aefaa3b4-555e-4fcb-a03d-b531077aa7fa · TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas

                                                                                                                                                                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr.1-14-304/2011Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.6; 1.2.5.3.; 2.3.6.

  TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   N U O S P R E N D I S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                     2011 m. spalio 14 d.                                                                             Telšiai         Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, kaltinamiesiems:

R. I., B. J., A. S., jų gynėjams advokatams: A. S., A. J., Mindaugui Perminui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui P. S., jo atstovui advokatui M. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. ir 144 str., B.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 str., A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 str.,             Teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje įrodymus n u s t a t ė: R.

I. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link Germanto ežero, vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodytus reikalavimus, taip pat vairuodamas automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (ne mažiau kaip 0,83 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkte nurodytus reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio partrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusiÄ A.

S., tuo pažeisdamas KET 132 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl ko dviračio vairuotoja A. S., patyrusi kÅ«no sumuÅ¡imÄ , lydimÄ kaklo pirmo slankstelio lūžio su nugaros smegenų nutraukimu, eismo įvykio vietoje mirė.  R. I. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link Germanto ežero, eismo įvykio metu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) partrenkęs dviratininkę A. S. ir taip sukėlęs pavojų jos gyvybei, turėdamas pagal Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 231.5 punktų reikalavimus pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja jai nepagelbėjo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, neiÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors turėjo galimybę suteikti A.

S. pagalbÄ . B. J. ir A. S. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), kelyje link Germanto ežero, bÅ«dami eismo dalyviais, t.y. keleiviais R. I. vairuojamame automobilyje ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai R. I. automobiliu partrenkė dviratininkę A. S. ir taip sukėlė pavojų jos gyvybei, turėdami pagal Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 231.5 punktų reikalavimus pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja jai nepagelbėjo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, neiÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors turėjo galimybę suteikti A.

S. pagalbÄ . Apklaustas kaip kaltinamasis R. I., kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog 2009-09-15 apie 16 val. kartu su A. S., savo automobiliu nuvyko pas B. J. į sodų bendrijÄ â€žDraugystė“. B. J. blogai jautėsi, todėl paprašė jų parvežti degtinės. Parvežė degtinės ir užkandos. B. J. pradėjo gerti su A. S., o jis negėrė, tvarkė kambarius, kÅ«reno krosnį. Prie stalo prisėdo tik du kartus. Baigus gerti, B. ir A., paprašė nuvežti juos kapines, vėliau į Å¡alia esančius Džiuginėnus pas dukrÄ .

Važiuojant pasakė, kad jau reikia sukti į keliukÄ link „Germanto“ ežero nusimaudyti. Kliūčių nebuvo kelyje. Važiuodamas 50-60 km. val. greičiu, pasuko keliu ežero link ir įpuolė į dviračiu važiuojančiÄ moterį. Gal saulė apakino, kad jos nepastebėjo. Nukentėjusioji pervažiavo dviračiu per jo automobilio kapotÄ . Ji krito ant deÅ¡inės maÅ¡inos pusės. Avarijos metu pamatė žmonių, automobilio nesustabdė, nes iÅ¡sigando. Nuo autoįvykio vietos nuvažiavo apie 7-8 km.

Toliau jis sustojo ir nuėjo namo. Po įvykio, važiuojant su draugais nieko nekalbėjo, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje. Ä® namus grįžo apie 11 val. vakaro. Namuose turėjo butelį, dėl patirto streso iÅ¡gėrė porÄ gurkÅ¡nių. Po to, nuvyko į policijÄ Â ir pasakė, kad padarė autoįvykį. Ä® policijÄ eidamas sužinojo, kad nukentėjusioji yra mirusi. PareigÅ«nai jį uždarė. Surašė dokumentus, nuvežė į ligoninę paimti kraujÄ . Sveikata buvo bloga, kamavo depresija.

Gulėjo ligoninėje, norėjo sau galÄ pasidaryti. Norėjo susitikti ir atsipraÅ¡yti, nukentėjusiosios artimųjų, bet advokatė I. S. jam pasakė, kad artimieji nenori bendrauti su juo. ŽalÄ moka draudimui.   Apklaustas kaip kaltinamasis A. S., kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2009-09-15 pas jį atvažiavo R. I.. Su juo nuvyko pas B. J.. Vėliau R. I. nupirko degtinės užkandos. Parvažiavę, visi trys susėdo prie stalo. B. J. buvo bloga savijauta jis tiesiog drebėjo todėl reikėjo gerti.

R. I. tik kilnojo stikliukÄ , nes gėrė iÅ¡ vienos taurelės. B. J. namuose buvo betvarkė, todėl R. I. daugiausia tvarkė kambarius. Ne viskÄ matė kas vyko kambaryje, kadangi ėjo parneÅ¡ti malkų. Jam sugrįžus degtinės mažai beliko. Pats retai vartojantis alkoholio, o tÄ dienÄ nebuvo noro gerti, bet dozė buvo per didelė, kad galėtų atsiminti kas tada buvo. Jam po kokteilio gėrimo buvo aptemusios akys. Kaip išėjo į kiemÄ ir įsėdo į maÅ¡inÄ , nelabai atsimena. Draugai sakė, kad jis sėdėjo priekyje.

Važiuojant pajuto smÅ«gį, tuo momentu nesuprato, nesuvokė, kad pertrenktas žmogus. Kaip per miegus atsimena, kad B. J. sakė sustok praneÅ¡ti policijai. Neatėjo mintis, kad tuoj reikia paskambinti policijai. Žino, kad sustojo, o paskui pradėjo važiuoti. Automobilį vairavo R. I., po to B. J., o po poros valandų, kada iÅ¡sivažinėjo po miÅ¡kÄ , už vairo sėdo jis. Labai gailisi, kad neiÅ¡kvietė greitosios pagalbos ir nepaskambino policijai. Apklaustas kaip kaltinamasis B. J. paaiÅ¡kino, kad buvo sutarę su R.

I. susitikti. Pas jį į namus R. I. atvažiavo kartu su A. S.. Jam buvo labai bloga savijauta, todėl paprašė parvežti degtinės. R. I. parvežė alkoholio ir sėdo gerti. Jis gėrė su A. S., o R. I. tvarkė kambarius, tik kartais prie jų prisėsdavo. R. I. negėrė, tik perkeldavo stikliukÄ priglaudęs prie lÅ«pų. Kadangi R. I. negėrė, paprašė jo nuvežti į kapines ir pas dukrÄ Ä¯ Džiuginėnus. Buvo gražus saulėtas vakaras, o savijauta bloga, todėl važiuojant sugalvojo papraÅ¡yti, kad nuvežtu į Å¡alia esantį ežerÄ nusimaudyti.

Ir tada atsitiko nelaimė. IÅ¡ pradžių nesuprato kÄ partrenkė. B. J. jis pasakė sustoti, bet jis važiavo ir nuvažiavo. R. I. nuėjo namo. Tada už vairo sėdo jis, o paskui A. S.. Jis nežinojo ar sužeidė, ar kÄ užmušė. Iki sulaikymo buvo praėję 2-3 valandos. Tuo metu jis sÄ moningos informacijos negalėjo teikti dėl girtumo. Kaltę pripažįsta, kad nesuteikė pirmos pagalbos, nes dėl girtumo nepagalvojo. Velionės artimųjų neatsiprašė. Norėjo eiti į laidotuves, bet adv.

I. S. pasakė, kad neikit nes suguldys į karstÄ , todėl jie ir nėjo                 L. T. V., parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį apie 19 val., jį parvežė iÅ¡ darbo iki gyvenvietės ir iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡leido Džiuginėnų kelyje, prie takelio, kur reikia sukti link „Germanto“ ežero. Kelias ten geras ir tiesus. Tuo keliu jis ėjo į vakarų kryptimi. Å io kelio ruože tik dabar sudėti ženklai. Kelias yra T raidės formos. Rodyklė link ežero, kur iÅ¡raÅ¡yta „ Germanto ežeras“, yra šalia kelio sankryžoje stovinčio akmens.

Dviratininkė važiavo tvarkingai kelkraščiu. Jį, einantį keliu, ji aplenkė. Jis ėjo vienoje kelio pusėje, dviratis buvo kitoje kelio pusėje. Kelio plotis yra apie 3 metrai. Saulė tuo metu leidosi, bet matomumas buvo geras. Kelyje jokios kitos transporto priemonės daugiau nebuvo. Atsisuko ir pamatė įsukančiÄ Ä¯ tÄ patį keliukÄ maÅ¡inÄ . Automobilio greitis buvo didelis, automobilis vinguriavo iÅ¡ vienos pusė į kitÄ . Pagalvojo, kad važiuoja neblaivus vairuotojas. IÅ¡girdo duslų garsÄ ir pamatė ore virÅ¡ automobilio moterį.

Ji nukrito, o jie kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Policijai paskambino kaimynai.              Liudytojas A. N. parodė, kad kaltinamiesiems jokio spaudimo nedarė, viskÄ surašė pagal jų pasakojimus. Tvirtina apklausų metu užraÅ¡ytus visų kaltinamųjų parodymus, bei tai, kad R. I. tikrai sakė, kad visi trys gėrė jų atsivežtus alkoholinius gėrimus.             Med. ekspertas Rimantas Rauktys paaiÅ¡kino, kad tvirtina savo duotas kaip specialisto iÅ¡vadas Nr. M 128/09 (07), kad nukentėjusioji dėl jai padarytų kÅ«no sužalojimų mirė autoįvykio metu.

Dėl kaltinamiesiems nustatyto neblaivumo paaiÅ¡kino, esant ramybės bÅ«senoje per valandÄ eliminuojasi 0,12-0,15 promilių, todėl nesunku nustatyti, kokio girtumo buvo kaltinamieji įvykio metu.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. S. paaiÅ¡kino, kad dviratį žmona vairavo nuo jaunystės. Dviratininko liemenės ir Å¡almo ji neturėjo, tik Å¡viesiai buvo apsirengusi. Kai žmona apie 19 val. vakaro negrįžo namo ir paskambinus į jos mobilų telefonÄ neatsakė, tada nuvyko į policijÄ praneÅ¡ti, kad dingo žmona, pareigÅ«nai paklausė ar gali atpažinti.

Du piliečiai buvo atvežti. Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos palaiko. Santykiai su žmona buvo labai geri. Jis turi negaliÄ , darbingumas tik 50 procentų. Žmona jam visur padėdavo. Po žmonos žūties pablogėjo sveikata, dabar negerai jaučiais ir su Å¡irdimi. Gyvena vienas. IÅ¡silavinimas aukÅ¡tesnysis, bet nedirba, nes turėdamas negaliÄ darbo negauna. Draudimo yra atlyginta apie 17 tÅ«kst. Dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio patenkinimo, palieka teismui spręsti. IÅ¡ 2009-09-15 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog dviratis guli važiuojamosios kelio dalies deÅ¡inėje pusėje, kelyje link Germanto ežero, (duomenys neskelbtini).

Atstumas nuo dviračio priekinės ašies iki moteriškos lyties lavono - 15 metrų. Atstumas nuo dviračio priekinės ašies iki pagrindinio kelio - 365 metrai. Įvykio vietoje rastos automobilio detalių nuolaužos, ant vienos detalės matoma žymė su užrašu ,,BMW“ (1 t., b.l. 14, 15). Iš Automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, jog nėra automobilio dešinės pusės lempų apšvietimo mechanizmo (priekinio žibinto, jo stiklų ir viso lempų laikiklio, deformuotas automobilio dešinės pusės variklio dangtis, apibraižyta variklio dangčio dešinė pusė, suskilinėjęs priekinis automobilio stiklas, įlinkęs automobilio dešinės pusės priekinis sparnas, virš dešinės pusės priekinių durelių matomas įlinkęs automobilio rėmas bei stogo kampas (1 t., b.l. 25-29).Iš dviračio „Phantom“ apžiūros protokolo matyti, jog matomas deformuotas – pertrūkęs galinis dviračio ratlankis su stipinais bei nuplėšta padanga nuo ratlankio ir galine pavara, sulankstytas galinis purvasaugis bei bagažinės laikikliai, deformuotas dviračio priekinis ratas, sulankstytas priekinis purvasaugis, matomas nuplėštas balnelis, nuo priekinio rėmo vamzdžio matomas atskirtas vairo stiebas su vairo mechanizmais (1 t., b.l. 30-34).              Iš 2009-09-24 specialisto išvados Nr. M 128/09 (07) matyti, jog A.

S. mirė nuo kūno sumušimo, lydimo kaklo pirmo slankstelio lūžio su visišku nugaros smegenų nutraukimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, į tai nurodo sužalojimų išsidėstymas ir jų pobūdis. Prieš mirtį A. S. nevartojo alkoholinių gėrimų, nes jos lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 44-46). Iš neblaivumo tikrinimo prietaiso „ALCOTEST 7410“, Nr. ARLK-0079, parodymų kvite matyti, jog 2009-09-16, 00:39 val., R.

I., gim. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 0,83 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 66).Iš neblaivumo tikrinimo prietaiso „ALCOTEST 7410“, Nr. ARFN-0265, parodymų kvite matyti, jog 2009-09-15, 20:49 val., A. S., gim. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2,41 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 134).Iš neblaivumo tikrinimo prietaiso „ALCOTEST 7410“, Nr. ARLK-0079, parodymų kvite matyti, jog 2009-09-15, 20:40 val., B. J., gim. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 3,24 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 179).Iš 2009-09-18 specialisto išvados Nr. T-A 1406/09 (03) matyti, jog pateiktame R.

I. kraujo ėminyje rasta 0,54 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 68).Iš 2009-09-18 specialisto išvados Nr. T-A 1405/09 (03) matyti, jog pateiktame A. S. kraujo ėminyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 135). Iš 2009-09-18 specialisto išvados Nr. T-A 1404/09 (03) matyti, jog pateiktame B. J. kraujo ėminyje rasta 2,30 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 180).Iš asmens kratos protokolo matyti, jog iš B. J. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (1 t., b.l. 184).Iš asmens kratos protokole matyti, jog iš A.

S. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (1 t., b.l. 138).Iš judriojo ryšio abonentų Nr. 860161074 ir Nr. 861327136 skambučių išklotinėse užfiksuotų abonentinių numerių Nr. 860161074 ir Nr. 861327136 2009 m. rugsėjo 15 d. matyti kokie įvykę mobiliojo ryšio sujungimai (2 t., b.l. 48-50).                                    Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:1. Dviratis „Phantom“ (saugojamas Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, 2 t., b.l. 63-64) nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas nukentėjusiajam, teisėtam savininkui P. S..                   2.

Automobilio plastmasinės detalės (saugojamos TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, 2 t., b.l. 65-66), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.3. Automobiliui „(duomenys neskelbtini) v/n DGD 926 (saugomam UAB ,,Mažoji technika“, 1 t., b.l. 36). Laikinai nustatytina visiÅ¡kas nuosavybės teisių apribojimas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o automobilio saugotoju paskirtina G. S. firmÄ , esanti K. M. g. 1, TelÅ¡iai.

4. Mikrodalelės iš automobilio ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) salono, įpakuotos voke (1 t., b.l.

24) ir automobilio ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir dviračio „Phantom“ fotonuotraukos, esančios kompaktinėje plokštelėje (1 t., b.l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos. D. R. I. padarytos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje LR BK 281 straipsnis yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju tai yra Kelių eismo taisyklės. Taikant BK 281 straipsnio 6 dalį būtina nustatyti kaltininko padarytus KET pažeidimus, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos (KET pažeidimų) ir padarinių (nukentėjusiųjų mirties). BK 281 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis R.

I. nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodytus reikalavimus, taip pat vairuodamas automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (ne mažiau kaip 0,83 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkte nurodytus reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio partrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusiÄ A. S., tuo pažeisdamas KET 132 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus.K.

R. I. teisiamajame posėdyje iÅ¡ esmės neprisipažino, padaręs nusikalstamÄ veikÄ dėl A. S. žūties, neigė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. neigė, kad buvo neblaivus. Kaltinamasis R. I. parodė, kad A. S. ir  B. J., jo atvežtus alkoholinius gėrimus gėrė dviese, o jis tvarkė B. J. namus ir tik retkarčiais prisėsdavo prie stalo. Alkoholį iÅ¡ vienos taurelės gėrė A. ir B., o jis tik priglausdavo prie lÅ«pų, taip imituodamas, kad geria. Tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjui A.

N. sakė, kad gėrė kartu, jis teigia, kad tyrėjas nesuprato teisingai jo žodžių. Teismo nuomone, tik savo gynėjo įtakotas, jis pakeitė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip siekdamas išvengti griežtos bausmės. Tiek kaltinamasis R. I., tiek jo gynėjas teigia, kad nematė nukentėjusiosios, nes apakino saulė. Nukentėjusioji buvo be liemenės, atšvaitų ir be šalmo, todėl galėjo jos ir nepastebėti. Iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo dideliame šoke ir strese, labai pergyveno.

Patvirtino, jog įvykio metu buvo blaivas. Tokiu bÅ«du tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas neigia priežastinį ryšį tarp R. I. veikos ir kilusių pasekmių. Dėl civilinio ieÅ¡kinio pasisakė, kad neturi iÅ¡ ko mokėti, nurodė, kad jau ir taip moka draudimui už iÅ¡mokėtus 17000 Lt nukentėjusiajam. Darytina iÅ¡vada, kad eismo įvykis kilo dėl kaltų R. I. veiksmų. Jis turėjo važiuoti saugiu greičiu, atsižvelgiant į kelio sÄ lygas, nes važiuodamas (duomenys neskelbtini) gyvenviete privalėjo bÅ«ti ypač atsargus ir laiku pastebėti atsiradusias kliÅ«tis.

Vairuodamas automobilį, neįvertino situacijos, nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas kitų eismo įvykio dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo 768 redakcijÄ ) 9 punkte nurodytus reikalavimus. Vairuodamas automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (ne mažiau kaip 0,83 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkte nurodytus reikalavimus nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio patrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusiÄ A.

S., tuo pažeisdamas KET 132 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl ko dviračio vairuotoja A. S., patyrusi kÅ«no sumuÅ¡imÄ , lydimÄ kaklo pirmo slankstelio lūžio su nugaros smegenų nutraukimu, eismam įvykio vietoje mirė.IÅ¡analizavus įvykio situacijÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad eismo dalyvio R. I. veika, kuria buvo padaryti minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, buvo autoavarijos priežastimi, nes analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs ir tai pat susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu R.

I. bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti užvažiavimo ant dviračiu važiavusios nukentėjusiosios, vadinasi, R. I. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastimi. Ä®vertinus nurodytÄ Ä¯vykio situacijÄ , o taip pat tai, kad R. I. turėjo nemaÅ¾Ä vairuotojo staÅ¾Ä , todėl žinojo autoavarijų priežastis bei tai, kad eismo įvykio vieta yra gyvenvietėje, jis galėjo numatyti, kad kelyje bet kada gali atsirasti kliÅ«tis ir, kad nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų gali įvykti autoavarija.Administracinėje teisėje vengimas alkoholio patikros klausimas iÅ¡spręstas žymiai paprasčiau ir įtvirtintas LR ATPK 126 str. 4 d., kur numatyta, kad vengimas minėtos patikros girtumui nustatyti ar atisakymas tokio veiksmo, prilyginamas atsakomybei už girtumÄ esant vidutiniam ar sunkiam girtumo laipsniui (Metodikos 11.4.2. 11.4.3. p.).

IÅ¡ byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad R. I. patikros vengė tik todėl, kadangi žinojo, kad yra neblaivus ir baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ aplinkybę numatyta griežtesnė. Jokių kitų svarbių priežasčių, dėl kurių jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, R. I. nepateikė ir teismui, kad padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , neįtikino, apart tai, kurias jis pats nurodė, kad po įvykio iÅ¡sigando, susijaudino ir jį iÅ¡tiko Å¡okas dėl tragiÅ¡kų pasekmių, atsiradusių autoavarijos metu.IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2009-09-15 d. laikotarpyje nuo 16 val. iki autoavarijos padarymo 19 val. 10 min., kaltinamasis pats parvežė alkoholinių gėrimų ir pats su A.

S. bei B. J., pastarojo namuose, gėrė alkoholinius gėrimus. Å ias aplinkybes patvirtina byloje apklausti kaltinamieji A. S. bei B. J., kurie siekdami padėti iÅ¡vengti griežtesnės atsakomybės R. I. nurodė, kad jis alkoholio nevartojo, tik taurelę priglausdavo prie lÅ«pų.   Šių teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu kaltinamasis R. I. buvo neblaivus, nes autoavarijos metu jo kraujyje buvo ne mažiau kaip 0,4 ir daugiau promilių alkoholio, todėl automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir tai buvo viena iÅ¡ sÄ lygų ir priežasčių, kartu su anksčiau minėtomis ir aptartomis, eismo įvykiui kilti ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje atsirasti Å¡ioje byloje nustatytoms pasekmėms.Tokiu bÅ«du, iÅ¡tirtų įrodymų visuma sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis pažeidė KET 9, 14,132,133 p. reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota A.

S., todėl pripažįstama, kad kaltinamojo R. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 6 d. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nustatytų įvykio aplinkybių ir kvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad R. I. jam inkriminuotÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo ir nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, o dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 straipsnio 2, 3 dalis).Nors kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad R.

I. automobilį vairavo blaivus, nes byloje nenustatyta pakankamai duomenų, kad jis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, bet byloje iÅ¡tirti įrodymai sÄ lygoje prieÅ¡ingÄ tam iÅ¡vadÄ .             Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, bÅ«sena, - tiek nusikalstamÄ veikÄ â€“ kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus – kvalifikuojantis požymis.

Å iuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, metu kaltininkas buvo neblaivus, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Be to, BK 281 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nustatydamas Å¡ias aplinkybes, teismas Å¡iomis įstatymo normomis ir vadovavosi. Byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks buvo R.

I. girtumas autoavarijos metu, tačiau esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms Å¡i aplinkybė neturi. Asmuo laikomas neblaiviu, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 straipsnio 8 dalis). Å i nuostata nereiÅ¡kia, kad byloje turi bÅ«ti nustatytas promilėmis iÅ¡reikÅ¡tas asmens girtumas įvykio metu. Tokiais atvejais užtenka nustatyti, kad įvykio metu asmens kraujyje buvo 0,4 promilės ar daugiau alkoholio. Å i aplinkybė nustatinėjama pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų.

Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali bÅ«ti nustatytas ne tik iÅ¡tyrus asmens kraujÄ , bet ir kitais duomenimis, kuriais apibÅ«dinami klinikiniai girtumo požymiai, tai yra visų iÅ¡tirtų įrodymų visuma.Asmens padariusio teisės pažeidimÄ , jo girtumo ir apsvaigimo nuo alkoholio tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (Taisyklės), „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“(Metodika), nes R.

I. neblaivumas buvo nustatinėjamas praėjus daugiau nei 5 valandoms nuo autoavarijos, kai tuo tarpu Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumas turi bÅ«ti nustatomas ne vėliau kaip per vienÄ valandÄ nuo transporto avarijos. Å ių minėtų reikalavimų nebuvo galima įvykdyti, kadangi kaltinamasis po autoįvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl pripažįstama, kad tai jis padarė tyčia, vengdamas medicininio patikrinimo, todėl nustatytais duomenimis apie tai, kad R. I. kraujyje, paimtame 2009-09-16 01,00 val., rasta 0,54 proc. ( promilės) etilo alkoholio (t. 1, b.l. 68).

Kaltinamasis privalėjo žinoti anksčiau minėtais teisės aktais nustatytÄ girtumo nustatymo tvarkÄ ir pasekmes už jų nesilaikymÄ . Å ių dokumentų tvarkos nustatymo pagrindu kaltinamasis turėjo galimybę pats nuvykti į gydymo įstaigÄ ir atlikti reikiamus tyrimus ir juos vėliau pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai arba teismui, kaip numatyta Taisyklių 27 p.Taigi iÅ¡yrus visus byloje esančius faktinius duomenis nustatyta, kad R. I. pažeidė KET 9, 14, 132 ir 133 reikalavimus. BÅ«tinas LR BK 281 str. 6 d. numatytos veikos objektyvusis požymis – priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių nustatyta, kad eismo dalyvio R. I. veiksmai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga, kai tokioje pat situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Kaltinamasis R. I. vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas minėtus KET nurodytus reikalavimus, bÅ«damas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio partrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusiÄ A.

S., dėl ko dviračio vairuotoja A. S., patyrusi kÅ«no sumuÅ¡imÄ , lydimÄ kaklo pirmo slankstelio lūžio su nugaros smegenų nutraukimu, eismo įvykio vietoje mirė. D. R. I., B. J., A. S. nusikalstamos veikos, numatytos veikos kvalifikacija pagal LR BK 144 str. Pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ . BK 144 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta nepagelbėjus nukentėjusiajam, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, ir turint realiÄ galimybę tokiÄ pagalbÄ suteikti, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokių nors padarinių nukentėjusiajam, ar nesukėlė, ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo tokiÄ pagalbÄ suteikti, ar ne, ir ar jis yra kaltas dėl įvykusio įvykio.

Pagal Kelių eismo taisyklių 231.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus ir tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (transporto priemonių junginiai), praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; pagal KET 231.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal BK 144 str. atsako ir tas asmuo, kuris turi pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiaisiais asmenimis, jiems nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jų gyvybei. IÅ¡ teismo specialisto iÅ¡vados, teismo medicinos specialisto parodymais, liudytojų parodymais – nustatyta, kad autoįvykio metu 2009-09-15 apie 19 val. 10 min. mirtinai sužalota A. S.. Kaip teigia kaltinamųjų gynėjai, jie pagalbos suteikti negalėjo, nes pagalbos suteikimas bÅ«tų neefektyvus ir faktiÅ¡kai nereikalingas yra pagrįstas.

Tačiau aplinkybė, jog pagalbos suteikti nukentėjusiajai nebuvo galima dėl pastarosios mirties, baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes kaltinamieji apie nukentėjusiosios mirtį nežinojo, ir iš įvykio vietos pabėgo. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas palikti be pagalbos, kai gręsia pavojus žmogaus gyvybei, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 144 str. Dėl bausmių skyrimo Atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal abu kaltinimo epizodus R.

I. nenustatyta.Atsakomybę sunkinančia aplinkybe R. I. pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui. Skiriant bausmę kaltinamajam R. I., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kad padarė neatsargų ir nesunkų tyčinį nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jo padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes ir todėl buvo pavojinga visuomenei.

Å iuo pagrindu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jo atžvilgiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi paskyrus kitos rÅ«Å¡ies bausmes, nebÅ«tų pasiekti jos tikslai, numatyti LR BK 41 str. ir nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas bei bausmės paskirtis nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį (LR BK 56 str.). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei vadovaujantis kitais bausmės skyrimo principais yra pagrindai skirti jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmę už abiejų nusikalstamų veikų padarymÄ .

Teismas nustatė, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, bei nevykdė kitų kaltinamajame akte nurodytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, dėl ko kilusio įvykio metu žuvo dviračiu važiavusi nukentėjusioji. R. I. padaryta nusikalstama veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius – žuvo žmogus.

Taigi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. I. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Paskyrus jam už Å¡iÄ veikÄ laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėjus, numatyta BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis – kaip sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobÅ«dį, – tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju iÅ¡ tikrųjų realiai nevykdoma.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas Å¡iuo atveju tik labai ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį – apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir, atsižvelgiant į veikos pavojingumÄ , užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo Å¡iam kaltinamajam negalima pateisinti kitokia BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajam R.

I. bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti paskyrus realiÄ , BK 286 str. 1 d. straipsnio sankcijoje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ BK 281 straipsnio 6 dalies mažesniam nei sankcijos matytam vidurkiui, nes ikiteisminio tyrimo metu R. I. duodamas parodymus buvo nuoÅ¡irdus ir tokiu bÅ«du netrukdė ir neklaidino nustatyti tiesÄ byloje. Gailėjosi, norėjo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, bet advokatei patarus bijojo eiti į laidotuves. Teismo nuomone, teisme pakeitė parodymus dėl neblaivumo tik patarus gynėjui, taip siekiant iÅ¡vengti griežtos atsakomybės. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika gali bÅ«ti baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki deÅ¡imties metų.

AnalogiÅ¡kais motyvais skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ir pagal LR BK 144 str. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Remiantis to kas iÅ¡dėstyta ir vadovaujantis LR BK 61 str. 1, 2 d., yra pagrindai skirti jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis teismo nuomone gali bÅ«ti skiriamas vidurkis, numatytas LR BK 22 str. 1 d. 144 str.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2. 5 d. 1 ir 2 p. paskirtos bausmės turi bÅ«ti subendrintos apėmimo bÅ«du, nes veikos padarytos esant idealiai sutapčiai bei nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms jų rÅ«Å¡ims ir kategorijoms ir jos labai skiriasi pagal jų pavojingumÄ .Pritaikius LR BK 67 str.1 ir 3 d., 68 str., kaltinamajam R. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.Kaip teigia kaltinamųjų A. S. ir B. J. gynėjai, jie pagalbos suteikti negalėjo, nes pagalbos suteikimas bÅ«tų neefektyvus ir faktiÅ¡kai nereikalingas yra pagrįstas.

Tačiau aplinkybė, jog pagalbos suteikti nukentėjusiajai nebuvo galima dėl pastarosios mirties, baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes kaltinamieji apie nukentėjusiosios mirtį nežinojo, ir iš įvykio vietos pabėgo. Kaip matyti iš A. S. ir paties B. J. parodymų, B. J. R. I. liepė sustoti ir pranešti policijai, tačiau nei jo nei A. S. veiksmai nebuvo vykdomi dėl jų pačių valios stokos ir aplaidaus požiūrio į įvykio aplinkybe. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas palikti be pagalbos, kai gręsia pavojus žmogaus gyvybei, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 144 str.

Civilinio ieškinio ir išlaidų advokato darbo apmokėjimui klausimas.         Nukentėjusysis turėjo išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje, paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais ir jos priteistinos iš kaltinamųjų ( LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.); P. S. priteistina 2000 litų.Ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjusysis P. S. buvo pareiškęs 150 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 69-71).

Pagal LR BPK 44 str. 10d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ . Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ , susiformavusiÄ bendrÄ teismų praktikÄ , be to, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Transporto priemonė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriÄ eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis R.

I., buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties liudijimas – (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2008-12-13 iki 2009-12-12 (T.1 b.l. 69,70). Draudimo sutarties liudijime nurodyta, kad už žalÄ padarytÄ Lietuvos teritorijoje, iÅ¡mokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ bei kitus normatyvinius aktus, susijusius dėl žalos atlyginimo pagal draudiminius įvykius.

Å io įstatymo 19 str., reglamentuojančio iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ , 10 punktas nustato, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į draudikÄ arba, jei tokio nėra, į žalÄ padariusį asmenį. Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidas atlygina žalÄ padariusio asmens draudikas nevirÅ¡ydamas draudimo sumos ir žalÄ padaręs asmuo, jei draudimo sumos neužtenka sveikatos iÅ¡laidoms padengti. Ä®statymo nustatyta draudimo suma dėl vieno autoįvykio yra 500 tÅ«kst. eurų dėl žalos asmeniui bei 100 tÅ«kst. eurų dėl žalos turtui. Be to, nukentėjusioji buvo apsidraudusi „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ ir žala nukentėjusiajam iÅ¡ Å¡io draudimo yra iÅ¡mokėta, pagal nukentėjusiojo parodymus ir (2t. b.l.51,52).Byloje nukentėjusysis P. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 150 000 Lt sumai (2 t., b.l. 69-71), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kininį reikalavimÄ neturtinei žalai atlyginti prašė tenkinti teismo nuožiÅ«ra, baigiamosiose kalbose prašė tenkinti pilnai. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl eismo įvykio metu, kurį sukėlė Å¡ioje byloje patrauktas kaltinamuoju R. I., jis neteko brangios žmonos, dėl to pergyveno dvasinius ir emocinius sukrėtimus, fizinį skausmÄ , depresijÄ , sutriko sveikata, pasikeitė gyvenimo prasmė, priversti kreiptis dėl medicininių ir psichologinių priemonių sau taikymo ir skyrimo.

Įsitikinęs, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir jo skausmo kita materialine išraiška įvertinti neįmanoma. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl tiriamo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. žmona. Teismas neabejoja, kad dėl artimos žmonos tragiškos netekties, ieškovas patyrė daug skausmo ir dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai turi būti taikomas visa apimtimi, nors neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Reikalavimas dėl 150.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukreipiamas į eismo įvykio kaltininkÄ R. I., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio savininkui ir transporto priemonės, dalyvavusios kelių eismo įvykyje, valdytojui.Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Å iuo atveju pasekmės neatitaisomos – žmonos, motinos, gyvybės atėmimas, skaudi ir mirusiosios artimiesiems neįkainojama. K. R. I. vairavo transporto priemonę neblaivus, neteisėtÄ veikÄ padarė grubiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus, jo kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamu pasitikėjimu ir nerÅ«pestingumu, t.y. nors jis nenorėjo ir nenumatė, kad gali kilti pavojingos pasekmės, bet turėjo ir galėjo ir privalėjo jas numatyti.

Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad R. I. turtinė padėtis nėra itin gera nuosavybės teise jis turi – nekilnojamojo turto turi tik po 1/20 gyvenamojo namo ir 1/20 ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ( t.2., b.l.19-26) bei jau minėtÄ lengvÄ jį automobilį „(duomenys neskelbtini) kuriam laikinai nustatytas visiÅ¡kas nuosavybės teisių apribojimas, yra nedirbantis, santaupų bankuose neturintis ( t.2. b.l. 29-39), bet Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos pagrindais, dėl kurių pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydis galėtų bÅ«ti sumažintas dar daugiau, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas atsakomybės už padarytÄ Å¾ala visiÅ¡ko atlyginimo principas.

Taip pat, atsižvelgiama į tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustato draudiko atsakomybės ribas - atlygintinos neturtinės žalos dydis yra tik 500 eurų, t.y. 1726,40 Lt. skaičiuojant lito kursÄ su euru santykiu 1:3,4528). Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Kaip pripažino ieÅ¡kovas ir kaltinamasis R. I. nukentėjusiajam jau yra iÅ¡mokėta 1726,40 Lt.Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalÄ padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele naÅ¡ta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam dalį, t.y. 1726,40 Lt, neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingÄ piniginį atlygį už padarytÄ skriaudÄ bei pusiausvyrÄ tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus nukentėjusiojo ieÅ¡kinį tenkinant 80 000 litų sumai, likusioje dalyje dėl 68 273,60 litų atlyginimo nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 302-306-308 str.,n u s p r e n d ž i a :R. I. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d., už kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko kilo eismo įvykis ir kurio metu žuvo žmonės ir paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams ir pritaikius LR BK 67 str.1 ir 3 d., 68 str., uždrausti teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams,- pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 144 str. už pasikėsinimÄ palikti be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei ir paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams.Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2. 5 d. 1 ir 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir R.

I. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę, laisvės atėmimÄ penkeriems metams, uždraudžiant teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.Pritaikius LR BK 66 str. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡ bÅ«tÄ laukÄ nuo 2009-09-17 iki 2009-09-18.KardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti R.

I. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ sias priemones dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pakeisti į suėmimÄ . A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 144 str., už pasikėsinimÄ palikti be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir paskirti 15 MGL, t.y. 1950 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) litų dydžio baudÄ .    A. S. paskirtÄ 1950 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) litų dydžio baudÄ , privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A.

S. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai arba jeigu asmuo vengs savo noru sumokėti baudÄ bei nebus galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti A. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. B. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 144 str., už pasikėsinimÄ palikti be pagalbos, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, ir paskirti 15 MGL, t.y. 1950 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) litų dydžio baudÄ .    B.

J. paskirtÄ 1950 (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) litų dydžio baudÄ , privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.B. J. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai arba jeigu asmuo vengs savo noru sumokėti baudÄ bei nebus galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti B.

J. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. N. P. S. priteisti solidariai iÅ¡ R. I., A. S. ir B. J. 2000 (du tÅ«kstančius) litų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.  N. P. (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltininko R. I. 80 000 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. I. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į 2009-11-06 nutarimu areÅ¡tuotose „Svedbank“ sÄ skaitoje AB, Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banke sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias ir joje atsirandančias lėšas, įvykdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ - sÄ skaitų areÅ¡tÄ panaikinti.

Laikinai nustatyti visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ R. I. nuosavybės teises į automobilį ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kuris saugojamas iki pat Å¡ios dienos kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o automobilio saugotoju paskirti G. S. firmÄ , esančiÄ K. M. g. 1, TelÅ¡iai. Daiktus, turinčių reikÅ¡mės Å¡ioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: dviratį „Phantom“ (saugojamas TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje) grÄ Å¾inti teisėtam savininkui nukentėjusiajam P. S.; automobilio plastmasinių detalių liekanas (saugojamos TelÅ¡ių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; mikrodaleles iÅ¡ automobilio ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) salono (įpakuotos voke) ir kompaktinę plokÅ¡telę, kurioje įraÅ¡ytos automobilio ,,(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) bei dviračio „Phantom“ fotonuotraukos, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                   Judita StaÅ¡evičienė             Â