2016-12-27 Nr. AB-24784-3-64-3-01505-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1633-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01505-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams L. Š. ir R. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų L. Š. ir R. Š. (toliau – ir atsakovai) solidariai 145,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis) bei 52,57 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 26,28 Eur iš L. Š. ir 26,29 Eur iš R. Š.

Pareiškėjas nurodė, kad yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato, kad TRATC apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams L. Š. ir R. Š., kurie dėl nežinomų priežasčių 145,24 Eur vietinės rinkliavos nesumokėjo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų L. Š. ir R. Š. 145,24 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Priteisė pareiškėjui iš atsakovų 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos prašymo dalies dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Ginčo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-54, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti skirtingų redakcijų Nuostatai. Pagal šių teisės aktų 6 punktuose įtvirtintas nuostatas vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus). Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas TRATC (2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 redakcijos Nuostatų 37 punktas, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 45 punktai).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis L. Š. ir R. Š. ginčo laikotarpiu Mažeikų rajono savivaldybės teritorijoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jie privalėjo mokėti Mažeikių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. Pareiškėjo pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 145,24 Eur įsiskolinimas. Pagal 2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 ir 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 redakcijų Nuostatų 1 priedų 3 eilutes, už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name vietinės rinkliavos dydis buvo 133 Lt, pagal 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 1 priedo 3 eilutę – šios rinkliavos dydis iki 2013 m. liepos 1 d. buvo 162 Lt, nuo 2013 m. liepos 1 d. – 46,92 Eur. Atsižvelgęs į nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, teismas nematė pagrindo abejoti prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio teisingumu. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovai būtų sumokėję vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Remdamsis tuo, kas buvo nurodyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovų priteisti 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 26,28 Eur iš L. Š. ir 26,28 Eur iš R. Š. Pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4801 apie 2 680,68 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų profesinės bendrijos 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, serija SGKA Nr. 11233, su Specifikacija. Specifikacijos 49 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmosios instancijos teisme yra 52,57 Eur (su PVM).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtinomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir pažymėjo, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 52,57 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,49 Eur)). Tačiau teismas, spręsdamas dėl prašymo priteisti patirtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas, atsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga, atsakovai bylos nagrinėjime buvo neaktyvūs ir neteikė atsiliepimų, atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat, teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų, prašymas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, atsižvelgė į tai, kad TRATC yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 14 Eur. Teismo vertinimu, tokia išvada neprieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisminei praktikai (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015).

III. Pareiškėjas TRATC su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti priteisiant visas prašytas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog advokatų kontoros įkainis nagrinėjamu atveju sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas paskaičiuotos priteistinos maksimalios sumos už pareiškimo surašymą. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju svarbu įvertinti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėjas, kreipdamasis į antstolį ir prašydamas pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. Taigi teismas pareiškėjo išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose, lyginant su išlaidomis, kurias patirs vykdymo procese, nuvertina 7,4 karto. Teismas neįvertino ir to fakto, kad faktinės aplinkybės kiekvienoje byloje skiriasi, kad prieš kreipiantis į teismą būtina surinkti reikiamą informaciją apie skolininką. Akcentuoja, jog atstovavimo išlaidos neviršija panašių įkainių, todėl laikytinos proporcingomis ir teisingomis. Atsakovų procesinis elgesys nesudaro pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Pareiškėjas TRATC kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų L. Š. ir R. Š. solidariai 145,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 26,28 Eur iš L. Š. ir 26,29 Eur iš R. Š.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Priteisė pareiškėjui solidariai iš atsakovų L. Š. ir R. Š. 145,24 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Priteisė pareiškėjui iš atsakovų 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos prašymo dalies dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovų pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti visos prašytos teismo išlaidų sumos.

ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8 punkte nurodyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šioje byloje taikomas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 714,5 Eur.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 14 Eur. Nurodo, kad prašyta suma ne tik neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet ir buvo gerokai už juos mažesnė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016).

Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 52,57 Eur dydžio išlaidos už prašymo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus advokato užmokesčio dydžio už prašymo surašymą (2,5 x 714,5 Eur), taip pat pagrįstai atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytas aplinkybes ir įvertino, kad byla yra nesudėtinga, atsakovai bylos nagrinėjime buvo neaktyvūs ir neteikė atsiliepimų, atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat, teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų, prašymas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad 14 Eur dydžio išlaidos už prašymo parengimą laikytinos atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo teismo vertinimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos sudėtingumą ir dėl to nustatė netinkamus išlaidų dydžius pagal Rekomendacijas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016).

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius