jau buvo sutemę. IÅ¡važiuodami dar kartÄ pravažiavo pro Pabiržę, ten kaltinamųjų nebuvo. Grįžusi namo į Panevėžį, ji nuėjo į voniÄ persirengti, tuo metu kažkas paskambino į duris. Išėjusi iÅ¡ vonios pamatė, kad jau grįžo kaltinamieji.

Kaltinamieji grįžo po 10–15 minučių po jų pačių sugrįžimo Ji ir E. K. nuėjo miegoti, o jie dar kažkÄ Å¡nekėjo. Jie (kaltinamieji) sakė, kad grįžo su Å . maÅ¡ina ir minėjo, kad sumušė tėvÄ ir sÅ«nų. Ant I. M. marÅ¡kinėlių deÅ¡inio peties buvo nedidelė kraujo dėmė ir maži taÅ¡kiukai pilvo srityje. M. J. tÄ naktį miegojo pas jas ir rytÄ pasakė, kad I. M. kažkÄ iÅ¡metė į jų Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä . Ji pažiÅ«rėjo Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir jame pamatė marÅ¡kinėlius, kuriais vilkėdamas jis grįžo naktį ir ant kurių buvo kraujo žymių.

KitÄ dienÄ E. iÅ¡nešė Å¡iukÅ¡les. TÄ dienÄ su kaltinamaisiais buvo susitikę miesto centre. Paklausus kur buvo visÄ naktį, jie sakė, kad norėjo iÅ¡važiuoti pasivažinėti, sakė, kad nebėra Å ., tačiau ji tuo patikėjo tik tada, kai per televizorių buvo praneÅ¡ta apie žmogžudystę ir suprato, kad tai kaltinamųjų darbas. Liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi (T. 2, b. l. 80–82).       Liudytojas M. P. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo. 2010-05-23 jis atvažiavo į namus pas A., gyvenančiÄ Panevėžyje prie „S.“ ar „R.“ parduotuvių.

Ten buvo abu kaltinamieji, M. J. bei draugai, kurių vardų neatsimena. Paprašė, kad jis pavežtų juos iki Biržų ir, jam sutikus, apie pietus iÅ¡važiavo. IÅ¡ pradžių nuvažiavo į kažkieno namus Biržuose, paskui iki kito vaikinuko namų. M. J. iÅ¡ namų pasiėmė telefonÄ kad jį parduotų ir turėtų pinigų. Jis (liudytojas) nusipirko iÅ¡ M. J. telefonÄ už 50 ar 70 Lt. Paskui visi nuvažiavo į Biržų alaus daryklÄ , nusipirko alaus. Tada nuvažiavo už 6–7 km nuo Pabiržės į laukus, kur stovėjo vienas namas, sustojo apie 150 metrų atstumu nuo sodybos.

Kaltinamieji iÅ¡ to namo pasikvietė draugÄ ir prie kelio kartu su juo gėrė alų. PritrÅ«kus cigarečių, jis su A. nuvažiavo iki Biržų degalinės, nupirko ir jiems atvežė  cigarečių ir butelį alaus, kurį jie toliau gėrė. Jie iÅ¡gėrė 3–4 „pÅ«sles“ 8 laipsnių stiprumo alaus. Jis, A. ir M. J., laukdami kaltinamųjų, sėdėjo maÅ¡inoje, o kaltinamieji ir tas vaikinas gėrė. Kaltinamieji iÅ¡ sodybos atėjusio vaikino Å ., su kuriuo kartu gėrė, klausė, kur jo motina, o jis pasakė, kad dirba.

Vaikino tėvÄ matė girtÄ lakstantį po laukus. Jis savo tėvÄ nuvijo į namus, nes taip jam liepė kaltinamieji. Kadangi jau buvo vakaras, jis (liudytojas) norėjo grįžti į Panevėžį. Jam nutarus važiuoti ir paklausus kaltinamųjų, ar važiuos kartu, jie pasakė, kad atvažiuos vėliau. Kaltinamieji sakė, kad į Pabiržę atvažiuos su maÅ¡ina, lyg su „Golfu“. Jis suprato, kad su antrÄ ja maÅ¡ina turėjo važiuoti kaltinamieji ir vaikinas iÅ¡ sodybos. Jis (liudytojas) Pabiržėje laukė dėl to, kad niekas iÅ¡ jų neturėjo teisių ir sakė, kad važiuos jam iÅ¡ paskos.

Nuvažiavęs iki Pabiržės kaimelio, apie pusvalandį jų laukė aikštelėje prie bažnyčios, tačiau jie taip ir neatvažiavo. Tada jie (liudytojas, A. Č. ir M. J.) vėl atvažiavo iki tos pačios vietos netoli sodybos, kur buvo kartu su kaltinamaisiais, tačiau nieko neberado, visur buvo tamsu, nieko nesimatė ir jie apsisukę, vėl pro Pabiržę nuvažiavo į Panevėžį. Prie sodybos nuo atvykimo prabuvo iš viso apie keturias valandas. Bendravo visi kartu, tik jis ir Aušra negėrė, M.

J. irgi buvo kartu. Visi bendravo gražiai. Tie, kurie gėrė, buvo vienodai girti, tačiau, jo manymu, pagal savo sveikatos bÅ«klę maÅ¡inÄ vairuoti galėjo. KitÄ dienÄ buvo atvažiavęs pas AuÅ¡rÄ , ji pasiÅ«lė kur nors nuvažiuoti, susitarė susitikti su kaltinamaisiais. Nuvažiavo į centrÄ , po to – iki Ekrano marių. Kaltinamieji buvo atvažiavę su kita maÅ¡ina. Sakė, kad iÅ¡vakarėse turėjo maÅ¡inÄ ir grįžo atskirai.        Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamuosius yra matęs vienÄ kartÄ pavasarį, kai nakties metu jie ir L.

R. atvažiavo pas jį automobiliu „VW Golf“. Jie visi buvo išgėrę, pas jį dar atsinešė „pūslę“ alaus. L. R. pasakė, kad reikia jo (liudytojo) pagalbos. Jis pagalvojo, kad pagalbos reikia Laisvūno seneliams, todėl sutiko kartu važiuoti. Automobilį vairavo kažkuris iš kaltinamųjų, jie abu (kaltinamieji) sėdėjo priekyje. Automobiliu visi nuvažiavo į Biržų pusę pas Laisvūno senelius, jam nuėjus pas juos, jie palaukė mašinoje, nes ketino dar važiuoti į Biržus pirkti alaus.

Važiuojant sugedo maÅ¡inos važiuoklė, todėl nutarė priduoti jÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä . Pro Saločius nuvažiavo į Ustukius, palaukė prie supirktuvės kol jÄ atidarys bei apie 8 val. ryto atėjus savininkui, kaltinamieji automobilį pardavė. Jie patys tarėsi su supirkėju, o jis ir L. R. laukė kieme. Pardavę automobilį, kaltinamieji iÅ¡ jo pasiėmė tik du krepÅ¡ius, o du akumuliatoriai, kurie buvo padėti automobilio salone po užpakaline sėdyne, liko automobilyje. Kaltinamieji pasiėmė automobilio numerius ir dokumentus.

Po to visi pėsti nuėjo į Pasvalį, ten kaltinamieji davė 20 Lt, kad jis ir L. R. autobusu grįžtų į namus, po to su jais iÅ¡siskyrė.        Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamuosius yra matęs vienÄ kartÄ . Jie pas jį į namus buvo atvažiavę rytÄ prieÅ¡ 8 val., pasiÅ«lė jam pirkti maÅ¡inÄ â€“ baltÄ trečios kartos „VW Golf“. IÅ¡ viso buvo trys ar keturi vaikinai. Jis pasakė, kad jie palauktų prie darbo. Atėjęs į darbÄ , iÅ¡ jų nupirko automobilį, tikslios pirkimo kainos neprisimena, bet galėjo už jį sumokėti iki 1000 litų.

Neprisimena, kam konkrečiai sumokėjo pinigus. Numerius ir dokumentus jie pasiėmė, nes sakė, kad automobilį reikia iÅ¡registruoti. Automobilyje jokių daiktų nebuvo likę, kadangi jis pats apžiÅ«rėjo automobilio vidų ir bagažinę. Vaikinai sakė, kad automobilį iÅ¡ kažko nusipirkę, jis blogai važiuoja, jiems reikia pinigų, reikia iÅ¡važiuoti ir dėl to parduoda. MaÅ¡ina buvo važiuojanti, tačiau visa tarÅ¡kanti. Vaikinai sakė, kad iÅ¡registruos ir jam atveÅ¡ iÅ¡registravimo lapÄ , todėl jis nespėjo nieko sutvarkyti, nes kitÄ dienÄ atvažiavo policija.

Jis jokių dokumentų tada neįformino, tik turėjo nusirašęs ant lapelio maÅ¡inos duomenis ir pardavusio asmens pavardę. Jie turėjo kažkokį dokumentÄ , techninį pasÄ ir pagal jį jis ir surašė ant lapelio duomenis, kas pardavė ir kieno automobilis, taip apsidrausdamas, kad maÅ¡ina nebÅ«tų vogta.       Liudytoja N. G. parodė, kad byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ . Ä®tariamojo I. M. parodymai buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡ karto buvo padarytas jo parodymų patikrinimas įvykio vietoje, kurio metu buvo filmuojama.

V. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie sutapo su I. M. parodymais, bet jo parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo padarytas vėliau, kadangi V. L. iÅ¡ pradžių nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jam gėda, nes su Å . Č. buvo draugai. Vėliau, t. y. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, sutiko važiuoti ir viskÄ parodyti. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu V. L. pakeitė savo ankstesnius parodymus.        2010-05-26 apklaustas kaip įtariamasis I. M. parodė (T. 3, b. l. 68–72), kad A.

