af00a81b-e78a-43a1-983e-8542f11690b9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-140/2012Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gruodžio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo persiųsta civiline byla Nr. 2SA-48-881/2013 ir pareiškėjos Ž. V. pareikštu nušalinimo pareiškimu,                                                                                                                        n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme apeliacine instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2SA-48-881/2013 pagal pareiÅ¡kėjos Ž. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8189-235/2012, iÅ¡keltoje pagal pareiÅ¡kėjos Ž. V. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – D. B., G. J., sodininkų bendrija “Jurginas”. PareiÅ¡kėja Ž. V. pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ visam Vilniaus apygardos teismui.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, nes šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. Urbanavičienė civilinėje byloje Nr. 2SA-58-467/2011 priėmė 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria pripažino neteisėtomis 2009 m. gruodžio 22 d. varžytynes, nelogiškai atmetė visus pareiškėjos skundus dėl antstolio D. B. veiksmų ir nepanaikino pareiškėjai priklausančio žemės sklypo neteisėto arešto. Vilniaus apygardos teisme buvo pamestas pareiškėjos 2010 m. sausio 7 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjos ieškinį dėl antstolio D.

B. veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Be to, Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl anstolio D. B. įvykdytų nusikaltimų. PareiÅ¡kėjai nėra žinoma Å¡ios bylos baigtis, tačiau, jos nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepajėgus objektyviai ir sÄ Å¾iningai iÅ¡nagrinėti skundus, susijusius su antstolio D. B. veiksmais. Kadangi nuÅ¡alinimas pareikÅ¡tas visam Vilniaus apygardos teismui, Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. 2SA-48-881/2013 perdavė nuÅ¡alinimo klausimÄ spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 69 str. 1 d.).

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkintinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v.

Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v.

PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121;

Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos Å¡alims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu (CPK 64-66 str.). Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja Ž. V. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams motyvuodama jai nepalankiais teismo procesiniais sprendimais, priimtais anksčiau Å¡io teismo nagrinėtose civilinėse bylose, taip pat tuo, kad Å¡is teismas nagrinėjo suinteresuoto asmens – antstolio D.

B., kurio veiksmus skundžia pareiÅ¡kėja – baudžiamÄ jÄ bylÄ . Aplinkybių, pagrindžiančių konkrečių teisėjų galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ , pareiÅ¡kėja nenurodo.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme, kaip teigia pareiÅ¡kėja, buvo pamestas jos atskirasis skundas, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pridėto Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2011 m. gruodžio 9 d. atsakymo į pareiÅ¡kėjos skundÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kintos atskirojo skundo dingimo aplinkybės. Taigi, priežasčių, kurios leistų abejoti visų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų argumentų, nenustatyta.    Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, nenurodyti konkretÅ«s faktai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡io teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki pareiÅ¡kėjos civilinėje byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos Ž. V. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SA-48-881/2013 nagrinėjimo netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: netenkinti pareiškėjos Ž. V. Vilniaus apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SA-48-881/2013 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                 Artūras Driukas