2020-10-28 Nr. AB-20220-3-61-3-00355-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1737-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00355-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas)ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo, jo teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo, jo teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 300 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. sausio 15 d. išvykstant iš Lukiškių TI-K į Laisvės atėmimo vietų ligoninę iš pareiškėjo Lukiškių TI-K administracija paėmė gardo grotuvą „JVC“. Grįžus, 2019 m. sausio 17 d. apie 14 val. 30 min. pareiškėjui buvo grąžinti daiktai, tačiau pareiškėjas pastebėjo, kad yra sugadintas grotuvo garso reguliavimo mygtukas, todėl pareiškėjas atsisakė priimti grotuvą. 2019 m. sausio 18 d. dėl sugadinto grotuvo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tą pačią dieną grotuvas pareiškėjui buvo grąžintas, jis buvo sutvarkytas, taigi pareiškėjas pasirašė, kad grotuvą atgavo. Po kurio laiko pareiškėjas pastebėjo, kad garso reguliavimo mygtukas yra ne kokybiškai pakeistas, o suklijuotas klijais. Pareiškėjas nurodė, kad jo grotuvas yra 70 W galingumo (teismo posėdyje patikslino, kad 40 W). Nors leidžiama turėti 20 W galingumo grotuvus, tačiau buvo priimtas teisės aktas, nurodantis, kad asmenims, kurie turėjo garso grotuvus iki 2016 m. balandžio 1 d., buvo leidžiama juos turėti ir toliau. Nepaisant to, 2019 m. sausio 23 d. po atliktos kratos pareigūnas prieš pareiškėjo valią atėmė iš jo grotuvą dėl per didelio garso galingumo. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigė patyręs turtinę ir neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad dėl galbūt sugadinto garso grotuvo buvo apklausti jį iš pareiškėjo 2019 m. sausio 15 d. paėmę saugoti ir 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjui jį grąžinę pareigūnai. Pareiškėjas priėmė jam priklausantį garso grotuvą bei Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 152 patvirtino, kad daiktus gavo ir pretenzijų neturi. 2019 m. vasario 4 d. buvo vizualiai apžiūrėtas Lukiškių TI-K sandėlyje nuo 2019 m. sausio 23 d. laikomas garso grotuvas „JVC“: grotuvo garso valdymo rankenėlė yra savo vietoje, nulūžusių dalių, laikomų atskirai nuo grotuvo, nėra. Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl minėtų nusiskundimų, o Lukiškių TI-K, atsakydamas į šį pareiškėjo pareiškimą, pateikė atsakymą 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. 96-425.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė Kalėjimų departamento darbuotojų neteisėtų veiksmų ar sprendimų. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Kalėjimų departamentą dėl galbūt neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, garso grotuvo sugadinimo ir paėmimo, todėl Kalėjimų departamentas skunde teismui nurodytų aplinkybių nenagrinėjo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 18 d. priėmė garso grotuvą „JVC“, kurį jis buvo atidavęs saugoti, pareiškėjas pasirašė, patvirtindamas, kad daiktą gavo ir pretenzijų neturi. Šiuos faktus patvirtina byloje esantys Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akto Nr. 152 duomenys. Tuo tarpu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Lukiškių TI-K buvo sugadintas garso reguliavimo mygtukas ar kad jis buvo suklijuotas klijais ir grąžintas pareiškėjui. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 32–33) taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad garso reguliavimo mygtukas būtų sulaužytas ar remontuotas.

9. Teismas nurodė, jog teismo posėdyje apklaustas liudytojas Lukiškių TI-K pareigūnas G. M. parodė, kad jam teko atsakinėti į pareiškėjo skundą dėl sugadinto grotuvo. Liudytojas nurodė, kad atliekant kratą, grotuvas buvo paimtas patikrinti, ar garso galingumas neviršija leidžiamos turėti 20 W galingumo garso įrangos. Nustačius, kad pareiškėjo grotuvas yra 40 W galingumo, jis buvo paimtas iš pareiškėjo. Liudytojas parodė, kad dėl grotuvo sugadinimo buvo apklausti darbuotojai, tačiau apie sugadinimą jie nieko nežinojo, tuo tarpu, pareiškėjas pasirašė, jog pretenzijų neturi. Grotuvą pirmą kartą liudytojas pamatė tuomet, kai buvo atliekama krata, vizualiai liudytojui jis neatrodė sugadintas. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. K.

10. Teismas taip pat nurodė, kad teismo posėdyje buvo apžiūrėtas pareiškėjui priklausantis grotuvas „JVC“. Nustatyta, kad garso reguliavimo rankenėlė sukasi, klijų žymių vizualiai nesimato, garso rankenėles iš abiejų pusių atrodo vienodai. Laužymo žymių nebuvo nustatyta.

11. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma, dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai dėl garso grotuvo sugadinimo atmesti kaip nepagrįsti.

12. Įvertinęs Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 10 punkto nuostatas, Lukiškių TI-K paaiškinimus, kad buvo patikrinti garso grotuvo parametrai gamintojo internetiniame tinklalapyje ir nustatyta, kad grotuvo garso galia yra 40 W, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pagrįstai paėmė pareiškėjui priklausantį garso grotuvą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

III. 13. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. kovo 14 d. prašymą iškviesti nepriklausomą ekspertą turtinei žalai dėl sugadinto garso grotuvo nustatyti. 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio, vykusio vaizdo konferencijos būdu, metu pareiškėjui buvo nurodyta, kad joks jo prašymas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) nėra gautas. Teisėja privalėjo iškviesti nepriklausomą ekspertą turtinei žalai nustatyti. Alytaus pataisos namų administracija šį pareiškėjo prašymą išsiuntė per EPP 2019 m. kovo 15 d.

14.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas V. K. 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjui grįžus į Lukiškių TI-K, kratos kambaryje matė sugadintą pareiškėjui priklausantį garso grotuvą ir paėmė į rankas garso reguliavimo rankenėlę. Nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio buvo rengiami pareiškėjo skundai ir jam teikiami Lukiškių TI-K atsakymai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas V. K. neatsimena 2019 m. sausio 17 d. įvykio dėl sugadinto pareiškėjo garso grotuvo.

14.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas garso grotuvą turėjo nuo 2015 m., per kratas jis iš jo nebūdavo paimamas. Grotuvas pareiškėjui buvo perduotas iki įsigaliojant teisės aktų pakeitimams, nustačiusiems maksimalų 20 W galingumą.

14.4. Teisėja apžiūrėjo garso grotuvą vizualiai ir neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą pristatyti garso grotuvą, kad pareiškėjas galėtų parodyti sugadintą garso reguliavimo rankenėlę. Pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės parodyti sugadintą grotuvo dalį.

14.5. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 5 d. raštą Nr. 96-840, 2019 m. kovo 18 d. raštą Nr. 96-1024, 2019 m. vasario 4 d. raštą Nr. 96-425 ir pareigūno V. K. 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje duotus parodymus.

14.6. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Alytaus pataisos namų nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjo paaiškinimą, kokiu pagrindu jis buvo atsisakęs maisto Alytaus PN.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Vilniaus PN nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Kalėjimų departamentas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą ir plačiau dėl apelianto skundo teiginių nepasisako. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad buvo sugadintas Lukiškių TI-K paimtas saugoti jo garso grotuvas, taip pat garso grotuvas vėliau kratos metu buvo iš jo paimtas, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, nes nenustatė pareiškėjo garso grotuvo sugadinimo fakto bei sprendė, kad per kratą dėl per didelio galingumo garso grotuvas iš pareiškėjo buvo paimtas pagrįstai.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą pasitelkti nepriklausomą ekspertą turtinei žalai dėl sugadinto garso grotuvo nustatyti, teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas V. K. neatsimena 2019 m. sausio 17 d. įvykio dėl sugadinto pareiškėjo garso grotuvo, pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės teismo posėdžio metu parodyti sugadintą grotuvo dalį. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jis ginčo garso grotuvą turėjo nuo 2015 m., per kratas jis iš jo nebūdavo paimamas, grotuvas pareiškėjui buvo perduotas iki įsigaliojant teisės aktų pakeitimams, nustačiusiems maksimalų 20 W galingumą.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125, 10 punkte nustatyta, kad garsą skleidžiančių elektros prietaisų ir jų dalių garso galia negali viršyti 20 W. Lukiškių TI-K pateikė paaiškinimus, kad ant pareiškėjo grotuvo korpuso nebuvo nurodyta garso galia, todėl buvo patikrinti garso grotuvo parametrai gamintojo internetiniame tinklalapyje ir nustatyta, kad garso galia yra 40 W. Aplinkybę dėl ginčo garso grotuvo galios teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjas garso grotuvą turėjo nuo 2015 m. ir anksčiau per kratas jis iš jo nebuvo paimtas, nesudaro pagrindo pareiškėjo atžvilgiu netaikyti minėto ribojimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl neleistinų parametrų grotuvas buvo pagrįstai paimtas iš pareiškėjo ir padėtas į įstaigos sandėlį, todėl pagrįstai šiuo aspektu nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

24. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo garso grotuvo sugadinimu, pažymėtina, kad proceso šalys turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.). Ši teisė detalizuojama Administracinių bylų teisenos įstatyme, kuriame nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (12 str.), prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 str. 4 d.). Šio įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.), teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

25. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių įrašų, pareiškėjas nuosekliai daug kartų pabrėžė, kad sugadinta garso reguliavimo rankenėlės dalis yra vidinėje pusėje, matomoje nuėmus viršutinę rankenėlės dalį. 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjusi teisėja iš išorės apžiūrėjo ginčo garso grotuvą ir nustatė, kad garso rankenėlė sukasi tinkamai, klijų nesimato, abi garso reguliavimo rankenėlės vizualiai atrodo vienodai, laužymo žymių nematyti. Teismo posėdyje apžiūrint grotuvą nebuvo nuimta viršutinė detalė, kaip prašė pareiškėjas. Bylą nagrinėjusi teisėja nurodė, kad ji nenuims rankenėlės, ji nėra ekspertė, nėra galimybių pasitelkti techninius ekspertus. Kadangi teisme nebuvo nuimta garso reguliavimo rankenėlė, pareiškėjas prašė arba pristatyti grotuvą į patapą, kurioje jis nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvauja teismo posėdyje, kad jis galėtų parodyti suklijuotą vietą, arba pasitelkti ekspertą. Teismas atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. 2019 m. balandžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas paprašė iškviesti nepriklausomą ekspertą nustatyti gedimą ir patikrinti, ar nėra perklijuota 4 m. senumo patikrinimo etiketė ir ar nėra pakeistos dalys. Teismas šį prašymą atmetė, nenurodydamas jokių motyvų.

27. Taigi, nors pareiškėjas aktyviai pabrėžė, kad sugadinta buvo garso reguliavimo rankenėlės dalis, kuri matyti tik nuėmus viršutinę garso reguliavimo rankenėlės dalį, teismas šios aplinkybės neištyrė ir iš esmės ją ignoruodamas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl garso reguliavimo rankenėlės sugadinimo yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma, nors įrodymų dėl garso reguliavimo rankenėlės vidinės dalies, kurią kaip sugadintą nurodė pareiškėjas, būklės byloje nėra. Pažymėtina ir tai, teismo posėdžiuose apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti ar paneigti aplinkybės, ar buvo sugadinta pareiškėjo nuodyta garso reguliavimo detalė. Byloje nebuvo apklausti Lukiškių TI-K pareigūnai, kurie 2018 m. sausio 18 d. jam jį grąžino. Byloje pateiktuose šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra pateikta informacija apie ginčo grotuvo garso reguliavimo mygtuko būklę, jį grąžinant pareiškėjui.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nagrinėjamos bylos kontekste tinkamai nenustatė ginčui reikšmingos aplinkybės, ar buvo sulaužyta ginčo grotuvo garso reguliavimo rankenėlė, ir nesurinko įrodymų, reikšmingų bylai išspręsti. Todėl tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

29. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius