aefa94e8-e7ce-4c22-85fd-48467e00655a · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-157-718/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00416-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.10.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. birželio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai KubiliÅ«nienei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui I. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Aliui Galminui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracine tvarka nubaustos I.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3213-2020 pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigÅ«nas 2020-03-02 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ I. B. už tai, kad ji 2020-03-02, 8.20 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), Klaipėdos r. sav., vairuodama transporto priemonę priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraÅ¡tį, kirsdama „SiaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ â€œ ir važiavo kelkraščiu, taip iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų apvažiuodama visas kamÅ¡tyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodama savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamÅ¡tyje, keldama pavojų kitiems eismo dalyviams.

Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo bÅ«ti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Å iuo savo vairavimu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sukėlė nepasitenkinimÄ kitų transporto priemonių vairuotojams. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimu Nr. 30-ANR_N-3213-2020 I. B. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių.

Klaipėdos apylinkės teisme 2020-04-28 gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubaustos I. B. skundas, kuriame praÅ¡oma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimÄ pakeisti, specialiÄ jÄ teisę atimti trumpesniam terminui nei imperatyviai numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad pripažįsta įvykdžiusi teisės pažeidimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, viena augina ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, Å¡iuo metu yra bedarbė, karantino metu neteko visų pajamų.

Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones negalės susirasti gerai apmokamo darbo, negalės nuvežti vaikų į ugdymo įstaigas, lankomus bÅ«relius. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su I. B. skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nurodė, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjos administracinio nusižengimo įvykdymÄ .

Pabrėžia, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigÅ«nų akivaizdoje. Nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, paskirta nuobauda savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. B. į skundo nagrinėjimÄ atvyko, palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais. Neigia chuliganiÅ¡kai vairavusi. Ä®vykio metu, 2020-03-02, ryte, suko iÅ¡ Jakų žiedo, po to važiavo link Klaipėdos, vežė vaikus į mokyklÄ .

Tuo metu jai paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Kadangi tuo metu ieÅ¡kojo darbo, Å¡is pokalbis jai buvo svarbus, ji iÅ¡ kelio juostos pasuko į kelkraÅ¡tį, ten sustojo. Pokalbis truko 2-3 minutes. Baigusi pokalbį į kelio juostÄ sugrįžti negalėjo, buvo kamÅ¡tis, visa automobilių eilė. Todėl įjungė posÅ«kio signalÄ , pradėjo važiuoti kelkraščiu norėdama įsukti atgal į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Kitos transporto priemonės jos nepraleido. Tada jÄ sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Tiek važiuodama į kelkraÅ¡tį, tiek norėdama grįžti į pirmÄ kelio juostÄ , rodė posÅ«kio signalus. Suprato, kad sustoti kelkraÅ¡tyje negalėjo. Dėl to gailisi. Sustojusi pakalbėti telefonu kelkraÅ¡tyje automobilio variklio užgesinusi nebuvo. KelkraÅ¡tis asfaltuotas, platus, pėsčiųjų tako ten nėra. Avarinių situacijų ji nesukėlė, pavojaus nekėlė. PraÅ¡o neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti teisės atėmimo terminÄ . Yra netekėjusi, viena augina ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, Å¡iuo metu yra bedarbė, karantino metu neteko visų pajamų.

Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones negalės susirasti gerai apmokamo darbo. Visi potencialÅ«s darbdaviai reikalauja turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ . Be to, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, negalės nuvežti vaikų į ugdymo įstaigas, bÅ«relius. Iki karantino dirbo jogos trenere, per karantinÄ neteko visų savo pajamų. JÄ sustabdę policijos pareigÅ«nai jos paaiÅ¡kinimų net neklausė. Liudytojas M. K., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2020-03-02, 7.00 val.-8.00 val., dirbo pagal užduotį kartu su bÅ«rio vadu K.

V. A1 kelyje, kadangi buvo gauta daug skundų dėl vairuotojų važiavimo kelkraščiu piko metu, ryte, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Stovėjo automobilių eilėje, per tarnybinio automobilio Å¡oninį veidrodėlį pamatė iÅ¡ galo kelkraščiu atvažiuojantį automobilį. Pasivijo minėtÄ automobilį, jį sustabdė, vairuotojai iÅ¡aiÅ¡kino, koks pažeidimas yra padarytas. Vairuotoja nesiginčijo, nenurodė svarbios priežasties, dėl ko padarė pažeidimÄ , sakė, kad veža vaikus į mokyklÄ , sutiko su pažeidimu.

Vairuotoja važiavo kelkraščiu, buvo didelė eilė automobilių, taip ji vairavo apvažiuodama kamÅ¡tį. KelkraÅ¡tis pažymėtas iÅ¡tisine linija ir horizontaliomis linijomis, ten važiuoti negalima. Kai vairuotoja juos, policijos pareigÅ«nus, pravažiavo, tik tada parodė posÅ«kio signalÄ . „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡ai nėra ilgai saugomi. Kai pastebėjo pažeidėjÄ , buvo netoli greitėjimo juostos, įvažiuojant į pagrindinį keliÄ , 150 m atstumu nuo Jakų žiedo.

Ä®vykio metu buvo pakankamai tamsu, todėl iÅ¡ toli pastebėjo pažeidėjos važiuojantį automobilį, nematė, kad automobilis buvo sustojęs. Matė, kaip vairuotoja įsuko į kelkraÅ¡tį ir pradėjo važiuoti, sustojusi ji nebuvo, stebėjo automobilį. Vairuotoja galėjo sustoti nebent kelioms sekundėms. Kai vairuotoja įvažiavo į kelkraÅ¡tį, nematė, kad ji bÅ«tų rodžiusi deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalÄ . Filmuotos medžiagos iÅ¡ tarnybinio automobilio nežiÅ«rėjo.

Liudytojas K. V., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos patrulių bÅ«rio vadas, parodė, kad 2020-03-02, 7.00 val.-8.00 val., dirbo pagal užduotį kartu su kolega M. K. A1 kelyje. Važiavo Vilniaus plentu, nuo autostrados Klaipėdos link, kraÅ¡tine eismo juosta. Buvo didžiulės spÅ«stys. Pastebėjo kaip VW modelio automobilio aplenkia kitus automobilius važiuodamas kelkraščiu. Persirikiavo į kelkraÅ¡tį, įjungė Å¡vyturėlius ir minėtÄ automobilį sustabdė. Su vairuotoja bendravo M.

K.. Jis, liudytojas, pasiliko tarnybiniame automobilyje. Tarnybinį automobilį vairavo jis, liudytojas. Nepamena, kada tiksliai pastebėjo minėtÄ automobilį. Automobilis važiavo kelkraščiu, posÅ«kio signalo nerodė, bet tiksliai to nepamena. Automobilis važiavo link Klaipėdos kelkraščiu, pravažiavo pro jų tarnybinį automobilį. Nežino, kÄ kolegai nurodė vairuotoja. Kolega M. K., nevairuodamas automobilio, daugiau žvalgėsi ir stebėjo eismÄ . Nepamena, ar vairuotoja rodė kairės pusės posÅ«kio signalo.

Ä®raÅ¡ai iÅ¡ policijos tarnybinių automobilių saugomi 60 parų. Kol sustabdė vairuotojÄ , ji galėjo nuvažiuoti apie 100 m atstumÄ . Nematė, ar ji buvo sustojusi kelkraÅ¡tyje pakalbėti telefonu. Vaizdo įraÅ¡ai saugomi tik du mėnesius, vaizdo įrašų nėra. SkundÄ pateikusios I. B. įgaliotas atstovas advokatas A. G. prašė I. B. skundÄ tenkinti. Teigia, kad I. B. padarytas teisės pažeidimas netinkamai kvalifikuotas. Ji pati paaiÅ¡kino, kad nuvažiavo į kelkraÅ¡tį norėdama atsiliepti į jai svarbų skambutį.

Sustojo kelkraÅ¡tyje, pakalbėjo, susitarė dėl susitikimo su darbdaviu, tada įjungė kairės pusės posÅ«kio signalÄ . Tačiau jos niekas nepraleido, todėl ji Å¡iek tiek važiavo kelkraščiu. Matė priekyje automobilių eilėje stovėjusį policijos automobilį. Pravažiavo pareigÅ«nus, bandydama įsukti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. I. B. veika turi bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį. Jos veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiÅ¡kų veiksmų, nebuvo realaus pavojaus.

Teismas konstatuoja: I. B. skundas netenkintinas. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylÄ , bÅ«tina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

I. B. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ . ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki dvejų metų.

Asmuo už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai:

1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas;

2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų;

3) Å¡iuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiÅ¡kas paskatas. Pagal teismų praktikÄ chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiÅ¡kų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiÅ«riu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017). SkundÄ pateikusi I. B. neigia padariusi administracinį nusižengimÄ , tai yra neigia chuliganiÅ¡kai vairavusi transporto priemonę, pripažino sustojusi kelkraÅ¡tyje norėdama atsiliepti į jai svarbų skambutį.

Baigusi pokalbį ketino sugrįžti į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, įjungė kairės pusės posÅ«kio signalÄ ir pradėjo lėtai važiuoti, tačiau tai darė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų automobilių nelenkė. Kaip minėta, kvalifikuojant veikÄ pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimÄ ir jį padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys I.

B. padaryti KET 4, 8, 9, 82, 125 punktų pažeidimai. Teisme apklausti policijos pareigÅ«nai M. K. ir K. V. parodė, kad 2020-03-02, dirbant A1 kelyje (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), 7.00 val. – 8.00 val., pastebėjo link jų iÅ¡ galo kelkraščiu važiuojantį VW automobilį. M. K. parodė aiÅ¡kiai matęs, kaip minėto automobilio vairuotojas persirikiavo į kelkraÅ¡tį, kirsdamas „SiaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ â€œ (KET 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1), ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamÅ¡tyje stovėjusias transporto priemones.

Minėtas automobilis sustojęs nebuvo, o jei ir stabtelėjo, tai tik kelioms sekundėms ir jis, liudytojas, to net nepastebėjo. Liudytojas K. V. parodė nematęs kaip I. B. vairuojamas automobilis įvažiavo į kelkraÅ¡tį, tačiau tai yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka, nes minėtas policijos pareigÅ«nas vairavo tarnybinį automobilį ir labiau buvo susitelkęs į eismo srautÄ . Liudytojas K. V. parodė pastebėjęs J. B. automobilį netoli jų tarnybinio automobilio. Automobilis dar pravažiavo pakankamai didelį atstumÄ , apie 100 m.

Taigi, abu įvykį matę policijos pareigÅ«nai M. K. ir K. V. tvirtino, kad J. B. lenkė kitus automobilius važiuodama kelkraščiu. Jos automobilis važiavo kelkraščiu, kol jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. SkundÄ pateikusios I. B. atstovas advokatas A. G. nepagrįstai teigia, kad jos veiksmai (važiavimas kelkraščiu) neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies požymių ir turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes jie nebuvo atlikti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir jais nebuvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui, o byloje nesurinkta visiÅ¡kai jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis tokiu elgesiu siekė bÅ«tent mesti iÅ¡Å¡Å«kį visuomenei, paniekinti kitus eismo dalyvius ar veikė visiÅ¡kai be jokios priežasties.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti šį įstatymÄ , mokėti KET. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte nurodyta, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 125 punktu draudžiama transporto priemonėms (iÅ¡skyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės (iÅ¡skyrus leistinÄ sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Teismo nuomone, byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog I. B. pažeidė minėtų KET punktų reikalavimus, tai yra ji persirikiavo į kelkraÅ¡tį, kirsdama „SiaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ â€œ, ir važiavo kelkraščiu, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų apvažiuodama visas kamÅ¡tyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones.

Pažymėtina, kad net ir sustojusi kelkraÅ¡tyje pokalbiui, I. B. turėjo sustoti, stovėti, įjungti kairįjį posÅ«kio signalÄ ir laukti, kol pirma juosta atsilaisvins, įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir tik tada atlikti manevrÄ . Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nas M. K. nurodė, kad I. B. vairuojamas automobilis kelkraÅ¡tyje nestovėjo, K. V. Å¡ios aplinkybės nematė dėl objektyvių priežasčių, nes tuo metu sėdėjo automobilio vairuotojo sėdynėje ir vairavo tarnybinį automobilį.

Pažymėtina ir tai, jog I. B., sustabdyta policijos pareigÅ«nų, sutiko su pažeidimu, nurodė, kad veža vaikus į mokyklÄ , todėl skuba. Teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų, vykdžiusių tarnybines pareigas, bei tiesiogiai įvykį mačiusių parodymų tikrumu. Teismas mano, kad pareigÅ«nai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas jiems apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusižengimo padarymu I.

B.. Nagrinėjamu atveju I. B. vairuojamas automobilis spÅ«sties metu, esant labai intensyviam eismui, lenkė stovinčių automobilių kolonÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės kelkraščiu, tuo iÅ¡reikÅ¡damas nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, demonstruodamas savo iÅ¡skirtinumÄ , keldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus. Toks jos vairavimas, nepaisant to, jog kelkraÅ¡tis yra asfaltuotas, rytinio piko metu, kai eismas buvo itin intensyvus, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė realų pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams.

