Legislator Case Law & Legislation
aefaf1ef-9ee1-45d4-ad12-84fc92914da2 AI generated

aefaf1ef-9ee1-45d4-ad12-84fc92914da2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number aefaf1ef-9ee1-45d4-ad12-84fc92914da2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ribÄ , pagal UAB „GM projektai“ parengtÄ 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintÄ kadastrinių matavimų planÄ , kuriame bendra riba pažymėta taÅ¡kais 5 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)) ir 2 ((duomenys neskelbtini)) arba alternatyviai;

Legislator headnote

AI generated

aefaf1ef-9ee1-45d4-ad12-84fc92914da2 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo teismas turi pasiÅ«lyti Å¡alims tikslinti reikalavimus arba ex officio spręsti, ar atsakovo nuosavybės atsiradimo pagrindas nėra niekinis. Å alys savarankiÅ¡kų reikalavimų ar tikslinimų Å¡iuo klausimu nepateikė, nors buvo net kelis kartus raÅ¡tu pasiÅ«lyta tai padaryti, be to, atsakovas geranoriÅ¡kai sutiko susimažinti jam tenkančiÄ sklypo dalį ir gauti kompensacijÄ pinigais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1561-880/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01314-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Lysionok, Dalios Trumpulienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų (apeliantų) P. A. (P. A.), V.

K., J. A. (J. A.), I. Z. apeliacinį skundÄ ir trečiųjų asmenų J. A. ir Z. A. (Z. A.) prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.), I. Z. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. (J. J.) dėl žemės sklypo bendros ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, J.

A., Z. A., M. G., K. J., A. J., D. N., V. Č., K. K., I. Č., A. M., J. Č., M. B., D. Ž., M. S., Č. N., A. G., D. Z.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai P. A., V. K., J. A., F. Z., patikslintu ieškiniu prašė:

1) nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ribÄ , pagal UAB „GM projektai“ parengtÄ 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintÄ kadastrinių matavimų planÄ , kuriame bendra riba pažymėta taÅ¡kais 5 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)) ir 2 ((duomenys neskelbtini)) arba alternatyviai;

2) nustatyti P. A., V. K., J. A., F. Z. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir J. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ribÄ , pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planÄ , kuriame bendra riba pažymėta taÅ¡kais 5 ((duomenys neskelbtini)), C ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini));

3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas J. J. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 6,5955 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane M1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

4. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ribÄ , pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d.

žemės sklypų suderinimo planÄ , kuriame bendra riba pažymėta taÅ¡kais 5 ((duomenys neskelbtini)), C ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)), taip pat dalyje, kurioje nuspręsta nepriteisti Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – panaikino ir Å¡iose dalyse bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitoje dalyje teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovų P. A., V.

K., J. A., I. Z. ieÅ¡kinį atmesti; nustatė ieÅ¡kovų P. A., V. K., J. A., I. Z. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ribÄ , pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ ir 2012 m. gruodžio 21 d.

žemės sklypo plane M1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, pagal kuriuos bendra riba pažymėta taškais 2 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 5 ((duomenys neskelbtini)); priteisė iš ieškovų P. A., V. K., J. A., I. Z., atsakovui J. J., lygiomis dalimis 950 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 237,50 Eur; priteisė iš P. A., V. K., J. A., I. Z., valstybės naudai 284,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t.y. po 71,13 Eur.

6. Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo teismas turi pasiÅ«lyti Å¡alims tikslinti reikalavimus arba ex officio spręsti, ar atsakovo nuosavybės atsiradimo pagrindas nėra niekinis. Å alys savarankiÅ¡kų reikalavimų ar tikslinimų Å¡iuo klausimu nepateikė, nors buvo net kelis kartus raÅ¡tu pasiÅ«lyta tai padaryti, be to, atsakovas geranoriÅ¡kai sutiko susimažinti jam tenkančiÄ sklypo dalį ir gauti kompensacijÄ pinigais.

7. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į itin ilgÄ bylos procesÄ ir siekiant iÅ¡vengti ilgo bylinėjimosi proceso ateityje Å¡ioje byloje negalima apsiriboti tik ieÅ¡kinio, kurio reikalavimai yra nepagrįsti atmetimu, bÅ«tina nustatyti aiÅ¡kiÄ sklypų bendrÄ ribÄ . Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas negali nepagrįstai susiaurinti bylos nagrinėjimo ribas, privalo atsižvelgti ne tik į ieÅ¡kinio reikalavimus, bet apskritai į visus Å¡alies pateiktus dokumentus, įskaitant ir atsiliepimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-214-611/2019).

8. IeÅ¡kovams nuosavybės teisės į 5,83 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos 2000 m. rugsėjo 27 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 85-4110, 85-4111, 85-4112 ir 85-4113. Atsakovui nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , besiribojantį su ieÅ¡kovų žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos 2000 m. spalio 31 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 85-4261.

9. Ginčai dėl bendros sklypų ribos tarp šalių kilo atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

10. Teismas pažymėjo, kad net ir teismui nustačius, jog Å¡iuo atveju žemės sklypų riba yra neaiÅ¡ki, faktiÅ¡kai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančiÄ ribÄ , nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ taikant nurodytų imperatyvų virÅ¡enybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ieÅ¡kovams ir atsakovui atsisakius ekspertizės dėl 2020 m. spalio 28 d. plano įvertinimo, teismas vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis iÅ¡vadomis. 2022 m. vasario 7 d. teisme gautoje iÅ¡vadoje Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ginčo žemės sklypų ribos yra neaiÅ¡kios, nes persidengia.

12. Teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 118 konstatuota, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planÄ atitinka teritorijų planavimo dokumentus, tačiau neatitinka atkurto ploto dydžiui, yra 1 ha mažesnis, negu kad buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taigi iÅ¡ esmės atsakovo praÅ¡omos nustatyti ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, o dėl sklypo dydžio neatitikimo atsakovas geranoriÅ¡kai sutiko gauti piniginę kompensacijÄ už sumažėjusiÄ sklypo dalį.

Atsakovas susidūrė su ekstraordinaria problema, nes iš vienos pusės jis negali gauti piniginės kompensacijos, kol nėra išnagrinėta ši byla, iš kitos pusės ieškovai nesutinka su atsakovo užsakymu UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2012 m. gruodžio 21 d. parengtu žemės sklypo planu, kuriuo nustatytos aiškios bendros ieškovų ir atsakovo sklypų ribos.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka su sumažėjusia sklypo dalimi, sutinka gauti kompensacijÄ pinigais, kuri paprastai bÅ«na mažesnė, negu reali sklypo rinkos kaina, taip pat į tai, kad atsakovo užsakytame UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2012 m. gruodžio 21 d. plane, eksperto nuomone, nėra neatitikimų teritorijų planavimo dokumentams, ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmetamas ir bendra sklypų riba nustatoma pagal atsakovo užsakymu parengtus dokumentus.

Vien formali aplinkybė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimas nebuvo ginčytas apeliaciniame teisme neužkerta kelio teismui vadovautis atsakovo pateiktais žemės ribų nustatymo dokumentais, dėl kurių tinkamumo pasisakė tiek ekspertas iÅ¡vadoje, tiek Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, kurie nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Be to, atsakovo reikalavimai yra minimalÅ«s ir tikrai nepažeidžiantys ieÅ¡kovų interesų, nes atsakovas, „prarasdamas“ net 1 ha savo sklypo dalies, reikalauja nustatyti tiesiÄ bendrÄ sklypo ribÄ su ieÅ¡kovų sklypu, kuri atitinka teritorijų planavimo dokumentus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovai (apeliantai) P. A., V. K., J. A., I. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti arba alternatyviai apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovo visas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis ieÅ¡kovams.

Tretieji asmenys J. A. ir Z. A. nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį ir patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį bei nustačius Å¡alių žemės sklypų bendrÄ ribÄ pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planÄ , buvo peržengtos ieÅ¡kinio ribos (iÅ¡eita už ieÅ¡kinio ribų) ir tokiu bÅ«du buvo pažeisti tiek proceso normų imperatyvai (proceso teisės normos), tiek ieÅ¡kovų teisė į tinkamÄ procesÄ ir į teisingÄ teismÄ . 14.2.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas dalyje, kurioje atmestas reikalavimas nustatyti ieÅ¡kovų žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo bendrÄ ribÄ pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planÄ , taip pat dalyje, kurioje nuspręsta nepriteisti Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikintas ir Å¡iose dalyse byla grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas dalyje dėl atmesto ieÅ¡kovų reikalavimo nustatyti ieÅ¡kovų ir atsakovo žemės sklypų bendrÄ ribÄ pagal UAB „GM projektai“ parengtÄ 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintÄ kadastrinių matavimų planÄ ir dėl atmesto atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio įsiteisėjo. 14.3. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį ir nekonstatavęs vieÅ¡ojo intereso byloje, visiÅ¡kai nepagrįstai (nesant procesinio pagrindo) ir iÅ¡ esmės savo nuožiÅ«ra nesuprantamai pakartotinai iÅ¡sprendė jau iÅ¡nagrinėtÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kurį patenkino.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir pažeidė teisinio tikrumo bei teisėtų lÅ«kesčių principus. 14.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.45 straipsnį, reglamentuojantį žemės sklypų ribos nustatymÄ , nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais bei suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, o tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. 14.5.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2022 m. vasario 4 d. iÅ¡vadoje Nr. 43PD-3-(14.43.138E), nurodė, jog ieÅ¡kovų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendra riba neaiÅ¡ki. Taip pat trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė 2021 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. 43PD-23-(14.43.138E) (EPP dokumento registracijos Nr. DOK-78799), kuri patvirtina, kad ieÅ¡kovų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) parengtas 2020 m. spalio 28 d. planas atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus.

Ä®siteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu jau konstatuota, kad 2020 m. spalio 28 d. plane nurodytas ieÅ¡kovų Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 5 (LKS-94 koordinatės: (duomenys neskelbtini)) yra aiÅ¡kus bei tikslus ir atitinka teritorijų planavimo dokumentus, todėl negali bÅ«ti keičiamas. 14.6. Esant tokiai nustatytai aplinkybei, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo tokiÄ ribÄ nustatyti derinant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Tokiu bÅ«du surandant abi Å¡alis tenkinantį kompromisÄ , kad nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Dėl nežinomų priežasčių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir nesuprantamai ignoravo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM iÅ¡vadas ir tokiu bÅ«du nepagrįstai neįvertino 2020 m. spalio 28 d. plano atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ir iÅ¡ esmės nepagrįstai prioritetÄ suteikė atsakovų teisių gynimui ieÅ¡kovų žemės sklypo ploto sÄ skaita. 14.7.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės. Nenustatė esminės ir apeliacinės instancijos teismo nurodytos bei Å¡ioje byloje nustatinėtinos aplinkybės, kad 2020 m. spalio 28 d. planas neatitinka (atitinka) teritorijų planavimo dokumentams. Byloje taip pat turėjo bÅ«ti nustatytos aplinkybės ir iÅ¡siaiÅ¡kinta ar atsakovo žemės sklypo iÅ¡ rytų pusės ir trečiųjų asmenų žemės sklypo iÅ¡ vakarų pusės bendra riba atitinka faktinę ir juridinę (pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus jau įregistruotÄ ) ribas, taip pat UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtame 2012 m. gruodžio 21 d.

žemės sklypo plane nurodytÄ ribÄ . 14.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei visiÅ¡kai nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl netinkamos kokybės daikto perkėlė ieÅ¡kovams. 14.9. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino byloje esančio UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengto plano, pateikto, kaip 2020 m. spalio 29 d. pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo priedas, įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu nustatytų aplinkybių.

15. Atsakovas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2­-26­1130/2022 palikti nepakeistÄ , o apeliantų (ieÅ¡kovų) P. A., V. K., J. A., I. Z. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ apeliantų (ieÅ¡kovų) visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tarp jų iÅ¡laidas susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu atsakovo J. J. naudai. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 15.1.

IeÅ¡kovai, prieÅ¡taraudami savo pozicijai, kad ieÅ¡kinio dalykas yra suformuluotas ieÅ¡kovų tinkamai, aiÅ¡kiai pateikė teismui po penkerių bylinėjimosi metų alternatyvius reikalavimus, iÅ¡ kurių seka, kad ieÅ¡kovai patys negali galutinai apsispręsti dėl savo keliamų reikalavimų ribų ir apimties. 15.2. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu apeliantai nusprendė keisti savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) byloje, kurioje turi bÅ«ti atsakyta, ar ieÅ¡kovų reikalavimas atitinka žemėtvarkos dokumentams (tiesi linija tarp dviejų žemės sklypų) pagal ieÅ¡kovų suformuluotÄ reikalavimÄ , nors įrodinėja, kad keisti reikalavimus, dėl kurių pasisakė apeliacinės instancijos teismas grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra teisinio pagrindo. 15.3.

Apeliantų teismui pateiktas 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planas nekeičia faktinės situacijos, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io plano taip pat pateikė savo motyvus. Motyvuodamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nurodė, kad analizuojant pateiktus teismui preliminarių žemės sklypų planų duomenis, jis pastebėjo daug neatitikimų, kurie atsirado dėl netikslių ribų ilgio tarp bendrų sklypų taÅ¡kų, susidarė situacija, jog nepaisant sklypų ribų bei konfigÅ«racijų keitimo, keičiasi atsakovo valdomo žemės sklypo dydis (plotas).

Nors atsakovas sutiko su NŽT pasiÅ«lymu dėl kompensacijos gavimo už žemės sklypo ploto trÅ«kumÄ , tai nesuteikia apeliantams pagrindo dar labiau mažinti atsakovo valdomo žemės sklypo dydį (plotÄ ). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs gretimų sklypų ribų neatitiktį bei ieÅ¡kodamas sklypų savininkų interesų pusiausvyros, neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti apeliantų pirmosios instancijos teismui pateikto 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo plano, kadangi tokiu atveju bÅ«tų ginamos iÅ¡imtinai vieno savininko teisės kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. 15.4.

Nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.45 straipsnį, reglamentuojantį žemės sklypų ribos nustatymÄ , nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais bei suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose. Apeliantai sÄ moningai nutyli apie civilinėje byloje Nr.e2-26-1130/2022 esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina apeliantų teismui pateikto ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ netenkinti pateikto ieÅ¡kinio. 15.5.

Apeliantų argumentas, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės, yra iÅ¡ esmės deklaratyvaus pobÅ«džio. Apeliantai įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagristai bando perkelti bylÄ nagrinėjančiam teismui, pamirÅ¡dami tiek rungimosi, tiek dispozityvumo principus. Apeliantai manydami, kad pirminiai teritorijų planavimo dokumentai yra niekiniai, ieÅ¡kinyje turėjo praÅ¡yti pripažinti pirminius teritorijų planavimo dokumentus negaliojančiais.

Šalys neginčijo pirminių planavimo dokumentų, todėl natūralu ir objektyviai suprantama, kad teismas visiškai pagristai netyrė pirminių teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo. Atitinkamai nei viename iš teismui pateiktų prašymų nebuvo prašoma prijungti įrodymus dėl žemės sklypų persidengimo ar pastaruosius išreikalauti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas 16.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 18. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams (apeliantams) nuosavybės teise priklauso 5,83 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį sklypÄ yra atkurtos 2000 m. rugsėjo 27 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 85-4110, 85-4111, 85-4112 ir 85-4113. Atsakovui nuosavybės teise priklauso su ieÅ¡kovais besiribojantis 7,60 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį sklypÄ yra atkurtos 2000 m. spalio 31 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 85-4261.

19. Ieškovams ir atsakovui žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje paženklinti 2000 m. birželio 23 d. ir 2000 m. rugpjūčio 4 d. atlikus šių žemės sklypų preliminarius matavimus. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3191-85. Atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus tarp šalių kilo ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos.

20. IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo bendrÄ ribÄ su atsakovo žemės sklypu pagal UAB „GM projektai“ parengtÄ 2015 m. gruodžio 21 d. patikslintÄ kadastrinių matavimų planÄ arba alternatyviai pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ .

21. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

22. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo bendrÄ ribÄ pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypų suderinimo planÄ , panaikino ir Å¡ioje dalyje bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitoje dalyje teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

23. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė teisės normas ir vadovavosi teismų praktika atmesdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti bendrÄ su atsakovo žemė sklypų ribÄ pagal 2015 m. gruodžio 21 d. kadastrinių matavimų planÄ , nes abiejų sklypų pirminių planavimo dokumentai patvirtina, kad riba tarp Å¡alių žemės sklypų yra tiesi, be jokių posÅ«kio taÅ¡kų, tačiau ieÅ¡kovų plane dėl neaiÅ¡kių priežasčių atsirado papildomi du posÅ«kio taÅ¡kai (3, 4), kurių atsiradimas nėra pateisinamas, kadangi Å¡ioje vietoje nėra jokių statinių, ilgamečių augalų, reljefo ypatumų ir pan., dėl ko riba negali bÅ«ti tiesi.

Todėl 2015 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planas, kurio bendra riba pažymėta taškais 5, 4, 3, 2 neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, žemės sklypo konfigūracijos ir neužtikrina šalių žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros.

24. Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės sprendžiant dėl ieÅ¡kovo alternatyvaus reikalavimo nustatyti sklypo ribas pagal 2020 m. spalio 28 d. planÄ , nes Å¡is planas visiÅ¡kai nebuvo vertinamas, todėl bylÄ Å¡ioje dalyje gražino nagrinėti iÅ¡ naujo.

25. IÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė ir nustatė ieÅ¡kovų ir atsakovo žemės sklypų bendrÄ ribÄ pagal atsakovo pateiktÄ 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994.

26. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti arba sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio, išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir atmetęs ieÅ¡kinį visiÅ¡kai nepagrįstai tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį, o taip pat netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl ieškinio pagrįstumo 27. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

28. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo kilęs dėl bendros gretimų žemės sklypų ribos. IeÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai praÅ¡o teismo nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ribÄ pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d.

žemės sklypų suderinimo planÄ , kuriame bendra riba yra tiesi linija ir pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 5 ((duomenys neskelbtini)) ir 25 ((duomenys neskelbtini)) bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypų ribų suderinimo planÄ . 29. 2021 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovų pateiktame bendros ribos tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suderinimo plane M1:5000 (pasiÅ«lymas Nr.

1) ribų linijų ilgiai nėra tinkamai iÅ¡laikyti. Patvirtinus bendrÄ Å¾emės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribÄ pagal šį planÄ , darytina prielaida, kad pasikeistų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigÅ«racija. O 2022 m. vasario 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vadoje vertinant antrÄ jį ieÅ¡kovų pasiÅ«lymÄ konstatuota, kad pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d. planÄ tarp taÅ¡kų 5 ((duomenys neskelbtini)) bei 25 ((duomenys neskelbtini)) yra tiesi linija, tačiau jÄ pratęsus nekeičiant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigÅ«racijos bus pakeistas (sumažintas) atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės ribos (21-29) atstumas. Kitaip tariant sumažėtų atsakovo žemės sklypo plotas.

30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016 49 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

31. Å iuo atveju matyti, kad patvirtinus ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ neproporcingai sumažėtų atsakovo žemės sklypo plotas lyginant su ieÅ¡kovų žemės sklypo plotu, bÅ«tų pažeista žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyra, ir toks sprendimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį pagal jų pateiktÄ UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d. planÄ .

32. Pažymėtina, kad įvertinus ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtÄ 2020 m. spalio 28 d. planÄ su paskutiniu pakeitimu, kuriame Å¡alių žemės sklypus skiria tiesi linija pažymėta taÅ¡kais Nr. 5 ir Nr. 25, žemės sklypų taÅ¡kas Nr. 25 ir jo koordinatės tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo siÅ«lomame žemės ribų nustatymo plane sutampa ir realiai ginčas yra tik dėl taÅ¡ko Nr.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pradinius ieÅ¡kovų dokumentus, pateiktus žemės sklypų planus, sprendžia, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai žemės sklypo taÅ¡kÄ Nr. 5 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypo plane paslinko į atsakovo pusę. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti atsižvelgiant į pačių ieÅ¡kovų pateiktÄ 2015 m. gruodžio 21 d. jų žemės sklypo planÄ . Å iame plane matyti, kad apatinės žemės sklypo dalies ilgis pažymėtas taÅ¡kais Nr. 7, 6 ir 5 yra 108 metrų ilgio (52 m + 56 m), tačiau jų siÅ«lomame 2020 m. spalio 28 d. žemės sklypo plane Å¡ios žemės sklypo kraÅ¡tinės ilgis yra 120,87 metrų, t. y. kraÅ¡tinė net 12,87 metro ilgesnė. Tai lemia atsakovo žemės sklypo sumažėjimÄ , o ieÅ¡kovų žemės sklypo padidėjimÄ . Be to, atsakovo žemės sklypo plane tokiu atveju atsirastų papildomas ilgiausioje kraÅ¡tinėje taÅ¡kas, kurio jo nuosavybės dokumentuose nėra.

33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktiÅ¡kai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančiÄ ribÄ , nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ taikant nurodytų imperatyvų virÅ¡enybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Todėl Å¡iuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį nepagrįstai neatsižvelgė į faktinį žemės sklypų naudojimÄ . Dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo 34. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ieÅ¡kovų ir atsakovo žemės sklypų ribÄ pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ ir 2012 m. gruodžio 21 d.

žemės sklypo plane M1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994.

35. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypų ginčo ribÄ pagal atsakovo pateiktÄ planÄ , dėl kurio jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs atsakovui nepalankus teismo sprendimas, nepagrįstai peržengė ieÅ¡kinio ribas.

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ie apeliantų argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ remtis atsakovo pateiktu siÅ«lomu žemės sklypo ribų planu.

37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieÅ¡kovas, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir jį pagrįsti. Teismas tokio pobÅ«džio bylose neturėtų formaliai laikytis Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir vadovautis tik Å¡alių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra perdėm prieÅ¡taringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

Å iuo atveju atsakovas visÄ bylos nagrinėjimÄ teigė, kad jo pateiktas 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planas labiausiai atitinka Å¡alių interesus ir prašė pagal jį nustatyti Å¡alių ginčų sklypų bendrÄ ribÄ .

38. Paminėtina, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).

39. Šiuo atveju ieškovai pasisakė dėl atsakovo pateikto 2012 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plano tinkamumo, jie yra susipažinę su byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis, Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimu dėl atsakovo reikalavimo, todėl teismo priimtas sprendimas ieškovams nėra siurprizinis ir jų teisės nebuvo pažeistos.

40. Nors atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo atmestas ir neginčytas apeliaciniame teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neužkerta kelio teismui vadovautis atsakovo pateiktais žemės ribų nustatymo dokumentais, nes bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, atsakovas gali teikti savo pasiÅ«lymus dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir uždraudimas teikti pasiÅ«lymus pažeistų jo teisę. Be to, atsakovo pateiktas žemės sklypų ribų planas kaip tinkamas buvo įvertintas tiek eksperto, tiek Nacionalinės žemės tarnybos.

41. Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime atmesdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodė, kad dėl padarytos techninės klaidos atsakovo Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į apie 1 ha didesnio ploto žemės sklypÄ nei faktiÅ¡kai buvo suprojektuotas. Esant tokiai situacijai, kol neiÅ¡taisyta minėta klaida bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas tikslus atsakovo nuosavybėje esančio žemės sklypo plotas, teismas neturi galimybės teisingai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusio ginčo. Å iuo metu atsakovas sutinka, kad jam bÅ«tų nustatytas 1 ha mažesnis žemės sklypas ir už tai gauti iÅ¡ valstybės kompensacijÄ . Esant Å¡iai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, turėjo teisę vertinti atsakovo siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo ribų nustatymo planÄ ir pagal jį nustatyti žemės sklypų ginčijamÄ ribÄ .

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad labiausiai Å¡alių interesus atitinka atsakovo pateiktas 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtas žemės sklypų ribų planas, kuris pagal 2018 m. gruodžio 13 d. Teismo ekspertizės aktÄ Nr. 118 atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir patys ieÅ¡kovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog patvirtinus atsakovo siÅ«lomas žemės sklypų ribas sumažės jų žemės sklypas, tačiau nenurodo kiek sumažės, o taip pat nenurodo kitų priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovams netinka teismo nustatyta žemės sklypų ginčo riba.

43. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo žemės sklypų bendrÄ ribÄ nustatė pagal 2012 m. gruodžio 21 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtÄ Å¾emės sklypų ribų planÄ , atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CK 4.45 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo. Dėl bylos esmės neatskleidimo 44. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus bei neatskleidė bylos esmės, t. y. jis nenustatė, ar Å¡alims priklausančių žemės sklypų pirminiai teritorijų planavimo dokumentai (abrisai, planai ir kt.) nėra niekiniai, kokios Å¡iuo metu yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Å¡ių žemės sklypų juridinės ribos bei jų faktinio naudojimo santykis, kokios yra Å¡alių ilgalaikės faktinio žemės sklypų naudojimo bei valdymo ribos, ar yra Å¡alių susitarimai (jų nebuvimas) dėl jų žemės sklypų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų, kokia žemės sklypų faktinio naudojimo trukmė bei kitos aplinkybės pagal aplinkos objektus ar reljefo ypatumus (kitus svarbius faktus), kokios yra principinės sÄ lygos (nuostatos), kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus ir kad Å¡ių žemės sklypų bendros ribos nustatymu (tikslinimu) bÅ«tų galutinai iÅ¡spręstas ginčas ir dėl to nebÅ«tų sudaromos prielaidos ginčams kilti ateityje ir t.t.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Taigi, ieÅ¡kovas turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti jo teisę sukuriančius faktus, o atsakovas ieÅ¡kovo teisę paneigiančius faktus. Å alių, jų atstovų pasyvumas civiliniame procese nesuderinamas su proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo bei rungimosi reikalavimais. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent bylos Å¡alys ir jų atstovai Å¡ioje byloje buvo nepakankamai aktyvios ir dėjo per mažai pastangų tiek siekdamos ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, tiek nustatant abiems Å¡alims priimtiniausiÄ , abi Å¡alis tenkinančiÄ Å¾emės sklypų ribÄ . Nors Å¡ios kategorijos bylose teismas neprivalo bÅ«ti aktyvus, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne kartÄ siÅ«lė Å¡alims teikti papildomus įrodymus, tikslinti ieÅ¡kinio reiklavimus, skirti ekspertizę, tačiau Å¡alys buvo pasyvios, nepasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumÄ .

GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi pasiÅ«lė proceso dalyviams pateikti naujus procesinius dokumentus, Å¡alims dokumentų nepateikus, teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminÄ pateikti naujus procesinius dokumentus, tačiau naujų dokumentų, neskaitant ribų taÅ¡kų patikslinimus per beveik metus po bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo vykusį teismo procesÄ ieÅ¡kovai nepateikė, nors teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo nutartį, pasiÅ«lė tai padaryti.

47. Å iuo atveju abi Å¡alys turėjo atstovus, profesionalius teisininkus, byla nagrinėjama beveik penkis metus, o apeliantai iÅ¡ esmės kelia visÄ eilę naujų klausimų apeliaciniame skunde ir praÅ¡o bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Paminėtina ir tai, kad jeigu apeliantai manė, kad pirminiai atsakovo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentai (abrisai, planai ir kt.) yra niekiniai galėjo reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinio reikalvimÄ , tačiau jo nereiÅ¡kė, o teismas sprendė, kad nuosavybės atsiradimo pagrindo pripažinimas niekiniu teismo iniciatyva bÅ«tų perteklinis ir pažeistų abiejų proceso dalyvių teises.

48. Vertinant apeliantų argumentus dėl naudojimosi žemės sklypais ribos nustatymo, Å¡alių susitarimo dėl žemės sklypų naudojimo trukmės ir sÄ lygų, paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodo, kad faktiÅ¡kai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančiÄ ribÄ , kadangi faktinis naudojimas pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų.

49. Ä®vertinus Å¡ios nutarties 26-47 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus dėl žemės sklypų ribų, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus, bei iÅ¡ Å¡ių duomenų visumos padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimÄ remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo iÅ¡vada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigties 50. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

51. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 52. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

53. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, jog už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ sumokėjo 400 Eur. Atsakovo patirtos 400 Eur iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme atsiliepiant į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovų P. A. (P. A.), V. K., J. A. (J. A.) ir I. Z. apeliacinį skundÄ atmeti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų P. A. (P. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui J. J. (J.

J.), a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 100 Eur. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Kristina Lysionok Dalia Trumpulienė Linas Zinkevičius