Č., M. J. bei M. P. iÅ¡važiavus, visi trys, t. y. jis, V. L. ir Å . Č., nuėjo į Č. sodybÄ . Ten Å . Č. pradėjo įkalbinėti, kad jis pasiimtų automobilį „VW Golf“ ir važiuotų į Panevėžį. Å . Č. tai daryti atsisakė ir pasakė keletÄ keiksmažodžių. Po Å¡ių žodžių V. L. kumščiu trenkė Å . Č. į galvÄ , jis parkrito ant žemės. Tada I. M. paėmė ratlankį ir juo trenkė Å . Č. į galvÄ bei dar keletÄ kartų kažkuris iÅ¡ jų sudavė metaline Å¡tanga.

Tuo metu Å . Č. buvo gyvas, kažkÄ murmėjo. Po suduotų smÅ«gių abu su V. L., suėmę nukentėjusįjį už rÅ«bų pečių srityje, nutraukė jį už Å«kinio pastato, paguldė ant nugaros ir ten jis sudavė į galvos sritį ilgu metaliniu kampuočiu bei abu paÅ¡okinėjo ant viso Å . Č. kÅ«no – galvos, pilvo ir kitų kÅ«no vietų. Tada kampuotį paliko Å¡alia Å . Č. ir pasiėmę Å¡alia Å«kinio pastato buvusias dvi Å¡tangas (kad nepultų L. Č.), abu nuėjo į gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡koti automobilio raktelių, nes norėjo pasiimti automobilį „VW Golf“.

Užėjus į vienÄ gyvenamajame name buvusių kambarių lovoje rado miegantį L. Č.. Å is prabudo ir kažkÄ neaiÅ¡kiai sumurmėjo. Tada abu atsineÅ¡tomis Å¡tangomis sudavė po keletÄ kartų į galvos sritį nukentėjusiajam ir Å¡is nutilo. ApžiÅ«rėjęs sekcijos lentynÄ rado automobilio raktelius, kitame kambaryje du akumuliatorius. Tuo metu V. L. iÅ¡ kažkur atsinešė grėblį ir dar keletÄ kartų sudavė juo į galvÄ L. Č.. Rastus akumuliatorius iÅ¡ kambario ir verandos jis iÅ¡nešė ir sudėjo į „VW Golf“ automobilį, o V.

L. tuo metu sėdėjo automobilyje ir bandė jį užkurti. Å tangas numetė lauke. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant nupjovė vieno iÅ¡ kieme stovėjusio traktoriaus kuro žarnÄ ir į plastikinę 20 litrų talpos tarÄ prisipylė apie 4 litrus dyzelinio kuro, kurį po to supylė į automobilį, ir iÅ¡važiavo iÅ¡ sodybos. IÅ¡ pradžių automobilį vairavo jis pats, po to V. L., juo atvažiavo į Panevėžį pas A. Č. ir E. K.. Ten persivilko kruvinus drabužius ir vėl abu iÅ¡važiavo.

Bute buvusioms merginoms pasakė, kad sumušė abu Č. ir paėmė automobilį. Kitos dienos ryte pagrobtÄ automobilį už 700 Lt pardavė Pasvalio rajone Ustukių kaime. PardavimÄ Ä¯formino savo vardu, o automobilio dokumentus suplėšė ir iÅ¡metė.         2010-05-27 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu I. M. parodė sodybÄ , esančiÄ Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, parodė kur ir kokiu bÅ«du jis bei V. L. pavartojo smurtÄ Å . ir L.

Č. atžvilgiu. Parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas 3 m ilgio „U “ formos metalinis strypas – profilis (T. 3, b. l. 73–77 ).         2010-05-31 V. L. parašė prisipažinimÄ , kuriame iÅ¡dėstė Å . ir L. Č. nužudymo bei plėšimo, įsibraunant į patalpÄ , aplinkybes. Prisipažinime V. L. nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa su jo parodymais, kuomet jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Prisipažinime nurodyta, jog po įvykio jis buvo iÅ¡sigandęs, visÄ savaitę buvo soduose, kol pats atėjo į policijos komisariatÄ pasiduoti (T. 4, b. l. 69–70).

        2010-05-31 kaip įtariamasis apklaustas V. L. parodė, jog, kai A. Č., M. J. ir M. P. iÅ¡važiavo nuo Č. sodybos, pažadėję jų palaukti, jis ir I. M., bÅ«dami neblaivÅ«s, kartu su Å . Č. nuėjo į sodybÄ . Å . Č. atsisakius juos automobiliu nuvežti iki Pabiržės, jis (V. L.) ant jo supyko ir paėmė, sulenkdamas savo rankÄ per alkÅ«nę, jį už kaklo. Tuo metu I. M. ranka ar pagaliu sudavė pastarajam į galvÄ ir Å¡is parkrito. Tada I. M. paėmė ratÄ („barabanÄ â€œ) ir dar keletÄ kartų smogė juo į galvÄ nukentėjusiajam.

V. L. taip pat smogė pagaliu ar armatÅ«ra Å . Č. į galvÄ bei krÅ«tinę. Å . nesiprieÅ¡ino, atrodė, kad jis yra be sÄ monės. Po to I. M. pasakė „varom, prasuksim malkų tėvui“ ir paėmė vamzdį, o jis (V. L.) – grėblį ir abu nuėjo į gyvenamÄ jį namÄ . Užėję į vienÄ gyvenamajame name buvusių kambarių, lovoje rado miegantį L. Č. ir atsineÅ¡tais įrankiais abu sudavė po keletÄ smÅ«gių. Ä® kurias kÅ«no vietas buvo suduoti smÅ«giai, nepamena, bet jis pats miegančiam L.

Č. grėbliu sudavė apie aÅ¡tuonis smÅ«gius. L. Č. prabudęs nebuvo. Po suduotų smÅ«gių, jis (V. L.) išėjo į laukÄ sėdo į „VW Golf“ automobilį, I. M. tuo metu ieÅ¡kojo automobilio raktų. Radęs raktus bandė užvesti automobilį, tačiau jis nesikÅ«rė. Tada jis (V. L.) nutraukė kieme stovėjusio traktoriaus kuro žarnÄ ir į plastikinę 20 litrų talpos tarÄ prisipylė apie 4–5 litrus dyzelinio kuro, jį supylė į automobilį ir abu iÅ¡ sodybos iÅ¡važiavo į Panevėžį pas A.

Č. ir E. K.. Bute dar iÅ¡gėrė alaus ir abu su I. M. iÅ¡važiavo. RytÄ pagrobtÄ automobilį už 600 ar 700 litų pardavė laužyne, esančiame Pasvalio rajone. PardavimÄ Ä¯formino I. M. vardu. Piniginės ir banko kortelių iÅ¡ Č. neėmė (T. 4, b. l. 76–79).        IÅ¡ V. L. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad jis pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. L. parodė bei paaiÅ¡kino, kad jis vienas mušė Å . Č., t. y. kad jis su Č. susiginčijo ir kaltinamasis sudavė jam kumščiu į galvÄ , nuo ko Å .

Č. parkrito ant žemės. Tada jį spardė kojomis bei sudavė smÅ«gius per galvÄ grėbliu ir pagaliu. Ä® gyvenamÄ jį namÄ užėjęs nebuvo ir L. Č. nemušė. Tai padarė vienas I. M.. Jokių daiktų, iÅ¡skyrus automobilį, nepagrobė (T. 4, b. l. 103–106).       2010-12-08 atliktos akistatos tarp kaltinamųjų I. M. ir V. L. metu I. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sakė teisybę, o V. L. paaiÅ¡kino, kad teisingus parodymus davė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (T. 3, b. l. 102–103).        IÅ¡ 2010-05-24 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, nuotraukų ir sodybos planų-schemų matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta L.

Č. gyvenamojoje sodyboje, esančioje Biržų r., Pabiržės sen., (duomenys neskelbtini) kaime. Sodyboje 8,4 metro nuo kelio ir 5,8 metro nuo mÅ«rinio tvarto pietinės sienos, guli vyriÅ¡kos lyties, apie 20–25 metų amžiaus lavonas su žymiais smurto požymiais galvos srityje. Lavono galva guli į Å¡iaurės pusę, pasukta į kairę, rankos prie Å¡onų, kojos iÅ¡tiestos. Lavonas guli ant nugaros. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad po lavono galva, jos gulėjimo vietoje, pakėlus lavonÄ , buvo aptikta maždaug galvos formos, įdubusi žemė.

Įdubimo gylis iki 5 cm. Galvos plote, daugiau kairėje jos pusėje yra matomas rusvos spalvos dėmės klanas. Šalia lavono, dešinėje, 15 cm nuo dešiniosios jo rankos, skersai kelio atžvilgiu, vienu galu į vakarus, kitu – į rytus, guli medinis apie 8–10 cm skersmens, 2,06 metro ilgio pagalys. Pagalio paviršiuje yra matomos rusvos spalvos, biologinės kilmės dėmės. Išilgai kelio, šiek tiek į šiaurės rytus, 0,75 metro į vakarus nuo medinio pagalio guli 3,2 metro ilgio metalinis profilis.

Ant metalinio profilio, 1,09 metro nuo jo pietinio galo, yra matoma rusvos spalvos, apie 10, 12 cm skersmens rusvos spalvos biologinės kilmės dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Prie lavono kojų, guli netvarkingai sumesto polietileno plėvelės gabalai. Ant plėvelės guli numestas kastuvas su mediniu kotu, kurio darbinė dalis padengta rusvos spalvos dėmėmis. Nuo rasto apžiÅ«ros metu lavono į vakarus (iki keliuko), o po to Å¡iaurės kryptimi yra matomos vilkimo žymės. Vilkimo tako ilgis iki 16 metrų.

Vilkimo pėdsakai baigiasi ties rusvos spalvos dėme, kuri yra ant žvyruoto kelio grindinio, 5,5 metro vakarų kryptimi nuo šiaurės vakarinio tvarto kampo. Rusvos spalvos dėmės skersmuo – 15 cm. Dėmė yra keliuko vidurinėje dalyje. Apžiūrint kieme stovintį traktorių MTZ 82, valst. Nr. 5813LE, rasta, kad ant traktoriaus padargų prikabinimo kablio stovi uždėtas 20 litrų talpos plastmasinis bakas, o apžiūrint traktoriaus variklinę dalį nustatyta, kad yra atidalinta kuro padavimo guminė žarnelė.

Įėjus į gyvenamÄ jį namÄ ir praėjus verandÄ yra koridorius. Koridoriaus vakarinėje ir rytinėje sienose yra medinės durys, vedančios į kambarius. Praėjus pro duris, vedančias į svetainę, kambario Å¡iaurės rytiniame kampe stovi iÅ¡skleista sofa lova. Ant lovos užtiestas žalios spalvos užtiesalas, ant jo guli apie 55–60 amžiaus vyriÅ¡kos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros. Lavono deÅ¡inioji ranka sulenkta per alkÅ«nę, kairioji – iÅ¡ dalies sulenkta prie kairiojo Å¡ono.

Lavono galva pasukta į deÅ¡inę apie 45 laipsnių kampu. Veide matomi daugybiniai sužalojimai. Lavono rankos iÅ¡teptos krauju. Ant lavono deÅ¡iniosios juosmens pusės ir deÅ¡iniosios kojos yra užmesta antklodė su Å¡viesios spalvos užvalkalu. Ant patalynės matomos rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant antklodės yra numesta plastikinio grėblio dantų dalis, kuri atidalinta mechaniniu bÅ«du. VirÅ¡ lovos, ant rytinės sienos matomas rusvos spalvos pėdsako Å¡leifas. Å leifo kryptis iÅ¡ apačios į viršų.

Å leifo plotis iki 56 cm, aukÅ¡tis iki 62 cm. Prie lovos, kairėje, tarp lovos ir durų, stovi medinė kėdė su atloÅ¡u, ant kurios padėta pagalvė su Å¡viesios spalvos užvalkalu. Ant užvalkalo matomos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . ApžiÅ«rint kambarį, 2,25 metro nuo įėjimo durų į kambarį ir 1,75 metro nuo pietinės sienos, ant kambario medinių grindų rasta rusvos spalvos apskritimo formos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Dėmės skersmuo iki 6 cm. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu, apžiÅ«rint gyvenamosios sodybos teritorijÄ , nustatyta, kad sodybos vakarinėje pusėje, už keliuko, 2 metrai nuo jo, traktoriaus T25, valst.

Nr. 9728LC (raidės rusiÅ¡kos) kairėje, 13,5 metro nuo jo į Å¡iaurę, stovi medinė pavėsinė. Nuo pavėsinės, pietvakarių kryptimi už 2,1 metro žolėje guli grėblys su mediniu kotu ir nulaužta plastikine dalimi – dantimis. Å alia grėblio guli metalinis laužtuvas su suriesta kilpa koto gale. Laužtuvo ilgis 113 cm, skersmuo iki 3 cm, kilpos skersmuo 13 cm. Ant minėtų objektų yra matomos rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Kambaryje esančios sekcijos baras atidarytas, virÅ¡ jo esančios knygų lentynos stiklinių durelių stiklas iÅ¡daužtas, ant stiklo Å¡ukių, rastų ant grindų, rasti du rankų pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti skaidriose daktiloplokÅ¡telėse Nr. 2, 3, kambaryje kampe ant staliuko stovi vienas ant kito sustatyti du televizoriai (T. 1, b. l. 26–47).        IÅ¡ 2010-05-25 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 240/10 (05), matyti, kad Å .

Č. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje, kairiajame skruoste, lūpose, smakre ir pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, akių vokuose, dešiniame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kraujosruvomis kaktos minkštuose audiniuose, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių lūžiais, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, tai komplikavosi kraujavimu į kvėpavimo takus, ūmiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu.

Mirtis įvyko prieš 1,5 paros laiko iki lavono tyrimo 2010-05-25 15 val. nuo galvos sužalojimų visumos. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniolika smūgių, suduodant smūgius kumščiais, spardant bei laužtuvo rankenos galu. Sužalojimai padaryti greitai, vienas po kito suduodant vidutine bei stipria jėga. Visi sužalojimai priešmirtiniai. Poodinė kraujosruva kairiame dilbyje ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje radosi jam ginantis nuo smūgių. Š. Č. lavono kraujyje rasta 1,90 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 74–77).         Iš 2010-05-25 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 239/10 (05) matyti, kad L.

Č. mirė nuo galvos sumušimo, įvykus daugybiniams skeveldriniams kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų lūžiams bei išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Mirtis įvyko prieš 1,5–2 paras iki lavono tyrimo 2010-05-25 11 val. nuo galvos sužalojimų visumos. L. Č. nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktoje, smakre, viršugalvio ir pakaušio kairėje pusėje (iš viso 7), poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais nosyje, kairiame skruoste, kraujosruvomis kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, skeveldriniais kaukolės veidinės dalies, skliauto ir pagrindo kaulų – nosikaulių, viršutinio ir apatinio žandikaulių, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio, pleištakaulio, dešinio smilkinkaulio lūžiais su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.

Sužalojimai padaryti smÅ«giuojant kietais bukais, ribotus traumuojančius pavirÅ¡ius turinčiais daiktais, suduodant į galvos sritį ne mažiau kaip devynis smÅ«gius, poodinė kraujosruva kairio peties sÄ nario srityje ir odos nubrozdinimai deÅ¡iniame dilbyje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu buku, ribotu, artimu savo forma stačiakampiui daiktu, suduodant vienÄ smÅ«gį, odos nubrozdinimai – vienu trauminiu poveikiu daiktu, turinčiu dvi lygiagrečias, iÅ¡sikiÅ¡usias, trumpas briaunas. Sužalojimai padaryti per neilgÄ laikÄ iki mirties.

L. Č. lavono kraujyje rasta 1,44 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 83–85).         IÅ¡ 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 242/10 (01) matyti, kad nuoplovoje nuo žolės prie Å¡iltnamio, nuo kelio, nuo kampuočio, nuo kastuvo yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas Å . Č. DNR profilis su 99,99999999 0/0 tikimybe. Nuoplovose nuo laužtuvo kilpos, nuo grėblio dantų, nuo grindų svetainėje, nuo grėblio dalies yra žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ , gautas L. Č. DNR profilis su 99,99999999 0/0 tikimybe. Nuoplovoje nuo grindų pereinamajame kambaryje yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas I. M. DNR profilis su 99,99999999 0/0 tikimybe. Nuoplovoje nuo pagalio prie lavono yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , profilio, tinkamo identifikavimui, negauta (T. 1, b. l. 186–188).         IÅ¡ 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 243/10 (01) matyti, kad ant užtiesalo, antklodės, pagalvės užvalkalo, paimtų įvykio vietos apžiÅ«ros metu kambaryje ir nuo lovos, kur buvo rastas L.

Č. lavonas, yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas L. Č. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe (T. 1, b. l. 190–191).         IÅ¡ 2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos Kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. MK 79/10 (01) matyti, kad Å . Č. pakauÅ¡io ir L. Č. kairio smilkinio žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. Kokiu konkrečiu daiktu – įrankiu palikti Å¡ie metalizacijos pėdsakai, nustatyti negalima, nes tai rÅ«Å¡inės priklausomybės požymis.

Neatmetama galimybė, kad Å . Č. pakauÅ¡io žaizda padaryta tirti pateikto laužtuvo rankenos galu (T. 2, b. l. 5–31).         IÅ¡ 2010-07-15 daktiloskopinės specialisto iÅ¡vados Nr. 50-5-(duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas rankos pirÅ¡tų pėdsakas, nukopijuotas daktiloplokÅ¡telėje Nr. 3 (nuo stiklo Å¡ukės buvusios svetainėje ant stalo) yra paliktas I. M. kairės rankos didžiuoju pirÅ¡tu (T. 2, b. l. 34–47).                       IÅ¡ 2010-05-25 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad V.

R. atpažino V. L., kaip asmenį siÅ«liusį iÅ¡ jo pirkti automobilį „VW Golf“ (T. 1, b. l. 90–91).                                                                   IÅ¡ 2010-05-25 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad V. R. atpažino I. M., kurio vardu buvo parduotas automobilis „VW Golf“ (T. 1, b. l. 92–93).         IÅ¡ 2010-05-24 pažymos apie transporto priemones iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso L. Č. (T. 1, b. l. 50).                       IÅ¡ 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. savo iniciatyva pateikė atÅ¡viestÄ pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavėjas I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas L. Č. (T. 1, b. l. 57, 58).                      IÅ¡ 2010-12-29 „Swedbank“ pažymos Nr. S/50783 matyti, kad L.

Č. vardu buvo iÅ¡duotos dvi mokėjimo kortelės: mokėjimo kortelė „VISA ELEKTRON“, Nr. 4483081020189229, ir Fiksuotų įmokų kortelė Nr. 5543996143249114 (T. 1, b. l. 170–171).         IÅ¡ 2010-06-29 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-45/2010 matyti, kad inkriminuojamų nusikaltimų veikų darymo metu I. M. psichikos sutrikimų neturėjo, jis galėjo visiÅ¡kai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir galėjo valdyti savo veiksmus.

Po nusikalstamų veikų padarymo ir dabar I. M. psichika nėra sutrikusi ir jis neserga psichikos sutrikimu. Su I. M. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje (T. 3, b. l. 188–189).        IÅ¡ 2010-06-29 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-46/2010 matyti, kad inkriminuojamų nusikaltimų veikų darymo metu V. L. psichikos sutrikimų nekonstatuota, dėl to jis galėjo visiÅ¡kai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir galėjo visiÅ¡kai valdyti savo veiksmus.

Po nusikalstamų veikų padarymo ir dabartiniu metu V. L. konstatuotas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, bet dėl to jis gali visiÅ¡kai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir gali visiÅ¡kai valdyti savo veiksmus. Jam Å¡iuo metu nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. Su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje (T. 5, b. l. 13–14).                               Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas dėl tyčinio Å .

Č. ir L. Č. nužudymo, plėšimo, dokumentų pagrobimo         Kaltinamasis I. M. neigia, jog prieÅ¡ Å . ir L. Č. fizinį smurtÄ vartojo bendrai veikdamas su V. L. bei neigia norėjęs juos nužudyti. Taip pat neigia tai, kad juos nužudė siekdamas apiplėšti, t. y. savanaudiÅ¡ku tikslu. Kaltinamasis V. L. neigia, jog veikdamas bendrai su I. M., nužudė Å . Č. ir L. Č. bei įvykdė plėšimÄ Ä¯sibrovę į patalpÄ . Kaltinamasis I. M. ikiteisminio tyrimo metu apie Å . ir L.

Č. nužudymo aplinkybes davė parodymus, kurie iš esmės atitiko kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir kuriuos jis vėliau pakeitė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu bei teisme. I. M. teisme pakeitė savo parodymus, paaiškindamas, kad prieš Š. Č. ir L. Č. smurtavo bei L. Č. automobilį „VW Golf“ ir akumuliatorius pagrobė jis vienas. Kaltinamieji kaip įtariamieji buvo apklausti netrukus po įvykio (V. M. – po dviejų, V. L. – po septynių dienų), apklausos metu, dalyvaujant advokatams, abu davė iš esmės vienodus parodymus.

Kiekvienas kaltinamasis apibūdino, kurioje vietoje, su kokiais įrankiais ir kokius konkrečiai smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų Š. Č. ir L. Č. atžvilgiu atliko kiekvienas iš jų bei nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes dėl savo veiksmų po nusikalstamų veikų atlikimo.       Liudytojos A. Č. ir E. K. parodė, kad kaltinamieji 2010-05-23 vakare grįžę į Panevėžį, pasakė, kad susimušė su Č. ir jų nebėra. Liudytoja E. K., kuri nebuvo 2010-05-23 kartu su kaltinamaisiais išvykusi į Biržus, parodė, kad grįžę jie sakė, jog mušė lauke su ratu ar basliu.

Šiuos liudytojos parodymus visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti parodymai dėl Š. Č. nužudymo bei Biržų raj., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje Č. sodyboje, šalia Š. Č. lavono rastas medinis apie 8–10 cm skersmens, 2,06 metro ilgio pagalys, su jo paviršiuje matomomis rusvos spalvos, biologinės kilmės dėmėmis.        Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad Š. Č. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, t. y. stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kaktoje, kairiajame skruoste, lūpose, smakre ir pakaušyje, nosies kaulų ir abiejų žandikaulių lūžiais, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, tai komplikavosi kraujavimu į kvėpavimo takus, ūmiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu.

Å . Č. buvo suduota nemažiau kaip 19 smÅ«gių. Å . Č. pakauÅ¡io žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. Prie Å . Č. lavono kojų buvo rastas numestas kastuvas, su kraujo žymėmis bei Å¡alia Å . Č. lavono rastas jau minėtas medinis pagalys. 0,75 metro į vakarus nuo medinio pagalio, rastas 3,2 metro ilgio, „U“ formos metalinis profilis (kampuotis), ant kurio rasta apie 10, 12 cm skersmens rusvos spalvos biologinės kilmės dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Nustatyta, kad ant kampuočio ir ant kastuvo buvo rastas žmogaus kraujas – Å .

Č. DNR profilis su 99,99999999 0/0 tikimybe. Š. Č. kraujas buvo rastas ir ant žolės prie šiltnamio bei ant kelio. Kaltinamasis V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad Š. ant kelio mušė ratlankiu, nutempęs mušė metaliniu kampuočiu, kurį parodymų patikrinimo įvykio vietoje pats ir parodė, bei šokinėjo ant krūtinės, tačiau neparodė, kad būtų mušęs pagaliu ar kastuvu. Tai patvirtina, kad šios objektyviai nustatytos aplinkybės visiškai patvirtina kaltinamųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad Š.

Č. ant kelio mušė ir sužalojo abu kaltinamieji, V. L. smÅ«giuojant Å . Č. į galvÄ ranka, po smÅ«gio jam nugriuvus ant keliuko – I. M. smogiant į jo galvÄ metaliniu ratlankiu, po to abiem nutempus Å . Č. nuo keliuko už Å«kinio pastato, kur I. M. smogė jam į galvÄ 3,2 m ilgio metaliniu profiliu (kampuočiu), V. L. – pagaliu ir kastuvu bei abu Å¡okinėjo ant Å . Č. galvos, pilvo ir kitų kÅ«no vietų. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu I. M. parodė, kad kastuvu jis nemušė ir kad kastuvo iÅ¡ viso nebuvo, tačiau ant kastuvo, gulėjusio prie Å .

Č. lavono, darbinės dalies buvo rastas Å . Č. kraujas. Tai patvirtina, kad Å . Č. buvo muÅ¡amas ir kastuvu. Å . Č. suduotų daugiausia į galvos sritį vidutinio stiprumo ir stiprių smÅ«gių skaičius (19), 16 metrų ilgio tempimo kelias, kuriuo 1,83 m Å«gio Å . Č. buvo velkamas nuo vienos muÅ¡imo vietos iki kitos bei muÅ¡imo metu abiejose vietose panaudoti įvairÅ«s įrankiai rodo, kad prieÅ¡ Å . Č. fizinį smurtÄ vartojo bÅ«tent abu kaltinamieji. Nėra jokio pagrindo tikėti tuo, kad kaltinamasis I.

M. Å . Č. nužudė vienas, vis keisdamas jo žalojimo įrankius, kaip nerealu ir tai, kad jis vienas nutempė aukÅ¡to Å«gio ir nuo smÅ«gių suglebusį Å . Č. gana ilgÄ atstumÄ nuo keliuko į sodybos gilumÄ . IÅ¡ to, kad Å . Č. lavono kraujyje rasta 1,90 promilių etilo alkoholio, darytina iÅ¡vada, kad jis nebuvo tiek girtas, kad iki smÅ«gių sudavimo nebÅ«tų galėjęs savarankiÅ¡kai judėti, ir tai paneigia I. M. aiÅ¡kinimÄ , jog po smÅ«gių, suduotų ant keliuko, jis manė, kad Å .

Č. nepaeina dėl girtumo. Liudytoja A. Č. parodė, kad iÅ¡važiuojant į Pabiržę ji matė Å . Č., einantį į sodybÄ ir tai rodo, kad jis normaliai judėjo. Visos iÅ¡tirtos, aptartos aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji, bendrai veikdami, jų susitarimÄ dėl nusikalstamos veikos liudijančiais konkliudentiniais veiksmais, panaudodami masyvius, sunkius, metalinius daiktus bei jais daug kartų smÅ«giuodami Å . Č. į galvos, t. y. į gyvybei ypač pavojingÄ sritį, Å¡okinėdami ant jo galvos ir kÅ«no suvokė, kad dėl tokių jų veiksmų Å .

Č. bus nužudytas, to norėjo ir siekė, t. y. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė tiesiogine apibrėžta tyčia ir tarp jų nusikalstamos veikos bei kilusių padarinių – Å . Č. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.         IÅ¡ teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad L. Č. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, t. y. galvos sumuÅ¡imo, suduodant ne mažiau kaip devynis smÅ«gius, ir dėl to įvykus daugybiniams skeveldriniams kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų lūžiams bei iÅ¡siliejus kraujui po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius.

L. Č. kairio smilkinio žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. L. Č. kraujas buvo rastas ant laužtuvo kilpos, nulūžusių grėblio dantų, rastų ant antklodės prie L. Č. lavono, ir grėblio koto, rasto lauke greta su laužtuvu. Tai, kad ant nurodytų įrankių rastas L. Č. kraujas, atitinka kaltinamųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad I. M. lovoje gulinčiam ir miegančiam L. Č. kelis kartus smogė metaliniu laužtuvu, būtent jo dalimi, kurioje buvo kilpa, o V.

L. kelis kartus smogė grėblio galva su spygliais. Tikėtina ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų parodymais, kad nurodytus įrankius į kambarį nešėsi bijodami L. Č., nes į kambarį ėjo ketindami paimti jo automobilio raktelius, norėdami pagrobti jo automobilį, ir bÅ«tent tokie veiksmai kaltinamųjų buvo atlikti, t. y. po L. Č. nužudymo iÅ¡ patalpos buvo pagrobti jo automobilio rakteliai, du akumuliatoriai bei kieme stovėjęs automobilis ir dyzelinis kuras. Tai aiÅ¡kiai rodo kaltinamųjų tikslÄ nužudyti dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. siekiant pagrobti nužudytojo turtÄ .

Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. M. parodė, kad jis L. Č. mušė Å¡tanga su kilpa gale. Nėra jokio pagrindo tikėti teismo posėdžio metu pateiktu nelogiÅ¡ku kaltinamojo I. M. aiÅ¡kinimu, kad L. Č. nužudė ji vienas, nes tokiu atveju jis vienas turėjo bÅ«ti atsinešęs į kambarį du masyvius žalojimo įrankius – metalinį laužtuvÄ su kilpa gale, kurį jis įvardija Å¡tanga, ir grėblį bei juos abu panaudoti smÅ«giuojant gulinčiam lovoje L. Č. į galvÄ bei kitas kÅ«no dalis.

I. M. teisme paaiškino, kad L. Č. su štanga jis sudavė 2–3 smūgius, tuo tarpu L. Č. nustatyti sužalojimai, padaryti ne mažiau kaip devyniais smūgiais į galvos sritį, kas patvirtina kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ir jis pats miegančiam L. Č. grėbliu sudavė apie aštuonis smūgius. Visos ištirtos, aptartos aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji, bendrai veikdami, panaudodami masyvius, sunkius ir žalojančius daiktus bei jais daug kartų smūgiuodami miegančiam lovoje bejėgiui L.

Č. į galvÄ , t. y. į gyvybei ypač pavojingÄ Â sritį, taip padarydami galvos srityje daug skeveldrinių lūžių, suvokė, kad dėl tokių jų veiksmų L. Č. bus nužudytas, ir turėdami tikslÄ plėšimo bÅ«du pasisavinti svetimÄ turtÄ , to norėjo ir siekė, t. y. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė tiesiogine apibrėžta tyčia, ir tarp jų nusikalstamos veikos bei kilusių padarinių, t. y. L. Č. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.        Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Itin žiaurų nuteistųjų veikimo bÅ«dÄ nužudant nukentėjusįjį Å . Č., rodo pavartoto smurto pobÅ«dis, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija, įrankiai: nukentėjusysis Å . Č. smÅ«giu buvo pargriautas ant žemės, smÅ«giuota į galvÄ , jis buvo velkamas žeme jam nebegalint pasiprieÅ¡inti. Sužalojimai Å . Č. padaryti ne mažiau kaip devyniolika smÅ«gių, įskaitant ir smÅ«gius sunkiais žalojančiais įrankiai, buvo Å¡okinėjama ant jo kÅ«no ir galvos, po Å .

Č. lavono galva buvo net įdubusi žemė, įdubimo gylis iki 5 cm. Å i aplinkybė visiÅ¡kai paneigia kaltinamojo V. L. aiÅ¡kinimÄ teisme, kad jiems su automobiliu iÅ¡važiuojant iÅ¡ sodybos, jis matė Å . Č. sėdintį prie Å¡iltnamio. Tikėtina, kad nukentėjusysis po pirmųjų smÅ«gių, suduotų jam į galvÄ ant keliuko, dar buvo gyvas. Kaltinamasis I. M. parodė, kad jis (Å . Č.) dar kažkÄ murmėjo. Kaltinamųjų veiksmai, t. y. tai, kad nukentėjusysis, bÅ«damas tokios bÅ«klės kai jau nebegalėjo paeiti ir prieÅ¡intis, kaltinamųjų buvo velkamas atokiau į sodybÄ ir vėl muÅ¡amas, rodo, kad jie suvokė, jog savo veiksmais nukentėjusiajam sukelia dideles fizines kančias ir to siekė.

Nukentėjusiojo veidas buvo labai sužalotas. Š. Č. motina nurodė jį atpažinusi tik iš rūbų ir rando ant kūno. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos foto lentelės (T. 1, b. l. 29, 35), akivaizdžiai matyti, kaip po nusikaltimo atrodė nukentėjusiojo Š. Č. veidas ir galva. Neabejotina, jog pavartotų smurtinių veiksmų pobūdis, intensyvumas bei panaudoti sunkūs įrankiai leido kaltinamiesiems suvokti, kad nukentėjusįjį Š. Č. nužudo itin žiauriai.

         Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip iÅ¡vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo, praradus sÄ monę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46, p. 13).

Nagrinėjamu atveju L. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,44 promilės etilo alkoholio), jis smÅ«gių į galvÄ metu gulėjo lovoje ir, kaip nurodė kaltinamieji, apklausti kaip įtariamieji, miegojo. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad L. Č. lavonas buvo rastas gulintis lovoje, ant jo deÅ¡iniosios juosmens pusės ir deÅ¡iniosios kojos buvo užmesta antklodė. Ant užtiesalo, antklodės, pagalvės užvalkalo, paimtų įvykio vietos apžiÅ«ros metu kambaryje ir nuo lovos, kur gulėjo L.

Č. lavonas, buvo rastas jo kraujas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad virš lovos, kurioje rastas sužalota galva ant nugaros gulintis L. Č. lavonas, rytinės sienos matomas rusvos spalvos pėdsako šleifas, kurio plotis iki 56 cm, aukštis iki 62 cm. Šleifo kryptis iš apačios į viršų. Tai patvirtina, kad po suduotų smūgių jo padėtis lovoje išliko tokia pat, kokia buvo prieš suduodant smūgius. Todėl darytina išvada, kad L. Č. buvo užpultas miegantis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo savarankiškai gintis, priešintis ar kitaip išvengti fizinio smurto.

Ant mirusiojo L. Č. kÅ«no nerasta jokių pasiprieÅ¡inimo požymių, to nematyti ir iÅ¡ jo padėties. L. Č. bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę kaltinamieji matė, akivaizdžiai suprato ir, tuo pasinaudodami, siekdami jį apiplėšti ir norėdami jo mirties, t. y. veikdami tiesiogine tyčia, jį nužudė. Kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

       Nuosprendyje iÅ¡tirti, aptarti įrodymai paneigia kaltinamųjų I. M. ir V. L. teisme duotus paaiÅ¡kinimus, kad smurtÄ prieÅ¡ Å arÅ«nÄ ir L. Č. vartojo bei plėšimÄ Ä¯sibrovęs į Č. gyvenamÄ jį namÄ Ä¯vykdė vienas kaltinamasis – I. M.. Kaltinamojo V. L. pateikta versija, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikaltimus dėl to, kad gavo draugo laiÅ¡kÄ , kuriame jo buvo praÅ¡oma prisiimti kaltę, t. y. apkalbėti save padarius labai sunkų nusikaltimÄ , yra nelogiÅ¡ka ir neįtikinama, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Kaltinamasis V. L. nepaaiÅ¡kino, koks draugas jam perdavė jo minimÄ laiÅ¡kÄ , kieno praÅ¡ymu jam buvo siÅ«loma prisiimti kaltę. Kaltinamasis I. M. neparodė, kad jis bÅ«tų prašęs V. L. taip save apkalbėti. V. L. parodymus keitė jau parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, nurodydamas, kad Å . Č. nužudė jis vienas, į namo vidų įėjęs visai nebuvo, o L. Č. sumušė I. M., kuris iÅ¡ namo atnešė automobilio „VW Golf“ raktelius, ir automobiliu abu iÅ¡vyko iÅ¡ kiemo.

Nėra pagrindo tikėti ir kaltinamųjų nelogiÅ¡ku ir neatitinkančiu tikrovės aiÅ¡kinimu, jog apklausti kaip įtariamieji jie davė neteisingus parodymus dėl to, jog manė, kad jų padėtį gali palengvinti tai, jog nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė ne vienas, o bendrininkų grupe. TÄ paneigia aplinkybė, kad ankstesniuose kaltinamųjų atžvilgiu priimtuose teismų nuosprendžiuose, veikimas bendrininkų grupe teismo ne kartÄ buvo įvertintas kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (2008-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-19-753/2008, kuriuo nuteistas V.

L. ir kt., 2006-10-20 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-16-752/2006, kuriuo nuteistas I. M. ir kt.).         Liudytoja N. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu abiejų kaltinamųjų parodymai, dalyvaujant gynėjams, buvo užfiksuoti, parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo filmuojamas. Tai matyti ir iÅ¡ vaizdo įrašų, peržiÅ«rėtų teisminio bylos nagrinėjimo metu.         Įvertinęs Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V.

L. ir I. M. parodymų, duotų apklausiant juos kaip įtariamuosius, keitimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pateikiant vis kitokiÄ versijÄ , parodo jų nenuoÅ¡irdumÄ ir vertintina kaip siekis tokiu bÅ«du Å¡velninti savo kaltės laipsnį, o V. L. ir kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Tam tikri nedideli neatitikimai tarp kaltinamųjų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant juos kaip įtariamuosius, aiÅ¡kintini tuo, kad nusikaltimo padarymo metu jie abu buvo neblaivÅ«s, kÄ pripažino jie patys ir patvirtino juos iki tol matę liudytojai A.

Č., M. P., M. J., E. K., po nusikalstamų veikų padarymo vėl visÄ naktį važinėjo automobiliu, vartojo alkoholį.        IÅ¡ liudytojos A. Č. parodymų matyti, kad tuo metu, kai kaltinamieji M. P., M. J. ir jai liepė važiuoti į Pabiržę ir ten jų palaukti, Å . Č. keliuku jau buvo paėjėjęs link savo namų ir to negalėjo girdėti. Liudytojas M. P. parodė supratęs, kad kaltinamieji turėtų atvažiuoti su „VW Golf“. IÅ¡ jo parodymų matyti, kad jie Pabiržėje kaltinamųjų laukė apie pusvalandį ir nesulaukę vėl atvyko prie sodybos pažiÅ«rėti, kur jie yra, tačiau ten nieko nebebuvo, ir tada jie vėl pro Pabiržę iÅ¡vyko į Panevėžį.

