2021-01-27 Nr. AB-1829-3-61-3-01172-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-210-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01172-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3836 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktą, kuriuo jam nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas; įpareigoti atsakovą įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 (toliau – ir 2017 m. sausio 30 d. įsakymas), nustatant pareiškėjui 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 10,14 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d.; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos, 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos sumos; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos. Iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti proceso išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog yra Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini), atliekantis pareigas (duomenys neskelbtini) kelio poste. Pareigas atliko vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtintu Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto (duomenys neskelbtini), atliekančio pareigas Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo postuose, pareigybės aprašymu. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas.

3. Dar 2013 m. kovo 14 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-164 buvo patvirtintas tik Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, kuriuo šio konkretaus kelio posto (duomenys neskelbtini) nustatyta 15 pareigybės kategorija, algos koeficientas – 7,8. 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, nustatyta A lygio 15 pareigybės kategorija. Teigė, kad visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta A 15 pareiginė kategorija su algos koeficientu – 7,8. Šiuo įsakymu netekusiu galios buvo pripažintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1B-164.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jo einamai Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybei turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija, atitinkamai perskaičiuotas ir išmokamas didesnis darbo užmokestis. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymas niekada nebuvo įgyvendintas, jo pareigybei ir toliau buvo taikoma 14 pareigybės kategorija, mokamas darbo užmokestis nebuvo perskaičiuotas, faktiškai atitiko 14 pareigybės kategoriją.

5. Pasak pareiškėjo, Įsakymu buvo klaidingai nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1, kadangi atskaitos tašku nepagrįstai imtas A14 pareiginei kategorijai priskirtinas pareiginės algos koeficientas. Atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo pareiginės algos koeficientą, privalėjo atskaitos tašku laikyti visiems Vilniaus teritorinės muitinės postų (duomenys neskelbtini) taikytiną A15 pareiginei kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,8, dauginant iš pareigūnui priskirtos kvalifikacinės klasės koeficiento (7,8x1,3=10,14).

6. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. atlyginimas jam buvo neteisėtai sumažintas taikant pareiginės algos koeficientą 7,0 vietoj taikytino koeficiento 7,8, o nuo 2019 m. sausio 1 d. taikant pareiginės algos koeficientą 9,1 vietoje – 10,14. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui už laipsnį priklauso koeficientas 1,2, nuo 2019 m. vasario 1 d. už vidaus tarnybos laipsnį paskirtas 1,3 koeficientas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo skaičiuojamas 24 proc. priedas už stažą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui taikytinas 27 proc. priedas už darbo stažą, nuo 2019 m. vasario 1 d. – 28 proc. priedas.

8. Pažymėjo, kad per visą ginčo laikotarpį nepagrįstai neįgyvendinant 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, pareiškėjo skaičiavimais, darbo užmokesčio nepriemoka – 3 981,60 Eur, dydis nuolat auga.

9. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, priėmęs įsakymą dėl naujo pareigybės aprašo patvirtinimo Vilniaus teritorinės muitinės postų (duomenys neskelbtini), privalėjo šio aprašo nuostatas taikyti visiems postų (duomenys neskelbtini) pareigas einantiems pareigūnams, įskaitant ir pareiškėją.

10. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Muitinės departamentas nurodė, jog analizuojant Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, patvirtintą 2013 m. kovo 14 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-164, tuo metu Medininkų kelio postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame buvo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas. Todėl Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas buvo patvirtintas atskiru įsakymu. Akcentavo, kad atsižvelgus į skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir funkcijas, įgyvendinti šį įsakymą pareiškėjo atžvilgiu nebuvo jokio teisinio pagrindo.

12. Atsakovas paaiškino, kad valstybės tarnautojo karjera ir pareigų lygiavertiškumas tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) buvo susieti su valstybės tarnautojo pareigybės kategorija. To paties pavadinimo pareigybės galėjo būti skirtingų kategorijų, pavyzdžiui, posto (duomenys neskelbtini) pareigybė gali būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Todėl perkėlimas iš 14 kategorijos posto (duomenys neskelbtini) į 15 kategorijos posto (duomenys neskelbtini) pareigas laikomas perkėlimu į aukštesnės kategorijos pareigas. Atsakovas tvirtino, kad nustatyti pareiškėjui 15 kategoriją galėjo tik jam laimėjus konkursą arba atliktus jo veiklos vertinimo procedūrą.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareigybės aprašymo tvirtinimas įstaigos vadovo įsakymu tik patvirtina nustatomas pareigūno funkcijas, bet ne konkretaus pareigūno koeficientą. Neteisinga suprasti pareigybės priskyrimą A14 pareigybės kategorijai kaip diskriminuojantį. Šis teisės aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 2, 6 ir 14 dalimis, 53 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 54 straipsniu. Pareiškėjas, skųsdamas Įsakymo 2.1 punktą, nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti priimant šį teisės aktą.

14. Muitinės departamentui iš skundo turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė būtent 2017 m. sausio 30 d. įsakymas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas faktiškai iškėlė ginčą būtent dėl šio įsakymo, tačiau pateikė skundą teismui praėjus daugiau kaip dvejiems metams po šio įsakymo įsigaliojimo, todėl darė išvadą, kad praleido terminą prašymui paduoti.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį (1 punktas), o ginčijamu 2.1 punktu pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas – 9.1.

17. Teismas vertino, kokios aplinkybės lėmė ginčijamo Įsakymo 2.1 punkto priėmimą. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, reguliavęs muitinės sistemoje dirbančių asmenų teises ir pareigas, neteko galios 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1389. Vadovaujantis 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo“ (toliau – Statuto pakeitimo įstatymas), nuo 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas, t. y. Statutas. Nurodė, kad dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo muitinės pareigūnai laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka ir jų atlyginimas skaičiuojamas laikantis būtent šios tvarkos.

18. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P(V)-30 pareiškėjo nuo 2018 m. kovo 1 d. pareigų atlikimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) kelio poste (prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) poste). Byloje nebuvo duomenų, kad Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto statusas, atsižvelgus į Statuto pakeitimus, būtų pasikeitęs ir tai galėtų lemti ir pareiškėjo statusą. Be to, jei pareiškėjas nesutiko būti perkeltas į šį postą, turėjo teisę įsakymą skųsti. Tokių duomenų nėra.

19. Pareiškėjo pareiginė alga nustatyta pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pareiškėjo pareigos Vilniaus teritorinėje muitinėje priskiriamos II įstaigų grupei. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio ir atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas.

20. Įsakymu pareiškėjui buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti, kad jo pareiginė alga apskaičiuota tinkamai ir nustatytas pareiginės algos dydis atitinka teisinį reglamentavimą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu jį perkelti į A lygio 15 kategoriją. Teismo posėdyje atsakovo atstovė pabrėžė, kad postų (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymai 2015 m. ir 2017 m. buvo identiški, tik buvo nustatytos skirtingos pareigybių kategorijos, t. y. 14 ir 15. Atsakovas teigė, kad postuose darbo krūvis skyrėsi reikšmingai ir tai lėmė, kad atsakovas nustatė skirtingas kategorijas postų (duomenys neskelbtini) pareigybėms. Pats pareiškėjas nurodė, kad 15-tą kategoriją turi 9 postų (duomenys neskelbtini), o 14-tą – 6 postų (duomenys neskelbtini).

21. Teismas pažymėjo, kad pagal patvirtintą Lietuvos muitinės struktūrą Vilniaus teritorinėje muitinėje yra 5 kelio postai. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės keturiuose postuose nustatyta 14-ta kategorija ir tik vienam kelio posto (duomenys neskelbtini) – 15-ta kategorija. Taigi, pareiškėjas žinojo, jog ne visos postų (duomenys neskelbtini) pareigybės priskirtos 15 kategorijai. Ta aplinkybė, kad, kaip jis teigia, tarnybinio vertinimo metu su direktore kalbėjo ir pastaroji jam žadėjo nustatyti 15 kategoriją, negali būti laikoma teisiniu pagrindu pareiškėjui nustatyti tokią kategoriją. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog jo pareigybė – (duomenys neskelbtini) – buvo priskirta 15 kategorijai. Tokių duomenų nėra ir jo Asmens byloje. Pažymėta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir siūlyta suteikti I-ą kvalifikacinę kategoriją, 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjo, kaip Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), atliekančio pareigas (duomenys neskelbtini) poste, veikla įvertinta gerai.

22. Teismas vadovavosi Muitinės įstatymo 15 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), šio straipsnio 6 dalies, 17 straipsnio, Muitinės departamento nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 18 d.) 18.6, 18.11 punktų nuostatomis. Nurodė, kad pareigybės aprašymą tvirtina ir dėl konkrečios muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos sprendžia būtent Muitinės departamento generalinis direktorius. Pareiškėjas dirbo kelio poste, kuriame dėl darbo pobūdžio ir specifikos, pareigybei nustatyta 14 kategorija. Pareiškėjas nurodė, kad ne dėl jo vieno susiklostė tokia situacija, todėl teismas negalėjo vertinti, jog atsakovas pareiškėją diskriminavo. Situaciją lėmė kelio postuose nevienodas darbo krūvis. Muitinės departamento direktorius turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl pareigūnų darbo vietos ir atitinkamai jų pareigybių priskyrimo tam tikrai kategorijai.

23. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovas, veikdamas pagal jam suteiktą diskreciją, patvirtino pareigybių aprašymus, nustatė tarnautojų darbo vietą ir priskyrė pareigybes atitinkamoms kategorijoms.

24. Pareiškėjas neginčijo 2017 m. sausio 30 d. įsakymo. Jis teigė, kad juo remdamasis reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą šį įsakymą vykdyti pareiškėjo atžvilgiu.

25. Teismas iš pareiškėjo Asmens byloje esančių duomenų nustatė, kad pagal Muitinės departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintą pareigybės aprašymą, Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) nustatytas pareigybės lygis A, 14 kategorija. Jis su šiuo įsakymu susipažinęs raštu 2015 m. birželio 15 d. Jokių vėlesnių pareigybių aprašymų, kurie keistų jo, posto (duomenys neskelbtini), teisinę padėtį, byloje nebuvo.

26. Teismas nurodė, jog savaime ta aplinkybė, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu posto (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta A lygio 15 kategorijai, nepatvirtina, jog visų postų (duomenys neskelbtini) pareigybės buvo to paties lygio. Tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas nurodo, kad buvo nustatytos postų (duomenys neskelbtini) A lygio 14 ir 15 kategorijos pareigybės.

27. Teismas atsižvelgė į VTĮ (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 30 d.) 7 straipsnio 2 dalies, 3 priedo, 8 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 2 ir 3 priedų, 8 straipsnio 7 dalies, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika), 5 punkto nuostatas.

28. Atsakovas paaiškino, kodėl būtent Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, patvirtintą 2013 m. kovo 14 d. įsakymu, priskyrė A lygio 15 kategorijai ir tai lėmė, kad minėtas postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame vyravo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo argumentais. Pareiškėjas jų nepaneigė.

29. Teismas nurodė, kad būtent atsakovas, siekdamas užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą, turi teisę užtikrinti tinkamą muitinei priskirtų uždavinių įvykdymą ir spręsti pareigybių aprašymų tvirtinimo klausimą pagal suteiktą kompetenciją, analizuodamas konkrečią situaciją postuose, vertindamas veiklos sudėtingumą, krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovas įvertino konkretaus struktūrinio padalinio (posto) uždavinių ir funkcijų sudėtingumą, darbų krūvį. Pareiškėjas ir pats nenurodė, kad visuose postuose vienodas darbo krūvis ar atliekamos tokios pačios užduotys. Taigi, atsakovas turėjo teisę vertinti individualiai skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir atliekamas funkcijas. Konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas jo atžvilgiu turėjo įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą yra teisiškai nepagrįsti.

30. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, jei atsakovas, kaip teigia pareiškėjas, neteisėtai nevykdė 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, tai turėjo pats kreiptis į pastarąjį su prašymu jį vykdyti. Byloje tokių duomenų taip pat nebuvo. Be to, ir pats pareiškėjas turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų bei siekti užimti A lygio 15 kategorijos pareigas. Jis galėjo dalyvauti ir skelbiamuose konkursuose. Pareiškėjas nurodė, kad nė vienas posto (duomenys neskelbtini) nedalyvavo konkursuose, tačiau tai yra kiekvieno pareigūno asmeninis pasirinkimas ir nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo.

31. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1 atitinkantis pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją, yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti A lygio 15 pareigybės kategorijos (pagal naująją Statuto redakciją, atitinkančią 10,14 pareiginės algos koeficientą). Pareiškėjo argumentai ir pateikti duomenys nepaneigia atsakovo veiksmų teisėtumo.

32. Pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo buvo abstraktūs. 2017 m. sausio 30 d. įsakymo tvirtinimo metu Vilniaus teritorinės muitinės struktūroje buvo 14 postų, 14 kategorija buvo priskirta net 7 iš 14 Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymų, keturi iš penkių postų (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymų buvo priskirti 14 kategorijai. Posto (duomenys neskelbtini) pareigybė galėjo būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Taigi, būtent Muitinės departamento vadovo diskrecija, kokios pareigybės kategorijai priskirti konkretų posto (duomenys neskelbtini).

33. Kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymo 2.1 punktą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą buvo atmestas, tai kiti reikalavimai laikyti išvestiniais ir atmesti kaip nepagrįsti. Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 34. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą: tenkinti skundo reikalavimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtinta nauja Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo redakcija, taikytina visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini), be kita ko, ir pareiškėjui. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė ankstesnę – 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 patvirtintą – pareigybės aprašymo redakciją. Pirmosios instancijos teismas dėl 2017 m. sausio 30 d. patvirtintos naujos pareigybės aprašymo redakcijos netaikymo pagrįstumo iš esmės nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės – būtinybės atitinkamą įsakymą priėmusiai institucijai šį įsakymą įgyvendinti.

36. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas išplėtė teisės aktais atsakovo vadovui suteikiamos diskrecijos ribas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo vadovo teisė įstatymo nustatytose ribose spręsti dėl kiekvienos pareigybės kategorijos nustatymo savaime reiškia ir teisę selektyviai vykdyti / įgyvendinti ar nevykdyti / neįgyvendinti jau priimtų sprendimų.

37. Pareiškėjas tvirtina, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Muitinės departamento generalinis direktorius, pasinaudodamas savo diskrecija, nusprendė visoms Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybėms nustatyti vienodą – 15 pareigybės kategoriją. Pastebi, kad pareigybės aprašyme patvirtinta konkreti (fiksuota) pareigybės kategorija, o ne galimų kategorijų ribos.

38. Pareiškėjas teigia, jog 2017 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtintas naujas pareiškėjo einamos pareigybės aprašymas neabejotinai pakeitė ankstesnį 2015 m. pareigybės aprašymą.

39. Pareiškėjas pabrėžia, kad, priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, atsakovas nenustatė skirtingų pareigybių kategorijų konkrečių Vilniaus teritorinės muitinės postų (duomenys neskelbtini) pareigybėms. 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo nustatyta vienoda – 15 – pareigybės kategorija visų Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybėms. Pareigybės aprašyme nėra nurodyti konkretūs muitinės postai, kurių (duomenys neskelbtini) nustatyta kitokia pareigybės kategorija.

40. Pareiškėjas pabrėžia, kad darbo krūvio skirtumai neturi jokios teisinės reikšmės 2017 m. sausio 30 d. įsakymo įgyvendinimui, nei įsakyme, nei pareigybės aprašyme nėra numatyta galimybė siaurinti įsakymo taikymą atskirų muitinės postų (duomenys neskelbtini) pagal konkretaus posto darbo krūvį. Be to, pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos muitinėje yra taikoma pareigūnų rotacija tarp postų.

41. Pareiškėjas pažymi, jog teismo sprendime yra parašytas tikrovės neatitinkantis faktas, jog pareiškėjui Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1P(V)-391 buvo nustatyta pareigų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) kelio poste. Šiuo įsakymu pareiškėjui nustatyta darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) posto (duomenys neskelbtini) pareigose. O Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P(V)-30 pareiškėjui nustatyta pareigų atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) kelio poste, (duomenys neskelbtini) pareigose.

42. Pareiškėjas teigia, kad įsigaliojus 2017 m. sausio 30 d. įsakymui dėl posto (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 1B-413 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo“, kuriuo nustatyta A14 pareigybės kategorija, prarado bet kokią teisinę galią, nes du įsakymai toms pačioms Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybėms negali egzistuoti. Tokiu būdu visiems Vilniaus teritorinės muitinės postų (duomenys neskelbtini) privalo taikoma 2017 m sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinta posto (duomenys neskelbtini) pareiginė instrukcija su A15 pareigine kategorija.

43. Pareiškėjo teigimu, per visą ginčo laikotarpį, atsakovui nepagrįstai neįgyvendinant priimto 2017 m. sausio 30 d. įsakymo pareiškėjui išmokėtas nepagrįstai mažas darbo užmokestis.

44. Pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylos įrodymus: Muitinės postų pralaidumo procentais (lyginant su galimu 100 proc., esant įprastam darbo krūviui) 2019 m. duomenis; 2018 m. gegužės 24 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymą dėl J. S. perkėlimo į Vilniaus teritorinės muitinės Centro postą.

45. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. D. apeliacinį skundą atmesti.

46. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pirminiame skunde, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko, kuriais remiantis būtų nustatytos ginčo ribos. Taip pat pareiškėjo skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo ABTĮ normų aiškinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo neturi būti laikytinos skundo dalyku.

47. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija sprendime pasisakė dėl visų esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kas lėmė teisėtą ir teisingą sprendimo priėmimą. Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą akivaizdu, kad teisėjų kolegija visapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis ir pagrįstai nustatė, kad priimdamas ginčijamą įsakymą atsakovas įgyvendino jam suteiktą diskrecijos teisę organizuoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą.

48. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl reikalavimo įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, kadangi toks pareiškėjo reikalavimas jau buvo nagrinėtas. Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2964-426/2019 nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. balandžio 18 d. skundo trūkumams šalinti. Vienas iš nustatytų trūkumų buvo reikalavimo formulavimas (reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus suformuluotu būdu negalėjo būti nagrinėtinas administraciniame teisme). Pareiškėjas pašalino teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Tačiau, apeliaciniame skunde pareiškėjas vėl iš naujo kelia tą patį klausimą. Atsakovas mano, kad reikalavimas „įgyvendinti“ negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

49. Atsakovas nurodo, kad nustatyti pareiškėjui 15 kategoriją buvo įmanoma tik jam laimėjus konkursą arba atliktus pareiškėjo veiklos vertinimo procedūrą. Todėl, pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nusprendė visoms pareigybėms nustatyti vienodą kategoriją, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės normoms ir neįmanomas įgyvendinti.

50. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės postų (duomenys neskelbtini) (tarp jų ir pareiškėjas) tuo metu savo pareigas atliko vadovaudamiesi pareigybės aprašymu, patvirtintu 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413, galiojusiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 4 d.

51. Atsakovas nurodo, kad apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3836 „Dėl pareiginio laipsnio pervadijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“ 2.1 punkto, kuriuo pareiškėjui nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymų įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, nustatant pareiškėjui 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 10,14 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d.; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką bei delspinigius pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjui buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1 atitinkantis pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją, yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo pateiktais duomenimis, reikalavimai panaikinti Įsakymo 2.1 punktą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą nepagrįsti, todėl ir kiti reikalavimai laikytini išvestiniais ir atmestini kaip nepagrįsti.

54. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Muitinės departamento generalinis direktorius, pasinaudodamas savo diskrecija, nusprendė visoms Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybėms nustatyti vienodą – 15 pareigybės kategoriją, todėl, pareiškėjo teigimu, šioje byloje ginčo esmė yra dėl būtinybės atitinkamą įsakymą (2017 m. sausio 30 d.) priėmusiai institucijai šį įsakymą įgyvendinti.

55. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Pareiškėjas nesutinka su Įsakymo 2.1 punktu, kuriuo jam nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas. Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į teismą, iš esmės siekė, kad jam būtų suteikta 15 pareigybės kategorija (nuo 2017 m. vasario 13 d.) ir 10,14 pareiginės algos koeficientas (nuo 2019 m. sausio 1 d.). Šį reikalavimą pareiškėjas sieja būtent su 2017 m. sausio 30 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, nurodant 15 šios pareigybės kategoriją.

57. Pažymėtina, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2, 6 ir 14 dalimis, Statuto 53 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 54 straipsniu.

58. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Įsakymo priėmimą nulėmė tai, kad dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo muitinės pareigūnai laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka.

59. Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1790 redakcija) nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas pareigūno pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš 1,3 – pareigūnui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją (1 punktas).

60. Taigi Įsakymas priimtas dėl reglamentavimo pasikeitimo, perskaičiuojant pagal Statutą pareiginės algos koeficientą ir atitinkamai skaičiuojant atlyginimą, o ne dėl naujo pareiginės algos koeficiento (kategorijos) suteikimo.

61. Naujas (aukštesnis) pareiginės algos koeficientas įprastai nustatomas per pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimus ar paskyrus į naujas pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečiu atveju buvus tokiems pagrindams, t. y. nei kad per jo tarnybinės veiklos vertinimą jam buvo suteikta 15 kategorija (10,14 pareiginės algos koeficientas), nei kad jis laimėjo konkursą į atitinkamos kategorijos pareigas.

62. Pareiškėjas savo teiginius, kad jam turėjo būti suteikta 15 kategorija (10,14 pareiginės algos koeficientas) iš esmės grindžia tik 2017 m. sausio 30 d. įsakymu, kuris, pareiškėjo teigimu, turėjo būti įgyvendintas jo atžvilgiu.

63. Tačiau pažymėtina, kad pareigybės aprašymas bendrai apibrėžia tam tikrai pareigybei keliamus reikalavimus bei turimas pareigas ir teises. Pareigybės aprašymu nėra nustatoma konkrečiam pareigūnui taikoma pareigybės kategorija (pareiginės algos koeficientas).

64. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymas būtų susietas su konkrečiu pareigūnu, t. y. pareiškėju. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasirašytinai supažindintas su 2017 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtintu pareigybės aprašymu ar kad šio įsakymo pagrindu būtų priimtas individualaus pobūdžio vidaus administravimo sprendimas – įsakymas dėl aukštesnės kategorijos suteikimo konkrečiai pareiškėjui. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymas būtų taikytinas konkrečiai pareiškėjui. Todėl vien tik šio 2017 m. sausio 30 d. įsakymo egzistavimas nesudaro pagrindo spręsti, jog Įsakymu pareiškėjui buvo nustatytas neteisingas pareiginės algos koeficientas.

65. Jokių kitų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjui turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija (10,14 pareiginės algos koeficientas), pareiškėjas nenurodė. Iš pareiškėjo Asmens byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta A14 pareigybės kategorija. Ginčo metu galiojo Muitinės departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas ir būtent kuriuo pareiškėjas vadovavosi, jame numatyta 14 pareigybės kategorija.

66. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčo metu buvo nustatyta 14 pareigybės kategorija, pasikeitus teisiniam reguliavimui Įsakymu pareiškėjui buvo pagrįstai nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas, atitinkantis anksčiau pareiškėjo turėtą kategoriją. Vadovaujantis byloje surinktų duomenų visuma nėra nustatyta teisinio pagrindo ginčo atveju pareiškėjui nustatyti 15 pareigybės kategoriją (10,14 pareiginės algos koeficientą).

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinti Įsakymo 2.1 punktą ir tenkinti kitus, išvestinius, skundo reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, nustatant pareiškėjui 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 10,14 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d.; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką bei delspinigius, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

68. Pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylos įrodymus: Muitinės postų pralaidumo procentais (lyginant su galimu 100 proc., esant įprastam darbo krūviui) 2019 m. duomenis; 2018 m. gegužės 24 d. Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymą dėl J. S. perkėlimo į Vilniaus teritorinės muitinės Centro postą.

69. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

70. Pareiškėjo su 2021 m. sausio 20 d. prašymu pateikti įrodymai yra susiję bendrai su muitinės postų darbo krūviais bei kito pareigūno padėtimi, o ne konkrečiai pareiškėjo faktine situacija. Minėti duomenys neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, t. y. jais nėra patvirtinamas 2017 m. sausio 30 d. įsakymo aktualumas būtent pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos naujus duomenis (įrodymus), netenkintinas.

71. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė