aefab9f8-294b-4040-8e9e-fea77ff907e2 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1211-245/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00688-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs E. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimu E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2015-01-10, apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 20, vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono iki stovėjusios transporto priemonės, jos nesuvaldė ir kliudė Å¡iÄ transporto priemonę.

Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Å iais veiksmais buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimai.E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti arba grÄ Å¾inti nagrinėti nutarimÄ priėmusiam organui. Skunde nurodo, kad su 2015-10-22 Kauno apylinkės teismo priimtu nutarimu visiÅ¡kai nesutinka.

Jis yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir naikintinas, kadangi skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs organas visiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, tiesiogiai jį siejančių su eismo įvykiu, o administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai įvertinti tik formaliai. Kauno apylinkės teismas atsižvelgė ir vertino iÅ¡skirtinai tik automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo N. B. pateiktÄ tariamÄ eismo įvykio versijÄ , tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo duotus parodymus.

Jo duotus parodymus patvirtino net penki liudytojai: L. V., M. B., D. B., S. M., D. Å .. Nei su vienu iÅ¡ Å¡ių liudytojų jis nėra saistomas jokiais artimais giminystės ar kitais ryÅ¡iais, dėl ko nesuprantamas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad Å¡ių liudytojų parodymus jis vertina kaip nepatikimus ir abejotinus. N. B. sugalvotos įvykio versijos nepatvirtino nei vienas liudytojas, kadangi visiems žinoma, kad jo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ savo vietos nebuvo judinamas net keletÄ dienų.

Taip pat apeliantas nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų orų prognozės įvykio metu. Minėti duomenys patvirtina jo parodymus, kad jo automobilis iÅ¡ vietos, kuri matyti fotonuotraukose, nebuvo judinamas - plotas aplink automobilį yra apsnigtas iÅ¡ visų pusių, automobilio stogas padengtas sniegu, langai nenuvalyti ir vietomis net aplediję. Hidrometeologinės sÄ lygos įvykio metu patvirtina ir faktÄ , kad N. B. pro savo langÄ negalėjo matyti automobilių apgadinimų, kas aiÅ¡kiai įrodo, jog bÅ«tent N. B. sukÅ«rė įvykių versijÄ , siekdamas apkaltinti nekaltÄ asmenį administracinio pažeidimo padarymu.Teismas jo kaltę pripažino, remiantis N. B., policijos pareigÅ«nų bei ekspertizės iÅ¡vadomis, tačiau tiek pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek pačioje pareigÅ«nų nubraižytoje eismo įvykio schemoje atsispindi iÅ¡skirtinai tik N. B. pateikta įvykių versija, kuri nėra patvirtinta jokiais kitais papildomais įrodymais.

PareigÅ«nai eismo įvykio schemÄ nubraižė remiantis ne faktine automobilių stovėjimo vieta, pareigÅ«nams atvykus į eismo įvykio vietÄ , o N. B. parodymais, kad iÅ¡ vakaro jo automobilis stovėjo Å¡alia pastarojo. Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio schemos, atstumas tarp automobilių VW Passat ir Lexus yra nurodytas vienas metras, tuo tarpu iÅ¡ byloje esančiu fotonuotraukų matyti, kad atstumas tarp automobiliu VW Passat ir Lexus negali bÅ«ti tik 1 m. kadangi iÅ¡ fotonuotraukų akivaizdu, jog tarp minėtų automobilių buvo pastatytas trečias automobilis, kuris galimai ir sukėlė eismo įvykį.

Pabrėžiama, kad teismo posėdžio metu jo atstovė, advokatė R. K., pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomos ekspertizės skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė šį praÅ¡ymÄ priimti, kas įrodo, jog apylinkės teismas net nesistengė surinkti ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylai reikÅ¡mingų įrodymų. Apelianto teigimu, atlikus papildomÄ ekspertizę jo, kaip įtariamojo, atsakomybė padarius administracinės teisės pažeidimus, bÅ«tų visiÅ¡kai paÅ¡alinta.Å ioje byloje ekspertizės atlikimas bei pateikta eksperto iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip patikimas įrodymas, kadangi policijos pareigÅ«nai netinkamai užfiksavo eismo įvykį, t. y. nubraižė eismo įvykio schemÄ , remiantis iÅ¡skirtinai tik N. B. jokiais įrodymais nepatvirtintais paaiÅ¡kinimais.

Pirmosios instancijos teismas net nesiaiÅ¡kino, kodėl eismo įvykio schemoje yra pažymėtas bÅ«tent 1 metro atstumas, nes N. B. tik akcentavo, kad jo automobilis stovėjo Å¡alia pastarojo automobilio, tačiau tikslaus atstumo neįvardijo. Netiksliai nubraižyta eismo įvykio schema įtakojo eksperto atliktos ekspertizės kokybę. E. B. kyla pagrįstų abejonių, ar pagal galimÄ eismo įvykio mechanizmÄ , jog susidÅ«rė minėti automobiliai vienas su kitu, galėjo atsirasti: automobilio VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje srityje nubrozdinimų 50 cm aukÅ¡tyje, kai automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡oninės dalies nubrozdinimų zonos apatinė riba yra ties apie 51 cm atžyma; automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio deÅ¡inio sparno rato arkos nubrozdinimų 75 cm aukÅ¡tyje, kai automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡oninės dalies nubrozdinimų zonos virÅ¡utinė riba yra ties apie 76 cm atžyma. Pabrėžiama, teismas negali aklai pasitikėti eksperto priimta iÅ¡vada, prieÅ¡ tai jos kruopščiai neįvertinęs. Vienas pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , jog jis perstatė savo automobilį į kitÄ vietÄ , yra jo automobilio padangų pėdsakų atitikimas Å¡lapiame sniege likusiam protektoriaus įspaude, tačiau pažymima, kad jokių objektyvių ar legitimių įrodymų tam pagrįsti byloje nėra.

Be kvalifikuotų ekspertų iÅ¡vados nustatyti, ar Å¡lapiame sniege likęs protektoriaus įspaudas atitinka jo padangų pėdsakus, yra neįmanoma, kadangi minėtas įspaudas yra pavandenijęs ir pastarojo matosi tik menka dalis. Be to, eismo įvykis įvyko kieme prie daugiabučio namo, kur per dienÄ parkuojasi daug automobilių. Pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog padaręs eismo įvykį iÅ¡ pastarojo pasiÅ¡alino vos per vienÄ laisvÄ automobilio vietÄ , yra tiesiog absurdiÅ¡ka.

Jeigu jis bÅ«tų turėjęs ketinimÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, bÅ«tų apskritai iÅ¡važiavęs iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, o ne pastatęs automobilį vos per keletÄ metrų nuo eismo įvykio vietos.Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo tyčios klausimo, kas yra laikytina esminiu tiek procesinių, tiek materialinių normų pažeidimu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o E. B. skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2015-10-22 nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. B. kaltu padariusį ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde E. B. ginčija tiek eismo įvykio kilimo, tiek pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio faktÄ , nurodant, kad jis 2015-01-10, apie 09.00 val., savo automobilio VW Passat nevairavo, jo automobilis eismo įvykyje nedalyvavo, taigi jis negalėjo ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl automobilių kontakto (tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra) ir iÅ¡ to atsiradusių pasekmių – automobilių apgadinimų, nes, pasak apelianto, apgadinimų lokalizacija ir pobÅ«dis skiriasi, o abejonėms iÅ¡sklaidyti teismas be pagrindo netenkino jo atstovės advokatės R.

K. praÅ¡ymo paskirti papildomÄ autotechninę ekspertizę. Todėl, apelianto teigimu, byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme arba nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais bei prieÅ¡taraujančiais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.E. B. kaltę patvirtina ne tik kaip liudytojų apklaustų nukentėjusiojo bei policijos pareigÅ«nų parodymai, bet ir byloje esančios fotonuotraukos, eismo įvykio vietos schema bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas.

IÅ¡ teismui pateiktų fotonuotraukų (b. l. 10-14, 34-41) matyti akivaizdÅ«s automobilių apgadinimai, taip pat aiÅ¡kiai matosi, kad automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobÅ«dis sutampa. Ä® įvykio vietÄ atvykę patruliai nustatė, kad toje pačioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje stovėjusio automobilio VW Passat vairuotojas, pravažiuodamas pro stovėjusį automobilį Lexus, nubraukė priekinio bamperio deÅ¡inės pusės kampÄ ir savo automobilį pastatė kitoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad oro sÄ lygos eismo įvykio kaltininkui nustatyti buvo palankios.

Tiek iš byloje esančių fotonuotraukų, tiek iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties viršininko (b. l.

27) pateiktų duomenų matyti, kad įvykio dienÄ ir dienÄ prieÅ¡ eismo įvykį buvo stebėti sauso ir Å¡lapio sniego krituliai, Å¡lapdriba. Taigi stovėjimo aikÅ¡telėje įvykio metu buvo įvairių automobilių padangų pėdsakų, tačiau bÅ«tent VW Passat automobilio padangos pėdsakas buvo užfiksuotas prie pat automobilio Lexus. Nors apeliantas ginčija ekspertizės akto patikimumÄ , tačiau ekspertas V. Å . davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡io eismo įvykio techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga buvo tai, kad automobilio VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, parkuodamasis Å¡alia automobilio Lexus RX400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡iniojo Å¡ono, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad Å¡is manevras bÅ«tų saugus (b. l. 76-80). AiÅ¡kindamas eismo įvykio mechanizmÄ ekspertas pateikė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , tačiau svarbiausias aspektas, t. y. eismo įvykio sukėlimo kaltininkas, yra nustatytas nekeliant dėl to abejonių. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertui buvo pateikti visi tyrimo atlikimui reikÅ¡mingi duomenys. Ekspertas buvo informuotas, kad įvykio vietos schema braižyta policijos pareigÅ«no su nukentėjusiojo pagalba.

Ekspertas įvertino, kad schemoje nurodytas vieno metro atstumas tarp automobilių, kurį ginčija apeliantas, vienareikÅ¡miai neapibrėžtas, t. y. teikdamas iÅ¡vadÄ , specialistas atsižvelgė, jog minėtas atstumas galėjo bÅ«ti ir didesnis ar mažesnis. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas autotechninę ekspertizę skyrė bÅ«tent pagal E. B. atstovės praÅ¡ymÄ , taigi tiek nukentėjusysis, tiek pažeidėjas, jo atstovė galėjo suformuluoti ekspertui norimus klausimus. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas skirti papildomÄ ekspertizę yra pagrįstas, apygardos teismo vertinimu, naujų užduočių specialistui suformulavimas nepadėtų nei patvirtinti, nei paneigti E. B. kaltės. Be to, įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo.

Å iuo atveju tokių įrodymų pakanka. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat įvertina liudytojo S. K. parodymus, kuris remdamasis savo darbo patirtimi policijoje ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio eismo įvykių tyrimu, paaiÅ¡kino, kad atvirkÅ¡tinis variantas, t. y. kad automobilis Lexus bÅ«tų apgadinęs transporto priemonę VW Passat, nėra galimas, kadangi neatitiktų apgadinimų pobÅ«dis. Braukimo požymis yra kai vienas automobilis stovi, o kitas pravažiuoja pro tÄ automobilį. Pėdsakas sniege yra vienas iÅ¡ duomenų, kad VW Passat iÅ¡ tiesų pravažiavo pro stovintį automobilį.

Liudytojas S. K. yra techninis inžinierius kelių tiesimo eksploatacijos, technikas-statybininkas, taip pat turi įgijęs aukÅ¡tÄ jį lengvų automobilių inžinerijos iÅ¡silavinimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad toks iÅ¡silavinimas atitinka eismo įvykio mechanizmo pirminiam nustatymui reikiamÄ kompetencijÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta E. B. skundo teiginį, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo duotus parodymus patvirtinančių liudytojų - L. V., M. B., D. B., S. M., D.

Å ., parodymais, kadangi nei su vienu iÅ¡ Å¡ių liudytojų jis nėra saistomas jokiais artimais giminystės ar kitais ryÅ¡iais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad su minėtais asmenimis apeliantÄ sieja draugystės, kaimynystės, darbo santykiai. L. V. gyvena kartu su apeliantu, t. y. yra jo sugyventinė, M. B. ir D. B. yra E. B. draugai, kolegos, o S. M. ir D. Å . – kaimynai, su kuriais palaikomi geri santykiai. Taigi minėti asmenys yra suinteresuoti padėti apeliantui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas įvertina ir tai, kad pats E. B., atvykus policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ , prisistatė bÅ«damas neblaivus.

Pagal jo paaiÅ¡kinimÄ apylinkės teisme, ketvirtadienio vakarÄ , t. y. 2015-01-08, jis bare gėrė alų, penktadienį jį į darbÄ nuvežė kolega M. B., Å¡eÅ¡tadienį taip pat dirbo, jį parvežė vairuotojas, tuomet vėl nuėjo į barÄ . Tuomet jam paskambino draugė ir pranešė apie atvykusius policijos pareigÅ«nus, kai jis sugrįžo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, jam buvo nustatytas 1.61 promilės girtumas (b. l. 25). Lexus savininkas N. B. automobilio apgadinimus pastebėjo 2015-01-10, apie 09.00 val. ryte.

Jis bandė surasti VW Passat, ant kurio matėsi nauji apgadinimai, savininkÄ , nepavykus to padaryti, iÅ¡kvietė policijÄ . Taigi nukentėjusysis reagavo greitai, nedelsė kviesti policijos pareigÅ«nų, kad Å¡ie patys užfiksuotų įvykio aplinkybes. Tuo tarpu E. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kada ir kaip ant jo vairuojamo automobilio atsirado braukimo žymės. Jei manė, kad kažkas kitas galėjo sukelti eismo įvykį, neaiÅ¡ku, kodėl nesikreipė į policijos pareigÅ«nus, o nuėjo gerti į barÄ .

Visa tai rodo, jog apeliantas, aiÅ¡kindamas, kad įvykio dienÄ nevairavo automobilio, stengiasi iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012).

Å iuo atveju abiejų automobilių apgadinimai yra akivaizdÅ«s, todėl nepajusti kontakto su kita transporto priemone E. B. negalėjo. Tai, kad iÅ¡ įvykio vietos buvo pasiÅ¡alinta itin primityviai, t. y. perstatant automobilį kiek toliau toje pačioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, nepaÅ¡alina E. B. kaltės fakto. Pakankamai žymÅ«s automobilių apgadinimai rodo, jog slystamasis smÅ«gis turėjo bÅ«ti stiprus.Remiantis iÅ¡dėstytu, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. B. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, suvokęs, jog įvyko eismo įvykis, ir tikėdamasis iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi nepranešė policijos pareigÅ«nams apie eismo įvykį, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Todėl E. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : E. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                               Kęstutis Dargužis