IÅ¡ liudytojų A. Č., E. K. parodymų matyti, kad, kai A. Č., M. J. ir M. P. sugrįžo į namus Panevėžyje, maždaug po 15 min. atvažiavo ir kaltinamieji bei jiems pasakė, kad nebėra Å . ir jo tėvo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Å . ir L. Č. buvo nužudyti ir turtas pagrobtas maždaug per pusvalandį laiko po M. P., A. Č. ir M. J. iÅ¡vykimo nuo Č. sodybos, t. y. tuo metu, kai jie kaltinamųjų laukė Pabiržėje. Tai rodo, kad kaltinamieji buvo suplanavę plėšimÄ , turėjo tikslÄ pagrobti svetimÄ â€“ L.

Č. automobilį. Tam reikėjo įsibrauti į patalpÄ , paimti automobilio raktelius. Liudytojas D. J. parodė, kad važinėdamas su kaltinamaisiais, automobilyje „VW Golf“ už sėdynių matė du akumuliatorius. Įvykio vietos apžiÅ«ros metu apžiÅ«rėjus kieme stovintį traktorių MTZ 82, valst. Nr. 9duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ant traktoriaus padargų prikabinimo kablio stovi uždėtas 20 litrų talpos plastmasinis bakas, o apžiÅ«rint traktoriaus variklinę dalį nustatyta, kad yra atidalinta kuro padavimo guminė žarnelė.

Tai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiųjų D. Č., V. C. ir liudytojo A. Č. parodymus dėl pagrobtų L. Č. automobilio, akumuliatorių ir kuro.         Nėra pagrindo tikėti kaltinamojo I. M. aiÅ¡kinimu, kad mintis pagrobti L. Č. turtÄ kilo tik po to, kai jo (L. Č.) atžvilgiu pavartojo smurtÄ dėl to, jog jis nesutiko jų pavežti. TÄ paneigia patys kaltinamųjų veiksmai. IÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad jie (kaltinamieji) turėjo galimybę iÅ¡vykti ta pačia maÅ¡ina, kuria ir atvažiavo, bei su tais pačiais draugais, kurie netoli Č. sodybos automobilyje jų laukė.

Liudytoja A. Č. parodė, kad vakare jie važiavo į Pabiržę ten laukti kaltinamųjų dėl to, kad bÅ«tent jie prašė palaukti Pabiržėje, o ne prie sodybos, kur visi iki tol kartu buvo. IÅ¡ liudytojos A. Č. parodymų matyti, kad dar jiems visiems bÅ«nant kartu,  kaltinamieji klausė Å . Č., ar dar kas nors yra namuose, į kÄ jis atsakė, kad nieko nėra. Liudytojas M. P. taip pat parodė, jog girdėjo, kaip kaltinamieji Å . klausė, kur yra jo motina, į kÄ jis atsakė, kad ji dirba.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji buvo įsitikinę, jog namuose yra tik neblaivus Å . Č. tėvas, kurį jie matė sodyboje. Tai apsprendė jų veiksmus, t. y. po Å . Č. nužudymo, jie, pasiėmę žalojančius įrankius, abu įsibrovė į kambarį tam, kad nužudę L. Č., t. y. jų supratimu paÅ¡alinę kliÅ«tį, galėtų pasisavinti jo turtÄ â€“ automobilį. Tas aplinkybes patvirtina ir jų tolimesni veiksmai, t. y. automobilio raktelių, akumuliatorių, dyzelinio kuro ir automobilio „VW Golf“ pagrobimas.

IÅ¡ 2010-05-24 pažymos apie transporto priemones iÅ¡ VÄ® „Regitra “duomenų bazės matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė L. Č.. Liudytojas V. R. atpažino V. L. kaip asmenį, siÅ«liusį iÅ¡ jo pirkti automobilį „VW Golf“, bei I. M., kurio vardu minėtas automobilis buvo parduotas. IÅ¡ 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. pateikė atÅ¡viestÄ pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas L. Č., o pardavėjas – I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Liudytojas D. J. parodė, kad pardavę automobilį kaltinamieji pasiėmė jo numerius ir automobilio dokumentus.        Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė fizinio ar juridinio asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ arba pasinaudojo pagrobtu antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku. BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali bÅ«ti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas.

Automobilio transporto priemonės registracijos liudijimas yra juridinį faktÄ patvirtinantis dokumentas, todėl jis yra nusikaltimo dalykas. Pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu. Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamieji I. M. ir V. L., siÅ«lydami parduoti automobilį, jam sakė, kad jiems reikia pinigų, reikia iÅ¡važiuoti ir parodė dokumentÄ â€“ automobilio techninį pasÄ , pagal kurį jis ant lapelio ir surašė duomenis, kieno yra automobilis ir kas jį pardavė.       Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad kaltinamieji pagrobė L.

Č. 40 Lt vertės piniginę. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nė vienas kaltinamasis nėra paaiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ kurios nors vietos kambaryje pagrobė piniginę. Liudytojai taip pat neparodė, jog jiems kas nors bÅ«tų žinoma apie piniginės pagrobimÄ . IÅ¡ nukentėjusiųjų D. Č., V. C. parodymų matyti, kad piniginė paprastai bÅ«davo laikoma kambaryje, sekcijoje, tačiau kur konkrečiai 2010-05-23 vakarÄ buvo piniginė D. Č. nenurodė. IÅ¡ jos parodymų matyti, kad ji gana anksti, t. y. apie 19 val. nuėjo miegoti į Å«kinį priestatÄ , po to netoli sodybos dar ilgÄ laikÄ buvo girtaujama, todėl neatmestina, kad piniginė galėjo dingti ir kitomis aplinkybėmis.

Dėl to iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamieji plėšimo metu pagrobė 40 Lt vertės L. Č. piniginę.        Byloje surinkti aptarti įrodymai, t. y. iš dalies kaltinamojo I. M. paaiškinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu, I. M. parodymai parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, jų patikrinimui perskaityti kaltinamųjų I. M. ir V. L., apklaustų ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamųjų parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, 2010-05-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas I.

M. parodymų patikrinimas įvykio vietoje, daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti apžiÅ«ra teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2010-05-25 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 240/10 (05), 2010-05-25 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 239/10 (05), 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 242/10 (01), 2010-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 243/10 (01), 2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. MK 79/10 (01), 2010-07-15 daktiloskopinės specialisto iÅ¡vada Nr. 50-5-(duomenys neskelbtini), 2010-05-25 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, 2010-05-24 pažyma apie transporto priemones iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės, 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, juos visus iÅ¡analizavus, sugretinus juos tarpusavyje ir juos įvertinus, patvirtina, kad kaltinamieji I.

M. ir V. L., veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia, t. y. suvokdami pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatydami, kad dėl tokio jų veikimo gali atsirasti tokie padariniai kaip mirtis, ir jų norėdami, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , t. y. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, ne mažiau kaip 19 kartų smogdami Å . Č. rankomis ir metaliniais daiktais, t. y. ratlankiu, metaliniu profiliu-kampainiu, kastuvu bei mediniu pagaliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , kojomis Å¡okinėdami ant jo galvos ir kitų kÅ«no dalių itin žiauriai nužudė Å .

Č., po to tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , pro nerakintas duris įsibrovę į patalpÄ , ne mažiau kaip 9 kartus smogdami miegančiam L. Č. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ metaliniu laužtuvu su kilpa gale bei grėbliu, dėl ko jis net sulūžo, itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės L. Č., t. y. tokiu bÅ«du kaltinamieji padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., bei abu kaltinamieji įsibrovę į patalpÄ , įvykdė plėšimÄ , t. y. pagrobė 3100 Lt vertės turtÄ , priklausiusį nužudytajam L.

Č. – automobilio raktelius, patalpoje buvusius du akumuliatorius (bendros 550 litų vertės), kieme stovėjusį 2 500 litų vertės lengvÄ jį automobilį „VW Golf“, 20 litrų dyzelinio kuro (bendros 50 litų vertės) ir tokiu bÅ«du padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 2 d., bei veikdami bendrininkų grupe, tyčia, turėdami tikslÄ automobilį parduoti, pagrobė dokumentÄ â€“ automobilyje buvusį automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. C 294125, kurį panaudojo parduodami automobilį, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 302 str. 1 d.        Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikdami kaip bendravykdytojai, veikė vieninga tyčia ir turėdami bendrÄ tikslÄ , t. y. norėdami apiplėšti, ir suduodami Å .

Č. ir L. Č. smÅ«gius, matydami vienas kito vartojamÄ analogiÅ¡kÄ smurtÄ prieÅ¡ juos ir vienas kito veiksmams pritardami, suvokė, kad bendrai daro nusikalstamas veikas.          Kaltinamųjų I. M. ir V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).                                           Dėl mokėjimo priemonių pagrobimo         Kaltinamiesiems buvo pateiktas kaltinimas, jog jie pagrobė banko mokėjimo kortelę „VISA ELEKTRON“, Nr. 4483081020189229, ir Fiksuotų įmokų kortelę Nr. 5543996143249114, priklausančias AB „Swedbank “, iÅ¡duotas L.

Č. vardu. BK 214 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę. Nukentėjusiosios D. Č. ir V. C. bei liudytojas A. Č. parodė, kad kaltinamieji pagrobė L. Č. piniginę, kurioje buvo ir mokėjimo kortelės, kadangi sekcijos stiklas buvo iÅ¡daužtas, viskas buvo iÅ¡versta, dingę dokumentai. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji pagrobė minėtas korteles, kaip ir nėra nustatyta, ar jie pagrobė piniginę.

Nors kaltinamasis I. M. pripažino, kad iÅ¡daužė sekcijos stiklÄ , taip susižalodamas rankÄ , ir ant stiklo Å¡ukės, buvusios svetainėje ant stalo, vienas rankos pirÅ¡tų pėdsakas yra paliktas I. M. kairės rankos didžiuoju pirÅ¡tu, tačiau nė vienas kaltinamasis nėra pripažinęs, kad jie iÅ¡ kurios nors vietos kambaryje pagrobė piniginę su mokėjimo kortelėmis. Kiti byloje apklausti liudytojai taip pat neparodė, jog jiems kas nors bÅ«tų žinoma apie nukentėjusiojo L. Č. mokėjimo kortelių pagrobimÄ , pas kaltinamuosius jos nebuvo rastos.

IÅ¡ nukentėjusiųjų D. Č., V. C. parodymų matyti, kad piniginė paprastai bÅ«davo laikoma kambaryje, sekcijoje, tačiau kur konkrečiai 2010-05-23 vakarÄ buvo piniginė, D. Č. nenurodė. IÅ¡ jos parodymų matyti, kad ji gana anksti, t. y. apie 19 val. nuėjo miegoti į Å«kinį priestatÄ , nutolusį nuo gyvenamojo namo apie 300 m, po to dar ilgÄ laikÄ netoli sodybos buvo girtaujama, todėl neatmestina, kad piniginė bei joje buvusios kortelės galėjo dingti ir kitomis aplinkybėmis. Nesant neabejotinų įrodymų, abejonių nebegalint paÅ¡alinti, jos aiÅ¡kintinos kaltinamųjų naudai, ir jie pagal BK 214 str. 1 d. iÅ¡teisintini (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

                                                     Bausmių skyrimo motyvai          Skiriant kaltinamiesiems I. M. ir V. L. bausmes atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamieji I. M. ir V. L. nusikalto esant sunkinančioms aplinkybėms, t. y. veikdami bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, abu įvykdė labai sunkų, sunkų ir apysunkį tyčinius, baigtus nusikaltimus.

Vieno nusikaltimo pasekmės neatitaisomos, nes juo buvo atimta dviejų žmonių gyvybė, ir tai ypatingai didina Å¡ios kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.         I. M. anksčiau teistas keturis kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistas bei praėjus dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu Biržų rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kas rodo jog kaltinamasis iÅ¡ baudžiamojo jo nusikalstamos veikos įvertinimo jokių iÅ¡vadų net nesistengė daryti.

Jo asmenybę charakterizuojantys duomenys apibÅ«dina jį kaip socialiai pavojingÄ â€“ nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«damas nepilnametis, jas darė neatlikęs ankstesnių bausmių, niekur nedirbo. I. M. narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįregistruotas (T. 3, b. l. 169), iÅ¡ gyvenamosios vietos seniÅ«nija duomenų apie jo elgesį neturi, (T. 4, b. l. 35), administracine tvarka buvo baustas (T. 3, b. l. 161, 162–166 ). I. M. psichikos sutrikimų neturėjo, nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiÅ¡kai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir galėjo valdyti savo veiksmus.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad I. M. nužudė žmones dėl itin žemų paskatų, Å¡altakraujiÅ¡kai ir itin žiauriai atėmė gyvybę dviem vienos Å¡eimos nariams – jaunam vaikinui ir jo tėvui, nepadariusiems jam nieko bloga, bei apiplėšė nužudytÄ jį. Nuo labai sunkaus ir žiauraus nusikaltimo kaltinamojo nesulaikė ir tai, kad su Å . Č. buvo seniai pažįstamas, iki nužudymo bendravo su juo, yra mokęsis vienoje klasėje. Labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ padarė veikdamas tiesiogine konkretizuota tyčia, esant keturioms kvalifikuojančioms nužudymÄ aplinkybėms.

I. M. elgesys po labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymo, t. y. juokavimas kalbant apie įvykdytÄ veikÄ (liudytojų parodymai), taip pat rodo jo visiÅ¡kÄ abejingumÄ bendražmogiÅ¡kosioms vertybėms, visuomenėje nusistovėjusių moralės normų ir valstybės įstatymų ignoravimÄ , antivisuomenines nuostatas. I. M. yra jauno amžiaus, tačiau Å¡iuo atveju tai nėra lemiama aplinkybė nustatant bausmės dydį.         Visų nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad negalima tikėtis, jog I.

M. pasitaisys, todėl jis izoliuotinas nuo visuomenės – jam už nužudymÄ skirtina laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, už plėšimÄ ir dokumento pagrobimÄ skirtinos bausmės, žymiai didesnės nei sankcijos vidurkis. Paskirtosios bausmės ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė bendrintinos apėmimo bÅ«du, griežtesne, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausme apimant Å¡velnesnes bausmes (BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d.).          I. M., bÅ«damas recidyvistas, padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , todėl atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, kad jis nesitaiso, yra pavojingas visuomenei, pripažintinas pavojingu recidyvistu BK 27 str. 2 d. 2 p. pagrindu.           V.

L. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas penkis kartus teistas, iÅ¡ jų tris kartus – už smurtinius nusikaltimus (plėšimÄ ), nė vienas teistumas nėra iÅ¡nykęs, visas ankstesnes nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas nepilnametis. V. L. nusikalto bÅ«damas recidyvistas, praėjus vos dviem dienoms po to, kai buvo paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl kitos smurtinės nusikalstamos veikos bei praėjus metams, po to kai buvo lygtinai paleistas neatlikus ankstesnės 1 metų 11 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės, iki suėmimo nedirbo ir nesimokė.

Å ios aplinkybės jį apibÅ«dina, kaip antivisuomeniÅ¡kai nusiteikusį ir socialiai pavojingÄ asmenį, visiÅ¡kai ignoruojantį įstatymų reikalavimus, bendražmogiÅ¡kas normas ir vertybes. V. L. baustas administracine tvarka (T. 4, b. l. 139–145 ), iÅ¡ gyvenamosios vietos seniÅ«nija duomenų apie jo elgesį neturi (T. 5, b. l. 20), narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįregistruotas (T. 5, b. l. 2 ). Inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu V. L. psichikos sutrikimų nekonstatuota, dėl to jis galėjo visiÅ¡kai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir galėjo visiÅ¡kai valdyti savo veiksmus.

Po nusikalstamų veikų padarymo ir dabartiniu metu V. L. konstatuotas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, netrukdantis jam visiÅ¡kai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir visiÅ¡kai valdyti savo veiksmus. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad V. L., esant sunkinančioms aplinkybėms, padarė nemotyvuotÄ nužudymÄ dėl itin žemų paskatų, Å¡altakraujiÅ¡kai ir itin žiauriai atėmė gyvybę dviem žmonėms, apiplėšė nužudytÄ jį.

Labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ padarė veikdamas tiesiogine konkretizuota tyčia, esant keturioms kvalifikuojančioms nužudymÄ aplinkybėms. Nusikalstamos veikos pasekmės kaltinamÄ jį jaudino tik tiek, kiek tai kėlė grėsmę jo paties interesams ir siekį likti nenubaustam. V. L. yra jauno amžiaus, tačiau Å¡iuo atveju tai nėra lemiama aplinkybė nustatant bausmės dydį. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. L. gali bÅ«ti pataisytas ir perauklėtas tam tikrÄ terminuotÄ laikÄ izoliavus jį nuo visuomenės, todėl, atsižvelgus į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, už nusikaltimus, numatytus 180 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d., skirtinos didesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.          Paskirtosios bausmės ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis bendrintinos apėmimo bÅ«du, griežtesne, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausme apimant Å¡velnesnes bausmes (BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d.).           Kadangi kaltinamieji I.

M. ir V. L., pardavę pagrobtÄ automobilį „VW Golf“, gavo 700 Lt, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 redakcija), iÅ¡ jų abiejų konfiskuotina Å¡i pinigų suma, kuri yra nusikalstamos veikos rezultatas, iÅ¡ kiekvieno po 350 Lt.                                              Civiliniai ieÅ¡kiniai          Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį.         CK 6.263 straipsnio 2 d. nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

          Nukentėjusios ir civilinės ieškovės – nužudytųjų L. Č. žmona ir Š. Č. motina D. Č. bei L. Č. duktė ir Š. Č. sesuo V. C. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamos priteisti iš kaltinamųjų D. Č. 5250 Lt turtinės ir 130 000 Lt neturtinės žalos bei V. C. 15 985,73 Lt turtinės ir 70 000 Lt neturtinės žalos.                             Kaltinamieji sutiko su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo.           Įrodyta, kad I.

M. ir V. L. bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai D. Č. buvo padaryta 4850 Lt turtinė žala, kuri atsirado dėl patirtų nuostolių jiems pagrobus jos vyro vardu registruotÄ 4000 Lt vertės automobilį „VW Golf“, du akumuliatorius (bendros 600 Lt vertės), dyzelinio kuro už 50 Lt ir sugadinus kitÄ technikÄ už 200 Lt. Byloje nėra surinkta duomenų, kad kaltinamieji bÅ«tų pagrobę Å«kininko kortelę įsigyti dyzelinį kurÄ su nuolaida, todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl 400 Lt netenkintinas.

D. Č. iÅ¡ kaltinamųjų priteistina 4850 Lt turtinės žalos (LR CK 6.283 str. 1 d., 2 d.).         Įrodyta, kad I. M. ir V. L. bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. C. buvo padaryta 15 985,73 Lt turtinė žala, atsiradusi dėl dviejų žmonių laidojimo iÅ¡laidų, paminklo ir vaistų. Su ja sutiko ir kaltinamieji. Civilinio ieÅ¡kinio suma yra reali, pagrįsta surinktais dokumentais, todėl iÅ¡ kaltinamųjų priteistina (LR CK 6.283 str. 1 d., 2 d.).         Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.).

Teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų iÅ¡laikomi, kartu negyveno, tačiau atsižvelgiant į Å¡ių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Kasacinės instancijos teismo priimtose nutartyse pripažįstama, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų iÅ¡vardijimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ apribojimas, nes joje nesuformuluotas aiÅ¡kus asmenų, nenurodytų Å¡ioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimÄ ribojimas.

Be to, atsižvelgtina į Europos Tarybos M. K. 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr.(75) 7 19 punkte suformuluotÄ teisės į neturtinės žalos atlyginimo kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobÅ«dį, kad santykiai turi bÅ«ti draugiÅ¡ki iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2-151/2006, 3K-3-351/2007, 2K-853/2007, 2K-578/2010).          Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimÄ teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, t. y. nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasekmės vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Asmens gyvybė yra pati svarbiausia, nesunkiai pažeidžiama ir neatkuriama vertybė, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

           Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, padarytÄ D. Č. jos sÅ«naus ir vyro tyčiniu nužudymu, atsižvelgia į I. M. ir V. L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes – tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų vienu metu nužudyti du Å¡eimos nariai, t. y. jos augintas ir kartu su jais (tėvais) gyvenęs jauno amžiaus darbingas sÅ«nus, bei vyras, su kuriuo nukentėjusioji taip pat ilgÄ laikÄ buvo susieta bendru Å¡eiminiu gyvenimu, Å«kio rÅ«pesčiais, bendrais planais, kurie dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo sugriauti.

Dėl to nukentėjusioji neiÅ¡vengiamai patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus, gydėsi (T. 5, b. l. 118), jai neabejotinai buvo padaryta labai didelė moralinė skriauda. Nors kaltinamieji nedirbo ir turto neturi, tačiau atsižvelgiama į I. M. ir V. L. amžių, darbingumÄ ir galimybę žalÄ atlyginti ateityje. Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, D. Č. pareikÅ¡tas 130 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir priteistinas solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų, kadangi jų kaltė įrodyta (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str.).              Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, padarytÄ V.

C. jos tėvo ir brolio tyčiniu nužudymu, atsižvelgia į I. M. ir V. L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes – tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų vienu metu nužudyti civilinei ieÅ¡kovei labai artimi žmonės. V. C., nors gyveno atskirai, tačiau palaikė su Å¡eima glaudų ryšį, nurodė, kad su broliu Å arÅ«nu ji buvo labai artima, nes besimokydamas Vilniuje jis pas jÄ gyveno. Dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų civilinė ieÅ¡kovė neteko ne tik brolio, bet ir jai gyvenime svarbaus žmogaus – tėvo ir dėl to neginčytinai patyrė neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus.

Be to, dviejų artimų žmonių netektis iÅ¡ karto, juos itin žiauriai nužudžius, neabejotinai padarė jai labai didelę dvasinę skriaudÄ , nes kaltinamieji pažeidė aukščiausiÄ teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, kuriÄ tik santykinai galima įvertinti pinigais. Ä®sta­ty­mas nu­ma­to pi­ni­gi­nę satis­fak­ci­jÄ , ku­ria sie­kia­ma, kiek įma­no­ma teisin­giau kom­pen­suo­ti      nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tus dva­si­nius iÅ¡gyvenimus, fi­zi­nį skaus­mÄ ir kt., o teis­mo funk­ci­ja yra nusta­ty­ti tei­sin­gÄ pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­jÄ už pa­tir­tÄ skriau­dÄ (dvasi­nius iÅ¡­gy­ve­ni­mus, fi­zi­nius pra­ra­di­mus) (kasacinės nutartys:

Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010, 2K-551/2010). Kaltinamieji nedirba, nėra duomenų, kad jie turėtų turto, tačiau atsižvelgtina, kad jie yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, todėl turi galimybę per tam tikrÄ laikÄ atlyginti priteistinÄ protingo dydžio kompensacijÄ . Esant nustatytoms nusikalstamos veikos pasekmėms, atsižvelgus į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V.

C. priteistina 70 000 Lt neturtinės žalos (LR CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str.).                           Daiktinių įrodymų klausimo išsprendimas             Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, t. y. paketas su metaliniu strypu, paketas su metaliniu strypu užlenktu galu, paketas su pagaliu, paketas su grėbliu, paketas su kastuvu, paketas su grėblio dalimi, paketas su dilde, paketas su plastikiniu buteliu, paketas su butelio dalimi, dėžė su lovos užtiesalu, antklodės ir pagalvės užvalkalais, vokai su biologiniais pėdsakais (13 vnt.), vokai su nuorūkomis (9 vnt.), vokas su Š.

Č. lavono biologiniais pėdsakais, vokas su L. Č. lavono biologiniais pėdsakais, dėžės su Å . Č. lavono drabužiais (2 vnt.), dėžė su L. Č. lavono drabužiais, vokas su V. L. marÅ¡kinėliais, vokai su įtariamųjų biologiniais pėdsakais ir marlės pavyzdžiais (8 vnt.), paketas su peiliu, saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Paketas su dangteliu saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini nukentėjusiajai V.

C..              I. M. ir V. L. bausmių pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo.           I. M. ir V. L. į jiems skirtų bausmių laikÄ Ä¯skaičiuotini jų laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpiai.           Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių įgaliotasis atstovas advokatas V. K. V. Antanėlis pateikė teismui 2011-03-07 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 563678 su 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) suma, kuriÄ už advokato teisinę pagalbÄ sumokėjo nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V.

C.. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė turėjo 1000 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš I. M. ir V. L..            Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 115 str. 1 d., 301–302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d. teismas N u s p r e n d ž i a :

       I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir jį nubausti:      – pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams;      – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;      – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

       Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d., Å¡ias paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtÄ 2010-05-07 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme apimant Å¡velnesnes laisvės atėmimo bausmes, ir skirti I. M. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.        Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., I. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.       I.

M. bausmę skirti atlikti kalėjime.        Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 1 d.       Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti I. M. sulaikymo bei suėmimo laikÄ nuo 2010-05-25 iki 2011-06-30 imtinai bei nuo 2010-04-17 iki 2010-04-18 pagal 2010-05-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.      KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ I. M. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.     V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir jį nubausti:      – pagal BK 302 str. 1 d.

– laisvės atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams;      – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams;      – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.       Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d., subendrinti apėmimo bÅ«du Å¡ias paskirtas bausmes ir 2008-11-05 Biržų rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtÄ neatliktÄ 1 metų 11 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės dalį, nuo kurios atlikimo 2009-05-06 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas, griežtesne – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme apimant Å¡velnesnes laisvės atėmimo bausmes, ir skirti V.

L. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.      V. L. bausmę skirti atlikti kalėjime.       Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 1 d.      Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. L. sulaikymo bei suėmimo laikÄ nuo 2010-05-31 iki 2011-06-30 imtinai.     KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ V. L. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.     Konfiskuoti iÅ¡ I. M. ir V. L. po 350 litų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos (BK 72 str. 2 d. 3 p. – Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 redakcija).

      I. M. ir V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. iÅ¡teisinti (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).      Priteisti solidariai iÅ¡ I. M. ir V. L. D. Č. 4850 Lt turtinės ir 130 000 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos, padarytos Å . Č. ir L. Č. nužudymu.        Priteisti solidariai iÅ¡ I. M. ir V. L. V. C. 15 985,73 Lt turtinės ir 70 000 Lt (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos, padarytos Å .

Č. ir L. Č. nužudymu.           Priteisti iÅ¡ I. M. ir V. L. po 500 (penkis Å¡imtus litų) V. C. už suteiktÄ advokato pagalbÄ .         Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, t. y. paketÄ su metaliniu strypu, paketÄ su metaliniu strypu užlenktu galu, paketÄ su pagaliu, paketÄ su grėbliu, paketÄ su kastuvu, paketÄ su grėblio dalimi, paketÄ su dilde, paketÄ su plastikiniu buteliu, paketÄ su butelio dalimi, dėžę su lovos užtiesalu, antklodės ir pagalvės užvalkalais, vokus su biologiniais pėdsakais (13 vnt.), vokus su nuorÅ«komis (9 vnt.), vokÄ su Å .

Č. lavono biologiniais pėdsakais, vokÄ su L. Č. lavono biologiniais pėdsakais, dėžes su Å . Č. lavono drabužiais (2 vnt.), dėžę su L. Č. lavono drabužiais, vokÄ su V. L. marÅ¡kinėliais, vokus su įtariamųjų biologiniais pėdsakais ir marlės pavyzdžiais (8 vnt.), paketÄ su peiliu, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. PaketÄ su dangteliu, saugomÄ prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti nukentėjusiajai V.

C..        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jiems dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                 Nijolė SuÅ¡inskienė                                         Teisėjai                                                                                  Algirdas Gaputis                                                                                                                                                                                           Ričardas Gilys                                                   Â