aefb5d16-6076-4950-9661-4fa3d752ddc8 · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2A-2325-302/2014     Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01155-2013-5                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 76.5.; 121.15.; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės,sekretoriaujant Gustei Mickevičiūtei,dalyvaujant ieškovui V.

S., jo atstovui advokato padėjėjui J. R.,atsakovei L. S., jos atstovui advokatui V. O.,iÅ¡vadÄ duodančios institucijos Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms A. J., Ž. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės L. S. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovei L. S., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė panaikinti duomenis vaiko gimimo įraÅ¡e AA Nr. 077831, apie ieÅ¡kovÄ kaip vaiko E. S., gimusios 2001-04-22 tėvÄ . Nurodė, kad 1994-06-18 su atsakove Trakų r. civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ . Nuo 2000 m. jie pradėjo gyventi skyriumi. Santuoka buvo nutraukta 2003 m., bet faktiÅ¡kai Å¡alys gyveno skyriumi jau nuo 2000 m. vasaros, o E. S. gimė 2001-04-22, kuriÄ ieÅ¡kovas, sÄ moningai klaidinamas atsakovės, pripažino savo dukra.

Santuokinio gyvenimo Å¡alys tuo metu jau nebegyveno, faktiÅ¡kai santuoka buvo iÅ¡irusi iki vaiko gimimo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jam kildavo abejonių dėl jo kaip vaiko biologinio tėvo buvimo, tačiau po santuokos nutraukimo jis tinkamai vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ . IeÅ¡kovo abejones dėl tėvystės skatino tai, kad Å¡alys santuokos pradžioje negalėjo susilaukti vaikų ir ieÅ¡kovas manė negalintis jų turėti, todėl apie 1996 m. jis kartus su atsakove vyko į EstijÄ pas specialistus dėl Å¡ios problemos.

Ten buvo nustatyta, jog jis negali turėti vaikų, bet raÅ¡tu iÅ¡vados jam nepateikė. Apie 1997 m. ieÅ¡kovas taip pat kartu su atsakove kreipėsi į medicinos profesorių, kurio pavardės dabar jau neatsimena ir gydymÄ si patvirtinančių dokumentų neturi, Vilniuje. Jam buvo pasiÅ«lyta atlikti operacijÄ . Po atliktos operacijos gydytojas jam pasakė, jog jis galės turėti vaikų. Tačiau atsakovei nepavyko pastoti, ir gydytojas pasiÅ«lė dirbtinį apvaisinimÄ , tačiau ir Å¡i procedÅ«ra jiems taip pat nepavyko.

Tuomet Å¡alys kreipėsi į privačiÄ klinikÄ Vilniuje, kur jiems pasakė, kad yra jų tarpusavio nesuderinamumas, dėl kurio jie negali turėti bendrų vaikų. Praėjus kuriam tai laikui viskas pasimirÅ¡o ir tuomet atsakovė pastojo. PaaiÅ¡kino, kad dar bÅ«dami santuokoje jie su atsakove karu negyveno, ji tai iÅ¡eidavo, tai vėl grįždavo, dėl ko jie konfliktuodavo. 2000 m. vasarÄ , bet tiksliai pasakyti negali, jie visai nutraukė santykius, o 2001-04-22 gimė E. S.. 2013 m. sausio mėnesį ieÅ¡kovui Å¡venčiant Naujuosius Metus su kaimynais L.

V. ir Z. S., jie pradėjo kalbÄ apie dovanas vaikams. Pokalbio metu L. V. ieÅ¡kovui pasakė, jog E. S. nėra ieÅ¡kovo dukra, ir patarė jam apie tai paklausti savo motinos E. S.. IeÅ¡kovo motina E. S. 2013-01-01 patvirtino, kad E. S. nėra ieÅ¡kovo biologinė dukra, o ji (ieÅ¡kovo motina) tokiÄ informacijÄ slėpė nuo ieÅ¡kovo, tikėdamasi, kad jis nustos vartoti alkoholį. IeÅ¡kovas nurodė, kad po minimų įvykių pasiÅ«lė atsakovei atlikti DNR testÄ , atsakovė iÅ¡ pradžių sutiko jį atlikti, bet vėliau atsisakė, pareiÅ¡kusi, kad jai nereikia ieÅ¡kovo teikiamo iÅ¡laikymo vaikui, kad ji nenori traumuoti dukters ir kad jai yra labai gėda, todėl ieÅ¡kovui neliko kitos iÅ¡eities kaip kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad po vaiko gimimo jis vaikÄ iÅ¡laikė, bet bendravo su E. iÅ¡ viso 3-5 kartus, t.y. tuo metu, kai sutikdavo jÄ pas savo motinÄ , kuri gyvena atskirai nuo ieÅ¡kovo, bet jų abiejų namai yra tame pačiame kieme. Nurodė, kad po vaiko gimimo jie kartu su atsakove gyveno dar 4-5 mėn. ieÅ¡kovo namuose, o po to atsakovė išėjo gyventi pas savo motinÄ . PaaiÅ¡kino, kad su vaiku nebendraudavo, nes tuo metu piktnaudžiavo alkoholio, kuriuo pradėjo piktnaudžiauti bÅ«tent dėl to, kad negalėjo su atsakove susilaukti vaikų, alkoholiu piktnaudžiavo apie 4 metus, vėliau, t.y. 2006 m., pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, šį darbÄ dirba ir Å¡iuo metu, o po to 2006 m. jis su K.

S. sukÅ«rė kitÄ Å¡eimÄ , turi 7 metų sÅ«nų V., gim. 2006-08-17. Ar atsakovė turi kitÄ Å¡eimÄ , jis nežino, nesidomi, bet, kiek jam yra žinoma, ji turi kitÄ Å¡eimÄ ir turi sÅ«nų. Nurodė, kad nutraukus santuokÄ su atsakove, jis teikė iÅ¡ jo priteistÄ iÅ¡laikymÄ E. S., t.y. apie 167 Lt per mėnesį, dabar jau 2 mėn. neteikia, nes atsakovė atsisakė atlikti DNR ekspertizę. PaaiÅ¡kino, kad ir dabar jis su E. S. nebendrauja, kadangi turi savo Å¡eimÄ , dovanų jai jokių nepirko ir neperka, mobilaus telefono taip pat nepirko, dovanas jai pirkdavo močiutė – ieÅ¡kovo motina.

Nurodė, jog jis mano, kad ir E. S. nelaiko jo savo tėvu, nes jie itin mažai bendrauja, nesusitinka, neskambina vienas kitam, jis nėra matęs E. 4 metus. Nurodė, kad nors jam anksčiau ir kildavo abejonių dėl savo tėvystės dėl anksčiau nurodytų priežasčių, bet jis galutinai suabejojo savo tėvyste E. atžvilgiu būtent po 2013 m. Naujųjų Metų sutikimo, kuomet kaimynai pasakė, kad jis nėra vaiko tėvas. Atsakovė L. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui abejonės dėl tėvystės kilo dar 2001 m., tačiau ieÅ¡kovas nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio atnaujinti nepraÅ¡o. IeÅ¡kovas teigdamas, kad 2013 m. per Naujųjų metų Å¡ventę jam buvo pateiktos neginčijamos aplinkybės apie tai, kad jis nėra E. tėvas, tačiau tokių aplinkybių nenurodė. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, kad ieÅ¡kovas jÄ ragino atlikti DNR tyrimÄ , nustatyti, ar ieÅ¡kovas yra E. S. tėvas, tačiau ji atsisakė atlikti DNR tyrimÄ , kadangi atsakovei yra neabejotinai žinoma, kad ieÅ¡kovas yra E. S. tėvas, ir ji nenorėjo psichologiÅ¡kai traumuoti dukters.

E. yra įsitikinusi, jog jos tėvas yra ieÅ¡kovas. Atsakovė patvirtino, jog iki dukters gimimo ji ir ieÅ¡kovas gyveno santuokinį gyvenimÄ , nors bÅ«davo tarpų, kai atsakovė dėl vyro girtavimo bÅ«dama nėščia iÅ¡eidavo pagyventi pas savo tėvus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas iki Å¡ios bylos bendravo su dukra, važiuodavo su ja į Vilnių į įvairius renginius, jÄ apipirkdavo. Jai yra nupirkęs mobilųjį telefonÄ , kad galėtų su ja betarpiÅ¡kai bendrauti. Be teikiamo pagrindinio iÅ¡laikymo ieÅ¡kovas E. teikdavo dovanas įvairiomis progomis.

IeÅ¡kovo motina taip pat E. priima kaip savo tikrÄ jÄ anÅ«kę. IeÅ¡kovas, pateikęs šį ieÅ¡kinį teismui, vieÅ¡ai pradėjo aptarinėti šį įvykį. Apie tai sužinojo daug žmonių Vievyje ir vaikai mokykloje pradėjo klausinėti E., kas yra jos tikrasis tėvas. Tai neigiamai atsiliepė dukters psichologinei bÅ«senai, kadangi Evelina tapo nervinga, užsidariusi bei dėl Å¡io įvykio labai iÅ¡gyvena. IÅ¡vadÄ duodanti institucija Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka.

Nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Atsakovė bendraudama su VTAS darbuotojais kategoriškai nurodė, kad V. S. yra E. S. tėvas, pareiškė, kad ji mokslinių tyrimų nedarys, toliau su skyriaus darbuotojais bendrauti atsisakė, o apie E. problemas mokykloje skyrius nėra informuotas, dėl pagalbos atsakovė taip pat nesikreipė.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėTrakų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažinp, kad V.

S. nėra vaiko E. S. tėvas, o E. S., nėra V. S. duktė; pripažino negaliojančiu 2001 m. gegužės 4 d. gimimo įraÅ¡Ä Nr. 84, iÅ¡duotÄ Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus, dalyje, kurioje V. S. yra nurodytas E. S. tėvu. Priimdamas sprendimÄ , teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2013 m. sausio mėnesio, todėl konstatavo, jog ieÅ¡kovas įstatymo nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikÅ¡ti nepraleido.

Ä®vertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovė neįrodė savo teiginių, kurie pagrįstų, kad ieÅ¡kovas visus Å¡iuos metus artimai bendravo su E. S., teismas konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo ir E. S. nėra jokio socialinio ryÅ¡io, taip pat pažymėjo, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė Å¡iuo metu sukÅ«rę naujas Å¡eimas, o ieÅ¡kovas su E. S. visiÅ¡kai nebendrauja, kontakto su ja neieÅ¡kojo ir neieÅ¡ko, be to nelaiko jos savo dukra. Teismas sprendė, jog atsakovės argumentas, kad DNR tyrimas pažemins jos garbę ir orumÄ , laikytinas nepagrįstu, todėl, kad tokio tyrimo atlikimu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko kilmę, t.y.

žiÅ«rima vaiko, o ne atsakovės interesų; taip pat teismas pažymėjo, kad E. S. iÅ¡gyvens visÄ savo likusį gyvenimÄ , abejodama ir tiksliai nežinodama, ar V. S. tikrai yra jos tėvas, nes, kaip nurodė pati atsakovė, Å¡is klausimas yra plačiai aptarinėjamas Å¡alių gyvenamojoje vietoje. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad vienintelis bÅ«das nustatyti vaiko biologinį tėvÄ â€“ DNR ekspertizė, kuriÄ atsakovė nepagrįstai ir veikdama prieÅ¡ingai vaiko interesams atsisakė atlikti, tokiu savo procesiniu elgesiu atimdama iÅ¡ teismo galimybę gauti neginčijamÄ Ä¯rodymÄ .

Be to, pažymėjo, kad atsakovė net nepageidavo atvykti nė į vienÄ iÅ¡ trijų teismo posėdžių ir duoti paaiÅ¡kinimus teismui bei neužtikrino vaiko dalyvavimo teismo posėdyje, taip atimdama iÅ¡ teismo galimybę iÅ¡klausyti vaikÄ ir atsižvelgti į jo nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarautų paties vaiko interesams. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliantė L. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas reguliuojančias ieÅ¡kinio senaties taikymÄ Å¡ios kategorijos bylose bei netinkamai taikė teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties ieÅ¡kovas nepraleido. Apeliantės manymu, mokslinių tyrimo rezultatas nėra vienintelis pagrindas pradėti tėvystės nuginčijimo procesÄ ir dėl to su juo negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai siejama ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Prioritetinę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties, turi nustatytos ir tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, kuriose yra duomenų apie tai, kada ieÅ¡kovas suabejojo ar turėjo pagrindo suabejoti eant vaiko tėvu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patvirtino, jog jam jau nuo dukters gimimo kildavo abejonių dėl savo tėvystės, šį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teiginį, papildydamas tuo, kad ir jo motina tik vaikui gimus jam iÅ¡sakė savo nuomonę, jog dukra E. nėra jo vaikas. Pažymi, kad teismas savo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ir E. S. nesieja socialinis ryÅ¡ys, pagrindė ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, kad jis teikė tik iÅ¡laikymÄ , o su dukra neturėjo jokių kontaktų bei VTAS nuomone, kad tarp ieÅ¡kovo ir E. nėra susiklostę tėvo ir dukters emocinis ryÅ¡ys.

Apeliantės su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, kadangi ieÅ¡kinyje yra teigiama, jog ieÅ¡kovas buvo susirÅ«pinęs dėl naujametinės dovanos dukrai, taigi ar žmogui, kuris visiÅ¡kai nesidomi ir nesimato su savo vaiku, kils tokie tėviÅ¡ki jausmai ir jis suks galvÄ , kÄ vaikui padovanoti. Be to, liudytoja E. S. parodė, kad nors su sÅ«numi ir aptarė tÄ aplinkybę, kad E. galimai ne jo dukra, tačiau pati siekė santuokos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės iÅ¡saugojimo. Apeliantės manymu, Å¡iuo atveju taipogi svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybės institucija Elektrėnų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, įstatymo paÅ¡auktas valstybės vardu ginti vaiko interesus, neatliko jam pavestų funkcijų, o teismas to nepareikalavo.

Atkreipia dėmesį, jog institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje viso proceso metu vaiko teisių apsaugÄ matė tik DNR tyrimo atlikime, teigdama, jog tuo užtikrinama vaiko teisė žinoti, kas jo tėvai. Tačiau E. S. jau trylika metu žinojo kas jos tėvas, tuo neabejojo ir neieÅ¡kojo „tikrojo“ savo tėvo. Dėl to, yra pagrindas teigti, kad byla iÅ¡nagrinėta Å¡iurkščiai pažeidžiant Civilinio proceso normas, užtikrinančias vaiko teisių atstovavimÄ ir gynimÄ valstybės mastu.

IeÅ¡kovas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai pasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo. Apeliantė akcentuodama, jog ieÅ¡kovas žinojo apie tai, jog E. nėra ieÅ¡kovo dukra jau nuo 2003 m., todėl galėjo kreiptis į teismÄ anksčiau dėl tėvystės nuginčijimo, yra nepagrįstas, kadangi, jeigu ieÅ¡kovas žinotų, kad E. nėra jo dukra, po santuokos nutraukimo nemokėtų teismo priteistų elementinių iÅ¡skaitų, nemokėtų septynių tÅ«kstančių litų kompensacijos, nevykdytų antstolio reikalavimo iÅ¡moėkti aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų.

IeÅ¡kovo manymu, apeliantės nesutikimas atlikti ekspertizę, nėra pagrindas jos neskirti, nes tokios ekspertizės paskyrimo bÅ«tinumÄ numato įstatymai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, apeliantės atsisakymÄ ekspertizės, galėjo įvertinti kaip tėvystės nuginčijimÄ , tačiau bÅ«damas neÅ¡aliÅ¡kas, teismas aktyviai dalyvavo Å¡ioje byloje renkant bei analizuojant surinktus įrodymus. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, Elektrėnų vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos atstovas, aktyviai dalyvavo visuose teismo procesuose ir liudijo, kad apeliantė pareiÅ¡kė, jog tai žemina josios garbę bei orumÄ ir atsisakė bendradarbiauti su paminėta institucija bei jų skiriamais darbuotojais ir vaikui draudžia bendradarbiauti su darbuotojais.

IeÅ¡kovo manymu, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, svarbiau yra socialinis ryÅ¡ys, o ieÅ¡kovo ir E. socialinis ryÅ¡ys skirtingai negu teigia apeliantė yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijoje keliami įrodymų vertinimo, ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimai, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo, t.y. jo pradžios nustatymo Å¡ioje dalyje netinkamai vertinant įrodymus, todėl sprendimas naikintinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui su atsakove esant santuokoje, 2001 m. balandžio 22 d. gimė mergaitė E. S. (b.l. 28, 36). 2001-05-04 praÅ¡ymu ieÅ¡kovas su atsakove kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės bendrojo skyriaus civilinės metrikacijos poskyrį, praÅ¡ydami registruojant jų kÅ«dikio E. S. gimimÄ (b.l. 37), gimimo liudijime jos motina įraÅ¡yta atsakovė L.

S., tėvu - V. S.. Santuoka tarp L. S. ir V. S. nutraukta 2003-03-10 (b.l. 8). Pirmos instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo tinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.150 straipsnio nuostatas, tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovas nėra E. S. biologinis tėvas. Kolegija sutinka su Å¡ioje sprendimo dalyje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu, sprendime teismo iÅ¡dėstytus iÅ¡samius motyvus, todėl jų neatkartoja.

Atsakovės elgesys viso proceso metu – ji atsisakė bendrauti su vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovais, taip pat uždraudė Å¡ios tarnybos darbuotojams bendrauti su mergaitę, pati nevyko į pirmos instancijos teismo posėdžius ir nedavė savo paaiÅ¡kinimų atsisakė atlikti DNR ekspertizę – leido teismui pripažinti tokį elgesį siekiu iÅ¡vengti tiesioginio tėvystės nuginčijimo įrodymo gavimo ir taikyti contra spoliatorem prezumpcijÄ bei įvertinus kitus bylos įrodymus spręsti ekspertizę atsisakiusio atlikti asmens nenaudai.

Teismas bylos duomenų visumos pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo tėvystės fakto, nebuvimo ir kolegijai nėra pagrindo pripažinti teismÄ pažeidusiu apeliaciniame skunde įvardijamas proceso teisės normas ir nesilaikiusiu įrodymų vertinimo klausimu formuojamos praktikos.Tačiau kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ ir be pagrindo, atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, jos netaikė, o gynė ieÅ¡kovo pažeistÄ teisę, į kurios gynybÄ jis praleido teisę praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo.

Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia gali bÅ«ti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais:

1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;

2) kada paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ ; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio senatį kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui tik 2013 m. sausio mėnesį, iÅ¡ draugų ir ieÅ¡kovo motinos pasakymų, tapo žinoma, jog jis nėra E. S., gimusios 2001-04-22, biologinis tėvas. Su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pat ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pirmos instancijos teisme, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad jam tiek draugai, tiek jo motina buvo sakę, kad jis nėra E. S. biologinis tėvas ir tai jis jau žinojo maždaug nuo 2003 metų, tačiau tuo nebuvo įsitikinęs, o tik draugams pasakius 2013 m. sausio mėnesį ir jo motinai tai patvirtinus, jis nutarė įsitikinti ir pasiÅ«lyti buvusiai žmonai atlikti DNR ekspertizę kartu su dukra, o jai atsisakius kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Å ias jo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje pirmos instancijos teisme patvirtino byloje apklausta liudytoja jo motina E. S., kuri parodė, kad ieÅ¡kovui ji dar 2003 metais buvo užsiminusi apie tai, kad E. S. nėra jo duktė. Å ie paminėti bylos įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kas ieÅ¡kovui nuo 2003 metų buvo žinoma, kad jis nėra E. S. biologinis tėvas. Tai, kad ieÅ¡kovas neva jo tik 2013 metais sausio mėnesį buvo įtikintas, kad jis nėra mergaitės tėvu, ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nekeičia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vados apie ieÅ¡kovo pažeistos teisės sužinojimÄ , vertino netinkamai tiek paties ieÅ¡kovo, tiek liudytojos parodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas apie tai, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas ir apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, žinojo nuo 2003 metų. Per Å¡eÅ¡erių metų laikotarpį ieÅ¡kovas nesiėmė jokių priemonių ginti savo subjektines teises ir faktinės tėvystės neginčijo. Todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ laikyti ieÅ¡kovo nurodytÄ datÄ â€“ 2013 m. sausio mėn., nes Å¡iuo atveju ne paties asmens įsitikinimas, o sužinojimas lemia ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ .  Paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad ieÅ¡kinio senaties kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti bÅ«tina įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus.

Nors byloje nustatyta, kad 12 metų nuo vaiko gimimo nesusiformavo itin glaudÅ«s ieÅ¡kovo ir vaiko santykiai, tačiau nepaneigtas ir faktas, kad vaikas pripažįsta ir laiko ieÅ¡kovÄ savo tėvu, tačiau kiek leidžia tokiu atveju vaikams bÅ«ti prisiriÅ¡usiu ir bendrauti su tėvu, kuris yra sudaręs kitÄ santuokÄ , turi kitÄ Å¡eimÄ ir kitÄ vaikÄ . Pats ieÅ¡kovas pripažino, kad nors ir ne itin dažnai bendrauja su dukra, laikė ja dukra, nors tam tikrų abejonių dėl tėvystės turėjo nuo 2003 metų, kai kažkuris iÅ¡ draugų taip pat buvo iÅ¡sakęs nuomonę, kad ieÅ¡kovas nėra mergaitės tėvas.

Ginčyti tėvystę jį paskatino labai panaÅ¡ios aplinkybės, t.y. iÅ¡gertuvių metu 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, draugai iÅ¡sakė nuomonę, kad ieÅ¡kovas nėra mergaitės tėvas ir ar jam reikėtų rÅ«pintis dovanomis Å¡iam vaikui. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vaiko amžių bei ieÅ¡kovo ir vaiko ilgametį ryšį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju biologinio tėvo nustatymas yra neaiÅ¡kus, nes ieÅ¡kovas negali nurodyti, kas jo manymu yra mergaitės biologinis tėvas, o atsakovė nesuinteresuota Å¡io klausimo sprendimu, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas dėl CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vaiko teisės žinoti savo biologinį tėvÄ , laikytinas nepagrįstu.Remdamasi iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , ieÅ¡kinio senatį, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje pripažintinas pagrįstu, teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atmetus ieÅ¡kinį ir patenkinus apeliacinį skundÄ , atitinkamai pakeičiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias ji patyrė pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Ä® bylÄ pateikti įrodymai (b.l. 25-27), kad pirmos instancijos teisme advokato pagalbai ji sumokėjo 3 000 Lt, jai priteistina dalis Å¡ių iÅ¡laidų – 1 500 Lt, atsižvelgiant, kad byla nėra sudėtinga nei pagal savo apimtį, nei įstatymo taikymo prasme, taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovė atsikirsdama į ieÅ¡kinį faktiÅ¡kai rėmėsi tik ieÅ¡kinio senatimi ir savo teise atsisakyti DNR ekspertizės, t.y. pasirinko labai pasyviÄ procesinę padėtį, kad bÅ«tų pasiektas maksimaliai įmanomas teisingas sprendimas byloje abiems bylos pusėms; 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ ir 700 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 101) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ė: Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. 2 344 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos ir apeliacinės instancijos teisme atsakovei L. S.. Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė Andžej Maciejevski                                                                                                         Alma Urbanavičienė                                      Â