af0ca765-04be-4f4e-b254-1bbfc5672acc · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-594/2019 Proceso Nr. 1-01-1-33311-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo M.

B. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. (toliau – M. B.) apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį ir nuteistas: - pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M.

B. sumažintÄ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. B. sumažintÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; - pagal BK 284 straipsnį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. B. sumažintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi Å¡ios bausmės buvo subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, paskiriant M. B. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas 2018 m. liepos 13 d. 1 (viena) diena). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ M.

B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ , iÅ¡ M. B. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – automobilio Jaguar XF, valstybiniai numeriai DNO8WHE, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 10690 (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt ) eurų. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieÅ¡kovo M. R. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ M. B. jam priteisiant 780 (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai bei 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ M. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui priteisiant 86,38 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 38 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai už M.

R. iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. B. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: 2018 m. liepos 13 d., apie 06.42 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. M. priklausantį automobilį Jaguar XF, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vyriausioji patrulė E. B. patikrinusi jo blaivumÄ alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu Alcotest. 6810 Nr. ARFM 0389, nustatė 1,80 ‰ girtumÄ , o jo kraujyje pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A 6963/2018(01) nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio. 1.1.

Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sutrikdė sveikatÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: 2017 m. liepos 13 d., apie 06.42 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, girdint ir matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo nukentėjusiojo M.

R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , tai yra, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė M. R. į veido sritį, dėl ko M. R. klinikiniais duomenimis konstatuota 21, 22, 23 dantų nuskilimai dentino ir emalio ribose, susisiekiantys su pulpos kamera, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu savo įžūliu elgesiu M. B. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė M. R. sveikatÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 2.1. Nuteistojo teigimu, liepos 13-osios dienos rytÄ jis stipriai susiginčijo su savo drauge, dėl ko, nepagalvojęs apie galimas neigiamas savo elgesio pasekmes, paėmė automobilio raktelius ir bÅ«damas neblaivus sėdo už automobilio vairo, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas.

Dėl savo neteisėtų veiksmų, apimančių tiek transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, tiek ir smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajam, apeliantas gailisi, mano, kad tokius jo veiksmus sÄ lygojo jo emocinė bÅ«sena dėl ginčo su drauge. 2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad M. B. draugė Å¡iuo metu laukiasi, dėl ko, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų galimybę pamatyti vaiko gimimÄ , jo augimÄ bei vystymÄ si. Be to, apeliantas yra naÅ¡laitis, jį augino močiutė, kuri Å¡iuo metu turi sveikatos sutrikimų, dėl ko, jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, kuriÄ Å¡iuo metu teikia bÅ«tent apeliantas.

Pasak M. B., jam atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tų pažeisti ir civilinių ieÅ¡kovų interesai, kadangi dirbdamas užsienyje jis galėtų greičiau atlyginti iÅ¡ jo priteistÄ Å¾alÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. B. gynėja advokatė M. Vietaitė pritarė nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo M. B. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

4. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliaciniu skundu M. B. nesutinka tik su jam paskirta galutine bausme, praÅ¡ydamas jÄ suÅ¡velninti, paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, todėl Å¡iuo nuosprendžiu pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl M. B. paskirtų bausmių (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ , tiek ir subendrintos bausmės) matyti, kad apylinkės teismas įvertino M. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ â€“ du nesunkÅ«s nusikaltimai (BK 281 straipsnio 7 dalis, BK 284 straipsnis) ir vienas apysunkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir M.

B. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo ne kartÄ teistas, tame tarpe ir už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , baustas ir administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotus nusikaltimus įvykdė bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnis), kas, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, rodo, kad apeliantas nesistengė gyventi laikydamasis įstatymų. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant M. B. skirtinų bausmių individualizavimo klausimÄ , buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiÅ¡kai ir gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas įvykdė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas M. B. skyrė vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytÄ bei griežčiausias BK 281 straipsnio 7 dalies ir 284 straipsnio sankcijose įtvirtintas bausmės rÅ«Å¡is – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bausmės dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek M.

B., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

9. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, Å¡is teistumas M. B. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiÅ¡kų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams vieÅ¡ajai tvarkai (BK 284 straipsnis) bei nusikaltimams žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnis), padarymÄ jis jau buvo teistas ne kartÄ . Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek analogiÅ¡ko, tiek iÅ¡ esmės skirtingo pobÅ«džio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti ir tai, kad praeityje M. B. atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, nuteistajam pažeidus Å¡io instituto taikymo sÄ lygas – nevykdė teismo paskirto įpareigojimo bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevykdė bendrų probuojamojo pareigų, buvo panaikintas, pasiuntus jį į pataisos namus likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta.

Å ių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. B. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiÅ¡ka jo nusikalstamo elgesio iÅ¡dava bei yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų M.

B. nededa, net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimui.

10. Å ios iÅ¡vados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė bÅ«damas recidyvistu, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtų bausmių individualizavimo klausimÄ , reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, jog remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, praeityje buvo ne kartÄ vykdyta M. B., kaip asmens, vengiančio administracinės atsakomybės, įtariamo nusikaltimo padarymu ar jo atžvilgiu priėmus sprendimÄ panaikinti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, paieÅ¡ka (b. l. 90-94), kas neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, jog jis kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėto elgesio ir vėlgi nesistengia jo koreguoti tinkama linkme.

11. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikaltimų pobÅ«dį bei įvykdymo aplinkybes, įvertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobÅ«džio administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymÄ M. B. buvo ne kartÄ baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus esant apsvaigus nuo alkoholio, teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ (b. l. 109-112), eismo įvykio sukėlimÄ ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 90-94), kas neabejotinai patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymas, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai iÅ¡ esmės teigia nuteistasis, nebuvo atsitiktinis.

Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nepaisant M. B. apeliacinio skundo teiginių dėl jo darbo užsienyje bei uždirbamų pajamų, informacijos apie jam praeityje paskirtų piniginių baudų sumokėjimÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, jokių oficialių duomenų, patvirtinančių jo darbo santykius užsienio valstybėje nėra, o, remiantis paties nuteistojo 2018 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytais teiginiais, jo darbo santykiai praeityje nebuvo pastovÅ«s – M.

B. teigimu, (duomenys neskelbtini) jis dirbo du mėnesius, dabar apie pusę metų dirba (duomenys neskelbtini) statybose, prieš tai dirbo Lietuvoje (tačiau ir čia jo darbo patirtis apsiribojo trejomis bendrovėmis laikotarpiais nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2004 m. gruodžio 6 d., nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti ne tik M. B. pasiryžimu (jam skirtų piniginių baudų praeityje nemokėjo), bet ir pastangomis, jam būnant laisvėje, atlyginti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš jo priteistus civilinius ieškinius bei prisidėti prie savo šeimos finansinės gerovės, todėl tenkinti M.

B. apeliacinį skundÄ atsižvelgiant vien tik į paminėtus deklaratyvius teiginius, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl pagausėsiančios Å¡eimos – draugė laukiasi, kurios ir gimsiančio vaiko, atlikdamas jam paskirtÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, jis gali kurį laikÄ nematyti, jam reikia padėti savo močiutei, kuriai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, kadangi elgdamasis nusikalstamai, asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , dėl ko, su asmeniui skiriamomis bausmėmis jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo nusikalstamo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Juo labiau, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , todėl neigiami padariniai yra natÅ«ralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl Å¡velninti M. B. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iÅ¡keliant asmeninius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. B. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

13. Ä®vertinus paminėtas nuteistojo M. B. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės, nėra per griežtos, jos neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant M. B. paskirtas bausmes, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti M. B. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , Å¡ioje byloje taip pat nenustatyta. 13.1. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga.

Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. 13.2. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartÄ M. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jo buvusius teistumus, jo elgesį taikant jam Å¡velnesnio pobÅ«džio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimÄ bei lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, menkas pastangas koreguoti savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M.

B. įvykdė bÅ«damas recidyvistu, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Juo labiau, jog praeityje M. B. atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo bÅ«dus.

14. Ir nors pagrindo abejoti M. B. už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtomis bausmėmis, įvertinus tiek aukščiau iÅ¡dėstytas, tiek ir skundžiamame nuosprendyje aptartas faktines aplinkybes, nėra, tačiau, taikydamas BK 63, 641 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas vis tik netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kas neabejotinai turėjo įtakos teisėtam ir pagrįstam skundžiamo procesinio sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl BK 641 straipsnio taikymo bei bausmių subendrinimo keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindu.

15. Kaip numato BK 641 straipsnis, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nors komentuojamo straipsnio nuostatos tiesiogiai neįtvirtina kuri bausmė, t. y. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė atskirai ar už kelias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, sumažinama vienu trečdaliu, tačiau remiantis formuojama teismų praktika bei lingvistiniu paminėtos normos aiÅ¡kinimu, kurioje kalbama apie nuteistajam skiriamos bausmės (o ne bausmių) sumažinimÄ , atsižvelgiant į BK struktÅ«rÄ , (BK 641 straipsnis seka po BK 63 ir 64 straipsnių), daroma iÅ¡vada, kad BK 641 straipsnio nuostatos taikomos subendrintai bausmei, tuo pačiu nuosprendžiu paskirtai už kelias nusikalstamas veikas.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į BK 63 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaudamasis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas paskiria tam tikros rÅ«Å¡ies, trukmės ar dydžio bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai ir tik po to asmeniui paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. PrieÅ¡ingas BK 641 straipsnio taikymo aiÅ¡kinimas galėtų sudaryti prielaidas pažeisti teisingumo ir proporcingumo principus, nes dalinio sudėjimo bÅ«du bendrinant sumažintas bausmes, galutinė subendrinta bausmė galėtų bÅ«ti paskirta tokia pati ar net didesnė nei bÅ«tų buvus paskirta sumažinus paskirtÄ subendrintÄ bausmę, kas kolegijos įsitikinimu ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

16. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, nekeičiant M. B. už BK 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtų bausmių, t. y. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - 2 (dvejų) metų, pagal BK 284 straipsnį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi Å¡ios bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, paskiriant M.

B. galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, skiriant bÅ«tent tokio dydžio subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę įvertinama M. B. asmenybė, ankstesni teistumai, jo atžvilgiu praeityje taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio teisinės priemonės bei jo elgesio korekcijos nebuvimas, pagrįstai manant, jog tik tokios subendrintos bausmės paskyrimu, bus geriausiai įgyvendinti bausmės tikslai bei atspindėtas bausmių bendrinimo instituto efektyvumas.

Kadang baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme, buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o M. B. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų bylos nagrinėjimo metu prisipažino visiÅ¡kai, jo atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu M. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, M. B. paskiriant sumažintÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį: - panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalis dėl BK 641 straipsnio taikymo už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtai bausmei bei tokiu bÅ«du paskirtų bausmių subendrinimo; - Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu M.

B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti M. B. subendrintÄ 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. sumažintÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė