af02da3a-a8f1-4a7b-bab2-bacc6002ddaf · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. 1-408-1083/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54759-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.14.; 1.2.4.4.2.6.; 1.2.5.4.1.; 1.2.6.1.2.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 5 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorui Giedriui Jasulaičiui, nukentėjusiajai L.

P., kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. P., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamÄ jÄ ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, 145 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, nustatė:

1. R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. lapkričio 14 d. 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ L. P., itin žiauriai, ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. P. sveikatÄ , o bÅ«tent: 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatytu laiku, minėtame bute kumščiu sudavė tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių nukentėjusiajai į galvÄ ; 2018 m. lapkričio 14 d., apie 14 val., sudavė kumščiu ir spyrė nukentėjusiajai L.

P. tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvÄ , krÅ«tinę, Å¡onkaulius, nugarÄ , kitas kÅ«no vietas; smurtiniais veiksmais R. P. padarė nukentėjusiajai L. P. kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio jungtinėje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, skruostuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kairiame žaste, krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, kairėje Å¡launyje ir blauzdose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, nugaroje ir deÅ¡iniame sėdmenyje, kairės pusės 3 ir 6 Å¡onkaulių lūžius su oro susikaupimu po oda ir krÅ«tinplėvės ertmės kairėje pusėje, nedidelius kraujo iÅ¡siliejimus po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu.

2. R. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. lapkričio 15 d. 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ L. P. grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ L. P. sakydamas, kad jÄ reikia papjauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas; užrakino buto duris, pasiėmė raktÄ , nukentėjusiajai bandant iÅ¡vengti smurtinių veiksmų ir kviečiant pagalbÄ , jis sulaikė iÅ¡ minėto buto į laiptinę iÅ¡bėgusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , parvedė jÄ Ä¯ butÄ , vėl užrakino buto duris, taip sukeldamas pavojų nukentėjusiosios gyvybei bei sveikatai neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai L. P., kol 2018 m. lapkričio 15 d. 20 val. atvyko policijos pareigÅ«nai.

3. Ä®rodymai 3.1. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo antradienis, galėjo bÅ«ti 13 diena, jis vartojo alkoholinius gėrimus. TÄ dien susitiko draugÄ , kuris taip pat pažinojo nukentėjusiÄ jÄ L. P.. Vakare jiedu grįžo pas jį (kaltinamÄ jį) į namus, atsinešė du butelius degtinės po 0,7 l. talpos. Namuose buvo nukentėjusioji, kuri buvo neblaivi.

Jie trise virtuvėje gėrė degtinę. Matė, kaip geriant degtinę draugas kabinėjasi prie nukentėjusiosios L. P., tačiau jis (kaltinamasis) į tai rimtai nesureagavo. Po to jis nuvedė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ kambarį miegoti, o pats nuėjo parÅ«kyti į tualetÄ , po to vėl grįžo į virtuvę. Grįžęs į virtuvę pamatė, kad virtuvėje nebėra draugo. Manė, kad draugas išėjo, todėl dar iÅ¡gėręs degtinės nuėjo į kambarį miegoti. Įėjęs į kambarį pamatė, kaip nukentėjusioji L.

P. mylisi su draugu. Jis supyko, iÅ¡varė draugÄ iÅ¡ namų. Klausė nukentėjusiosios L. P., kodėl ji iÅ¡davė jį. Nukentėjusioji neigė, kad mylėjosi, sakė, kad jÄ â€žpadarė tik su pirÅ¡tu“. Tuomet jis sudavė nukentėjusiajai L. P. su delnu tris kartus per ausis. Sudavęs smÅ«gius jis nuėjo iki naktinės parduotuvės, nusipirko alkoholio ir toliau gėrė. Grįžęs iÅ¡ parduotuvės užrakino duris, tačiau raktas buvo ant spintos ir nukentėjusioji žinojo, kur yra raktas.

KitÄ dienÄ jis vos nubudęs iÅ¡kart išėjo iÅ¡ namų į aludę gerti. Išėjęs buto durų neužrakino. Kada tÄ dienÄ grįžo į namus negali pasakyti, nepamena, nes buvo labai girtas. Jam grįžus nukentėjusioji L. P. buvo pagaminusi valgyti, viskÄ sutvarkiusi ir paprašė jo gerti alkoholio. TÄ vakarÄ jiedu gėrė alkoholį, pasigėrė, jis priekaiÅ¡tavo nukentėjusiajai dėl iÅ¡davystės, tačiau jos nemušė. TrečiÄ dienÄ atsikėlęs jis vėl išėjo gerti į aludę.

Taip pat tÄ dienÄ jis buvo nuvykęs į darbovietę, o grįžęs nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ aludę. Nepamena, ar iÅ¡eidamas tÄ dien užrakino duris. Kada tÄ dien grįžo į namus jis nežino, tačiau jam sugrįžus buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policija ir jį iÅ¡kart sulaikė. Nepamena, ar per tas dienas skambino nukentėjusiosios sÅ«nui, bet galėjo skambinti. Minėtomis dienomis bute buvo tik jie dviese, niekas kitas nukentėjusiosios L. P. sužaloti negalėjo.

Galvoje esančius sužalojimus nukentėjusiajai padarė jis, tačiau Å¡onkaulių lūžių ir kitų sumuÅ¡imų jis nepadarė. PrieÅ¡ savaitę iki įvykio nukentėjusioji L. P. prausėsi vonioje ir jis girdėjo, kaip ji nugriuvo, tuomet ji galėjo susižaloti. Tačiau po griuvimo vonioje iki aptariamo įvykio nukentėjusiosios judesiai nebuvo apriboti, ji judėjo gerai, vizualiai nesimatė jos judesių apribojimų. Negali pasakyti, nuo ko tokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajai ir kodėl jÄ tokios bÅ«klės iÅ¡vežė į ligoninę.

Anksčiau, prieÅ¡ įvykį, nukentėjusioji L. P. yra praÅ¡iusi jÄ užrakinti bute, kad ji neitų į aludę gerti. Tačiau kai labai norėdavo gerti, nukentėjusioji iÅ¡Å¡okdavo per langÄ , nes butas buvo pirmame aukÅ¡te. Buvo trys buto durų raktai – vienas buvo pas jį, vienas buvo bute ir vienas buvo pas jo mamÄ . Nukentėjusioji L. P. savo rakto nuo buto neturėjo. PrieÅ¡ įvykį jis labai mylėjo nukentėjusiÄ jÄ L. P., bet jie nebuvo sugyventiniai ir bendro Å«kio nevedė. Negali paaiÅ¡kinti, kas sieja jį su nukentėjusiÄ ja.

Jis negrasino nukentėjusiajai jos papjauti, tokių intencijų neturėjo ir papjauti jos nenorėjo. Tuo metu kai sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai L. P. ir po to dar dvi dienas jis buvo girtas. BÅ«damas blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs. Savo poelgį vertina labai blogai, dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Civilinių ieÅ¡kinį Panevėžio teritorinės ligonės kasų pripažįsta, tačiau žalos neatlygino. 3.2. Nukentėjusioji L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį R.

P. pažįsta. Su juo susipažino 2017 m. gruodžio mėn., draugavo su juo. 2018 m. vasario mėnesį R. P. iÅ¡sinuomojo butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å¡iame bute jie kartu gyveno apie 3 mėnesius, vedė bendrÄ Å«kį, buvo nusivežusi pas jį savo daiktų. Tiksliai nepamena, bet galėjo bÅ«ti vasara, jie susipyko, todėl ji grįžo gyventi pas savo mamÄ . Tuo metu savo daiktus iÅ¡ R. P. nuomojamo buto iÅ¡sivežė. Vėliau jie susitaikė, susitikinėjo, bet savo daiktų pas R. P. ji nebenusivežė.

Tuo laiku, kai susitikinėdavo, ji nakvodavo pas R. P. vienÄ arba daugiau naktų. Tuo metu jie viskÄ darydavo bendrai. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio ji pradėjo dažniau lankytis pas R. P. ir apsistoti pas jį ilgiau. Tiksliai nepamena kada, bet galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio 13 d. apie 19 val. R. P. į namus atsivedė draugÄ , kurio vardas A.. Tuomet jie visi trys virtuvėje gėrė alkoholį. Apie 21 val. ji pasigėrė ir nuėjo į kambarį miegoti. Po kiek laiko tas draugas atėjo pas jÄ miegoti ir jie abu mylėjosi.

Tuo metu R. P. buvo virtuvėje. Po kiek laiko atėjęs į kambarį R. P. užtiko juos besimylinčius. Tada R. P. supyko, kad ji išdavė jį, pradėjo priekaištauti. Negali atsakyti, ar ji su A. mylėjosi, nes nepamena, tačiau jie buvo be rūbų. Ji atsiprašė R. P., paaiškino, kad buvo visiškai girta. Po to R. P. pradėjo muštis, o A. pabėgo. R. P. ranka daužė jai per ausis. Ji prašė R. P. nemušti, tačiau jis atsakė, kad nemuša, o glosto. Tuo metu ji galėjo išeiti, R.

P. raktų nepaslėpė, tačiau ji nenorėjo iÅ¡eiti, nes buvo visiÅ¡kai girta. Liko nakvoti. KitÄ dienÄ (2018 m. lapkričio 14 d.) ryte, atsikėlus R. P. iÅ¡vadino jÄ iÅ¡davike ir mušė. Mušė ranka per ausis, spyrė į Å¡onkaulius, smÅ«giavo ir spyrė į kitas kÅ«no vietas. Kiek iÅ¡ viso smÅ«gių buvo nepamena. TÄ rytÄ R. P. parnešė alkoholio ir jie vėl gėrė alkoholį. Ji juto skausmÄ kairės pusės Å¡onkauliuose, tačiau niekur nesikreipė. Vienu metu, kai R. P. mušėsi, ji bandė pabėgti, iÅ¡bėgusi iÅ¡ buto į laiptinę Å¡aukė „gelbėkit“, nes bijojo, kad jÄ toliau muÅ¡.

IÅ¡bėgęs R. P. pagavo jÄ už chalato ir partempė į butÄ . Primušęs jÄ R. P. paskambino jos sÅ«nui ir pasakė, kad jÄ primušė. AntrÄ dienÄ ji galėjo iÅ¡eiti, nes durys buvo nerakintos, tačiau ji norėjo gerti ir neišėjo. AntrÄ dienÄ ji juto pavojų iÅ¡ R. P., tačiau noras iÅ¡gerti buvo didesnis, nei pavojus. Antros dienos vakare R. P. jos nebemušė, jie kartu gėrė alkoholį. TÄ vakarÄ eidama miegoti ji buvo girta. TrečiÄ dienÄ (2018 m. lapkričio 15 d.) ryte atsikėlė apie 8-9 val.

Atsikėlė apsvaigusi. TÄ dienÄ R. P. jos nebemušė. DienÄ ji eiti niekur nenorėjo, laukė kol sutems, nes jai buvo gėda. Tačiau vakare iÅ¡eiti nebespėjo, nes atėjo dukterėčia L. R. ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ji galėjo laisvai iÅ¡eiti, nes buto durys nebuvo užrakintos. Visomis dienomis ji galėjo iÅ¡eiti. Per langÄ iÅ¡lipti ji negalėjo, nes jai skaudėjo Å¡onkaulius ir ji buvo su aukÅ¡takulniais (butas buvo pirmame aukÅ¡te). Tuo metu ji mobiliojo ryÅ¡io telefono neturėjo, tačiau R.

P. telefonas buvo matomoje vietoje, jis leido jai skambinti ir kviestis pagalbÄ . Per minėtas dienas R. P. jai negrasino, nepamena, ar jis sakė, kad jÄ nužudys. Detalių nepamena. Kai R. P. mušėsi ji bijojo, kad naudos fizinį smurtÄ , tačiau žinojo, jog jis negalėtų jos nužudyti. Kai R. P. paleido iÅ¡ suėmimo, jis atsiprašė jos, ji atleido R. P.. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Gali bÅ«ti, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tuo metu buvo labai pikta, parodymus davė iÅ¡ pykčio.

Kaltinamasis jos atsiprašė ir ji jam atleido. 3.3. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios L. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. parodė, kad R. P. yra jos sugyventinis. Su R. P. susipažino 2017 m. gruodžio mėnesį. Tada R. P. gyveno pas savo mamÄ . R. P. jai pasiÅ«lė gyventi kartu. R. P. ji buvo sakiusi, kad su jo mama ji kartu negyvens. Kažkur 2018 m. vasario mėnesį R. P. iÅ¡sinuomojo butÄ , esantį P(duomenys neskelbtini) ir jie tame bute kartu apsigyveno.

Jos sÅ«nus M. P. nenorėjo gyventi pas R. P. bute, todėl jis pasiliko gyventi pas jos tėvus. PrieÅ¡ tai ji su sÅ«numi gyveno savo tėvų bute. Už buto nuomÄ ir komunalinius mokesčius mokėjo R. P.. Ji į R. P. nuomojamÄ butÄ buvo nusivežusi savo drabužius, kitus daiktus. MaistÄ pirkdavo ir ji ir R. P.. Kai R. P. dar dirbdavo, maistÄ gamindavo ji. Su R. P. gyveno kaip sugyventiniai. Kadangi ji turėjo nepilnametį sÅ«nų, todėl kartais grįždavo į savo tėvų namus, kuriuose jis pasiliko gyventi. 2018 m. vasarÄ , tikslaus mėnesio nepasakys, ji susipyko su savo sugyventiniu R.

P. ir grįžo gyventi atgal į savo tėvų namus. Tada iÅ¡ R. P. buto ji susirinko visus savo daiktus. Kai ji iÅ¡sikraustė iÅ¡ R. P. nuomojamo buto, jis iÅ¡ karto jos pradėjo atsipraÅ¡inėti. Jie susitaikė. Nuo tada ji bÅ«davo tai pas R. P. bute, tai grįždavo į savo tėvų butÄ , kuriame gyveno jos nepilnametis sÅ«nus. Ä® R. P. nuomojamÄ butÄ tada savo daiktų ji nebesivežė. Galima sakyti kelias dienas bÅ«davo pas R. P. bute, kelias dienas bÅ«davo tėvų bute, pas savo nepilnametį sÅ«nų.

Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžios ji vėl pastoviai gyveno su R. P., jo nuomojamame bute, buvo nusineÅ¡usi tik reikalingiausius savo daiktus, drabužius, kosmetikÄ . Su R. P. buvo sutarę, kad ji savo daiktų daugiau pas jį nesineÅ¡, nes jie pastoviai pykdavosi. Kai susipykdavo, ji viskÄ susirinkdavo ir grįždavo į tėvų butÄ . R. P. jos iÅ¡ karto atsipraÅ¡ydavo ir ji vėl grįždavo pas jį. Kartu su jais daugiau niekas negyveno. R. P. vartojant alkoholinius gėrimus užeina psichozė.

Jis nei iÅ¡ Å¡io nei iÅ¡ to pradeda mėtyti indus ir prieÅ¡ jÄ smurtauti. R. P. prieÅ¡ jÄ smurtauja ne pirmÄ kartÄ . BÅ«davo, kad R. P. jÄ apžnaibydavo. Nuo to likdavo mėlynės. Tuo viskas ir baigdavosi. Daugiau jis jos nemuÅ¡davo. Tas apžnaibymas buvo menkniekis, todėl į policijÄ ji nesikreipdavo. Jie susitaikydavo. Kada tiksliai tai buvo nepasakys, smulkesnių detalių nepamena. Kai R. P. bÅ«davo blaivus, jie sutardavo. Apie tai, kad R. P. prieÅ¡ jÄ smurtauja, ji niekam nesakydavo. Kai grįždavo į mamos butÄ , ji pamatydavo ant jos kÅ«no mėlynių.

Ji jai nieko daugiau neaiÅ¡kindavo, mama ir pati suprasdavo, kad tas mėlynes įdėjo R. P., nes ji grįždavo iÅ¡ jo. Mama jai vis sakydavo su juo daugiau nesusidėti, nes jis yra turėjęs galvos traumÄ , yra neprognozuojamas. Ji mamos neklausė, ir toliau grįždavo pas R. P.. 2018 m. lapkričio 13 d. buvo bute, (duomenys neskelbtini). Tikslios valandos nepamena, tačiau tai galėjo bÅ«ti apie 19 val. R. P. grįžo į namus su draugu. To draugo nei vardo nei pavardės ji nežino. Visi vartojo alkoholinius gėrimus.

Su R. P. draugu nuėjo į lovÄ . R. P. pasiliko virtuvėje. Po kiek laiko į kambarį, kuriame ji buvo lovoje su jo draugu atėjo R. P.. Lovoje jie buvo nusirengę, tačiau nesimylėjo. R. P. pradėjo Å¡aukti, kad ji jam yra neiÅ¡tikima. Sakė, kad draugas jÄ padarė pirÅ¡tu. R. P. iÅ¡ buto iÅ¡varė savo draugÄ . Bute su R. P. pasiliko dviese. Jis ir toliau jai pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad ji jam buvo neiÅ¡tikima. Su R. P. jie susiginčijo. Galėjo bÅ«ti 21 ar 22 val., R. P. jai bÅ«nant kambaryje sudavė kumščiu į galvÄ ne mažiau kaip keturis kartus.

Ji pajuto stiprų skausmÄ . Butas yra vieno kambario, su virtuve. Ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tačiau R. P. jos neiÅ¡leido. Jis užrakino buto duris ir pasiėmė raktÄ . Ji savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo palikusi savo tėvų namuose, todėl į policijÄ ji nesikreipė. Jie nuėjo miegoti. 2018 m. lapkričio 14 d., apie 6 val. ryto R. P. išėjo į aludę. Ji tuo metu miegojo ir pasiliko bute. Buto durys buvo užrakintos, ji raktų neturėjo. Ji iÅ¡simiegojo, kol namuose nebuvo R. P.. Nuo suduotų smÅ«gių jai labai skaudėjo galvÄ .

Apie 14 val. į namus grįžo R. P.. Jis grįžo neblaivus. Jis jai vėl pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl to paties, kad ji yra jam neiÅ¡tikima. R. P. pradėjo jÄ spardyti. Jis jai spyrė į krÅ«tinę, Å¡onkaulius, nugarÄ ir kitas kÅ«no vietas. Jis jai spyrė ne mažiau kaip keturis kartus. Nuo suduotų smÅ«gių jai lūžo Å¡onkauliai, visas kÅ«nas nusėtas mėlynėmis. Juto stiprų skausmÄ . R. P. jai sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas, galvÄ , krÅ«tinę.

Ji visa drebėjo iÅ¡ skausmo. Prašė R. P. jos nebemuÅ¡ti. Jis nustodavo kokiai sekundei ir priėjęs prie jos vėl muÅ¡davo. Jis jai sakė, kad jos nemuÅ¡a, o jÄ tik glosto. Ji norėjo pabėgti iÅ¡ buto, buvo iÅ¡bėgusi į laiptinę. Bėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ , norėjo iÅ¡sikviesti pagalbÄ . Ji Å¡aukė ant visos laiptinės, prašė padėti. Tačiau niekas iÅ¡ kaimynų neišėjo į laiptinę ir neiÅ¡kvietė policijos. R. P. jÄ pačiupo už chalato ir jÄ parsitempė atgal į butÄ .

Jis užrakino buto duris ir jai pasakė, kad ji niekur neiÅ¡eis. Sakė, kad jÄ iÅ¡leis rytoj. R. P. paskambino jos sÅ«nui M. ir pasakė, kad jÄ sumušė. R. P. jai vis kartojo, kad jÄ reikia, papjauti, bet jai gaila jos sÅ«naus M.. Ji R. P. bijojo. Bijojo, kad jis jos dar labiau nesumuÅ¡tų, norėjo iÅ¡lipti pro langÄ , tačiau nebeturėjo jėgų, nes jai skaudėjo visÄ kÅ«nÄ . Jautėsi blogai, todėl nuėjo miegoti. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 9 val. ji atsibudo. Atsibudo ir R. P.. Jis jai pasakė, kad Å¡iandien jos nebemuÅ¡.

Jai buvo labai mėlynos abi akys. Po akimis nukrito tokie kaip maišeliai su krauju. R. P. sakė, kad reikia po akimis prapjauti, kad išbėgtų kraujas. Ji iš pradžių nesutiko. Tačiau pradėjo mėlti visas veidas. Tada R. P. su statybiniu peiliuku jai prapjovė po akimis, kad išbėgtų kraujas. Kraujas buvo sukrešėjęs, todėl niekas nebėgo. Ji jam pasakė, kad jam vis tiek bus blogai, jei jos neišleis iš namų. R. P. apie 10 val. išėjo iš namų. Jis užrakino buto duris ir išėjo.

IÅ¡eidamas pasakė, kad grįš po pusę valandos ir jÄ iÅ¡leis. R. P. namo grįžo apie 14 val. Ji iÅ¡ R. P. mobiliojo ryÅ¡io telefono paskambino nepilnamečiui savo sÅ«nui M.. Ji sÅ«nui pasakė, kad R. P. jÄ sumušė. SÅ«nui pasakė, kad pas tėvus į namus grįš vakare, nes dabar yra visa mėlyna. SÅ«nus pasakė, jei ji negrįš, tai atvažiuos jis ir paskambins policijai. Apie 19 val. atvažiavo sesers dukra L. R. su drauge. Jos iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . R. P. tuo metu namuose nebuvo.

Buto durys buvo atrakintos, todėl jos į butÄ Ä¯Ä—jo. Po kiek laiko grįžo R. P.. L. R. iÅ¡kvietė policijÄ . Tikslios dienos nepamena, tačiau tai galėjo bÅ«ti 2018-11-07, kai ji buvo pagriuvusi prie minėto buto durų. Tada buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, medikai. Jie R. P. liepė jÄ saugoti, kad ji neužspringtų vėmalais. Ji tÄ dienÄ buvo neblaivi. R. P. jÄ nuvedė į vonios kambarį, norėjo jÄ nuprausti. JÄ pakiÅ¡o po duÅ¡u. Ji tada griÅ«dama vonioje kažkur atsitrenkė su galva.

Nežino, gal ji paslydo. Jai Å¡iek tiek skaudėjo galvÄ , plaukuotoje dalyje. Daugiau niekur nesusižalojo. Ä® medikus ji tada nesikreipė. Civilinio ieÅ¡kinio ji nereikÅ¡. IÅ¡ R. P. jai nieko nereikia. Su R. P. ji daugiau niekada kartu nebegyvens, su juo ji daugiau nebeketina bendrauti (1 t., 86–88, 91–93 b. l.). 3.4. Nepilnametis liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio vidurys, pirmadienis, apie 20–24 val., jam paskambino kaltinamasis R.

P. ir pasakė, kad sumušė jo mamÄ L. P.. TÄ kart jis kalbėjo tik su kaltinamuoju, tačiau iÅ¡girdo, kaip mama iÅ¡ toliau pasakė, kad ji sugrįš kitÄ dienÄ . Tuo metu mama L. P. buvo pas R. P.. Jis nepatikėjo kaltinamuoju, kad Å¡is sumušė jo mamÄ ir į tai nesureagavo, tačiau apie tai pasakė savo seneliams (tuo metu jis (liudytojas) buvo namuose pas senelius). Taip pat apie tai jis pasakė savo pusseserei L. R.. Po dviejų dienų jam paskambino mama L. P. ir pasakė, kad ji negali iÅ¡eiti iÅ¡ R.

P. namų, nes sumuÅ¡ta, lūžę Å¡onkauliai ir ji negali iÅ¡eiti iÅ¡ buto, užrakintos durys. Mama jam skambino iÅ¡ kaltinamojo R. P. telefono. Jis pasiÅ«lė mamai lipti per langÄ , bet ji pasakė, kad labai skauda ir ji negali pajudėti. Ji paminėjo, kad jos visas veidas mėlynas, kad Å¡onkauliai skausmingi ir ji negali paeiti. Tuomet jis nuėjo pas pusseserę L. R. ir Å¡i nuvyko pas jo mamÄ (į kaltinamojo R. P. butÄ ). Nuvykusi pusseserė pasakė jam (liudytojui), kad situacija kraupi ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus bei medicininę pagalbÄ .

Pusseserė jam sakė, kad buto durys buvo nerakintos ir ji pateko į butÄ . Ligoninėje mama jam nieko nepasakojo, bet vėliau ji (L. P.) papasakojo jam, kad kaltinamasis R. P. mušė jÄ per ausis, kad spardė. Mama nesakė jam, kad ji pati susižalojo ar pati griuvo. PrieÅ¡ iÅ¡eidama pas R. P., prieÅ¡ įvykį, mama apie kažkokius skausmus jam nepasakojo. Mama L. P. ir R. P. nuolat pykdavosi, jie bendrų finansų netvarkė, bendro Å«kio nevedė. Mama nuolat negyveno pas kaltinamÄ jį – susipykdavo ir mama grįždavo namo, o jie pykdavosi dažnai.

Ilgiausiai jie yra išgyvenę kartu gal 2 savaites, bet tikrai neilgiau. Mamos daiktai visuomet būdavo krepšiuose. Nors mama ir kaltinamasis R. P. savo santykius įvardija kaip meilę, jo manymu, jų niekas nesiejo. Juos labiau siejo alkoholis ir noras išgerti, nei meilė. Jie siūlė jam gyventi kartu su jais, bet jis atsisakė, nes nenorėjo būti su jais. 3.5. Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos dukra L. P. draugavo su R. P., jis pas juos yra buvęs kelis kartus, bet jie nebuvo sugyventiniai.

Jos dukra L. P. pas R. P. eidavo dažniau. R. P. gyveno (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te, tačiau buto ji nežino. Dukra dalį daiktų buvo iÅ¡sivežusi pas R. P., nakvodavo pas jį. Kartais L. P. grįždavo namo pas savo vaikÄ (gyvenantį kartu su liudytoja). L. P. kartais pykdavosi su R. P., o kartais jų santykiai buvo geri. Kai susipykdavo, L. P. grįždavo pas jÄ , tada R. P. atvykdavo su gėlėmis ir jie vėl susitaikydavo. 2018 m. lapkričio mėnesį, prieÅ¡ įvykį, ji kvietė L.

P. grįžti į namus. Skambino į R. P. telefonÄ , nes L. P. telefono neturėjo. TÄ dienÄ su L. P. kalbėjo ryte, ji pažadėjo grįžti, nes reikėjo eiti į socialinių paslaugų centrÄ . Po to skambino L. P. vakare, ji sakė, kad grįš vėliau, nes yra sumuÅ¡ta ir nenori eiti, laukia kol sutems. L. P. jai nesakė, kad jos neiÅ¡leidžia. Tada L. P. sÅ«nus nuvyko pas pusseserę ir iÅ¡vietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Buvo nuvykusi į gydymo įstaigÄ . Gydytojai jai (liudytojai) pasakojo, kad L.

P. buvo perdurtas plautis ir ji galėjo mirti. Å iuo metu jie su R. P. vėl draugai, vėl susitinka. Iki įvykio, kol draugavo su R. P., akivaizdžių L. P. sumuÅ¡imo žymių nematydavo, tik žnybimo žymes ant rankų. Dukra jai nesakydavo, kad jÄ muÅ¡a R. P.. 3.6. Liudytoja L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio 14 d. Pas jÄ Ä¯ namus atvyko pusbrolis (M. P.), jis minėjo, kad jo mama yra sumuÅ¡ta. Kai pusbrolis pasakė tai, ji su drauge tÄ patį vakarÄ nuvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Adreso nepamena, bet butas yra pirmame aukÅ¡te.

Atvykus skambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tada jos atidarė buto duris (durys buvo neužrakintos). Bute buvo tik L. P.. Ji buvo lovoje, pusiau sėdomis. Jos veidas buvo mėlynas, kÅ«nas taip pat mėlynas. L. P. nurodė, kad jos sugyventinis išėjęs, ji nenorėjo, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta medicininė pagalba. Tačiau ji (liudytoja) vis tiek iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ , nurodė, kad L. P. galimai sumušė sugyventinis. Kol jos kalbėjo, grįžo sugyventinis. KažkÄ kalbėjo su sugyventiniu, tačiau nepamena kÄ .

Sugyventinis elgėsi neutraliai. Sugrįžus sugyventiniui jos išėjo iÅ¡ buto, laukė medicininės pagalbos ir iÅ¡kvietė policijÄ . Pirma atvyko medicininė pagalba, po to policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nai užėjo į butÄ ir iÅ¡sivedė sugyventinį. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 3.7. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos L. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L.

R. parodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 20 val., jos pusbrolis nepilnametis M. P. jai telefonu papasakojo, kad jis kalbėjosi su savo motina L. P. ir ji jam dejavusi, kad jÄ sumušė jos sugyventinis, vardu Rytis. Kadangi L. P. sugyventinis ne pirmÄ kartÄ muÅ¡a ir ji jam jokių pretenzijų neturi, ji dėl Å¡ios žinios neinformavo policijos ir nusprendė palaukti kitos dienos. Lapkričio 15 d. ji vėl paskambino M. P., kuris gyvena su savo seneliais kitame bute. M. P. pasakė, kad jis palaiko ryšį su savo motina ir motina jam pasakiusi, kad ji vakarop grįš pas savo tėvus, M.

P. senelius. Lapkričio 15 d. vakare M. P. jai telefonu pasakė, kad jo motinos sugyventinis neiÅ¡leidžia iÅ¡ namų, o jis pats bijo važiuoti į savo motinos sugyventinio namus, todėl ji su savo drauge nuvažiavo į L. P. ir jos sugyventinio gyvenamÄ jį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus butÄ rado atrakintÄ , o įėjusios į šį vieno kambario butÄ pamatė ant fotelio sėdinčiÄ L. P.. Jos veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas, o ji dejavo, kad skauda virÅ¡utinė kÅ«no dalis nuo pilvo aukÅ¡tyn.

L. P. jų prašė nekviesti policijos ir medicininės pagalbos, nes tuoj į butÄ grįš jos sugyventinis ir jÄ užmuÅ¡, jei jos tÄ padarys. Ji nekreipė dėmesio į tokias jos kalbas ir paskambino bendrajam pagalbos centrui. Neužilgo į butÄ grįžo sugyventinis. Ji su drauge iÅ¡sigandusios iÅ¡bėgo į laiptinę. Laiptinėje jos sugyventinis joms paaiÅ¡kino, kad mušė L. P. dėl to, kad ji iÅ¡davė jį. Smulkmenų Å¡is girtas asmuo nepasakojo, užėjo į butÄ ir užsirakino.

Atvykus medicininės pagalbos darbuotojams bei policijos pareigÅ«nams ir beldžiantis į buto duris, sugyventinis atrakino butÄ , todėl L. P. buvo iÅ¡vežta į Panevėžio ligoninę, o jos sugyventinis sulaikytas (1 t., 105–106 b. l.). 3.8. Liudytojas (policijos pareigÅ«nas) V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio 15 d., apie 20 val., su kolega S. R. gavo praneÅ¡imÄ , kad yra sumuÅ¡ta moteris ir ji laikoma uždaryta bute. Nuvykus jiems nurodytu adresu laiptinėje rado dvi minėtos moters giminaites ir kaltinamÄ jį R.

