aefbde07-1f8e-482b-a77a-55dc5b495b79 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-141-422/2017Proceso Nr. 3-62-3-00444-2016-5                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3.; 2.3.; 20.2.3.2.;37.2.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,nedalyvaujant pareiškėjui T.

B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM atstovams, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR TM, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas T.

B. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (I t., b.l. 4-7) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Tvirtino, kad gyvenamojo ploto normÄ dar labiau mažino patalpose buvę baldai. Dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti, tapo irzlus ir nervingas. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkama apÅ¡vieta, ventiliacija, todėl dėl didelės drėgmės rÅ«dijo lovos, vasarÄ buvo tvanku, trÅ«ko oro, o žiemÄ , kadangi vėdindavo patalpÄ atsidarę langÄ , gyvenamojoje patalpoje buvo Å¡alta. Gyvenamųjų patalpų grindys buvo medinės, iÅ¡ po jų sklido pelėsio kvapas, veisėsi žiurkės ir tarakonai.

Gyvenamosiose patalpose buvo per mažai stalų, o tų, kurie buvo, matmenys neatitiko nustatytų reikalavimų. Tvirtino, kad raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, tačiau atsakymų negavo. Kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas prilygina nežmoniÅ¡koms ir kankinančioms, žeminančiomis žmogaus orumÄ . Tvirtino, kad jam buvo sukelti dideli dvasiniai skausmai, depresija, sužalota sveikata, t.y. jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 100 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.

PareiÅ¡kėjas mano, jog jo reikalavimui senatis netaikytina, nes dar nėra pasibaigęs laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas, be to ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 13-18 ), papildomuose paaiÅ¡kinimuose (II t., b.l. 2-4) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvimo PravieniÅ¡kių PN-AK metu buvo skirtos 64 nuobaudos, todėl jo kalinimÄ Â uždarojoje zonoje lėmė minėto nuteistojo elgesys ir jo paties valia. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo bausmės atlikimÄ . Pažymėjo, kad ne visada visos gyvenamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl kitiems kalinamiesiems gyvenamojo ploto lieka daugiau. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato, jog skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ iÅ¡ patalpos ploto turi bÅ«ti atimami joje esančių baldų ar kito inventoriaus įrenginių užimami plotai.

Visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu kamerų, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietos, santykinės oro drėgmės, oro temperatÅ«ros ir kt., netikrino. Kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien, nustatyti pažeidimai fiksuojami ir Å¡alinami nedelsiant. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Pataisos namų gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). Gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus, Å¡ildomos centralizuotai, todėl jose užtikrinama tinkama temperatÅ«ra. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nuteistieji gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti patys, todėl esant netvarkingoms patalpoms, atsakomybė tenka patiems nuteistiesiems.

Pataisos namai sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama teisės aktų nustatyta tvarka. Bausmės atlikimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti susirgimai nesusiję su kalinimo sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties institutÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM, atstovai, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK kalėjo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. (II t., b.l. 80-85).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. kalinant jį netinkamomis sÄ lygomis, neužtikrinant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos, pažeidžiant higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimus.Atsakovo atstovas prašė teismÄ taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d.  Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino netaikymo CK 1.134 str. 1 d. pagrindu bei Å¡io termino skaičiavimo pagal CK 1.127 str. 5 d. nuostatas.Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautėsi kankinamas, patyrė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sveikatos sutrikimus (skaudėjo galvÄ , tapo irzlus ir nervingas). Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot.

įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sÄ lygas, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos, be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2016 m. kovo 21 d. ( I t., b.l. 9), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. kovo 20 d. pareikÅ¡ti.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nors skunde bei teismo posėdžio metu nesutiko, kad jo reikalavimui bÅ«tų taikoma ieÅ¡kinio senatis, tačiau neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.           Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. kovo 20 d.

Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.Byloje esantys duomenys (II t., b.l. 2-4, 26, 29-40, 66-69, 72-74, 78-83,86-89, 92-93) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2013 m. liepos 9 d. ir nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. kalėjo kameroje Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas yra 6,58 kv.m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui joje teko 3,29 kv.m.Nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. kovo 31 d., nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 16 d., nuo 2014 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. liepos 23 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d., nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. birželio 19 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. liepos 9 d. ir nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 15 bÅ«rio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,82 kv.m., joje įrengta 26 gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam joje teko 2 kv.m.Nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d., nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. birželio 26 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 2, kuriose gyvenamasis plotas 14,18 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,5 kv.m.Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 16, kurios plotas 5 kv.m., joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl jam teko 5 kv.m. gyvenamojo ploto.Nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo 18 bÅ«rio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16, joje įrengta 30 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,3 kv.m.Laikotarpiais nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. vasario 28 d. pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 20, kurios gyvenamasis plotas 13,88 kv.m., joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui Å¡ioje kameroje teko 6,9 kv.m.Nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 18, Å¡ios kameros gyvenamasis plotas 14,25 kv.m., joje įrengta 2 miegamosios, todėl vienam nuteistajam teko 7,1 kv.m. gyvenamojo ploto.Nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv.m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui kalint joje teko 4,1 kv.m.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. pareiÅ¡kėjas gyveno karantino patalpoje, kurios plotas 41,25 kv.m., joje buvo 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,75 kv.m. Laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. , nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. sausio 29 d. ir nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 7, kurios plotas 13,83 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,45 kv.m.Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 11, jos plotas 16,01 kv.m., įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui kameroje teko 4 kv.m.Nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 13, kurios gyvenamasis plotas 16,28 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui joje teko 4,07 kv.m. gyvenamojo ploto.Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 19, kurios gyvenamasis plotas 14,43 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,6 kv.m.PareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie ginčo laikotarpiu gyvenamųjų patalpų, kuriose tam tikrais periodais gyveno pareiÅ¡kėjas, plotus bei jose buvusį nuteistųjų skaičių, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kalint 15 bÅ«rio 2 brigadoje bei kamerose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 7 nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad visose gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija, apÅ¡vietimas, didelė drėgmė, grindys buvo medinės, iÅ¡puvę, iÅ¡ po jų sklido pelėsio kvapas.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija, galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

 Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.). Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 28 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. AnalogiÅ¡kos nuostatos iÅ¡dėstytos ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14,16, 17 punktuose.Atsakovo atstovas pateikė teismui PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. pažymÄ Nr. 77-2866, kurioje nurodyta, kad įstaigoje užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ä®staigos 2 –ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai kameros gali bÅ«ti vėdinamos per langus. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ drėgmės ir temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant bÅ«tinybei, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai (II t., b.l. 55). Minėtoje pažymoje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, Kauno visuomenės sveikatos centro buvo tikrintos tik vienÄ kartÄ , tačiau, susipažinus su Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. liepos 31 d. patikrinimo aktu Nr. 36-1215 (7), matyti, kad Å¡io patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, apÅ¡vietos ir kitų fizikinių parametrų atitiktis higienos normų reikalavimams nebuvo tikrinta (II t., b.l. 58-59).

Be to, atsakovo atstovas nurodė, jog uždarosios zonos kameros dėl apÅ¡vietos, drėgmės, temperatÅ«ros ir t.t. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų ginčo laikotarpiu nebuvo tikrintos (II t., b.l. 3).BÅ«tina pažymėti, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, drėgmės, apÅ¡vietos, grindų bÅ«klės kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo ventiliacijos, temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, supuvusių grindų pareiÅ¡kėjo kalinimo jose metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje nesant įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti minėtos PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. pažymos Nr. 77-2866 duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad Å¡i pažyma paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, netinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, drėgmės bei oro temperatÅ«ros.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais ir graužikais gyvenamosiose patalpose, t.y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu.

Minėtoje normoje nurodyta, kad esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (10.5.).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (I. t., b.l. 50-53), sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi (II t., b.l. 56-59).

Ä®rodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi, ar vykdomi netinkamai, į bylÄ nepateikta, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl buitinių parazitų ar graužikų jam keliamų nepatogumų bÅ«tų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administracijÄ , visuomenės sveikatos centrÄ ar kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veiksmų.

Be to, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p., Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Gyvenamosios patalpos PravieniÅ¡kių PN-AK valomos pačių nuteistųjų Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. V-415, nustatyta tvarka (I t., b.l. 47-49). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iÅ¡ dalies galėjo buvo sÄ lygotas pačių nuteistųjų elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo per mažai stalų, o tų, kurie buvo, matmenys neatitiko nustatytų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti vienas stalas. Pagal Aprūpinimo normas pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas.

Taigi akivaizdu, kad stalo matmenys nei bendrabučio tipo patalpose, nei kamerų tipo patalpose nėra reglamentuoti.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde neneigia stalo gyvenamosiose patalpose buvimo fakto, jis tik kelia pretenzijas dėl per mažo stalų kiekio bei netinkamų stalų matmenų.Akivaizdu, kad, aprÅ«pindamas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, vienu stalu atsakovo atstovas AprÅ«pinimo normų nuostatų nepažeidė. Kadangi AprÅ«pinimo normose reikalavimų stalų matmenims nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo stalų dydžio atmestini kaip nepagrįsti.Ä®vertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų, atsižvelgęs į teisinį ginčo santykių reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN – AK ginčui aktualiu laikotarpiu daugiau nei vienerius metus bendrabučio tipo patalpose ir daugiau nei vienerius metus kamerų tipo patalpose neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Kiti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos ir buitinio parÅ«pinimo normų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl patalpų perpildymo jam trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti, tapo irzlus ir nervingas.

Byloje esantis pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu ne kartÄ kreipėsi ir buvo konsultuotas gydytojo psichiatro dėl sutrikusio miego, padidėjusio nervingumo, agresijos, nerimo ir t.t. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ yra žalojęsis. Viename įraÅ¡e nurodyta, jog „protestuodamas prieÅ¡ neteisybę susipjaustė kaklÄ ir k. dilbį“. Nors iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ ligos istorijos yra duomenų apie pareiÅ¡kėjo asmenybės emocinį nestabilumÄ , tačiau byloje esantys įrodymai neginčijamai nepaneigia fakto, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai (nemiga, nervingumas, dirglumas ir pan.) galėjo bÅ«ti iÅ¡ dalies sÄ lygoti netinkamų kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) (I t., b.l. 67-191).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Nagrinėjamu atveju pažeidimas (neužtikrinta gyvenamojo ploto norma) truko pakankamai ilgai.

Gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,29 kv.m., 3,45 kv.m., 3,5 kv.m.), tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ santykinai mažino kamerose buvę baldai ir kitas inventorius, be to, didžiÄ jÄ paros dalį pareiÅ¡kėjas praleisdavo kameroje dėl ribotos judėjimo laisvės. Gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui kalint 15 bÅ«rio 2 brigadoje buvo pažeista gana ženkliai (jam teko 2 kv.m.), tačiau Å¡iuo aspektu atsižvelgtina į bendrÄ sias bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN- AK bendrabučio tipo patalpose sÄ lygas - t.y.

į tai, kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t.t. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, todėl darytina iÅ¡vada, jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo kalinimÄ kamerų tipo patalpose lėmė jo paties valiniai veiksmai, t.y. įstaigoje nustatyto bausmės atlikimo režimo pažeidinėjimas, be to, tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nurodyti pažeidimai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas, kankinančias kalinimo sÄ lygas, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus nustatyto pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN- AK administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, įrodymų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iÅ¡ atsakovo suma yra 1000 Eur, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti T.

B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Janina Vitunskienė