af01f94b-6e32-4f9f-8d2a-9277d3ca7cd0 · Vilniaus apygardos teismas

Administracine byla NrNuorašas Administracine byla Nr. ATP-451-195/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-07372-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugsejo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisejas Arturas Šumskas, išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal B. L. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo B. L. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. teises vairuoti transporto priemones atemimu 5 menesiams ir pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. nuobaudos subendrintos ir B.

L. paskirta subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams, n u s t a t e : B. L. nubaustas už tai, kad jis, 2010-09-27, apie 19.30 val., Vilniuje, Ukmerges g. 294, vairuodamas krovinini automobili SCANIA R 124 LA, v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ir persirikiuodamas nedave kelio automobiliui Mitsubishi Galant, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuojanciam gretima eismo juosta ta pacia kryptimi, susidure, po smugio automobilis Mitsubishi Galant, v.n. (duomenys neskelbtini) atsitrenke i automobili VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) Eismo ivykio metu buvo apgadinti automobiliai Mitsubishi Galant ir VW Golf.

Iš eismo ivykio B. L. pasišalino, pažeisdamas KET 109, 323 p. reikalavimus. Šiais savo veiksmais B. L. padare administracinius teises pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliaciniu skundu B. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-06-30 nutarima ir byla jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti nutarima ir neskirti jam teises vairuoti atemimo. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas byloje surinktus irodymus, neatsižvelge i tai, kad irodymai, kuriais remesi teismas darydamas savo išvadas, prieštarauja vieni kitiems, neatitinka proceso dalyviu paaiškinimu, todel teismas nepagristai konstatavo, kad irodymai patvirtina apelianto kalte ir nekelia abejoniu.

B. L. teigimu, teismas visiškai nesuabejojo liudytojo T. B. galimybe realiai matyti kitu transporto priemoniu atliekamus manevrus, kai vairuotojas, noredamas pasukti i kaire, logiškai stebi, kaip važiuoja mašinos priešpriešineje eismo juostoje jam iš priekio, o ne iš nugaros, tuo labiau, kad abejotina galimybe matyti šoniniu vaizdu ivykius už nugaros 150 m. atstumu, taip pat ivertinti vilkiko nepermatomus gabaritus. Mano, kad teismo išvada, pagristai tokiomis abejotinomis galimybemis, yra visiškai abejotina. Skunde teigiama, jog liudytojo T.

B. parodymai prieštarauja kitu asmenu parodymams. T. B. nurode, kad vilkikas užkabino lengvaji automobili priekabos galu, tuo tarpu J. T. parode, kad važiavo lygiagreciai su vilkiku. Liudytoja A. M. nurode, kad liudytojas, paklauses apie vilkika, buvo priešingoje jos judejimo juostoje. Tuo tarpu T. B. parode, kad jis važiavo link posukio i kaire, kaip ir A. M.. 2010-10-13 rašytiniame paaiškinime liudytojas apraše atvažiuojancio iš priekio vilkiko manevra, o teisme nurode, kad mate kas dejosi jam už nugaros, nors stovejo laukdamas posukio nereguliuojamoje sankryžoje.B.

L. teigimu, automobiliu susidurimo mechanizmas nebuvo nustatytas. Teismas turejo atsižvelgti i liudytojos S. A. paaiškinimus apie tai, kad nei ant vilkiko, nei ant priekabos jokiu pažeidimu nepastebeta. J. T. 2011-06-07 posedžio metu parode, jog nežino, ar buvo kokios nors žymes ant furgono, ibrežimu nesimate, taciau ratu galejo užkabinti. Tai dar viena susidurimo versija. Teismas neištyre visu susidurimo versiju ir nenustate susidurimo mechanizmo. B. L. mano, kad protokole turejo buti nurodytas automobiliu susidurimo mechanizmas.

Tai svarbu ne vien susidurimo fakto konstatavimui, bet ir vertinimui, ar jis neabejotinai galejo suvokti ir suprasti, kad užkabino kita automobili ir nesustodamas, samoningai siekdamas išvengti atsakomybes, pasišalino iš ivykio vietos. B. L. nurodo, jog kreipesi i policija, prašydamas atlikti ekspertize, siekiant nustatyti automobiliu susidurimo mechanizma, taciau ekspertize atlikta nebuvo. Tai leidžia teigti, jog byloje nera nei vieno irodymo, kuris neabejotinai patvirtintu, kad jo vairuojamas vilkikas susidure su automobiliu Mitsubishi.Apeliantas pabrežia, kad teismas nevertino jo pirminio paaiškinimo, jog ne jis ketino persirikiuoti, o nukentejusysis noredamas ji aplenkti prarado automobilio valdyma, jo vairuojamas automobilis apsisuko ir išvažiavo i priešinga eismo juosta.

B. L. teigimu, nukentejusysis bande persirikiuoti del intensyvaus eismo, o kad eismas toks buvo patvirtino liudytoja A. M.. B. L. teigia, jog byloje nera nei vieno irodymo, kad jis galejo pajusti ar girdeti automobiliu susidurima. Todel, nera pagrindo teigti, kad jis tycia pasišalino iš ivykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybes. Be to, apeliantas teigia, kad jam paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teises vairuoti transporto priemones atemimas – palieka ji be pragyvenimo šaltinio, kadangi jis dirba vairuotoju, ir neturedamas teises vairuoti darba praras.

Kito darbo rasti jis negales. Atsižvelgiant i jo vairavimo staža ir i tai, kad neturejo ne vieno autoivykio, mano, kad nuobaudos tikslai galejo buti pasiekti netaikant teises vairuoti transporto priemone atemimo. Apeliacinis skundas atmestinas. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas pagristai pripažino B. L. kaltu, padarius administracinius teises pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir paskyre jam tinkama nuobauda.B. L. kalte, padarius jam inkriminuotus pažeidimus, irodo byloje esantys nukentejusiuju J. T. ir A.

M., liudytoju T. B. ir G. V. parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo ivykio schema. Nukentejusiojo J. T. tiek iš karto po ivykio rašytame paaiškinime, tiek apylinkes teisme duoti parodymai yra analogiški ir nuoseklus. Nukentejusysis parode, kad jam važiuojant Ukmerges gatve antra juosta link centro, jam iš kaires važiavo vilkikas. Staiga jis pajuto, kad jo automobili pastume, automobilis apsisuko ir atsidure priešingoje eismo juostoje, kur susidure su automobiliu VW Golf. Nukentejusiojo teigimu, i jo automobili atsitrenke vilkikas, kadangi daugiau jokiu automobiliu nebuvo.

Apylinkes teismas apklaustas liudytojas T. B. nurode, jog važiavo Ukmerges gatve nuo centro ir ruošesi sukti i kaire, i Gabijos gatve. Mate antra eismo juosta priešais atvažiuojanti vilkika, o pirma juosta važiuojanti lengvaji automobili. Jie važiavo panašiu greiciu. Arciau privažiaves vilkikas pradejo rikiuotis ir užkabino lengvojo automobilio galine kaire puse. Lengvasis automobilis apsisuko ir išleke i priešinga eismo juosta. Ši ivyki jis mate, kadangi buvo pasukes galva. Liudytojas taip pat parode, jog vilkikas nesustojo, todel jis ji pasivijo, sustojo prie šviesoforo ir priejes prie vairuotojo pasake, jog šis užkabino kita automobili ir turi grižti.

Vilkiko vairuotojas išlipo iš automobilio ir ji apžiurejes pareiške, jog jam nieko nera, jokiu irodymu nera ir jis nieko neužkabino. Vairuotojas pasake, kad jis negirtas ir gali sugrižti i ivykio vieta. Liudytojo T. B. teigimu, vairuotojas pažadejo grižti, taciau negrižo. Kad ivyki mate liudytojas (T. B.), kuris pasivijo vilkika ir užsiraše jo numerius, patvirtino ir nukentejusieji J. T. ir A. M.. Nukentejusysis J. T. taip pat parode, kad liudytojas nusivijes vilkika ji sustabde, liepe jam grižti i ivykio vieta, vilkiko vairuotojas žadejo sugrižti, taciau negrižo.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentejusiuju A. M. ir J. T. bei liudytojo T. B. parodymu patikimumu. Šie asmenys buvo ispeti del atsakomybes už melagingu parodymu davima. Nukentejusieji ir liudytojas tarpusavyje nera susije, jie nepažistami nei tarpusavyje, nei su pažeideju B. L.. Byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad liudytojas T. B. butu del kokiu nors priežasciu suinteresuotas bylos baigtimi. Nukentejusiuju ir liudytojo parodymai yra analogiški, papildantys vieni kitus, jie sutampa su 2010-09-27 tarnybiniame pranešime ir eismo ivykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis.

Todel apylinkes teismas pagristai šiuos duomenis pripažino irodymais byloje ir jais vadovavosi pripažindamas B. L. kaltu del ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytu pažeidimu padarymo. Apeliaciniame skunde B. L. nurodyti liudytojo T. B. ir nukentejusiuju A. M. bei J. T. parodymu neatitikimai yra tik subjektyvi B. L. šiu asmenu parodymu interpretacija, siekiant išvengti administracines atsakomybes. Nukentejusysis J. T. parode, kad su vilkiku važiavo lygiagreciai. Liudytojas T. B. nurode, kad vilkikas prisivijo lengvaji automobili ir pradejo rikiuotis i lengvojo automobilio juosta, užkabindamas ji.

Šie liudytojo ir nukentejusiojo parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Nukentejusysis parode, kad jis buvo šoko busenoje, nesuprato, kas vyksta. Akivaizdu, kad T. B., nebudamas eismo ivykio dalyviu, geriau prisimine ivykiu seka, todel jo parodymu laikyti prieštaringais nera pagrindo. B. L. teigia, kad A. M. nurode, jog liudytojas, paklauses apie vilkika, buvo priešingoje jos judejimo juostoje. Tuo tarpu T. B. parode, kad jis važiavo link posukio i kaire, kaip ir A. M.. Šiu T. B. parodymu taip pat nera pagrindo laikyti prieštaringais.

Kaip matyti iš T. B. paaiškinimo rašyto netrukus po ivykio, jis važiavo Ukmerges gatve nuo centro ir sustojo, noredamas pasukti i Gabijos gatve. Pamates ivyki, jis apsisuko ir pasivijo vilkika. Todel nukentejusiojo A. M. ir parode, kad ivykio liudytojas važiavo priešinga juosta, nei ji. Bylos duomenimis ant B. L. vairuoto vilkiko SCANIA R 124 LA, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidimu nebuvo nustatyta. B. L. teige, jog jokio smugio jis nejuto. Taciau aukšciau nurodytais bylos duomenimis nustatyta, kad B. L. vairuojamas vilkikas persirikiuodamas vilkiko dešine puse užkabino J.

T. vairuojamo lengvojo automobilio dešine puse, po ko šis automobilis apsisuko ir priešingoje eismo juostoje susidure su automobiliu VW Golf. Akivaizdu, kad del vilkiko bei lengvojo automobilio Mitsubishi Galant mases bei gabaritu skirtumu, nedidelis smugis galejo nepalikti ant vilkiko korpuso akivaizdžiu žymiu, taciau ši aplinkybe nepaneigia B. L. kaltes. Tai, jog nebuvo nustatytas tikslus automobiliu susidurimo mechanizmas, nagrinejamuoju atveju neturi lemiamos reikšmes sprendžiant B. L. kaltes klausima. Nors pats B. L. teigia, kad automobiliai susidure nebuvo, taciau šiuos jo parodymus paneigia aukšciau nurodyti bylos duomenys.

T. B. parode, jog jis susistabde B. L. vairuojama vilkika, pasake, kad jis užkabino lengvaji automobili. T. B. nurode, kad B. L. kalte neige, taciau i ivykio vieta pažadejo grižti, bet negrižo. Nors B. L. apylinkes teisme neige, jog prie sankryžos ji sustabdes T. B. ragino grižti atgal i ivykio vieta, taciau šiuos T. B. parodymus patvirtino nukentejusieji A. M. ir J. T. bei liudytojas, tarnybini pranešima surašes policijos pareigunas, G. V.. Tokiu budu darytina išvada, kad B. L. suprato, kad užkabino J. T. vairuojama automobili, taciau siekdamas išvengti atsakomybes tycia pasišalino iš ivykio, su kuriuo buvo susijes, vietos.

B. L. teigini, kad ne jis ketino persirikiuoti, o nukentejusysis noredamas ji aplenkti prarado automobilio valdyma, jo vairuojamas automobilis apsisuko ir išvažiavo i priešinga eismo juosta, apeliacines instancijos teismas vertina kritiškai, kaip bandyma išvengti administracines atsakomybes. Šios pažeidejo versijos nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Aukšciau nurodytais byloje surinktais duomenimis irodyta, jog ne J. T. vairuojamas automobilis lenke B. L. vairuojama automobili, o pastarasis persirikiuodamas iš kares i dešiniaja eismo juosta kliude J.

T. vairuojama automobili. Byloje surinkti duomenys pilnai patvirtina B. L. kalte, todel apylinkes teismas pagristai atsisake atlikti byloje ekspertize.B. L. skunde taip pat teigia, jog jam paskirta nuobauda – teises vairuoti transporto priemones atemimas – prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kadangi automobilio vairavimas yra jo darbas ir pragyvenimo šaltinis. Teismas pažymi, kad vadovaujantis egzistuojancia teismu praktika, teises vairuoti transporto priemones reikalingumas atlikti darbo funkcijas savaime negali buti pripažinta ypatinga aplinkybe, turincia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikyma ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracines atsakomybes švelninimo klausima.

Sprendžiant administracines nuobaudos individualizavimo klausima yra aukšciau iškeliamas visuomenes interesas, siekiant nubausti pažeideja bei užtikrinti nepriekaištinga teises aktu laikymasi, o ne asmens, padariusio teises pažeidima, asmeninis ar jo šeimos interesas, siekiant išvengti neigiamu pasekmiu, nepatogumu, susijusiu su pažeidimo padarymu. Aplinkybes, kad B. L. yra teigiamai charakterizuojamas, turi ilga vairavimo patirti ir nera turejes autoivykiu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. n u t a r e :

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarima palikti nepakeista ir B. L. apeliacinio skundo netenkinti. Teisejas (parašas)                                                                 Arturas Šumskas Nuorašas tikras:Teisejas                                                                 Arturas Šumskas