P.. Pastarasis nebuvo agresyvus, jis nesiprieÅ¡ino. Su kaltinamuoju R. P. ir medikais įėjo į vidų ir buto kambaryje, ant fotelio, pamatė sėdinčiÄ moterį, kurios veidas buvo labai sumuÅ¡tas. Mėlynės buvo juodos, pradėjusios geltonuoti. Jis paklausė, kas jÄ taip sumušė, o moteris pirÅ¡tu parodė į kaltinamÄ jį R. P.. Nukentėjusioji atrodė palaužta, įbauginta, sužlugdyta. Taip sprendė iÅ¡ to, kad ji net nesugebėjo pasakyti nė žodžio, tik sėdėjo susirietusi fotelyje.

Mano, kad nukentėjusioji buvo įbauginta, nes jos judesys nurodant skriaudėjÄ buvo nedrÄ sus. Jis sulaikė kaltinamÄ jį R. P. ir iÅ¡vedė jį iÅ¡ buto, o su nukentėjusiÄ jÄ pasiliko ir bendravo jo kolega S. R.. 3.9. Liudytojas (policijos pareigÅ«nas) S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena įvykį, nes jis buvo neeilinis. Nukentėjusioji buvo labai sumuÅ¡ta, taip sumuÅ¡to žmogaus jam anksčiau neteko matyti. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio 15 d.

Dirbdami su kolega gavo praneÅ¡imÄ apie stipriai sumuÅ¡tÄ moterį. Pranešėja buvo moters giminaitė. IÅ¡kvietimas buvo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butÄ , adreso tiksliai nepamena. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko moters giminaitė ir draugė. Jos buvo laiptinėje, prie buto durų. Butas buvo atrakintas. Nukentėjusioji buvo virtuvėje. Matėsi, jog sumuÅ¡ta moteris buvo neblaivi ir iÅ¡sigandusi, nes prie kaltinamojo ji nieko nekalbėjo. Paklausus, kas jÄ sumušė, ji pirÅ¡tu parodė į kaltinamÄ jį, žodžiu nepasakė to.

Paklausus, kodėl nekvietė pagalbos anksčiau, ji pasakė, kad jai neleido ir atėmė telefonÄ . Kolega iÅ¡vedė kaltinamÄ jį į automobilį, o jis apklausinėjo nukentėjusiÄ jÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad jos neiÅ¡leido ir atėmė telefonÄ . 3.10. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. R. parodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. dirbo kartu su kolega V. V.. Apie 20.06 val. gavo nurodymÄ nuvykti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur vakar vyko konfliktas ir yra sumuÅ¡ta pranešėjos teta.

Nuvykus nurodytu adresu juos laiptinėje pasitiko pranešėja L. R., kuri paaiÅ¡kino, kad jos tetÄ L. P. vakar sumušė jos sugyventinis R. P., kuris Å¡iuo metu yra bute. Taip pat minėjo, kad pati L. P. yra įbauginta, nes jos sugyventinis grasina, yra atėmęs iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir Å¡iuo metu nežino, kur yra jos telefonas. Užėjus kartu su atvykusiais greitosios pagalbos medikais į minėtÄ butÄ , jame buvo vyras ir moteris. Tuo metu moteris sėdėjo ant fotelio. Abu buvo neblaivÅ«s, jų akys buvo paraudusios, nuo jų sklido alkoholio kvapas.

Ant moters, L. P., veido matėsi kraujosruvos, visas veidas buvo mėlynas. Moters paklausė, kas jÄ sumušė. Moteris tylėjo ir nieko nesakė. Matėsi, kad ji yra iÅ¡sigandusi. Ji nedrÄ siai pirÅ¡tu parodė į vyrÄ . Suprato, kad tai tas vyras, kuris buvo bute, jÄ sumušė. Jis priėjo arčiau prie L. P. pabendrauti, ji nurodė, kad vakar tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis R. P. pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, jog turi kitÄ vyrÄ , o po to puolė muÅ¡ti jÄ , daužė rankomis į įvairias kÅ«no vietas.

Jo kolega V. V. sulaikė minėtÄ vyrÄ ir jį iÅ¡vedė iÅ¡ buto. Minėtas vyras buvo pristatytas į policijos įstaigÄ tolimesniam aplinkybių aiÅ¡kinimuisi (1 t., 124–125 b. l.). 3.11. Liudytoja (policijos pareigÅ«nė) L. Å .-V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimÄ byloje, kurioje kaltinamasis yra R. P.. TyrimÄ atliko savo nuožiÅ«ra ir derindamasi su prokuroru. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiÄ jÄ L. P. ir kaltinamÄ jį R. P.. Nukentėjusioji buvo apklausta ligoninėje.

Tuo metu ji buvo stipriai sužalota, matėsi stipriai mėlynas veidas, po akimis buvo kraujosruvos, nukentėjusioji sunkiai judėjo. Kaltinamasis ir nukentėjusioji apie įvykį pasakojo laisvai, nukentėjusioji pasakodama graudinosi. Apklausų metu nukentėjusiosios bÅ«klė nekėlė abejonių, ji elgėsi adekvačiai. Tai, kÄ jai pasakojo nukentėjusioji ir kaltinamasis, viskas įraÅ¡yta jų apklausų protokoluose. SuraÅ¡ius apklausų protokolus jie abu perskaitė ir pasirašė, kad suraÅ¡yta teisingai, pageidavimų pakeisti ir pakoreguoti apklausų protokolų nebuvo.

Apklausų metu poveikio nukentėjusiajai ir kaltinamajam nedarė, nenurodė jiems, kokie turi bÅ«ti jų parodymai. Nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklÅ«s. Mano, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė kitokius parodymus, nes bijo kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji minėjo, kad bijo kaltinamojo. 3.12. Specialistas G. S. teisiamojo posėdžio metu savo iÅ¡vadÄ patvirtino visiÅ¡kai. Parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ L. P. apžiÅ«rėjo ligoninės chirurgijos skyriuje ir nustatė jai iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus.

Atsižvelgdamas į duomenis, gautus iÅ¡ medicininių dokumentų ir apžiÅ«ros metu nustatė, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai L. P. galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo įvykio metu. Visi sužalojimai buvo panaÅ¡ios spalvos, iÅ¡vaizdos, jie atitiko laikÄ . Senesnių sužalojimų nebuvo. Taip pat nebuvo požymių, jog Å¡onkauliai bÅ«tų buvę pradėję gyti. Pagal sužalojimų lokalizacijÄ , jie galėjo bÅ«ti padaryti 28 bukais trauminiais smÅ«giais. Sužalojimai buvo iÅ¡sidėstę įvairiose kÅ«no vietose.

Sužalojimų visuma leido sudaryti nuomonę, kad tai daugybiniai tiesioginiai smÅ«giai paÅ¡aline jėga. Kad rasti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti susižalojant pačiai – tokių duomenų nėra. Nukentėjusioji nesakė, jog susižalojo pati. Su nukentėjusiÄ ja bendravo tiesiogiai ir ji nurodė, kad jÄ dvi dienas mušė jai artimas žmogus. Prieita iÅ¡vados, kad tai smÅ«giai padaryti paÅ¡aline jėga. Pagal sužalojimų pobÅ«dį, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.

Nustatyti sužalojimai šiuo konkrečiu atveju pavojaus nukentėjusiosios gyvybei nekėlė. Šiuo atveju dėl tokių sužalojimų skausmas buvo stiprus. Iš pokalbio su tyrėja jis manė, kad nukentėjusiosios būklė bus sunki, tačiau nuvykęs nustebo, kad jos būklė buvo vidutinė. Jam susidarė įspūdis, kad nukentėjusioji nekritiškai vertino savo būklę ir ji norėjo kuo greičiau eiti į namus. 3.13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Butas yra vieno kambario su virtuve. Kambaryje yra du foteliai. Ant vieno iš jų yra antklodė su baltu užvalkalu, ant kurio matyti rudos spalvos dėmės, o ant kito – žalios spalvos darbinės kelnės su rudomis, raudonomis dėmėmis. Taip pat kambaryje yra sofa-lova, kurios čiužinio užvalkalas su rudos spalvos dėmėmis. Kambaryje yra 4 plastikiniai 1 litro alaus buteliai ir vienas stiklinis 0,2 litro talpos degtinės butelis „Halboki“. Visi buteliai tušti. Prie kambario durų, ant grindų yra 2 cm skersmens rudos-raudonos spalvos apskritimo formos dėmė (1 t., 9–23 b. l.). 3.14.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai L. P. nustatyta kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, skruostuose, dešinės ausies kaušelyje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje ir blauzdose, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, kairės pusės 3, 6 šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu po oda ir krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. lapkričio 13–14 dienomis; sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne mažiau 28 bukų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai nukentėjusiajai L.

P. padaryti paÅ¡alinės jėgos poveikyje; nukentėjusiajai L. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas; kaltinamojo R. P. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmÄ (1 t., 59–60 b. l.). 3.15. Policijos pareigÅ«no S. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. jam dirbant kartu su kolega V. V. apie 20.06 val. iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo nurodymÄ vykti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur vakar vyko konfliktas ir yra sumuÅ¡ta pranešėjos teta.

Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja L. R., kuri paaiÅ¡kino, kad jos tetÄ L. P. vakar sumušė sugyventinis R. P., kuris yra bute. Užėjus į minėtÄ butÄ rado nukentėjusiÄ jÄ L. P., ant kurios veido matėsi kraujosruvos. Pastaroji nurodė, kad jÄ sumušė sugyventinis R. P. ir paaiÅ¡kino, kad vakar tarp jų įvyko konfliktas. Sugyventinis pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, sakė, kad turi kitÄ vyrÄ , po to puolė muÅ¡ti rankomis, daužė per įvairias kÅ«no vietas. R. P. buvo sulaikytas 20.40 val. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas tolimesniam įvykių aiÅ¡kinimusi (1 t., 54 b. l.). 3.16.

Iš asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolų matyti, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 20.41 val. nukentėjusiajai L. P. buvo nustatytas 1,82 ‰ girtumas, o 2018 m. lapkričio 15 d. 20.58 val. kaltinamajam R. P. buvo nustatytas 2,81 ‰ girtumas (1 t., 55 b. l.).

4. Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas 4.1. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatytos nusikalstamos veikos. 4.1.1. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus kyla asmeniui, kuris, be kita ko, itin žiauriai nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį. 4.1.2. Nukentėjusioji L. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad jÄ sumušė bÅ«tent kaltinamasis R. P.. Teisiamojo posėdžio metu ji patikslino jai suduotų smÅ«gių lokalizacijas ir nurodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. apie 21–22 val. kaltinamasis R.

P. ranka sudavė jai į galvÄ (per ausis); kitÄ dienÄ (2018 m. lapkričio 14 d.) taip pat ranka sudavė į galvÄ (per ausis), spyrė į Å¡onkaulius, smÅ«giavo kitas kÅ«no vietas; kiek iÅ¡ viso smÅ«gių buvo nepamena. Dėl kaltinamojo R. P. suduotų smÅ«gių jai lūžo Å¡onkauliai, visas kÅ«nas buvo nusėtas mėlynėmis. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės neneigė to, kad nukentėjusiÄ jÄ L. P. sumušė jis, kad niekas kitas sužaloti nukentėjusiosios L.

P. negalėjo, nes minėtomis dienomis namuose jie buvo tik dviese, tačiau tvirtino padaręs jai tik galvoje užfiksuotus sužalojimus ir neigė padaręs kitus sužalojimus. Liudytojai (policijos pareigÅ«nai) V. V., S. R., o taip pat liudytoja L. R. kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 20 val. surado nukentėjusiÄ jÄ L. P. stipriai sumuÅ¡tÄ bute, kuriame gyveno kaltinamasis R. P.. Nukentėjusioji liudytojams (policijos pareigÅ«nams V. V. ir S. R.) nurodė (parodė pirÅ¡tu), kad jÄ sumušė ne kas nors kitas, o bÅ«tent kaltinamasis R.

P.. Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis R. P. sakė jai sumušęs nukentėjusiÄ jÄ , nes Å¡i iÅ¡davė jį. Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis R. P. telefonu jam pats pasakė, jog jis sumušė jo mamÄ , t. y. nukentėjusiÄ jÄ L. P.. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nukentėjusiajai L. P. nustatyti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti paÅ¡alinės jėgos poveikyje, ne mažiau 28 trauminiais poveikiais; sužalojimai padaryti galimai 2018 m. lapkričio 13–14 dienomis (1 t., 59–60 b. l.).

TokiÄ iÅ¡vadÄ specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi, visuma paminėtų duomenų patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ne kas nors kitas, o bÅ«tent kaltinamasis R. P. sumušė nukentėjusiÄ jÄ L. P. ir padarė jai specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus, kurie bendrai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. 4.1.3. Nors kaltinamasis R. P. tikino, kad jis nesudavė nukentėjusiajai smÅ«gių ir nespyrė jai į kitas kÅ«no dalis, tik į galvÄ , o nukentėjusioji L.

P. galėjo susižaloti pati, dar prieš įvykį griūdama vonioje, laiptinėje, nėra pagrindo tikėti tokia kaltinamojo prielaida. Visų pirmiausiai dėl to, kad nukentėjusioji L. P. prieš įvykį savo artimiesiems (mamai, sūnui) nesiskundė tokiais sužalojimais (šonkaulių lūžiais, daugybiniais sumušimais) ir nukentėjusiosios artimieji prieš įvykį nematė akivaizdžių L. P. sužalojimų, kokius jie pamatė ir apie kuriuos jie sužinojo po įvykio. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M.

P. tvirtino, kad po įvykio mama jam papasakojo, jog kaltinamasis R. P. mušė jÄ per ausis, kad spardė. Mama nesakė jam, kad ji pati susižalojo ar pati griuvo. Be to, pasak paties kaltinamojo R. P., prieÅ¡ įvykį nukentėjusiosios L. P. judesiai nebuvo apriboti (pavyzdžiui, dėl skausmo lūžus Å¡onkauliams), jis to vizualiai nepastebėjo, nukentėjusioji judėjo gerai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo pasakyti, nuo ko tokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajai ir kodėl jÄ tokios bÅ«klės iÅ¡vežė į ligoninę, nors, kaip pats minėjo, niekas kitas jos taip sužaloti negalėjo, nes jie namuose buvo tik dviese.

Taip pat nukentėjusiosios L. P. susižalojimo tikimybę paneigia jai nustatytų sužalojimų kiekis – neįtikėtina, kad nukentėjusioji L. P. galėjo pati susižaloti save mažiausiai 28 trauminiais poveikiais. Svarbu tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, taip pat jis nenustatė senesnių, nei įvykis, nukentėjusiosios sužalojimų, o apžiÅ«ros metu nukentėjusioji jam sakė, kad jÄ dvi dienas mušė jai artimas žmogus ir apie tai, jog kuriuos nors sužalojimus pasidarė pati (vonioje ar laiptinėje), nukentėjusioji jam nesakė.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. parodė, jog nukentėjusioji prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį ne kartÄ pati buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ buto per langÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ioje byloje esančių duomenų matyti, kad ji nagrinėjamu laikotarpiu pati iÅ¡ buto per langÄ iÅ¡lipti nebegalėjo dėl jai padarytų sužalojimų, kas tik patvirtina, jog visus sužalojimus nukentėjusiajai įvykio metu padarė tik kaltinamasis R. P.. 4.1.4. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad kaltinamasis R.

P. sužalojimus nukentėjusiajai L. P. padarė ne mažiau 28 trauminiais poveikiais. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo pradėti 2018 m. lapkričio 13 d. apie 21–22 val. ir jie, su pertraukomis, truko iki 2018 m. lapkričio 14 d. popietės. Veiksmai buvo atliekami naudojant įvairius bÅ«dus skausmui sukelti – suduodant smÅ«gius rankomis ir spiriant koja į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis, t. y. į galvÄ , krÅ«tinę, padarant daugybinius kÅ«no sumuÅ¡imus, dviejų Å¡onkaulių lūžius, nedidelį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu.

Å iuo konkrečiu atveju įvairaus pobÅ«džio smurtinių veiksmų atlikimas, jų intensyvumas (ne mažiau 28 trauminiai poveikiai), sunkumas, lokalizacija, smurtavimas kelias dienas iÅ¡ eilės neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai L. P. stiprų fizinį skausmÄ . Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistas. Todėl kaltinamasis R. P. sužalojimus nukentėjusiajai L. P. padarė itin žiauriai. Tokia jo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 4.1.5.

Kaltinamasis R. P. kaltinamas nesunkiai sužalojęs savo Å¡eimos narį – sugyventinę L. P.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po pažinties kaltinamasis R. P. ir nukentėjusioji L. P. apie 3 mėnesius gyveno kartu, bandė kurti bendrÄ gyvenimÄ , L. P. buvo nusivežusi pas kaltinamÄ jį savo asmeninių daiktų, bet jiems nepavyko gyventi kartu, todėl jie susipyko ir iÅ¡siskyrė. Nukentėjusioji L. P. grįžo gyventi pas savo mamÄ ir sÅ«nų. Tuo metu ji savo asmeninius daiktus iÅ¡ kaltinamojo R.

P. nuomojamo buto iÅ¡sivežė. Vėliau jie susitaikė, tačiau tik susitikinėjo. Savo asmeninių daiktų pas kaltinamÄ jį R. P. nukentėjusioji nebenusivežė, ji kelias dienas bÅ«davo pas kaltinamÄ jį, kelias dienas pas savo mamÄ ir sÅ«nų. Å ioje byloje svarbu tai, kad pati nukentėjusioji L. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino apie tokius jos santykius su kaltinamuoju. Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu detaliai apie santykius su nukentėjusiÄ ja nebuvo apklaustas, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su nukentėjusiÄ ja L.

P. negyveno kaip sugyventiniai ir bendro Å«kio nevedė, negalėjo paaiÅ¡kinti, kas jį sieja su nukentėjusiÄ ja. Nors kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad myli nukentėjusiÄ jÄ , nukentėjusiosios sÅ«nus M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek jo mama savo santykius tik įvardija kaip meilę, bet jų niekas nesiejo – juos labiau siejo alkoholis ir noras iÅ¡gerti, nei meilė. Taip pat liudytojas M. P. teisme parodė, kad nukentėjusioji L. P. ir R. P. nuolat pykdavosi, jie bendrų finansų netvarkė, bendro Å«kio nevedė, ji negyveno nuolat pas kaltinamÄ jį – susipykdavo ir grįždavo namo, o jie pykdavosi dažnai.

Taigi, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios L. P. ir kaltinamojo R. P. ankstesnis gyvenimas kartu, o vėliau tik susitikinėjimas buvo labiau paÅ¡alinių aplinkybių (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo), nesusijusių su įsipareigojimais Å¡eimos santykiams, nulemtas rezultatas. Be to, nukentėjusioji L. P. neturėjo kaltinamojo R. P. nuomoto buto rakto – vienas buvo pas kaltinamÄ jį, antras – bute, o trečias – pas kaltinamojo mamÄ . Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės atspindi jų buvimo kartu laikinumÄ , jų santykių nepastovumÄ , nes esant Å¡eimos santykiams aplinkybės bÅ«tų prieÅ¡ingos – kiekvienas suaugęs Å¡eimos narys bute turėtų savo asmeninius daiktus ir naudotųsi savo raktu nuo buto, nes kiekvienas butÄ traktuotų kaip savÄ ir bendrÄ bÅ«stÄ .

Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenimo kartu laikas buvo labai trumpas, palyginus su įprastais nuosekliais Å¡eimos santykiais – tik apie 3 mėnesiai, kurie taip pat nepasižymėjo pastovumu ir santaika. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal bylos duomenis nukentėjusioji L. P. turi sÅ«nų, kuris niekada negyveno kartu su nukentėjusiÄ ja L. P. ir kaltinamuoju R. P. pastarojo nuomojame bute. Visos Å¡ios aplinkybės neduoda pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad kaltinamÄ jį R. P. ir nukentėjusiÄ jÄ L.

P. siejo tarpusavio atsakomybė ar savanoriÅ¡kas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir įsipareigojimus kaip Å¡eimos nariams. Svarbu pažymėti, jog nukentėjusiosios L. P. mama E. P., pasisakydama apie jos dukros santykius su kaltinamuoju, teisiamojo posėdžio metu taip pat kelis kartus pakartojo, kad jie nebuvo sugyventiniai. Apibendrinant byloje esančius duomenis darytina iÅ¡vada, kad vien tik jausmų deklaravimas ir formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių iÅ¡gertuvių, pykčių ir nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į Å¡eimÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡eimos (atitinkančios partnerystės formÄ ) susiformavimas, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamojo R.

P. veika, kaip padaryta prieÅ¡ Å¡eimos narį, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kvalifikuota nepagrįstai. 4.1.6. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. nurodė, kad kaltinamasis R. P. 2018 m. lapkričio 13 d. apie 21–22 val. jai sudavė kumščiu į galvÄ ne mažiau kaip 4 kartus; 2018 m. lapkričio 14 d. apie 14 val. ne mažiau kaip 4 kartus spyrė jai į krÅ«tinę, Å¡onkaulius, nugarÄ ir kitas kÅ«no vietas, o taip pat ne mažiau kaip 5 kartus sudavė kumščiu į galvÄ , krÅ«tinę ir įvairias kÅ«no vietas.

BÅ«tent taip, pagal tokius nukentėjusiosios parodymus buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė kitokį jos sužalojimo mechanizmÄ , o taip pat negalėjo prisiminti jai suduotų smÅ«gių lokalizacijos ir skaičiaus. Atsižvelgdamas į tai, teismas patikslina kaltinimÄ nurodydamas, kad kaltinamasis R. P. 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiajai kumščiu sudavė tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvÄ , o 2018 m. lapkričio 14 d., apie 14 val., sudavė kumščiu ir spyrė nukentėjusiajai L.

P. tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvÄ , krÅ«tinę, Å¡onkaulius, nugarÄ , kitas kÅ«no vietas. 4.1.7. Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytus duomenis teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. lapkričio 14 d. 14 val., kaltinime nurodytame bute panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ L. P., itin žiauriai (ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais) nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L.

P. sveikatÄ . Tokia kaltinamojo R. P. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, todėl ji perkvalifikuojama pagal Å¡iÄ teisės normÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų. 4.2. Dėl kitų veikų. 4.2.1. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – asmuo, kuris sukeldamas pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. 4.2.2.

Susipažinus su visais byloje esančiais įrodymais matyti, jog grasinimo nužudyti (papjauti) nukentėjusiÄ jÄ L. P. ir neteisėto jos laisvės atėmimo faktų tiesiogiai nematė ir negirdėjo nė vienas iÅ¡ pirmiau paminėtų liudytojų. Å ie kaltinimai byloje viso baudžiamojo proceso metu kaltinamajam R. P. buvo grindžiami iÅ¡ esmės tik nukentėjusiosios L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir su jais susijusiais kitais netiesioginiais įrodymais. Tuo tarpu kaltinamasis R. P. viso proceso metu savo kaltę Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės nuosekliai neigė. 4.2.3.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , subjektyvios kilmės įrodymų Å¡altinio patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. IÅ¡vada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.). 4.2.4.

Tačiau byloje esantys duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina to, jog kaltinamasis R. P. grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ L. P. ir neteisėtai atėmė jos laisvę. Visų pirmiausiai teismas pažymi, jog nukentėjusiosios L. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų – teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jos laisvė nebuvo atimta, ji galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kaltinamasis R. P. rakto nuo buto nepaslėpė, tačiau ji nenorėjo iÅ¡eiti, nes buvo visiÅ¡kai girta, norėjo dar iÅ¡gerti, taip pat jai buvo gėda, nes buvo sumuÅ¡ta; kaltinamojo R.

P. telefonas buvo matomoje vietoje, jis leido jai skambinti ir kviestis pagalbÄ ; kaltinamasis R. P. jai negrasino, ji bijojo muÅ¡imo, tačiau žinojo, jog kaltinamasis negalėtų jos nužudyti; ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tuo metu buvo labai pikta, tokius parodymus davė iÅ¡ pykčio. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios L. P. parodymai apie grasinimÄ nužudyti ir neteisėtÄ laisvės atėmimÄ yra nenuoseklÅ«s, todėl besÄ lygiÅ¡kai jais remtis Å¡ioje dalyje negalima. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti aptariamoje kaltinimo dalyje nurodytas aplinkybes, byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, liudytoja E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ji kalbėjo telefonu su nukentėjusiÄ ja L. P., kalbėjo apie jos grįžimÄ , tačiau nukentėjusioji L. P. jai pasakė, kad ji grįš vėliau, nes yra sumuÅ¡ta ir nenori eiti, laukia kol sutems; nukentėjusioji L. P. jai nesakė, kad jos kas nors neiÅ¡leidžia. Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad kalbant su kaltinamuoju R. P. girdėjo, kaip mama iÅ¡ toliau pasakė, kad ji sugrįš kitÄ dienÄ .

Be to, kitÄ dienÄ mama jam paskambino iÅ¡ kaltinamojo R. P. telefono. Svarbu tai, jog liudytoja L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, o liudytojas S. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jiems atvykus buto, kuriame buvo sumuÅ¡ta nukentėjusioji L. P., durys buvo atrakintos, kas tik patvirtina, jog nukentėjusioji L. P. nebuvo laikoma užrakinta bute ir jos laisvė tuo metu nebuvo apribota. Be viso to, kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai L. P. buvo žinoma, kur bute yra padėtas raktas nuo buto durų ir tokie kaltinamojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios L.

P. ir jos mamos E. P. parodymus, kad nukentėjusioji paprasčiausiai niekur nenorėjo eiti iÅ¡ buto, nes buvo sumuÅ¡ta. 4.2.5. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojai (policijos pareigÅ«nai) V. V. ir S. R. nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji L. P. buvo įbauginta, o liudytoja (policijos pareigÅ«nė) L. Å .-V. parodė, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, Å¡ie liudytojai nepaneigė nukentėjusiosios L. P. parodymų apie tai, kad ji buvo įbauginta ne grasinimo nužudyti ir laisvės atėmimo, o prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio smurto (kuris yra įrodytas byloje esančiais duomenimis) ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir apie grasinimÄ nužudyti bei jos laisvės atėmimÄ ) ji davė iÅ¡ pykčio kaltinamajam, iÅ¡ dalies taip apkalbėdama jį. 4.2.6.

Ä®vertinęs visų byloje surinktų ir užfiksuotų įrodymų visumÄ teismas konstatuoja, Å¡iuo atveju buvo iÅ¡naudotos visos galimybės tam, kad bÅ«tų surinkti neginčijami kaltinamÄ jį R. P. aptariamoje dalyje kaltinantys duomenys, tačiau byloje nepakanka duomenų vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neginčijamai iÅ¡vadai, jog kaltinamasis R. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai atėmė nukentėjusiosios laisvę ir grasino jÄ nužudyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis ar spėlionėmis.

Todėl kaltinamasis R. P. išteisinamas iš kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

5. Bausmės skyrimas 5.1. Kaltinamasis R. P. pripažino padaręs nukentėjusiajai tik dalį sužalojimų. Tai, o taip pat ir kitos Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo nustatyti kokių nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). 5.2.

Skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. P. padarė vienÄ tyčinį, apysunkį nusikaltimÄ , kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Ä®vykio metu jis buvo baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, registruotas psichiatro įskaitoje, Å¡iuo metu jis niekur nedirba (1 t., 173, 175–181, 197 b. l.). 5.3.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis R. P. 2 kartus teistas už agresyvų bei smurtinį elgesį (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. baudžiamaisiais įsakymais). Ankstesniais procesiniais sprendimais kaltinamasis R. P. buvo nuteistas už smurtavimÄ prieÅ¡ savo mamÄ . Å iuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. P. veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepavojingais ar mažareikÅ¡miais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiÅ¡kia, kad žmogus privalo bÅ«ti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio.

Asmens sveikata, gyvybė ir laisvė yra vienos iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugomos. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl kaltinamojo R. P. atlikti veiksmai ir ankstesnės nusikalstamos veikos rodo ypač neigiamÄ kaltinamojo charakterio ypatybę – smurtauti prieÅ¡ asmenis, tuo labiau prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnius už jį (moteris) ir dėl to negalinčius tinkamai apsiginti.

Å ios aplinkybės kaltinamÄ jį R. P. iÅ¡ esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio savo elgesio nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, nepakeitė savo gyvenimo bÅ«do, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio smurtinio ir pavojingo nusikaltimo padarymo, jo veikos turi tendencijÄ sunkėti ir naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobÅ«džio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. 5.4.

Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jÄ sunkinančios aplinkybės, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamÄ jį nuo smurtinių nusikalstamų veikų darymo, teismas mano, kad bausme, Å¡velnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes ar atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ , bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam R. P. skiriama vienintelė ir reali BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytÄ tokios bausmės vidurkį. 5.5.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos taikymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 8 straipsnio 8 punktu, kaltinamajam R. P. amnestija netaikoma.

6. Civilinis ieÅ¡kinys 6.1. Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 1412,96 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, praÅ¡o Å¡iÄ Å¾alÄ priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondÄ administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 72–77 b. l.). 6.2. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta kaltinamojo R. P. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ais ir kopijomis). Tokia turtinė žala nėra aiÅ¡kiai per didelė. Turtinę žalÄ padaręs teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki Å¡iol neatlyginta, todėl ji priteisiama iÅ¡ kaltinamojo R. P..

7. Kiti klausimai 7.1. Kaltinamasis R. P. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. lapkričio 15 d. 20.40 val., o Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kuri 2019 m. vasario 5 d. buvo pakeista į kitÄ kardomÄ jÄ priemonę (2 t., 16, 67–68, 78–79, 88–89, 112–113 b. l.). Å is kaltinamojo sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas – nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. vasario 5 d. (imtinai) – įskaitomas į jam paskirtos bausmės laikÄ . 7.2. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., 112–113 b. l.), paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama. 7.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) raudonos spalvos dėmės biologinis ėminys, penki buteliai, rankų nuoplovos ir nagų nuokarpos, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 45, 47 b. l.), sunaikinami;

2) antklodės ir čiužinio užvalkalai, darbinės ir sportinės kelnės, sportiniai batai, striukė ir džemperis, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 45, 47 b. l.), grÄ Å¾inami Å¡ių daiktų savininkui – kaltinamajam R. P.. 7.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo R. P. į valstybės pajamas iÅ¡ieÅ¡komos 19 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas nusprendžia: R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir skirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dviems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. vasario 5 d. (imtinai).

R. P. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). R. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Priteisti iÅ¡ R. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1412,96 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvylika eurų 96 ct) turtinei žalai atlyginti (Å¡iÄ pinigų sumÄ pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: - raudonos spalvos dėmės biologinį ėminį, penkis butelius, rankų nuoplovas ir nagų nuokarpas, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, sunaikinti; - antklodės ir čiužinio užvalkalus, darbines ir sportines kelnes, sportinius batus, striukę ir džemperį, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, grÄ Å¾inti Å¡ių daiktų savininkui – R.

P.. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. P. į valstybės pajamas 19 Eur (devyniolika eurų) už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti R. P., jog proceso iÅ¡laidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Å iaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso iÅ¡laidų sumokėjimÄ , pristatyti (atsiųsti) Panevėžio apylinkės teismo raÅ¡tinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme. Teisėjas Marius Jankauskas