2021-09-15 Nr. AB-18736-3-61-3-01690-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-506-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01690-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti įsakymą leisti pareiškėjui organizuoti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi P. R. nustatė terminą iki 2021 m. birželio 8 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, P. R. taip pat buvo išaiškinta teisė teikti prašymą atnaujinti terminą ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus priimtą raštą.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 8 d. prašyme prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti įsakymą leisti jam organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje žemėje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (pagal pridedamą schemą), rengimą bei atlikti su P. R. prašymu siejamus kitus veiksmus arba nagrinėti pareiškėjo klausimą iš naujo ir kitokioje apimtyje. P. R. paaiškino, kad skundas yra teikiamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti veiksmus, kadangi jos direktorius nėra pateikęs jokio atsakymo į pareiškėjo prašymą, o gautas atsakymas nėra administracinis aktas, tai tik informacinio pobūdžio dokumentas. P. R. taip pat pažymėjo, kad teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) specifiką. Akcentavo, kad jo atžvilgiu nėra sprendžiamas klausimas dėl įsiterpusios žemės dalies pardavimo, o nurodyta, jog laukiama papildomų dokumentų, t. y. vengiama priimti sprendimą, o tai yra vilkinimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo P. R. skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama; reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai yra skirtas tam, kad šie skundo elementai byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui būtų suprantami. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Teismas nurodė, kad P. R. skundas buvo suformuluotas neaiškiai, todėl teismui kilo kliūtis identifikuoti ginčo ribas – nors pareiškėjas nurodė, kad skundas buvo pateiktas dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir jame prašė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigoti priimti konkretų įsakymą leisti P. R. organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su tokiu reikalavimu į teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi jo prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, priėmė 2021 m. balandžio 14 d. raštą, kuriame nurodyta, jog P. R. prašymui iš esmės pritariama, tačiau tolesni projekto organizavimo darbai bus atliekami tada, kai pareiškėjas pateiks visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolą (toliau – Raštas).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, o antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais turi būti vertinamas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Teismas akcentavo, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais turi būti vertinamas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška.

Teismas pažymėjo, kad įvertinęs P. R. skunde nurodytas aplinkybes ir pridedamus dokumentus, 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui išaiškino, kad jo keliamas ginčas yra ne dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Teismas nurodė, kad P. R., siekdamas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimtų įsakymą leisti jam organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą atlikti tokius veiksmus kreipėsi po to, kai atsakovas Rašte nurodė, jog tokie veiksmai bus atlikti gavus visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą. Iš P. R. skundo teismas nustatė, kad jis į teismą kreipėsi iš esmės dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija Rašte nurodė, kad atlikti veiksmų, kuriuos atlikti pareiškėjas prašė, nėra galimybės. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas gali būti keliamas nebent tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo atlikti veiksmus, kuris buvo suformuluotas Rašte, tačiau šio rašto pareiškėjas neskundė, nors nurodytos aplinkybės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje jam buvo išaiškintos.

Teismas pažymėjo, kad P. R. keliamas ginčas yra dėl nesutikimo su Raštu, todėl jam 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, suformuluoti reikalavimą, sumokėti žyminį mokestį, taip pat buvo išaiškinta teisė prašyti atnaujinti terminą minėtam raštui apskųsti. Pareiškėjas, 2021 m. birželio 8 d. pateikęs skundo papildymą, suformulavo alternatyvius reikalavimus teismui, kuriuose teismo prašoma atsakovą įpareigoti atlikti konkretų veiksmą – priimti įsakymą arba išnagrinėti klausimą iš naujo, nors P. R. 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje teismas išaiškino, kad negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijos ir įpareigoti atsakovą atlikti konkretų veiksmą. Be to, P. R. skundo papildyme nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius jam nepateikė atsakymo į prašymą, nors pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priimant Raštą. Teismas sprendė, kad nustatyti trūkumai yra esminiai, kadangi pareiškėjui nesuformulavus reikalavimo teismui, nėra galimybės identifikuoti jo keliamo ginčo ribų. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią poziciją palaikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo P. R. skundas, neištaisius jo trūkumų, buvo laikytas nepaduotu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-43-556/2020).

III. Pareiškėjas P. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas pažymi, kad Rašte nurodyta, jog atsakovas jo prašymui rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nesant galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, iš esmės pritaria, tačiau tolesnius projekto organizavimo darbus institucija atliks tada, kai bus pateiktas visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas, kuriame būtų priimtas sprendimas dėl to, ar P. R. pageidaujama pirkti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos dalis nebus reikalinga sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra vilkinamas, kadangi Rašte nėra atsisakoma priimti sprendimą jo atžvilgiu, o priešingai, P. R. prašymui pritariama, tačiau nepagrįstai reikalaujama papildomo dokumento, kuris iš pareiškėjo negali būti reikalaujamas, kadangi jis jo objektyviai negali pateikti. P. R. pažymi, kad Rašte teigiama, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra nurodyta, kad spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus išimtinę teisę turi bendrijos narių susirinkimas, tačiau šis įstatymo straipsnis pareiškėjo atžvilgiu neturi būti taikomas, kadangi pageidaujama pirkti žemės dalis priklauso valstybei, o ne sodininkų bendrijai, todėl perkama iš valstybės, o ne iš sodininkų bendrijos.

P. R. nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginys, kad yra klaidingai suformuluotas skundo reikalavimas, yra nepagrįstas, o jo reikalavimai yra suformuluoti aiškiai. Pareiškėjas nurodo, kad teismo prašė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigoti priimti įsakymą leisti jam organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su besiribuojančiais žemės sklypais, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (pagal pridedamą schemą), rengimą bei atlikti kitus su P. R. prašymu siejamus veiksmus. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertina jo reikalavimo turinį. Pažymi, kad jo suformuotas skundo reikalavimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 ir 92 straipsnių nuostatas, o teismas neatsižvelgė į savivaldybių administravimo subjekto ir vilkinimo specifiką.

P. R. nurodo, kad atsakovo pateiktas atsakymas negali būti laikomas atsisakymu priimti įsakymą leisti jam organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi įsakymus priima ir atsisako priimti savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas, tačiau ne skyriaus vedėja su vyr. specialiste. Pareiškėjo nuomone, Raštas yra labiau informacinio pobūdžio pranešimas dėl jo prašymo nagrinėjimo eigos, todėl turi būti laikomas vilkinimo įrodymu, bet ne administraciniu teisės aktu, kurį turi būti prašoma panaikinti. P. R. pažymi, kad skunde yra nurodomi teisės aktai, kurie yra pažeisti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad kita svarbi aplinkybė yra tai, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio – Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesilaikė terminų sprendimui priimti, o tai yra vilkinimas. Be to, Rašte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, o priešingai, pranešama, kad daugiau informacijos maloniai suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė.

P. R. taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Taisyklių 9 punkto nuostatas, kurių reikalavimus tiek pareiškėjas, tiek sodininkų bendrija įvykdė; sodininkų bendrijos pozicija atitinka Taisyklių 10 punkto reikalavimus. P. R. akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praktikoje buvo pradėta vilkinti jo klausimo išsprendimą remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-1119(12.147), kuris negali būti teisiniu pagrindu sustabdyti pareiškėjo klausimo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. R. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei pareiškėjo reikalavimas. Taigi, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo dalyką, t. y. reikalavimą atsakovui, bei skundo pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymai. Šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Be to, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka pagrindinių skundui keliamų turinio reikalavimų: skunde nėra tinkamai suformuluoti skundo reikalavimai, be to pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas.

Nors pareiškėjas P. R. nurodo, kad jo skundas yra teikiamas dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus ir jis prašo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigoti priimti įsakymą leisti pareiškėjui organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su tokiu reikalavimu į teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, išnagrinėjęs jo prašymą, surašė Raštą, kuriame nurodė, jog prašymui iš esmės pritariama, tačiau tolesni projekto organizavimo darbai bus atliekami tada, kai pareiškėjas pateiks visuotinio sodininkų bendrijos narų susirinkimo protokolą, kuriame būtų priimtas sprendimas dėl to, ar P. R. pageidaujama pirkti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos dalis nebus reikalinga sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Įvertinusi P. R. skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo vilkinimo atlikti jam priskirtus veiksmus. Atsižvelgus į tai, kad P. R., siekdamas jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimtų įsakymą jam leisti organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais, į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą tokius veiksmus atlikti kreipėsi po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, išnagrinėjęs P. R. prašymą, surašė Raštą, kuriame nurodė, kad tolesnius projekto organizavimo darbus atliks tada, kai pareiškėjas pateiks visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą, t. y. iš esmės atsisakė atlikti veiksmus, kuriuos įpareigoti atlikti atsakovo jis prašo pateiktame skunde teismui, ginčas gali būti keliamas nebent tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo atlikti veiksmus, kuris buvo suformuluotas Rašte, o atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu negali būti laikomas neveikimu.

Atsižvelgiant į tai, kad vertinant pareiškėjo skundo visumą matyti, jog jis iš esmės nesutiko su Raštu, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje pagrįstai P. R. išaiškino, jog jis, nesutikdamas su Raštu, turi teisę jį skųsti teismui, prašyti atnaujinti terminą jam apskųsti bei sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis P. R. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. birželio 8 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis P. R. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Per nustatytą terminą P. R. teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2021 m. birželio 16 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne tik teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus bei Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, P. R. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatytą laiką juos pašalinti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo P. R. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė