2020-10-07 Nr. AB-18571-3-61-3-02577-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2748-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02577-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. NN-542 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ ir įpareigoti Kalėjimų departamentą grąžinti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2019 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. NN-542 (toliau – ir Nutarimas) nepagrįstai perkėlė jį atlikti bausmę iš Vilniaus PN į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN). Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisėtais argumentais, todėl yra neteisėtas, o pareiškėjas turėtų būti gražintas atgal į Vilniaus PN. Į kitą įkalinimo įstaigą nuteistasis gali būti perkeltas tik išimtinais atvejais. Nutarime išimtinės aplinkybės nenurodytos. Įstatymas nenumato galimybės perkelti nuteistąjį į kitus pataisos namus dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) reorganizavimo. Pareiškėjas teigė, kad niekada nebuvo supažindintas su Nutarime minimais teisės aktais, tai daro Nutarimą neteisėtu.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, atsižvelgiant į tai, kad asmenų laikymas Lukiškių TI-K neatitinka tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių suimtųjų ir nuteistųjų kalinimo standartų, kurių dėl techninių priežasčių (Lukiškių pastatų kompleksas pastatytas daugiau, nei prieš šimtą metų) nėra galimybės iš esmės pagerinti, valstybei jau ilgą laiką tenka pareiga atlyginti nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamas kompensacijas netinkamomis sąlygomis kalėjusiems asmenims, buvo priimtas sprendimas iš Lukiškių TI-K iškelti laikomus asmenis į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas ir minėtą pastatų kompleksą uždaryti 2019 m. liepos 1 d.

Nuteistųjų perkėlimas iš vienos laisvės atėmimo įstaigos į kitą dėl Lukiškių pastatų komplekso uždarymo yra neišvengiamas procesas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnio nuostatas. Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-l16 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino Lukiškių TI-K ir kitose laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką (toliau – ir grafikas).

Grafiko 4 punkte numatyta tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų iškėlimo tvarka, o 4.4 papunktyje numatyta perkelti nuteistuosius iš Vilniaus PN drausmės grupės (55 nuteistuosius) į Alytaus PN 5-ąjį lokalinį sektorių. Pareiškėjas Vilniaus PN bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, todėl įgyvendinant Įsakymą pagrįstai buvo perkeltas į Alytaus PN tolimesniam bausmės atlikimui. Nė vienas teisės aktas nėra pripažintas negaliojančiu, nėra panaikintas ir nėra kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima jais remtis.

Lietuvos Respublikos teisės aktai visiems asmenims yra laisvai prieinami, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo supažindintas su Nutarime minimais teisės aktais, nepagrįstas. Nutarimas atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka. BVK ir Įsakyme nėra numatyta, kad perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą turi vykti atsižvelgiant į nuteistojo giminaičių gyvenamąją vietą ar (arba) į nuteistojo prašymą atlikti bausmę konkrečioje pataisos įstaigoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja BVK 69 straipsnis ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

7. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, atsižvelgiant į tai, kad asmenų laikymas Lukiškių TI-K neatitinka tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių suimtųjų ir nuteistųjų kalinimo standartų, kurių dėl techninių priežasčių (Lukiškių pastatų kompleksas pastatytas daugiau, kaip prieš šimtą metų) nėra galimybės iš esmės pagerinti, valstybei jau ilgą laiką tenka pareiga atlyginti nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamas kompensacijas netinkamomis sąlygomis kalėjusiems asmenims, buvo priimtas sprendimas iš Lukiškių TI-K iškelti laikomus asmenis į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas ir minėtą pastatų kompleksą uždaryti 2019 m. liepos 1 d.

8. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsirado išimtinė aplinkybė, t. y. Lukiškių pastatų komplekso uždarymas, todėl nuteistieji pagrįstai buvo perkeliami iš vienų pataisos namų į kitus.

9. Teismas nustatė, kad Įsakymu patvirtino Grafiko 4.4 papunktyje numatyta perkelti nuteistuosius iš Vilniaus PN drausmės grupės (55 nuteistuosius) į Alytaus PN 5-ąjį lokalinį sektorių. Pareiškėjas Vilniaus PN bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis, todėl įgyvendinant Įsakymą, pareiškėjas pagrįstai buvo perkeltas į Alytaus PN tolimesniam bausmės atlikimui.

10. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas Vilniaus PN bausmę atlikinėjo drausmės grupėje, atsižvelgęs į išskirtines aplinkybes (Lukiškių pastatų komplekso uždarymas), vadovaudamasis Įsakymu patvirtinto Grafiko 4.4 punktu, turėjo teisėtą pagrindą taikyti BVK 69 straipsnio ir Aprašo 3.3 punkto (nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje bei nurodoma tokio perkėlimo tvarka) nuostatas.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis niekada nebuvo supažindintas su Nutarime minimais teisės aktais, kaip nepagrįstą, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai visiems asmenims yra laisvai prieinami.

12. Teismas sprendė, kad Nutarimas pagrįstas teisės aktų normomis, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neaiškus ir nepagrįstas teisiniais argumentais. Pareiškėjui neaišku, ką reiškia teismo naudojamas terminas „atsirado išimtinė aplinkybė“. Pareiškėjo teigimu, tokia teismo formuluotė skatina valstybinių institucijų savivalę, Lukiškių TI-K iškėlimas turėjo būti tinkamai suplanuotas pastatant naujas įkalinimo įstaigas. Šiuo atveju nuteistieji neatsižvelgiant į pasekmes paskirstyti po kitas įkalinimo įstaigas. Lukiškių TI-K uždarymas negali būti laikomas force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe.

15. Pareiškėjas teigia, kad pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį perkėlimas galimas tik kai išimtinės aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje, tačiau teismas nenurodė, kaip Lukiškių TI-K uždarymas kliudė būtent pareiškėją toliau laikyti Vilniaus PN, kai šimtai kitų nuteistųjų liko Vilniaus PN. Todėl teismo sprendimas nemotyvuotas. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K praleido daugiau nei 7 metus, tačiau ta pati teisėja, jam kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, konstatavo, jog Lukiškių TI-K atitiko nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K neatitinka sąlygų, todėl teismo sprendimas neteisėtas, paremtas dvigubais standartais.

16. Pareiškėjo nuomone, tik drausmės grupės nuteistųjų perkėlimas yra diskriminacinis, pažeidžia lygiateisiškumo principą, turėjo būti perkeltas proporcingas skaičius visų grupių nuteistųjų.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas buvo šališkas, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog jam buvo pasiekiami teisės aktai. Pareiškėjas nurodo, kad įkalinimo įstaigose nėra prieigos prie interneto, jis buvo laikomas Drausmės grupėje, kur negalima naudotis elektros prietaisais.

18. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas Nutarimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. BVK 69 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui teisę atlikti bausmę vienoje įstaigoje, nepriklausomai nuo grupės, kuriai asmuo priskirtas. Jokie Kalėjimų departamento planai ir grafikai negalėjo šios teisės suvaržyti. Teismo sprendimas nėra grindžiamas racionaliais argumentais, todėl yra neteisėtas.

19. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovo nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. NN-542, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Kalėjimų departamentą grąžinti pareiškėją į Vilniaus PN.

22. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendimu S. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsirado išimtinė aplinkybė, t. y. Lukiškių pastatų komplekso uždarymas, numatyta BVK 69 straipsnio 1 dalyje, todėl nuteistieji pagrįstai buvo perkeliami iš vienų pataisos namų į kitus.

23. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti. Teigia, jog sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštaraujantis teisės aktams ir teismų praktikai.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

26. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 3.2 (3.2.1, 3.2.2 ir 3.2.3) punktų nuostatas, kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad teisė spręsti dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą esant išimtinėms aplinkybėms, kliudančioms nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra išimtinė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kompetencija.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindus, yra nurodęs, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015 ir kt.). Įstatymų leidėjas BVK 69 straipsnio 2 dalimi, suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016). Be to, iš ginčo metu galiojusios redakcijos BVK 69 straipsnio 2 dalies matyti, jog perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių galima tik tada, kai šios aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

28. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. gruodžio 28 d., atsižvelgdama į tai, kad asmenų laikymas Lukiškių TI-K neatitinka tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių suimtųjų ir nuteistųjų kalinimo standartų, kurių dėl techninių priežasčių (Lukiškių pastatų kompleksas pastatytas daugiau, kaip prieš šimtą metų) nėra galimybės iš esmės pagerinti, valstybei jau ilgą laiką tenka pareiga atlyginti nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamas kompensacijas netinkamomis sąlygomis kalėjusiems asmenims, priėmė sprendimą iš Lukiškių TI-K iškelti laikomus asmenis į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas ir minėtą pastatų kompleksą uždaryti 2019 m. liepos 1 d.

29. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116, siekdamas užtikrinti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“, sklandų įgyvendinimą ir vykdydamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-103 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo darbo grupės sudarymo“ patvirtino Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiką. Pagal šio grafiko 4.4 punktą numatyta perkelti nuteistuosius iš Vilniaus PN drausmės grupės (55 nuteistuosius) į Alytaus PN 5-ąjį lokalinį sektorių. Šios priemonės įvykdymo terminas pažymėtas dviem žvaigždutėmis, o ką minėtos žvaigždutės reiškia papildomai paaiškinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko I skyriaus „Suimtųjų ir nuteistųjų perkėlimo priemonės“ pabaigoje (pradėjus vykdyti Vilniaus pataisos namų pastato, kuriame laikomi nuteisti buvę pareigūnai, remonto darbus).

30. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio antrame sakinyje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymą suponuoja bent vienos iš trijų alternatyvių sąlygų buvimas, t. y. dėl ligos (1), kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima (2) arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais (3). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio taikymo prasme išimtinio pobūdžio aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiškėją toje pačioje pataisos įstaigoje, t. y. būtent Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo uždarymas ir Vilniaus pataisos namų pastato remonto darbai) sąlygojo pareiškėjo perkėlimą į kitą laisvės atėmimo vietos įstaigą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, ką reiškia terminas „atsirado išimtinės aplinkybės“. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendime išimtinės aplinkybės detalizuotos (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo uždarymas), todėl šie S. V. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32. S. V. apeliaciniame skunde reiškia abejones dėl teisėjos J. G.-L. nešališkumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nušalinimo teisėjai nepareiškė. Be to, visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog į kitus pataisos namus buvo perkelti tik drausmės grupėje esantys nuteistieji, taip pat kai kurie iš jų buvo palikti Vilniaus pataisos namuose. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo perkeliami 55 drausmės grupėje esantys nuteistieji, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad taip buvo siekiama atsikratyti tam tikrais kaliniais, t. y. diskriminacinio elemento nenustatyta. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjo supažindinimo su nutarime dėl perkėlimo nurodytais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

34. Kaip jau buvo minėta anksčiau pareiškėjas iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimą perkeltas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad S. V. teisės buvo ribojamos (vadovautasi BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtimi).

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė