2021-11-24 Nr. AB-24956-3-61-3-02392-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-61-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02392-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio melioracija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Jadrana“ dėl nutarimo dalies panaikinimo (pakeitimo).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pasvalio melioracija“ skunde prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos, 2) grąžinti Tarybai bylą papildomam tyrimui atlikti dėl paskirtos baudos. Pareiškėjas UAB „Jadrana“ skunde prašė: 1) panaikinti Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį, kuria UAB „Jadrana“ yra pripažįstama esanti solidariai atsakinga sumokėti baudą kartu su UAB „Pasvalio melioracija“, 2) sumažinti UAB „Jadrana“ paskirtą baudą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinės bylos pagal UAB „Pasvalio melioracija“ ir UAB „Jadrana“ skundus sujungtos į vieną bylą.

2. Atsakovas Taryba atsiliepimuose į skundus prašė UAB „Pasvalio melioraciją“ skundą ir UAB „Jadrana“ skundą atmesti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jadrana“ atsiliepime iš esmės palaikė UAB „Pasvalio melioracija“ skundą ir prašė jį vertinti teismo nuožiūra.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime iš esmės palaikė UAB „Jadrana“ skundą ir prašė skundą vertinti teismo nuožiūra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ skundus tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį dėl UAB „Pasvalio melioracija“ solidariai su UAB „Jadrana“ skirtos 399 200 Eur piniginės baudos, grąžino Tarybai išspręsti klausimą dėl UAB „Jadrana“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ baudų apskaičiavimo ir paskyrimo, iš dalies patenkino pareiškėjų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo Tarybos UAB „Pasvalio melioracija“ 3 073,25 Eur, o UAB „Jadrana“ – 1 358,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 6. Pareiškėjas UAB „Pasvalio melioracija“ apeliaciniame skunde prašė: 1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį ir pripažinti: UAB „Pasvalio melioracija“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėja padėjo Tarybai tyrimo metu (Konkurencijos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.); UAB „Pasvalio melioracija“ padaryto teisės pažeidimo pavojingumo vertinimui turi įtakos tai, kad UAB „Pasvalio melioracija“ veika nesukėlė jokių materialinių nuostolių; UAB „Pasvalio melioracija“ vadovas, sužinojęs, kad iki 2017 m. liepos 17 d. projektų vadove dirbusi S. R.-Z. galėjo veikti galbūt neteisėtai dalyvaudama konkurenciją ribojančių susitarimų sudaryme ėmėsi informacinių ir bendrųjų ir individualių prevencinių priemonių, susijusių su pareiškėjo darbuotojų, atsakingų už dalyvavimą viešųjų pirkimų procese, informavimu, įspėjimu ir kompetencijos tobulinimu 2018 m. spalio 22 d. priimdamas Įsakymą Nr. 7-51; UAB „Pasvalio melioracija“ vadovybė (generalinis direktorius) nežinojo apie UAB „Pasvalio melioracija“ darbuotojų, buvusių atsakingų už dalyvavimą valstybinių ar privačių įstaigų ir organizacijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, veiksmus, sudarančius prielaidas konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymui; 2) likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priklausomai nuo priimto galutinio procesinio sprendimo iš atsakovo Tarybos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. teismo sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nusprendus, kad bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

8. Pareiškėjas UAB „Jadrana“ atsiliepime į UAB „Pasvalio melioracija“ apeliacinį skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašė jį atmesti.

9. Pareiškėjas UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo UAB „Pasvalio melioracija“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

IV. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 pareiškėjo UAB „Pasvalio melioracija“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus atmetė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą; pareiškėjo UAB „Pasvalio melioracija“ naudai iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos priteisė 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažino, kad, bylą išnagrinėjus vienasmeniškai pirmosios instancijos teisme, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau pažymėjo, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas kilusiam ginčui faktines aplinkybes, ginčo pobūdį ir apimtį, taikytiną reguliavimą, atsižvelgusi į teisingumo ir protingumo kriterijus, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pripažino, kad dėl proceso taisyklių pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai, dėl ko teismo sprendimo nenaikino ir neperdavė bylos nagrinėti iš naujo. Sutikdamas, kad byla išnagrinėta iš esmės tinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą.

V. 13. Atsakovas Taryba prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021. Atsakovas prašymą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

14. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesilaikė savo ankstesnės praktikos dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pažeidus imperatyvias proceso teisės nuostatas dėl teismo sudėties sudarymo. Šiuo aspektu atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-442/2020, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1877-756/2019. Konstatavus, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (bylą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, o ne viena teisėja), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalėjo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, net nebuvo pagrindo vertinti, ar byla išnagrinėta teisingai, ar ne, kadangi sprendimas iš esmės priimtas ne pagal imperatyvius proceso reikalavimus.

15. Atsakovo manymu, bylos neperdavimas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui galėjo lemti ir tai, kad byla išspręsta neteisingai, nes byloje buvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo dėl ūkio subjekto, vieno ekonominio vieneto sampratos, solidarios atsakomybės ir susitarimo kvalifikavimo klausimai, todėl trys teisėjai galėjo padaryti visai kitokias išvadas nei padarė viena teisėja.

16. Pareiškėjas UAB „Pasvalio melioracija“ atsiliepime prašo atsakovo prašymą spręsti teismo nuožiūra. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prašymo dėl atnaujinimo punktuose Nr. 14 ir Nr. 15 cituojamos administracinės bylos Nr. A-1069-442/2020 (5 išnaša) ir Nr. eA-1877-756/2019 (6 išnaša), negali būti laikomos tinkamais teisminiais precedentais, nes šiose bylose faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, šioje byloje laikosi skirtingos pozicijos dėl teismo sudėties nei cituojamoje administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujintoje administracinėje byloje turėtų vertinti ir tai, kad abiejose bylose, t. y. administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021 ir administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021, kuriose tuo pačiu klausimu buvo priimti priešingi sprendimai, teisėjų kolegijų sudėtyje buvo vienas ir tas pats teisėjas. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas UAB „Jadrana“ atsiliepime prašo atsakovo prašymą atmesti bei atlyginti pareiškėjo UAB „Jadrana“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime pažymi, kad, priešingai nei nurodo Konkurencijos taryba, nėra nuoseklios praktikos, nuo kurios aptariamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3026-624/2020 atmetė UAB „Panevėžio melioracija“ apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, nepaisant to, kad ši byla pirmoje instancijoje taip pat buvo išnagrinėta vieno teisėjo. Minėta administracinė byla yra panaši į šiuo atveju aptariamą, kadangi ji buvo susijusi su tuo pačiu Konkurencijos tarybos Nutarimu, kuris yra ginčijamas ir šiuo atveju nagrinėjamoje byloje, t. y. Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87 (2019), kuriuo UAB „Jadrana“, UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Panevėžio melioracija“ ir UAB „Biržų ranga“ buvo pripažintos sudariusios draudžiamą susitarimą dėl pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose. Pareiškėjas taip pat pastebi, kad visi ūkio subjektai, kurie Konkurencijos tarybos Nutarime buvo pripažinti sudariusiais draudžiamą susitarimą, Nutarimą skundė ir visų jų skundai, nagrinėti trijose atskirose bylose, pirmoje instancijoje buvo išspręsti vienasmeniškai. Tačiau klausimą dėl teismo sudėties teisėtumo Konkurencijos taryba ėmė kelti tik po to, kai sužinojo apie sau nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, o kitose analogiškose bylose šį klausimą ignoravo. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjama byla neturi jokios reikšmės vieningos teismų praktikos formavimui, kadangi buvo išspręsta pagal anksčiau galiojusį ir šiuo metu jau pasikeitusį reglamentavimą. Atitinkamai, proceso atnaujinimas nagrinėjamos bylos atveju niekaip neprisidėtų prie ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte keliamų tikslų saugojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

19. ABTĮ 161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Taigi svarstant prašymą dėl proceso atnaujinimo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, tačiau tik sprendžiama dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo.

20. Nagrinėjamu atveju procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 atsakovas prašo atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

22. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, kurioje buvo nagrinėjamas kito to paties susitarimo dalyvio – UAB „Biržų ranga“, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Biržų ranga“ skundą atsakovui Tarybai dėl Nutarimu skirtos baudos dydžio. UAB „Biržų ranga“ skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjo viena teisėja ir tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija vertino kaip besąlyginį sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl skundžiamą teismo sprendimą panaikino, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo ir kitas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-442/2020, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1877-756/2019), kuriose buvo vertinama, kad, bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismo, pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą tai pripažįstama sprendimo negaliojimo pagrindu.

23. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet išnagrinėjus administracines bylas (Nr. A-638-629/2021 ir Nr. A-529-502/2021), kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios, t. y. buvo vertinamas tuo pačiu Nutarimu skirtos baudos dydis, tik skirtingiems pareiškėjams ir abi administracines bylas pirmoje instancijoje nagrinėjo viena teisėja, nors turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, buvo priimti skirtingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai. Vienu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir administracinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažinus besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.), o kitu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, be kita ko, pripažinus, kad dėl proceso taisyklių pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ABTĮ 146 straipsnio nuostatas yra išsiskyrusi, įvertinus tai, kad atsakovo keliamas klausimas yra susijęs su jo teisės į teisingą teismą užtikrinimu, konstatuotina, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

25. Pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikimą teismui bus išspręstas, išnagrinėjus administracinę bylą ir priėmus teismo procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 165 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-529-502/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jadrana“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio melioracija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Jadrana“ dėl nutarimo dalies panaikinimo (pakeitimo).

Administracinę bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius