af01be2a-2ea7-48fa-a8b5-255a5c588169 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                 Administracinė byla Nr. I-2119-406/2017                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01124-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. (J. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. S. (J. S.) skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-10) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 31 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės gyvenamojoje patalpoje netinkamomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad kameroje jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, apÅ¡vietimas tiek natÅ«ralus, tiek dirbtinis buvo netinkamas, nebuvo įrengtos ventiliacijos. Kameroje nebuvo pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, stalas buvo tik vienas prie kurio vienu metu galėjo atsisėsti ne visi norintys pavalgyti asmenys. Akcentavo, jog kameroje tualetas buvo atskirtas ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m sienele ir jame nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnis, Konstitucijos 21 straipsnis ir kiti galiojantys teisės aktai.

Prašė skundÄ tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sÄ lygas. Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 12-15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir nurodė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 31 d. gydėsi Bendrojo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr.

25. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Pažymėjo, kad įstaiga laikosi teisės aktų reikalavimų. Patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, vėdinama per atveriamus langus, sanitariniame mazge buvo pakabintos užuolaidos, todėl pacientų privatumas buvo užtikrintas tinkamai. Teigė, kad kameroje natūralus apšvietimas buvo užtikrinamas per langus, esant natūralios šviesos trūkumui ir prašant pacientams dieninė šviesa buvo įjungiama.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos. PaaiÅ¡kino, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus ir dažniau. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoje.Ginčui dėl minimalaus LAVL palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 31 d. buvo laikomas Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (b. l. 12). Palatos Nr. 25 plotas buvo 21,25 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų (5 dviejų aukÅ¡tų lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 2,12 kv. m (21,25/10) ploto (b. l. 16).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2014 m. liepos 31 d., t. y. 18 parų LAVL buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimaliÄ 5,1 kv. m gyvenamojo ploto normÄ , kadangi jam teko 2,12 kv. m ploto, todėl konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes LAVL veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kameroje, kurioje jis buvo gydomas, nebuvo pakankamo kiekio stalų ir spintų, asmeniniams daiktams susidėti. LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – HN 47:2011). Å ios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Minėtas punktas stalų įrengimo gyvenamojoje patalpoje nenumato. LAVL į bylÄ pateikta pažyma apie kamerų/palatų plotÄ ir inventorių (b. l.

16) patvirtina, kad kameroje Nr. 25 yra 5 spintelės, 1 stalas ir 2 pakabos. Nors iÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad spintelių, asmeniniams daiktams susidėti skaičius ne visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl inventoriaus trÅ«kumo ar jo nurodomų aplinkybių, bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti trÅ«kstamÄ inventorių, o administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Taip pat pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokiÄ konkrečiai žalÄ jam sukėlė mažesnis tam tikrų baldų skaičius palatoje.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuoti. Skunde pareiÅ¡kėjas akcentavo, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl buvo drėgna.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d. 24 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vėdinamos per langus.

Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad palatoje, kurioje gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudaryta galimybė patalpas vėdintis praveriant langÄ , (b. l. 13). Å iais atsakovo teiginiais nėra pagrindo netikėti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl patalpose buvusios netinkamos ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LAVL sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atitvertas ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m sienele, ko pasėkoje nebuvo užtikrintas jo privatumas.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Iš byloje esančios nuotraukos (b. l.

38) matyti, kad tualetas įrengtas kameroje ir nuo jos tik dalinai atkirtas nedidele sienele. Minėtoje kamerų tipo palatoje tualeto zonoje papildomai įrengtos užuolaidos, tačiau sanitariniai įrenginiai nėra visiÅ¡kai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu, dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiÅ¡kėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, pažeidė jo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, Nr. 45135/12, Nr. 73712/12, Nr. 34001/13, Nr. 44055/13 ir Nr. 64586/13). Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitais asmenimis, todėl konstatuotinas teisės į privatumÄ pažeidimas.PareiÅ¡kėjas taip pat akcentavo, jog nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tuo tarpu dieninis apÅ¡vietimas buvo per stiprus.Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Mažiausias gyvenamųjų patalpų dirbtinis apÅ¡vietimas turi bÅ«ti 200 lx. IÅ¡ į bylÄ pateiktos nuotraukos matyti, kad Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 yra įrengti du dideli langai, pro kuriuose, teismo vertinimu, gali patekti pakankamai Å¡viesos, kad bÅ«tų užtikrintas kameros natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas liepos mėnesį, kada dienos yra ilgos, o ir vakarai nėra tamsÅ«s. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su nepatogumais dėl per stiprios dirbtinės apÅ¡vietos, negali bÅ«ti vertintini kaip pažeidimas, nes reikalavimÄ Ä¯rengti dirbtinį apÅ¡vietimÄ nustatė Higienos norma.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti.Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LAVL patalpos yra avarinės bÅ«klės, tačiau konkrečių pažeidimų nedetalizavo, t. y. neįvardino kurios bÅ«tent patalpos (palatos, koridoriai ar pan.) buvo netinkamos naudoti, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

LAVL pateikti darbų priėmimo aktai patvirtina, kad įstaigoje patalpos yra remontuojamos (b. l. 17-19). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visi atsiradę pažeidimai, šalinami minimaliausiais terminais (b. l. 14). Taigi pareiškėjo teiginiai dėl patalpų avarinės būklės, laikytini nepagrįstais.Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp LAVL ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 20-22, 23).

Pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad LAVL nuolat atliekama kenkėjų kontrolė (b. l. 24-35), taigi LAVL neteisėtų veiksmų dėl galimo parazitų buvimo kamerose nenustatyta.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LAVL metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kameros (palatos) plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai ir sanitarinis mazgas.

PareiÅ¡kėjas laikymo LAVL laikotarpį (18 parų) turėjo praleisti perpildytoje kamerų tipo palatoje, naudojantis sanitariniu mazgu jam nebuvo užtikrinamas privatumas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas neužtikrinant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui reikalavimų, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, todėl jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobÅ«džio, į LAVL veiklos pobÅ«dį bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas dėl sveikatos sutrikimų.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LAVL elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 800 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 130 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytoje Ligoninės palatoje 13 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 180 Eur sumos priteisimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui J. S. (J. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Gintaras Čekanauskas