Anksčiau nurodytus KET pažeidimus I. B. padarė demonstratyviai, darbo dienÄ , rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu bÅ«du parodė savo iÅ¡skirtinumÄ prieÅ¡ juos ir taip iÅ¡reiÅ¡kė jiems nepagarbÄ . Å ie I. B. veiksmai atitinka bÅ«tent ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ , todėl nėra jokio pagrindo juos perkvalifikuoti. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sutinka, kad I. B. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Teismo nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigÅ«nas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymÄ . SkundžiamÄ nutarimÄ priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudÄ už minėtÄ nusižengimÄ . Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigÅ«nas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, I. B. asmenybę, konstatuotina, jog jai paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. B. teigia, kad jai paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbo funkcijas, šiuo metu yra bedarbė, o neturint teisės vairuoti transporto priemones, negalės susirasti gerai apmokamo darbo.

Be to, rÅ«pinasi ir viena iÅ¡laiko 2 nepilnamečius vaikus, kuriuos bÅ«tina vežioti į ugdymo įstaigas, bÅ«relius ir pan. PraÅ¡o neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti teisės atėmimo terminÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigÅ«nas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki dvejų metų. Už minėto nusižengimo padarymÄ I. B. paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų terminui.

Teismo nuomone, I. B. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobÅ«dį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo jÄ keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta. Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta Å¡io ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytÄ nusižengimÄ , siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar Å¡velnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobÅ«džio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigÄ , taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminÄ . Teismas neprivalo pažeidėjui skirti Å¡velnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Å is reguliavimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Teismas, įvertinęs Å¡ios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nėra ir I.

B. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. I. B. teigia prisipažinusi padariusi nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių pagrindu nutarimÄ priėmusi institucija skyrė I. B. didesnę nei minimaliÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ baudÄ bei nustatė minimalų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Teismas nesutinka su I. B. teiginiais, kad Å¡ių lengvinančių aplinkybių nustatymas ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę.

Administracinėn atsakomybėn patraukta I. B. iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, jos nuomone, sudarančiomis pagrindÄ sutrumpinti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nurodė tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbo paieÅ¡koms bei rÅ«pinantis nepilnamečiais vaikais. Teismo nuomone, Å¡ios jos nurodytos aplinkybės nėra iÅ¡imtinės. Be abejo, atėmus teisę vairuoti, I. B. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ nuobaudos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015).

Pažymėtina, kad Å¡ios I. B. nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jos nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl Å¡ių neigiamų pasekmių dėl jai paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . Be to, iÅ¡ byloje esančio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad I. B. eilę kartų bausta už įvairius KET pažeidimus.

Toks jos elgesys rodo jos neatsakingÄ požiÅ«rį į pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims keliančiÄ ANK uždraustÄ veikÄ , ir jÄ charakterizuoja ypač neigiamai. Teismo nuomone, tokie I. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Ir tai, kad jai vairuojant, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai, tai, kad tokių pasekmių pavyko iÅ¡vengti, negali bÅ«ti vertinama, jog padaryta veika galėtų bÅ«ti laikoma mažareikÅ¡me ar mažiau pavojinga.

Taigi, I. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių baustumų ji nepadarė. Kaip minėta, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismo vertinimu, I. B. iÅ¡vardintos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės, sudarančios pagrindÄ Å¡velninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. SkundÄ pateikusi I. B. nubausta už tai, kad 2020-03-02, 8.20 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), Klaipėdos r. sav., vairuodama transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, nerodydama įspėjamojo deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalo, persirikiavo į kelkraÅ¡tį, kirsdama „SiaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ â€œ ir važiavo kelkraščiu.

Teisme apklaustas policijos pareigūnas M. K. nurodė matęs kaip I. B. vairuojamas automobilis įvažiavo į kelkraštį, tačiau jis negali kategoriškai teigti, kad automobilio dešinysis posūkio signalas nebuvo įjungtas. Kitas policijos pareigūnas K. V. šios aplinkybės taip pat nematė. Esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ skundžiamo nutarimo Å¡alintina aplinkybė, kad I. B. persirikiavo į kelkraÅ¡tį, nerodydama įspėjamojo deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalo. Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , I. B. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3213-2020 rezoliucinė dalis paliktina nepakeista. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:

I. B. skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarime Nr. 30-ANR_N-3213-2020 paÅ¡alinti aplinkybę, kad I. B. persirikiavo į kelkraÅ¡tį, nerodydama įspėjamojo deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3213-2020 rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis gali bÅ«ti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė