aefbc6e2-77d9-4cbb-8e04-a6df0f742088 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1357-624/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03804-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. K., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. K. skunde, kurį patikslino 2013-11-29, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2013-05-13 iki 2013-08-12 buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) žiauriomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, kurios neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų, dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, negali ramiai miegoti, sumažėjo bendravimas.

Neturtinę žalÄ vertina 1 000 Lt, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Taip pat pareiÅ¡kėjas remiasi teismų praktika žalos atlyginimo bylose (b. l. 1-3, 37-39). PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais.Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3.6 kv. m. ploto. PareiÅ¡kėjui 2013-06-10 ryte, 2013-06-27 ryte, 2013-07-23 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2013-06-20 iki 2013-06-26 ir nuo 2013-07-16 iki 2013-07-23 pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs. LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ .

Vadovaujantis KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 625, bei didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 29.

Taip pat, vadovaujantis teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti, t. y. pagal 11.1 punktÄ - LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti - 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Tačiau Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų.

DidžiausiÄ dalį esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Konstitucijos 109 str. teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo (b. l. 10-13).Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas K. K. 2013-05-13 buvo kameroje Nr. 300, kurios plotas 7.78 m2, kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,59 m2 ploto); 2013-05-14 kameroje ryte buvo 3 asmenys, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); nuo 2013-05-17 iki 2013-05-27 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); 2013-05-28 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); nuo 2013-05-29 iki 2013-06-09 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); 2013-06-10 kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,59 m2 ploto); nuo 2013-06-11 iki 2013-06-14 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,59 m2 ploto); 2013-06-15 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); 2013-06-16 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,59 m2 ploto); 2013-06-17 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); 2013-06-18 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); 2013-06-19 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,94 m2 ploto); 2013-06-20 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-06-26 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m2, kurioje vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,82 m2 ploto); 2013-06-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 132, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m2 ploto); 2013-06-28 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m2 ploto); nuo 2013-06-29 iki 2013-06-30 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m2 ploto); 2013-07-01 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m2 ploto); nuo 2013-07-02 iki 2013-07-14 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m2 ploto); 2013-07-15 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m2 ploto); 2013-07-16 iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2013-07-23 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3,74 m2 ploto); 2013-07-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 127, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m2 ploto); nuo 2013-07-25 iki 2013-08-01 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m2 ploto); 2013-08-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 156, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m2 ploto); nuo 2013-08-03 iki 2013-08-04 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m2 ploto); nuo 2013-08-05 iki 2013-08-11 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m2 ploto); 2013-08-12 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 10-13).PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ priteisti jam neturtinę žalÄ grindžia netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2013-05-13 iki 2013-08-12 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kameroje.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose.

Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ (6 p.).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3.6 m2 (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d.

įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas bÅ«tų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m2), t. y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo, kurio metu jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, sÄ lygomis, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai, kad kalinamas tokiomis sÄ lygomis patyrė nepatogumus, yra įrodytas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 000 Lt neturtinę žalÄ atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas bÅ«tų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m2), t. y. už laikotarpį nuo 2013-05-13 iki 2013-08-12.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjas per laikotarpį nuo 2013-05-13 iki 2013-08-12, iÅ¡skyrus 2013-06-20, 2013-07-16 ir 2013-08-12 (kai buvo iÅ¡vykęs į Kauno tardymo izoliatorių ir Alytaus areÅ¡tinę), 2013-07-23 (kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus – 3,74 m2), LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (1,94 m2-2,64 m2), t. y. iÅ¡ viso 73 dienas.Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iÅ¡ viso 73 dienos, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 500 Lt neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2013-05-13 iki 2013-08-12, iÅ¡skyrus 2013-06-20, 2013-07-16 ir 2013-08-12 kuomet pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs Kauno tardymo izoliatorių ir Alytaus areÅ¡tinę, ir 2013-07-23, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, t. y. už 73 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.

Pažymėtina, kad įrodymai, kad kitos K. K. laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nėra nurodyti ir pateikti. Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodyta aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų skaičiui, dėl to neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjÄ patalpinti į kamerų tipo patalpas, atitinkančias nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) neturtinę žalÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                      ArÅ«nas Dirvonas