af012ea8-50d6-4028-b539-e77098e66bd2 · Regionų administracinis teismas

     Administracinė byla Nr. I-2273-257/2017 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01593-2017-4  Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas T. B. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 171).

Skunde (b. l. 2–5) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. liepos 13 d. Nurodė, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: per mažai gyvenamojo ploto, trÅ«ko inventoriaus, antisanitarinės sÄ lygos, į duÅ¡Ä buvo vedamas kartÄ per savaitę, nebuvo iÅ¡duodami higienos reikmenys, nebuvo minkÅ¡to inventoriaus, laiku nesuteikdavo maitinimo, maitinamas buvo antisanitarinėmis sÄ lygomis, asbestu buvo trikdoma jo sveikata, nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, nebuvo langų, kameros nevėdinamos, karantino sÄ lygos nežmoniÅ¡kos, jam nebuvo skiriami raminamieji vaistai, psichologai neatliko savo darbo, netinkamai įrengtas unitazas (skylė grindyse).

Dėl tokių Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė orumo pažeminimÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 171). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 159–169) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-10-11 pažymos Nr. 60/09-37598 dėl T.

B., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017-02-02 iki 2017-07-13 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 106 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 4,69 m2, kameroje Nr. 63 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,05 iki 3,63 m2, kameroje Nr. 102 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,6 iki 5,54 m2, kameroje Nr. 35 buvo laikomi 1–9 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,49 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 5 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 12,7 iki 6,35 m2, kameroje Nr. 18 buvo laikomi 2 asmenys ir vienam iš jų teko  9,28 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir, jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849- 756/2016: 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3.6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame Ä®sakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3.6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3.6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma.Ä®vertinęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad skaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ pagrįstai visÄ kameros plotÄ dalijo iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912 520/2016).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja to, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽ7T 2009 m. liepos 30 d. sprendimų byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimų byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m, birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitu įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (Žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).Matyti, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,63 kv. m iki 16,6 kv. m gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1.5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, akivaizdu, kad aukščiau nurodyta teisės norma nereglamentuoja, koks klozetas – tupimas ar sėdimas, turi būti įrengtas kamerose, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo kamerose įrengimo atmestini – tupyklos yra tvarkingos, atitinkančios sanitarines higienos normas.Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normų ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu “Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas taip lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trÅ«ksta inventoriaus.Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimamsKalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : „veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję, su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais".

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų patvirtinimo" ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje taip pat netaikytini (žr.

LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A - 1906-261/2016).Atsakovas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog jo teisės buvo pažeistos, nes jis buvo laikomas Å¡altose ir drėgnose (iÅ¡ esmės netinkamai vėdinamose) kamerose. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus ir duris).

Administracinių teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks patalpų vėdinimo bÅ«das nepažeidžia higienos normų reikalavimų, t. y. iÅ¡ esmės tinkamas. Be to, pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl, kaip ne kartÄ konstatuota LVAT praktikoje, neįmanoma, be kita ko, įrengti papildomÄ ventiliacijÄ ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę oro drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ (žr. pvz. 2017 m. kovo 29 d. nutartis adm. bylose Nr. A-507-756/2017, Nr. A-530-756/2017).

Pagal higienos normÄ HN 134:2015 veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o ventiliacijos įrengimas bÅ«tent ir susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcija (žr. LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-963-756/2017), todėl įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų galimų pažeidimų.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.IÅ¡ 2017-02-20 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-37 matyti, kad kameroje Nr. 106 dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra per žema.

Santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Matomas pelėsis. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.IÅ¡ 2017-03-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-46 matyti, kad kameroje Nr. 18 mikroklimato atitiktis Higienos normos reikalavimams nevertinta, nes kamera patikrinimo metu buvo vėdinama per langÄ . Kameroje Nr. 38 apÅ¡vieta per žema. Kamerose Nr. 38 ir Nr. 102 pelėsio nėra.

Kameroje Nr. 35 dirbtinė apšvieta atitinka reikalavimus.Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 63 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Vizualiai matomo pelėsio nėra.Iš 2017-08-11 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-248 matyti, kad kameroje Nr. 102 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitinka reikalavimus.

Kameroje Nr. 63 apÅ¡vieta per žema. oro temperatÅ«ra atitinka reikalavimus. Kamerose veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Vizualiai matomo pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas.Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-03-22 raÅ¡to Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentui matyti, kad kameroje Nr. 38 nuspręsta laikinai nuo 2017-03-22 stabdyti suimtųjų/nuteistųjų apgyvendinimÄ , kol bus papildomai sumontuoti Å¡viestuvai įstaiga papildoma lempomis, Å¡alinant Higienos normų pažeidimÄ . Kameroje numatytas remontas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-04-04 raÅ¡to Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentui matyti, kad planuojami ir vykdomi remontai, Å¡alinami anksčiau nustatyti trÅ«kumai, numatomas kameros Nr. 106 remontas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-05-17 rašto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui matyti, kad kameroje Nr. 106 atliekamas remontas. Iš 2017-10-11 rašto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui matyti, kad kameroje Nr. 63 buvo sumontuotos naujos lempos. Tai įrodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nuolat ieško sprendimų, kaip pašalinti nustatytus trūkumus ir imasi visų įmanomų priemonių, kad nuteistųjų/suimtųjų teisės nebūtų pažeidžiamos.

Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedamos 2015 m. ir 2016 m. atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės.Taip pat atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å TI konstrukcijose yra asbesto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas.Dėl Å¡varos ir tvarkos kameroseLaisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose, įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti.

Be to, kaip pažymėta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-10-16 pažymoje Nr. 62/08-295, nuo 2017 m. birželio mėnesio į kameras yra iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuse patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardyme izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais 2014-2015 m. ir 2016-2017 m.Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Dėl sÄ lygų asmens higienaiPagal aktualių redakcijų Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos 44 straipsnio 4 dalį, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:20 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kariÄ per savaitę.Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos:

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl galimybės praustis tik vienÄ kartÄ per savaitę nepagrįstos, kadangi tai atitinka teisės normų reikalavimus.Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimųLietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 “Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į visa tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl pasivaikščiojimų kiemelių ploto yra nepagrįsti.Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus.Dėl sÄ lygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje, trumpalaikio laikymo patalposeSuimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu N r. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 151. 152 p.). Pagal Instrukcijos 153.1 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.lR-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį, jog higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais, laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai).

Minėtos patalpos valomos vienÄ kartÄ per dienÄ , esant poreikiui - dažniau. Pagrindinis valymas - vienÄ kartÄ per mėnesį, esant poreikiui - dažniau.Režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas bei suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras tÄ pačiÄ dienÄ . Ä®statymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, į kurias režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiÅ¡kėju į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus).

Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra, sanitariniai mazgai atitverti sienele. Higienos normos nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo laikino sulaikymo kamerose. Kaip minėta, higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Kaip minėta, Higienos normos įtvirtino analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ , kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Kadangi Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais remonto darbais.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl Å¡viesos ar oro trÅ«kumo, dėl drėgmės, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.IÅ¡ teismui pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-10-11 pažymos Nr. 60/09-37598 matyti, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose 4 kartus. Laikymas laikino sulaikymo-paskirstymo patalpose buvo trumpalaikis, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-05-03 patikrinimo akte Nr. PA.6-113 konstatuota, kad kratos patalpa administracinio pastato I aukÅ¡te ir joje esantis inventorius Å¡varus, kratos patalpa rÅ«syje netikrinta, nes patikrinimo metu buvo užimta.Visa tai apibendrinus, kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , kai kurių trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, nes nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).Be to, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas tinkamai vadovaujasi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo Nr.IR-172, 11 punktu, pagal kurį priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad suimtieji (nuteistieji) trumpalaikio laikymo kamerose bÅ«na ilgiau nei 2 val. nepagrįstas ir yra atmestinas.Dėl pareiÅ¡kėjo materialinio aprÅ«pinimo higienos reikmenimis bei minkÅ¡tuoju inventoriumiPagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimÄ vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas.

Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 1 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymas Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo” su vėlesniais pakeitimais (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01), kuriame nurodyta ir aprÅ«pinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka. Å io įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.IÅ¡ minėto teisės akto turinio ir pareiÅ¡kėjo AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne Asmeninės sÄ skaitos Nr. 1399 bei Nr. 220 matyti, kad pareiÅ¡kėjas patalyne ir higienos priemonėmis buvo aprÅ«pinamas pagal jo kalinimo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nebent pats atsisakė jam iÅ¡duodamų reikmenų.Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugųPagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos.

Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę; suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ . Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, 101 punktu numatyta, kad suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukÅ¡tuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiÅ«ros pareigÅ«nai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimÄ , žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ jos darbo dienos pradžioje.

Už visų registruotų pacientų susitikimÄ su medicinos specialistais atsako priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nai. 102 punkte nustatyta, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ suimtajam Å«mios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Å iaulių tardymo izoliatoriuje sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintÄ Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos apraÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui nurodo, kad jam nebuvo tinkamai teikiama sveikatos priežiÅ«ra, tačiau, kaip pažymi atsakovas, jis savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , į kokį gydytojÄ , kada jam pagalba nebuvo suteikta arba buvo suteikta nekvalifikuota pagalba, todėl atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybai neturi pagrindo.Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose.

Asmens sveikatos istorijoje yra ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pirminės medicininės pareiÅ¡kėjo apžiÅ«ros bei su pareiÅ¡kėjo sveikata susiję kiti duomenys.Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumoAktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisves atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 “Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.Å iaulių tardymo izoliatorius, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bent kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.IÅ¡ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriaus patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas.Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

PareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo T. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-10-11 pažyma Nr. 60/09-37598 „Dėl T. B.“ (b. l. 48–49), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-02-02 iki 2017-07-13 (32 dienas), o ne kaip skunde nurodė pareiškėjas, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas visas 32 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 32 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 106 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 21,51 m2) teko nuo 3,59 m2 (6 asmenys, 2 dienos) iki 4,30 m2 (5 asmenys), 5,38 m2 (4 asmenys), Nr. 63 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,20 m2) teko nuo 3,24 m2 (5 asmenys, 1 diena) iki 4,05 m2 (4 asmenys), 5,40 m2 (3 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,71 m2) teko 8,86 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 102 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,63 m2) teko nuo 5,54 m2 (3 asmenys) iki 8,32 m2 (2 asmenys), 16,63 m2 (1asmuo), Nr. 35 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 7,49 m2) teko nuo 3,75 m2 (2 asmenys) iki 7,49 m2 (1 asmuo), Nr. 5 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 10,79 m2) teko nuo 5,40 m2 (2 asmenys) iki 10,79 m2 (1 asmuo).

Taigi, pareiÅ¡kėjui 3 dienas buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 83–86) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kameros buvo nevėdinamos ir antisanitarinės bÅ«klės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (b. l. 91–94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d. ) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 106, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2017-02-02 iki 2017-02-09.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 106 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 xl, tačiau oro temperatÅ«ra žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16). Santykinė drėgmė kameroje Nr. 106 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta.Ant kameros Nr. 106 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39).Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).  Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).SÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-46 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 28 d., b. l. 95–96) matyti, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 102 sienų, lubų pavirÅ¡ių dėl vizualiai matomo pelėsio, nustatyta, kad vizualiai matomas pelėsis paÅ¡alintas.

Kameros Nr. 18 mikroklimato parametrų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams nevertinta, nes grįžtamosios kontrolės metu kameros buvo vėdinamos per langus. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 35 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 97–100) matyti, kad buvo patikrintos kameros Nr. 63, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-04-03 iki 2017-04-06, ir Nr. 102, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-06-01 iki 2017-06-05.

Nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė nurodytose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 63 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė nurodytose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta visose tikrintose kamerose. Nustatyta, jog įvertinus kameroje Nr. 63 sienų ir lubų apdailÄ bei joje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.

Ant kameros Nr. 102 lubų ir/ar sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 39 punktas). Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ kartÄ per ketvirtį vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įraÅ¡as – 2017 m. vasario 14 d.  Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo Å¡varÅ«s. Å TI laikomiems asmenims valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra.

Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukÅ¡te. Kratos patalpa administracinio pastato I aukÅ¡te ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) Å¡varÅ«s. Patikrinimo metu Å TI duÅ¡o ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalÄ , dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktÄ naudojimo instrukcijÄ .

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (b. l. 101–103, patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d.) nurodyta, kad buvo patikrintos kameros Nr. 63 ir Nr. 102 bei konstatuota, kad dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 102 atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx, oro temperatÅ«ra paminėtose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, tačiau kameroje Nr. 63 dirbtinė apÅ¡vieta nustatyta per maža (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14).

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant nurodytų kamerų lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Å TI minkÅ¡to inventoriaus sandėlio patalpos tvarkingos, Å¡varios; laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų kamerose yra nekonkretÅ«s, abstraktÅ«s ir nemotyvuoti. Teismas iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų patikrinimų aktų sprendžia, kad per žema temperatÅ«ra ir pelėsis nustatyti 2017 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 106. Pelėsis kameroje Nr. 102 paÅ¡alintas tikrinant 2017 m. vasario 28 d.

Kameroje Nr. 102 pelėsis vėl nustatytas tikrinimo metu 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d. tikrinant pelėsio nebuvo kamerose Nr. 102 ir Nr. 106, tačiau dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 63 per maža. Kitų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenurodė pats pareiÅ¡kėjas, nebuvo nustatyta ir pagal byloje esančiÄ medžiagÄ . PareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl kamerų nevėdinimo paneigia aukščiau paminėti patikrinimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

Aukščiau paminėti tikrinimo aktai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad kamerose nebuvo langų, nors kur jų nebuvo, pareiÅ¡kėjas skunde taip ir nenurodė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros, kuriose jis buvo, antisanitarinės. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (b. l. 91–94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d. ) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 97–100) matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra.

Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (b. l. 101–103, patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d.) nurodyta, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Taigi, iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Tai patvirtina byloje esanti Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 62/08/295 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 51), Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014-09-22 Nr. 20/01-2341 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planas 2014-2015 m. m. (b. l. 65-73), Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (b. l. 74-82).

Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl antisanitarinių sÄ lygų kamerose atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62108-13 (b. l. 60–64) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2015 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 18, kurioje buvo grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba, kosmetinis remontas, pertvarų įrengimas, kabinos įrengimas, lango grotų pagaminimas, nudažymas, sumontavimas; kamera Nr. 5, kurioje buvo lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, klozeto permontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba ir montavimas, demontuotas sudaužytas klozetas, pakeistas nauju.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 56–59) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 35, kurioje buvo šalinamas pelėsis, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, sanitarinio mazgo išmontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštų (b. l. 104–108) matyti, kad kamerose Nr. 5 ir Nr. 63 buvo sumontuotos naujos liuminescencinės lempos, kameroje Nr. 106 atliktas paprastasis remontas, todėl pareiškėjo argumentai dėl neremontuotų kamerų atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad trūko inventoriaus, tačiau kur ir kokio, nėra detalizuota. Pareiškėjo argumentai dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus konstrukcijose esančio asbesto yra niekuo nepagrįsti, subjektyvūs, todėl atmesti kaip nepagrįsti. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-10-13 pažymos Nr. 2392 „Dėl T. B.“ (b. l.

50) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ su skundais nesikreipė. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad netinkamai buvo įrengtas klozetas, skylė grindyse. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (b. l. 87–88) matyti, kad kamerose Nr. 106, 63, 102, san. mazgo atitvarinė konstrukcija yra mÅ«rinė, kamerose Nr. 35 ir Nr. 18 OSB, kameroje Nr. 5 plastikinė.PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar gyvenamosiose kamerose, ar laikino sulaikymo patalpose, ar dar kitose bendro naudojimo patalpoje netinkamai buvo įrengtas klozetas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus (pvz.: privatumo pažeidimas, nemalonÅ«s kvapai ir kt.). Esant tokiam nekonkrečiam ir abstrakčiam pareiÅ¡kėjo teiginiui, kurio neįmanoma patikrinti, jo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sÄ lygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikino sulaikymo, karantino sÄ lygos nežmoniÅ¡kos.Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.Nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „SÄ vokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-10-11 pažymos Nr. 60/09-375 „Dėl T. B.“ (b. l. 48–49) matyti, kad pareiškėjas LSP-4 buvo 5 kartus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (b. l. 91-94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d. ) konstatuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) – nešvarūs (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 34). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu pareiškėjo nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 97–100) matyti, kad kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs. Iš turimų rašytinių įrodymų galima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius laikosi reikalavimų dėl apžiūros (patikros) patalpų, tuo pačiu nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti.

             Dėl pasivaikščiojimo trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.             Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.              Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ . Prie paminėto įsakymo pateiktas IV-ojo aukÅ¡to pasivaikščiojimo kiemelių planas (b. l. 89–90).

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog Å¡i tvarka vykdoma buvo.              PareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje galėjo tik kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 97–100) matyti, kad patikrinimo metu Å TI duÅ¡o ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos.

Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalÄ , dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktÄ naudojimo instrukcijÄ . Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl aprūpinimo minkštu inventoriumi ir higienos reikmenimis Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas minkštu inventoriumi ir higienos reikmenimis. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kamerose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (b. l. 91–94, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d. ) konstatuota, kad sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., b. l. 101–103) konstatuota, kad patikrinus minkÅ¡to inventoriaus sandėlį Å TI, nustatyta, jog patalpos tvarkingos, Å¡varios; laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodė) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir inkÅ¡tojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

IÅ¡ teismui pateiktos AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sÄ skaitos Nr. 220 ir AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 1399 (b. l. 52–55) matyti, jog pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡duotas numatytas teisės aktais patalynės kiekis bei iÅ¡duodamos pagal numatytus kiekius higienos priemonės. Duomenų, jog bÅ«tų pateikti skundai dėl netinkamos iÅ¡duodamo minkÅ¡tojo inventoriaus kokybės ar higienos priemonių kiekio, nėra.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl papildomo kiekio higienos priemonių ir jam nebÅ«tų skirta, nėra. Juo labiau, pareiÅ¡kėjas nesukonkretino, nei kokiu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir higienos priemonėmis jis nebuvo aprÅ«pintas, nei kada. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punkto vykdymÄ , todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laiku nebuvo suteikiamas maitinimas, maitinimas buvo antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ . IÅ¡ byloje esančių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų ir Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo aktų (b. l. 109–158) matyti, kad maitinimo esminių pažeidimų nustatyta nebuvo, patiekalai pateikiami pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas, antisanitarinių sÄ lygų nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė nekonkrečius, nedetalizuotus argumentus tiek dėl nelaiku suteikto maitinimo, tiek dėl antisanitarinių sÄ lygų, kurių patikrinti dėl nekonkretumo neįmanoma, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, jam nebuvo skirti raminamieji vaistai, psichologai neatliko savo darbo. IÅ¡ administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintÄ Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos apraÅ¡Ä . Pagal ApraÅ¡o 6 punktÄ , suimtieji ir nuteistieji priėmimui pas gydytojÄ registruojami iÅ¡ anksto pagal pateiktus praÅ¡ymus, kuriuose nurodoma kreipimosi priežastis. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai (korpuso vyresnieji) pildo Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalÄ . Pacientai registruojami kiekvienos dienos ryte. Užbaigus registravimÄ darbo dienos pradžioje žurnalas pateikiamas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai.

PareiÅ¡kėjas savo skunde abstrakčiai nurodė, kad nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, jam nebuvo skirti raminamieji vaistai, tačiau nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ar įrodymų, kada kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , į kokį gydytojÄ , kada jam pagalba nebuvo suteikta ir kt., todėl toks pareiÅ¡kėjo argumentas vertintinas kritiÅ¡kai ir atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pažymėtina, kad nevertintini tie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kurie siejami su pareiÅ¡kėjui teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė orumo pažeminimÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

             Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 29–46) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingÄ Ä¯protį: rÅ«kymÄ . VienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas skundėsi nemiga. Kiti nusiskundimai (rėmens graužimas, traumavo deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , neprigirdi deÅ¡ine ausimi) užfiksuoti bÅ«nant ne Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-10-13 pažymos Nr. 2392 „Dėl T. B.“ (b. l.

50) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ su skundais dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad nurodytu laiku pareiÅ¡kėjas visas 32 dienas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, tačiau atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui 3 dienas buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo trumpÄ laiko tarpÄ , trumpus laiko tarpus ne iÅ¡tisai buvo konkrečiose kamerose:

Nr. 106 – 8 dienas, Nr. 63 – 4 dienas, Nr. 102 – 4 dienas, Nr. 35 - 4 dienas, Nr. 5 – 8 dienas, Nr. 18 – 4 dienas, pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų aktus nustatyta per žema temperatūra ir pelėsis kameroje Nr. 106, pelėsis kameroje Nr. 102 pašalintas, tačiau toje pačioje kameroje Nr. 102 pelėsis vėl nustatytas tikrinimo metu 2017 m. balandžio 25 d., o 2017 m. rugpjūčio 8 d. tikrinant pelėsio nebuvo kamerose Nr. 102 ir Nr. 106, tačiau dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 63 per maža.

Kitų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenurodė pats pareiÅ¡kėjas, nebuvo nustatyta ir pagal byloje esančiÄ medžiagÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sÄ lygos nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Ä®vertinęs tai, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 70 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 5000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui T. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                    Laisvutė Kartanaitė