2026-02-25 Nr. AB-4057-3-61-3-03165-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-618-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03165-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2024 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. A51-35659/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir 2024 m. kovo 12 d. sprendimas), panaikinti Administracijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. A63-32/24(3.2.1E-PAS) „Dėl jūsų skundo“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas) ir įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. Prašymą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (toliau – ir Prašymas)

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2021 m. liepos 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius Žemės sklype atliko patikrinimą, kurio metu surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-472-(14.49.81) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatė pažeidimą – „Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas. Tvora ir statinys valstybinėje žemėje“.

Minėta tvora bei statinys užima 224 kv. m valstybinės žemės ploto. 2024 m. kovo 20 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. ŽPA2-100 Pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, kuriuo pareiškėjas yra įpareigotas iki 2024 m. rugsėjo 18 d. pašalinti valstybinėje žemėje esantį statinį bei tvorą arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (www.zpdris.lt) matyti, jog 2022 m. birželio 28 d.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas įsakymu Nr. A30-2703/22 „Dėl Sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatė „<...> kad pradedamas rengti apie 790 (septynių šimtų devyniasdešimties) kv. m ploto sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra 170 (vieno šimto septyniasdešimties) kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 546 (penkių šimtų keturiasdešimt šešių) kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 74 (septyniasdešimt keturių) kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas − sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų“. 2024 m. birželio 3 d. buvo parengtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. 2024 m. vasario 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu inicijuoti sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ (toliau – ir Bendrija) teritorijos dalies, kurioje yra šiuo metu valstybinėje žemėje pastatyta ir pareiškėjui priklausanti tvora bei statinys (užimamas žemės plotas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) duomenimis, sudaro apie 224 kv. m), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,0546 ha, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai, siekiant išsaugoti pareiškėjui priklausantį statinį bei tvorą, pareiškėjui įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį statiniui ir tvorai eksploatuoti.

Skyrius 2024 m. kovo 12 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodydamas, kad nėra galimybių padidinti esamą žemės sklypą, nes pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi iš šiaurės pusės ribojasi su tvora ir neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 2 punkto nuostatų, kadangi tvora nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

Be to, pageidaujama įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto dalis yra už Bendrijos teritorijos ribų ir neatitinka Pardavimo taisyklių 3.1 punkto. 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Administraciją, kuri 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu atsisakė tenkinti skundą. Administracija pakartojo Skyriaus argumentus ir pažymėjo, kad, net ir tuo atveju, jei pageidaujamas pirkti plotas ribotųsi su Bendrijos aplinkine riba, prašymo tenkinti vis tiek nebūtų pagrindo, nes Pardavimo taisyklių 2 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais, o sodininkų bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

Pareiškėjo vertinimu, 2024 m. kovo 12 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų ir principų, turinčių užtikrinti motyvuotą visų faktinių aplinkybių įvertinimą.

3. Pirma, pareiškėjo nuomone, aktualus valstybinės žemės sklypas, kurio atžvilgiu prašoma inicijuoti pertvarkymo ir formavimo projekto rengimą, atitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje. Pardavimo taisyklės numato, kas yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Valstybinės žemės sklypo dalis, kuriai pareiškėjas prašė inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, sudaro apie 156 kv. m (220 kv. m–64 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies, kurios atžvilgiu jau yra parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas), nurodytos valstybinės žemės sklypo dalies neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, o prašoma performuoti ir pertvarkyti valstybinės žemės sklypo dalis nėra didesnė už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo būtų sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Taigi aktualus valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvoką ir besiriboja su pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu. Atitinkamai, Administracija nepagrįstai aktualų valstybinės žemės sklypą kvalifikavo kaip neatitinkantį įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos.

4. Antra, aktualus valstybinės žemės sklypas patenka į Bendrijos teritorijos ribas. Dėl kitos valstybinės žemės sklypo dalies, besiribojančios, be kitų sklypų, ir su pareiškėjo Žemės sklypu, yra parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas 64 kv. m valstybinės žemės sklypo daliai. Ši žemės sklypo dalis kvalifikuota kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Aktuali valstybinės žemės sklypo dalis priklauso Bendrijos teritorijai. Nurodytą aplinkybę patvirtina tiek informacinėje sistemoje viešai skelbiamas Bendrijos 1998 m. planas bei 2010 m. gegužės 29 d. Bendrijos rinkiminio susirinkimo protokolo išrašas, iš kurio matyti, jog Bendrijos pirmininkas leidžia pareiškėjui prisijungti Bendrijai priklausančią žemės sklypo dalį (pagal pridedamą planą), kuri ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Taigi Administracija nepagrįstai nurodė, jog aktuali valstybinio žemės sklypo dalis yra už Bendrijos ribų, kadangi pagal Skyriaus turimus duomenis yra priešingai.

5. Trečia, Skyriaus 2024 m. kovo 12 d. sprendimas neatitinka gero administravimo (atsakingo valdymo) principo. Kitos valstybinės žemės sklypo dalies, kuriai yra parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas, formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog „1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, nustatoma jog laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir gatvės atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką“. Nurodytas nutarimas neteko galios nuo 2024 m. kovo 29 d., taigi 2024 m. kovo 12 d. sprendimo metu dar galiojo. Nutarimo pagrindu Administracija kitą valstybinės žemės sklypo dalį laikė įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, tačiau pareiškėjui kitos aktualios valstybinės žemės sklypo dalies dėl 2024 m. kovo 12 d. sprendime nenurodytų priežasčių jau nelaikė įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, nors abu valstybinės žemės sklypai yra įsiterpę ir besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir gatvėmis. Skyrius neanalizavo Prašymo ir jame nurodytų aplinkybių nurodyto nutarimo kontekste, kuris 2024 m. kovo 12 d. sprendimo pateikimo dieną dar galiojo, todėl pareiškėjo Prašymą išnagrinėjimo formaliai ir neatsižvelgė į jame nurodytas aplinkybes dėl kitos valstybinės žemės sklypo dalies formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Nėra galima tokia situacija, kai viešojo administravimo subjektas tapačias situacijas traktuoja skirtingai.

6. Skyrius, nevertinęs ir nepasisakęs dėl pareiškėjo Prašyme nurodyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto atitikimo (neatitikimo) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimams, Prašymo išsamiai neišnagrinėjo. Toks Administracijos neveikimas prieštarauja VAĮ įtvirtintai nuostatai, kad pareiškėjai turi teisę į pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2024 m. kovo 12 d. sprendimas nėra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais. Teismų praktikoje analogiškais atvejais teismai panaikindavo Administracijos sprendimus (Regionų administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. eI3-464-426/2022).

7. Pareiškėjo vertinimu, 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas taip pat neatitinka VAĮ viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų ir principų, turinčių užtikrinti motyvuotą visų faktinių aplinkybių įvertinimą. Aktualus valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvoką, kurios turinio ir atitikties faktinei situacijai Administracija 2024 m. gegužės 21 d. sprendime nevertino. Administracija nurodė, jog Pardavimo taisyklės numato baigtinį sąrašą objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais, tai gali būti valstybiniai, privatūs ar išnuomoti žemės sklypai, keliai (gatvės) ir miškų sklypai. Pareiškėjui aktualus žemės sklypas yra tarp jam priklausančio Žemės sklypo ir kelio (gatvės), todėl neaišku, kokiu pagrindu Administracija atsisakė pareiškėjui aktualų žemės sklypą laikyti įsiterpusiu. Be to, aktualus valstybinės žemės sklypas patenka į Bendrijos teritorijos ribas.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. Prašymą, atliko tinkamą tiek teisinį, tiek faktinį vertinimą. 2024 m. kovo 12 d. sprendimas pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktais. Administracija įvertino generalinį planą, ištrauką iš skaitmeninio žemėlapio, aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, kad pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi iš šiaurės pusės ribojasi su tvora ir neatitinka Pardavimo taisyklių 2 punkto, kuriame nurodytas sąrašas yra baigtinis dėl objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais.

10. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėjas skunde cituoja teisės aktus, susijusius su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų Administracijos 2024 m. kovo 12 d. sprendime padarytas išvadas. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, jog Administracija netinkamai vertino faktines aplinkybes arba atliko netinkamą teisės aktų vertinimą ir taikymą. Tad nėra pagrindo konstatuoti, jog Administracija nesilaikė VAĮ nustatytų reikalavimų. Priešingai, Administracija įvertino tiek faktus, tiek teisės aktus ir priėmė pagrįstą išvadą netenkinti pareiškėjo Prašymo.

11. Pareiškėjas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, jog visas pageidaujamas plotas visgi patenka į Bendrijos teritoriją. Administracija, įvertinusi skaitmeninio žemėlapio ištrauką, pagrįstai nustatė, kad pageidaujamo ploto dalis nepatenka į Bendrijos teritoriją, t. y. ploto dalis yra už Bendrijos ribų, o tai jau yra objektyvus pagrindas netenkinti pareiškėjo Prašymo. Pareiškėjo minimas 2010 m. gegužės 29 d. Bendrijos rinkiminio susirinkimo protokolas nėra sprendimas, suteikiantis teisę pareiškėjui prisijungti sklypą. Neaišku, ar sprendžiant dėl prisijungimo buvo vertinamos Bendrijos ribos. Skaitmeniniame žemėlapyje aiškiai nurodytos Bendrijos ribos, todėl nėra pagrindo teigti, kad susirinkimo protokolas yra tas dokumentas, kuris pagrindžia Bendrijos ribas.

12. Administracija atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (negalioja nuo 2024 m. kovo 29 d.) sodininkų bendrijose esantiems sklypams netaikomas. Administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, kuris reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą mėgėjų sodo teritorijoje.

13. Administracija tiek 2024 m. kovo 12 d. sprendime, tiek ir 2024 m. gegužės 21 d. sprendime įvertino esamą faktinę situaciją ir nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Administracija paaiškino, kodėl pageidaujamas valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs ir tai pagrindė tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais.

II. 14. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo L. S. skundą tenkino – panaikino Administracijos 2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. sprendimus, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. Prašymą bei priteisė 1 983,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

15.1. pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. pateikė Administracijai prašymą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir prašė inicijuoti sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra šiuo metu valstybinėje žemėje pastatyta ir pareiškėjui priklausanti tvora bei statinys (užimamas žemės plotas NŽT duomenimis sudaro apie 224 kv. m), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0,0546 ha, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai, siekiant išsaugoti pareiškėjui priklausantį statinį bei tvorą, pareiškėjui įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį statiniui ir tvorai eksploatuoti.

15.2. Skyrius 2024 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo Prašymo netenkino, nurodęs, kad galimybių padidinti esamą žemės sklypą nėra, kadangi pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nes iš šiaurės pusės ribojasi su tvora ir neatitinka Pardavimo taisyklių 2 punkto nuostatų, kadangi tvora nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, be to, pageidaujama įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto dalis yra už Bendrijos teritorijos ribų ir neatitinka Pardavimo taisyklių 3.1 punkto nuostatų.

15.3. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 11 d. pateikė Administracijai skundą dėl Skyriaus 2024 m. kovo 12 d. sprendimo.

15.4. Administracija 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2024 m. balandžio 11 d. skundą, nes skunde minimas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (negalioja nuo 2024 m. kovo 29 d.) sodininkų bendrijose esantiems sklypams netaikomas, o mėgėjų sodo teritorijoje Pardavimo taisyklės, todėl galimybių padidinti esamą žemės sklypą nėra, nes pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas iš šiaurės pusės ribojasi su tvora ir neatitinka Pardavimo taisyklių 2 punkto nuostatų, be to pageidaujama įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto dalis yra už Bendrijos teritorijos ribų ir neatitinka Pardavimo taisyklių 3.1 punkto nuostatų. Net ir tuo atveju, jei pageidaujamas pirkti plotas ribotųsi su Bendrijos aplinkine riba, Prašymo tenkinti vis tiek nebūtų pagrindo, nes Pardavimo taisyklių 2 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais.

16. Teismas nurodė, kad įsiterpusiu žemės sklypu laikomas valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, o taip pat žemės plotas, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Šiuo atveju pareiškėjo Žemės sklype stovinti tvora nėra tas objektas, kuris įvardytas nurodytuose teisės aktuose, kaip tas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, tačiau tai nereiškia, kad, vertinant valstybinės žemės plotą, prasidedantį už Žemės sklypo šiaurinės ribos, šio ploto kitą ribą reikia sieti su tvora, kaip tą nepagrįstai padarė atsakovas. Žemės įstatymas ir nurodytos taisyklės įsiterpusio žemės sklypo ribas bent iš vienos pusės apibrėžia stabiliu kraštovaizdžio objektu, kurio traktavimą įstatymo leidėjas paaiškino skliausteliuose išvardindamas tuos objektus - keliai (gatvės), geležinkeliai, miškų sklypai (plotai), vandens telkiniai. Teisės aktuose išvardijamas baigtinis sąrašas stabilių kraštovaizdžio objektų, nes nei skliausteliuose, nei tiesiogiai nenurodoma, kad tokiais stabiliais kraštovaizdžio objektais gali būti traktuojami ir kiti objektai (pavyzdžiui, kiti statiniai). Tai reiškia, kad įsiterpusio sklypo sąvokos ir jo ribų įstatymo leidėjas nesieja su jokiais kitais statiniais (pvz., tvoromis) ar kitais objektais, todėl atsakovo traktavimas, kad nagrinėjamu atveju įsiterpusiu žemės sklypu reikia laikyti valstybinės žemės plotą tarp pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinės ribos ir už jos esančios tvoros ar sodininkų bendrijos aplinkinės ribos yra teisiškai nepagrįstas ir teisės aktų esmės neatitinkantis teisės normų aiškinimas ir taikymas. Jeigu tarp privataus žemės sklypo ir stabilaus kraštovaizdžio objekto - gatvės - esančiame laisvame žemės plote, kuris nesuformuotas atskiru sklypu ir negali būti tokiu suformuotas, yra tvora, tai dėl tvoros toks laisvos valstybinės žemės plotas nepraranda įsiterpusio sklypo statuso.

17. Pareiškėjas siekia sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jo Žemės sklypu iš šiaurinės pusės ir su Gvazdikų sodų 3-iaja gatve, o ne su tvora, iš kitos pusės. Aplinkybė, kad šiame laisvame valstybinės žemės plote tarp Žemės sklypo šiaurinės ribos ir Gvazdikų sodų 3-iosios gatvės yra tvora ar Bendrijos aplinkinė riba niekaip neįtakoja ir nepakeičia faktinės situacijos, kad tarp pareiškėjo Žemės sklypo ir Gvazdikų sodų 3-iosios gatvės yra laisvas valstybinės žemės plotas, kuris atitinka įsiterpusio žemės sklypo tarp privataus žemės sklypo ir gatvės kriterijus. Teismas pažymėjo, kad tvora ne tik nėra Žemės įstatyme ir nurodytose taisyklėse apibrėžtas stabilus kraštovaizdžio objektas, bet ir nėra teisėtas statinys, nes pareiškėjui buvo surašytas Inspekcijos 2024 m. kovo 20 d. Privalomasis nurodymas pašalinti valstybinėje žemėje esantį statinį bei tvorą arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Todėl nustatant įsiterpusio žemės sklypo ribas negalima šių ribų (vienos iš jų) sieti su neteisėtu statiniu.

18. Administracija 2022 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A30-2703/22 „Dėl Sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti apie 790 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra 170 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 546 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 74 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas − sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiais žemės sklypais (pareiškėjo Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2024 m. birželio 3 d. buvo parengtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kurio sprendinių Administracija neginčijo.

Šiuo Projektu prie pareiškėjo Žemės sklypo prijungiamas laisvas valstybinės žemės plotas, besiribojantis su Žemė sklypu iš rytinės pusės. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir gatvės atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, įsiterpęs valstybinės žemės plotas bus prijungiamas prie tiesiogiai besiribojančių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo Žemės sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formuojamas iki gatvės raudonųjų linijų.

Tuo tarpu iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. liepos 1 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-472-(14.49.81) matyti, kad pareiškėjo Žemės sklype buvo nustatytas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto pažeidimas dėl to, kad tvora ir statinys yra valstybinėje žemėje, tvora bei statinys užima 224 kv. m valstybinės žemės ploto tiek iš šiaurinės, tiek iš rytinės Žemės sklypo pusės. Taigi Administracija laisvos valstybinės žemės plotą, esantį už pareiškėjo Žemės sklypo rytinės ribos ir iki gatvės raudonųjų linijų, vertina kaip įsiterpusį žemės sklypą ir pritaria jo prijungimui prie Žemės sklypo, nors šiame laisvame žemės plote taip yra ta pati pareiškėjo tvora, o šio ginčo objektu esantį kitą valstybinės žemės plotą, esantį už pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinės ribos ir iki gatvės raudonųjų linijų, vertino kitaip, ir šiuo atveju, tą pačią tvorą, bet jau ne gatvę, skirtingai nei situacijoje iš Žemės sklypo rytinės pusės, laikė objektu, kuris neva turi apibrėžti įsiterpusio žemės sklypo vieną ribą.

Teismo vertinimu, toks skirtingas vienodos situacijos traktavimas, pareiškėjui siekiant prisijungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus iš rytų ir iš šiaurės pusės, kuriuos nuo gatvės skiria ta pati tvora, nėra teisiškai pagrįstas ir neatitinka gero viešojo administravimo principo, taip pat išsamumo ir objektyvumo principų, numatytų VAĮ.

19. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad skundžiamų atsakovo sprendimų dalis, kuria pareiškėjo siekiamas suformuoti įsiterpęs žemės plotas laikomas neatitinkančiu įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, yra nepagrįsta, neteisėta ir neatitinka gero viešo administravimo principo, taip pat išsamumo ir objektyvumo principų, nes prieštarauja Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Pardavimo taisyklių 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės) 2.15 punkto, VAĮ 3 straipsnio 5 ir 9 punktų nuostatoms ir tokioje pat faktinėje situacijoje nepagrįstai skirtingai traktavo įsiterpusio žemės ploto aiškinimą pareiškėjui nepalankiu būdu.

20. Prašymo nagrinėjimo metu atsakovas nustatė, jog, siekiamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra už Bendrijos ribų ir, atsižvelgiant į tai, atsisakė organizuoti Projekto rengimą pagal pareiškėjo Prašymą. Tačiau, teismo vertinimu, nustačiusi, kad įsiterpęs ginčo sklypas yra už Bendrijos ribų, Administracija nemotyvuotai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo Prašymui netaikomos kitas teisės aktas - Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Projekto rengimo taisyklės) 47 punkto nuostatų, kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto reikalavimus. Taigi Administracija, nustačiusi, jog įsiterpusiam ginčo valstybinės žemės plotui, kuris nepatenka į Bendrijos teritoriją, netaikomos Pardavimo taisyklės, pareiškėjo Prašymą turėjo įvertinti pagal Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto nuostatas, kaip numato Projekto rengimo taisyklių 47 punktas.

Įsiterpęs valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo šiaurinės ribos, galėtų būti prijungtas prie Žemės sklypo ir be aukciono parduotas, jei atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką pagal Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto reikalavimus. Projekto rengimo taisyklių 47 ir 49 punktų nuostatos apibrėžia, kad jeigu įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra mėgėjų sodo teritorijoje, jis nustatomas Sodo sklypų pardavimo taisyklės nustatyta tvarka (49 p.), o jeigu kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra ne mėgėjų sodo teritorijoje, jis nustatomas pagal Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto reikalavimus (47 p.).

Tačiau nei Projekto rengimo taisyklės, nei Pardavimo taisyklės nenumato draudimo prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, esantį už yra mėgėjų sodo teritorijos ribos, jeigu jis ribojasi su mėgėjų sodo teritorijoje esančiu žemės sklypu. Tokiu atveju nei vienas teisės aktas nenumato, kad besiribojančiam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui taikomos netaikomi Kitos paskirties sklypų pardavimo 2.15 punkto reikalavimai, numatantys kitose teritorijose (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) įsiterpusio žemės sklypo pardavimą.

Administracija, apskritai net nevertinusi ir nepasisakiusi dėl pareiškėjo prašyme nurodyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto atitikimo (neatitikimo) Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto reikalavimams, o nemotyvuotai nurodžiusi, kodėl Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės netaikytinos, pareiškėjo Prašymo išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo. Toks atsakovo neveikimas prieštarauja VAĮ 1 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad pareiškėjai turi teisę į pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą, 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintiems išsamumo ir objektyvumo principams.

Šiuo įstatymu viešojo administravimo institucija yra įpareigota išsamiai ir objektyviai išnagrinėti besikreipiančių asmenų prašymą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo Prašymas nebuvo išnagrinėtas pilna apimtimi, nes Administracija, nustačiusi, jog įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotas yra už Bendrijos ribų ir jam netaikomos Pardavimo taisyklės, t. y. neatitinka jų 3 punkto, pareiškėjo Prašymo nevertino pagal Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto nuostatas, kaip numato Projekto rengimo taisyklių 47 punktas.

Todėl ši skundžiamų atsakovo sprendimų dalis nėra išsami, motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis, nustatytais faktais ir išsamiu jų teisiniu vertinimu, ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

21. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-464-426/2022 sprendė analogišką ginčą dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kuris yra už sodininkų bendrijos ribos, atitikimo (neatitikimo) Pardavimo taisyklių 3 punkto ir Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto reikalavimams, ir analogišką, tokiais pačiais argumentais, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, grįstą, Administracijos sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl to, kad įsiterpęs žemės sklypas yra už sodininkų bendrijos ribos, panaikino. Teismas pripažino, kad Administracija nepagrįstai analogiško, kaip ir šioje byloje nagrinėjamo, prašymo nevertino pagal Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto nuostatas, kaip numato Projekto rengimo taisyklių 47 punktas.

22. Teismas pažymėjo, jog už žemės sklypų formavimą Vilniaus mieste atsakinga Administracija kitus žemės sklypus, esančius šalia pareiškėjo Žemės sklypo, yra suformavusi taip, kad jie nesutampa su Bendrijos aplinkine riba. Iš atsakovo atsiliepime nurodomo suvestinio skaitmeninio žemėlapio, kuriuo remiantis atsakovas nustatė Žemės sklypo ribą ir Bendrijos aplinkinę ribą, matyti, kad greta tos pačios Gvazdikų 3-iosios gatvės esančių kitų žemės sklypų, kurių adresai (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos taip pat yra už Bendrijos aplinkinės ribos (žymima žalia punktyrine linija). Vadinasi, Administracija kitiems žemės sklypų savininkams suformavo žemės sklypus, kurių šiaurinės ribos išeina už Bendrijos aplinkinės ribos, tačiau pareiškėjo atveju teigė, kad Žemės sklypas negali būti padidintas įsiterpusios žemės ploto sąskaita dėl to, kad negali būti prijungiama žemė, esanti už Bendrijos aplinkinės ribos. Tokia nuostata, nepagrindžiant jos teisiškai pagrįstais motyvais, neatitinka ir VAĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtinto lygiateisiškumo principo.

23. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės, kurių Administracija netaikė nagrinėdama Prašymą, negalioja nuo 2024 m. kovo 29 d., tačiau Skyriaus sprendimo priėmimo metu šios taisyklės dar galiojo ir administracinei procedūrai, pradėtai pagal 2024 m. vasario 1 d. Prašymą, turėjo būti taikomos. Kita vertus, Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių galiojimo panaikinimas nepanaikino paties jose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Vyriausybės 2024 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 210, nors ir buvo pripažintos netekusiomis galios Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės, tačiau nebuvo panaikintas pats teisinis reglamentavimas, buvęs Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklėse, įskaitant jų 2.15 punktą. Net ir nustojus galioti Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklėms ir jų 2.15 punktui, dėl kurio atsakovas nepasisakė skundžiamuose sprendimuose, iš naujo nagrinėjant Prašymą pagal galiojančias naujas taisykles situacija iš esmės nepasikeitė ir Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių panaikinimas nekliudo iš naujo išnagrinėti Prašymo, nes Projekto rengimo taisyklių 47 ir 49 punktų nuostatos numato, kad, jeigu įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra mėgėjų sodo teritorijoje, jis nustatomas Sodo sklypų pardavimo taisyklės nustatyta tvarka (49 p.), o jeigu kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra ne mėgėjų sodo teritorijoje, jis nustatomas pagal naujų taisyklių penktą skyrių (47 p.). Tačiau ir panaikinus Kitos paskirties sklypų pardavimo taisykles, nei Projekto rengimo taisyklės, nei Pardavimo taisyklės nenumato draudimo prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, esantį už yra mėgėjų sodo teritorijos ribos, jeigu jis ribojasi su mėgėjų sodo teritorijoje esančiu žemės sklypu. Tokiu atveju reikia vertinti, kad, jeigu besiribojantis įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra sodininkų bendrijos ribose, taikomos Pardavimo taisyklės, o jei už šių ribų, reikia spręsti dėl jo atitikties naujų taisyklių penktame skyriuje numatytiems reikalavimams.

24. Nagrinėdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad pareiškėjas faktiškai sumokėjo PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytą 1 983,20 Eur sumą, iš kurios 1 960,20 Eur (1 983,20 Eur – 23 Eur) yra suma už skundo parengimą. Nustatęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti advokatui sumokėta 1 960,20 Eur suma už skundo parengimą, ne tik neviršija nustatytų maksimalių dydžių, bet ir yra daugiau kaip du kartus mažesnė už galimą priteisti dydį, iš viso pareiškėjui priteisė 1 983,20 Eur (1960,20 Eur + 23,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

III. 25. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįsigilino į individualią bylos situaciją, visapusiškai neišanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to teismo sprendimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, yra paviršutiniškas, nelogiškas.

27. Administracija, tiek 2024 m. kovo 12 d. sprendime, tiek 2024 m. gegužės 21 d. sprendime remdamasi teisės aktų nuostatomis išsamiai bei argumentuotai paaiškino pareiškėjui, kodėl šiaurinėje Žemės sklypo pusėje laisvos valstybinės žemės plote negali būti formuojamas įsiterpęs žemės sklypas, kuris turėtų būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu. Mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai Projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka inicijuoja žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje ir jį sujungti su pagrindiniu sklypu, esančiu mėgėjų sodų teritorijos ribose, o sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų savininkai gal įsigyti nuosavybėn ne bet kokį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, o mėgėjų sodų teritorijos ribose suformuotą įsiterpusį žemės sklypą, kuris turi būti sujungtas su pagrindiniu sklypu. Šiuo atveju yra galimybė prijungti ne bet kokį valstybinės žemės plotą, o būtent plotą, kuris yra mėgėjų sodo teritorijoje, ką aiškiai numato tiek Projektų rengimo taisyklės, tiek Pardavimo taisyklės. Priešingu atveju Pardavimo taisyklių teisinis reguliavimas netektų prasmės, kadangi pagal tokią teismo logika, nebeliktų prasmės diferencijuoti žemės plotą, t. y. ar jis yra mėgėjų sodo teritorijoje. Administracija vertino aplinkybių visumą, t. y ir tą aplinkybę, kad ne visas laisvas valstybinės žemės plotas tarp pareiškėjo sklypo ir Gvazdikų sodų 3-iosios gatvės patenka į Bendrijos teritorijos ribas, nes valstybinės žemės plotas, esantis už Bendrijos ribų negali būti formuojamas kaip įsiterpęs sklypas prie pagrindinio sodininkų bendrijos teritorijoje esančio pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Vien tos aplinkybės, kad jis yra įsiterpęs tarp pareiškėjo žemės sklypo ir gatvės raudonųjų linijų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti jo atitiktį įsiterpusio sklypo sąvokai. Šiuo atveju labai svarbu vertinti tai, kad visas laisvos žemės sklypo plotas nepatenka į Bendrijos teritoriją.

28. Atsakovui neaišku, kodėl teismas rėmėsi 2022 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A30-2703/22 „Dėl sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ patvirtintu formavimo ir pertvarkymo projektu. Rengiant Projektą visas įsiterpęs žemės sklypas buvo formuojamas Bendrijos teritorijos ribose, o šiuo atveju dalis valstybinės žemės ploto yra už Bendrijos ribų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios situacijos yra vienodos vien dėl to, kad visa teritorija aptverta ta pačia tvora. Pageidaujamas pirkti plotas nepatenka į Bendrijos ribas, o Bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

29. Pardavimo taisyklės yra specialusis teisės aktas (lex specialis) Vyriausybės nutarimo Nr. 692 atžvilgiu, nes yra reglamentuojama specifinė teritorija – mėgėjų sodo teritorija, todėl ši situacija turėjo būti išnagrinėta būtent remiantis Pardavimo taisyklių teisiniu reguliavimu.

30. Atsakovo manymu, nėra pagrindo taikyti Vyriausybės nutarimą Nr. 692. Jeigu rytinėje dalyje pareiškėjo prašymas dėl prijungimo rytinėje dalyje buvo tenkintas vadovaujantis Pardavimo taisyklėmis, o nėra pagrindo vadovautis Vyriausybės nutarimu Nr. 692.

31. Sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenys nėra nustatyti ir pažymėti kadastro žemėlapyje. Tad galimi neatitikimai galėjo atsirasti dėl to, kad ribų duomenis anksčiu minėtiems sklypams (duomenys neskelbtini) nebuvo patikslinti. Tačiau tai niekaip negali daryti įtakos šioje administracinėje byloje, kadangi nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl sprendimų panaikinimo, o ne dėl Bendrijos ribos nustatymo ir pan.

32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime priėjo prie pagrįstos išvados, jog iš nurodytų šių teisės aktų nuostatų matyti, jog įsiterpusiu žemės sklypu laikomas valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, o taip pat žemės plotas, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusio sklypo sąvokos ir jo ribų įstatymo leidėjas nesieja su jokiais kitais statiniais (pvz., tvoromis) ar kitais objektais. Atitinkamai, atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju įsiterpusiu žemės sklypu reikia laikyti valstybinės žemės plotą tarp pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinės ribos ir už jos esančios tvoros ar Bendrijos aplinkinės ribos yra teisiškai nepagrįstas. Jeigu tarp privataus žemės sklypo ir stabilaus kraštovaizdžio objekto - gatvės - esančiame laisvame žemės plote, kuris nesuformuotas atskiru sklypu ir negali būti tokiu suformuotas, yra tvora, tai dėl tvoros toks laisvos valstybinės žemės plotas nepraranda įsiterpusio sklypo statuso.

34. Atsakovas laisvos valstybinės žemės plotą, esantį už pareiškėjo Žemės sklypo rytinės ribos ir iki gatvės raudonųjų linijų vertina kaip įsiterpusį žemės sklypą ir pritaria jo prijungimui prie Žemės sklypo, nors šiame laisvame žemės plote taip yra ta pati tvora, o šioje byloje esantį kitą valstybinės žemės plotą, esantį už pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinės ribos ir iki gatvės raudonųjų linijų, vertina kitaip, ir šiuo atveju, tą pačią tvorą, bet jau ne gatvę, skirtingai nei situacijoje iš Žemės sklypo rytinės pusės, laiko objektu, kuris neva turi apibrėžti įsiterpusio žemės sklypo vieną ribą. Toks skirtingas vienodos situacijos traktavimas, pareiškėjui siekiant prisijungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus iš rytų ir iš šiaurės pusės, kuriuos nuo gatvės skiria ta pati tvora, nėra teisiškai pagrįstas ir neatitinka gero viešojo administravimo principo, tai pat išsamumo ir objektyvumo principų, numatytų VAĮ.

35. Prašymo nagrinėjimo metu atsakovas nustatė, jog siekiamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra už Bendrijos ribų ir, atsižvelgiant į tai, atsisakė organizuoti Projekto rengimą pagal pareiškėjo Prašymą. Tačiau, kaip pagrįstai Sprendime pažymėjo teismas, atsakovas, nustatęs kad įsiterpęs ginčo sklypas yra už Bendrijos ribų, visiškai nemotyvuotai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo Prašymui netaikomos kitas teisės aktas - Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės. Projekto rengimo taisyklių 47 punkto nuostatos numato, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės) 2.15 punkto reikalavimus. Taigi, kaip sprendime pagrįstai pažymėjo teismas, atsakovas, nustatęs, jog įsiterpusiam ginčo valstybinės žemės plotui, kuris nepatenka į sodininkų bendrijos teritoriją, netaikomos Pardavimo taisyklės, pareiškėjo Prašymą turėjo įvertinti pagal Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 2.15 punkto nuostatas, kaip numato Projekto rengimo taisyklių 47 punktas. Nei Projekto rengimo taisyklės, nei Pardavimo taisyklės nenumato draudimo prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, esantį už yra mėgėjų sodo teritorijos ribos, jeigu jis ribojasi su mėgėjų sodo teritorijoje esančiu žemės sklypu. Tokiu atveju nei vienas teisės aktas nenumato, kad besiribojančiam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui taikomos netaikomi Kitos paskirties sklypų pardavimo 2.15 punkto reikalavimai, numatantys kitose teritorijose (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) įsiterpusio žemės sklypo pardavimą. Be to, nors Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės, kurių atsakovas netaikė nagrinėdamas Prašymą, negalioja nuo 2024 m. kovo 29 d., tačiau atsakovo sprendimo priėmimo metu šios taisyklės dar galiojo ir administracinei procedūrai, pradėtai pagal 2024 m. vasario 1 d. Prašymą, turėjo būti taikomos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. A51-35659/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ ir Administracijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A63-32/24(3.2.1E-PAS) „Dėl jūsų skundo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“ (Nemenčinės pl., Vilnius; Vilniaus miesto savivaldybė) ribojasi su įsiterpusiu mažesniu laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame pastatyta pareiškėjui priklausanti tvora ir statinys ir kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės plotų, t. y. atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, todėl Administracijos Skyrius turėjo tenkinti jo prašymą inicijuoti šios sodininkų bendrijos teritorijos dalies formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant: 1) sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu; 2) išsaugoti minėtą tame įsiterpusiame sklype pastatytą ir pareiškėjui priklausančią tvorą ir statinį, dėl kurių Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą arba pašalinti valstybinėje žemėje esantį statinį bei tvorą, arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Tokioje situacijoje pagrįstai siekiama įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį ir tuo išsaugoti joje pastatytą tvorą ir statinį. Tačiau Administracijos Skyrius nepagrįstai vertino, kad nėra galimybių padidinti esamą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes: 1) pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas, jo šiaurinės dalies riboje esant pastatytai tvorai, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos; 2) pageidaujama įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto dalis yra už Bendrijos teritorijos ribų. Be to, Administracija, atsisakiusi tenkinti pareiškėjo skundą dėl jos Skyriaus argumentų, pastaruosius taip pat nepagrįstai pakartojo, ydingai akcentuodama nesamą galimybę sodininkų bendrijos aplinkinę ribą priskirti tam objektui, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

38. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, įpareigodamas Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nes gero viešojo administravimo principo ir VAI reikalavimų neatitinka Administracijos rėmimasis nagrinėjamu atveju taikytino reglamentavimo esmės neatitinkančiu jį sudarančių normų nepagrįstu aiškinimu tuo aspektu, kad įsiterpusiame valstybinės žemės plote esanti tvora nėra Žemės įstatyme ir su juo sietinose žemesnės galios taisyklėse apibrėžtas stabilus kraštovaizdžio objektas. Be to, ginčo sklypo buvimo už Bendrijos ribų nustatymas negalėjo būti traktuojamas kaip atsisakymo organizuoti Projekto rengimą papildomas pagrindas, nes tokiu atveju gali būti taikomos Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklių 47 ir 2.15 punktų nuostatos.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas taikytino stabilių kraštovaizdžio objektų, tarp kurių ir žemės sklypų esantis valstybinės žemės plotas gali būti traktuojamas kaip formuotinas įsiterpęs žemės sklypu, baigtinio sąrašo (keliai ar gatvės, geležinkeliai, miškų sklypai ar jų plotai, vandens telkiniai) esminė svarba nagrinėjamu atveju ginčo ploto šiaurinėje riboje esant tame sąraše nenumatytai tvorai. Be to, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertintas Administracijos nustatytas ginčo ploto dalies buvimas už Bendrijos ribų ir iš to kylantis papildomas pagrindas atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, nes, pasak teismo, tokiu atveju esą galėtų būti taikomos ne tokį atsisakymo pagrindą suponuojančios Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, bet tokio pagrindo nesuponuojančios Kitos paskirties sklypų pardavimo taisyklės, tačiau pastarosios nagrinėjamu atveju netaikytinos.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

41. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. kreipimosi turinio esmę sudaro: 1) prašymas „inicijuoti sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra šiuo metu valstybinėje žemėje pastatyta <...> tvora bei statinys (užimamas žemės plotas, NŽT duomenimis, sudaro apie 224 m2 ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu <...> nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), <...> siekiant išsaugoti <...> statinį bei tvorą, <...> įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį statiniui ir tvorai eksploatuoti“; 2) įsipareigojimas „<...> administracijai priėmus sprendimą inicijuoti aukščiau nurodytos žemės sklypo dalies formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, <...> nedelsiant pateikti prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą <...>“ (Prašymo 4 psl.). Tuo pareiškėjas inicijavo atsakovo administruojamą valstybinės žemės ploto, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu mėgėjų sodo teritorijoje, formavimo ir pertvarkymo procedūrą, tuo siekdamas įgyvendinti, be kita ko, jam Inspekcijos surašytą Privalomąjį nurodymą įteisinti valstybinės žemės naudojimą (neįteisinus, pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą ir tam tikrą esantį statinį). Administracijos Skyrius 2024 m. kovo 12 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodydamas, kad nėra galimybių padidinti esamą žemės sklypą, nes pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi iš šiaurės pusės ribojasi su tvora ir neatitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių. Tokį Skyriaus sprendimą pareiškėjas 2024 m. balandžio 11 d. apskundė Administracijai.

43. Administracijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendime „Dėl jūsų skundo“, be kita ko:

43.1. pažymima, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką nustato Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, kurių:

43.1.1. 2 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams;

43.1.2. 49 punkte suponuojama, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ nustatyta tvarka;

43.2. nurodoma, kad minėtų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių:

43.2.1. 2 punkte atitinkamai nurodyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio; įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą;

43.2.2. 3 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti tik mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus;

43.2.3. 3.1 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, be kita ko, įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Nurodytos nuostatos suponuoja, kad įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus galima pirkti tik, kai jie yra mėgėjų sodo teritorijos ribose;

43.3. paaiškinama, kad pareiškėjo minimas ir nuo 2024 m. kovo 29 d. negaliojantis Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nėra taikomas sodininkų bendrijose esantiems sklypams;

43.4. nustatoma, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pageidaujama padidinti iš šiaurinės pusės prijungiant tiesiogiai besiribojančią laisvą valstybinę žemę; sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorija suplanuota generaliniu planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1462V „Dėl sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ sklypo ribų ir dydžio nustatymo Antakalnio seniūnijoje“;

43.5. pranešama, kad nėra galimybių padidinti esamą žemės sklypą nėra, nes pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi iš šiaurės pusės ribojasi su tvora ir neatitinka Pardavimo taisyklių 2 punkto nuostatų, kuriose nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais, kaip antai –žemės sklypai ar keliai (gatvės) arba miškai, o tvora nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą; be to, pageidaujama įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto dalis yra už sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos ribų ir neatitinka Pardavimo taisyklių 3.1 papunkčio nuostatų;

43.6. pažymima, kad net ir tuo atveju, jei pageidaujamas pirkti plotas ribotųsi su sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ aplinkine riba, prašymo tenkinti vis tiek nebūtų pagrindo, nes, kaip minėta, Pardavimo taisyklių 2 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, tarp kurių esantys valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais, kai sodininkų bendrijos aplinkinė riba nėra tas objektas, tarp kurio ir nuosavybės teise valdomo sklypo būtų galima formuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą;

43.7. apibendrinama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. prašymą;

43.8. nurodoma pridedama Sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ generalinio plano kopija.

44. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos preambulėje nurodytas darnios visuomenės konstitucinis siekis suponuoja darnų visuomenės vystymąsi, be kita ko, teritorijų planavimo, taigi ir racionalios žemėnaudos formavimo, aspektu.

45. Be to, pažymėtina, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.

46. Ši Konstitucijos nuostata lemia, be kita ko, tai, kad: 1) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu ir kad įstatymuose turi būti nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai); 2) ne visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją gali šiuos santykius reguliuoti žemesnės galios teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo (žr. ir plg. Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus).

47. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualūs įsiterpusių valstybinės žemės plotų reglamentavimo įstatymu ir Vyriausybės nutarimu pagrindų samprata išplėtota Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarime. Jame atitinkamai pažymima, be kita ko, tai, kad: 1) įstatymų leidėjui įtvirtinus principinę taisyklę, kad įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinamas tokio valstybinės žemės pardavimo buvimas nesavitiksliu, nes jis suponuoja, jog tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas; 2) galimos situacijos, kai valstybinės žemės plotai ribojasi ne tik su privačiais žemės sklypais, bet ir su kelio (gatvės) užimta žeme, todėl nėra pagrindo teigti, jog situacija, kai valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, iš esmės skirtųsi nuo situacijos, kai šis plotas yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės); 3) pastarosios situacijos reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) laisvos valstybinės žemės plotai, kurie parduoti besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, būtų sujungti su šiais privačiais žemės sklypais; 4) Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams reglamentavimu siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-471/2013).

48. Pažymėtina, kad Žemės įstatyme (ginčui aktuali redakcija) atitinkamai nustatyta, be kita ko, tai, kad įsiterpęs žemės plotas – įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu (žr. 2 str. 2 d.).

49. Be to, pažymėtina, kad minėtose Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, be kita ko, tai, kad: 1) pagal šias taisykles asmenys „turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: <...> sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys: <...> įsiterpusius valstybinės žemės sklypus“ (3 p.); įsiterpę „valstybinės žemės sklypai <...> parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu (<...> besiribojantis žemės sklypas), savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai“ (4 p.).

50. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

51. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, negali pritarti tikrinamame teismo sprendime padarytoms išvadoms. Pareiškėjo 2024 m. vasario 1 d. Prašymo ir 2024 m. balandžio 11 d. skundo Administracijai turinys nagrinėjamu atveju turėjo nulemti Prašymą nagrinėjusio Administracijos Skyriaus ir skundą nagrinėjusios Administracijos sprendimų bei jų pagrįstumą vertinusio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį. Prašymo turinio esmę, kaip minėta, sudaro prašymas „inicijuoti sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra šiuo metu valstybinėje žemėje pastatyta <...> tvora bei statinys (užimamas žemės plotas, NŽT duomenimis, sudaro apie 224 m2 ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu <...> nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), <...> siekiant išsaugoti <...> statinį bei tvorą, <...> įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį statiniui ir tvorai eksploatuoti“.

Tokią Prašymo turinio esmę patvirtina pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą 16 punktas, kuriame nurodoma ir pacituojama, kad pareiškėjas prašė „išnagrinėti <...> L. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui pateiktą prašymą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iš naujo ir inicijuoti sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos dalies, kurioje yra šiuo metu valstybinėje žemėje pastatyta <...> tvora bei statinys (apie 156 kv. m.), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su L.

S. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu <...>“. Taigi pareiškėjas neprašė atsakovo inicijuoti ginčo ploto dalies, kuri yra už sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ teritorijos ribų ir kartu už ginčo plote pastatytos tvoros, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vadinasi, atsakovas sprendimuose, kuriuos pareiškėjas skundė pirmosios instancijos teismui, teisingai suprato Prašymo esmę ir pagrįstai pasisakė dėl pagal minėtas specialiąsias Taisykles nesamų galimybių tenkinti Prašymą:

1) ginčo ploto dalyje iki tvoros, kuri nėra minėtos Žemės įstatyme apibrėžtos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos sampratos kriterijus „stabilus kraštovaizdžio objektas“;

2) ginčo ploto dalyje už tvoros (iki kelio/gatvės) ir kartu už sodininkų bendrijos teritorijos ribų. Todėl atsakovo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nustatytos ginčo faktinės aplinkybės ir nepagrįstai imta plečiamai vertinti Prašymo turinį bei išeita už Prašymo ribų, pasisakant dėl atsakovo esą nepagrįstai neįvertintos galimybės pagal bendrąjį (ne minėtą tik sodininkų bendrijoms taikytiną specialųjį) reglamentavimą projektuoti žemės sklypą ginčo plote iki kelio (gatvės), kuris (kuri) atitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos sampratos minėtą kriterijų „stabilus kraštovaizdžio objektas“. Kiti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, išeinantys už pareiškėjo Prašymo turinio ribų, nagrinėjamu atveju nereikšmingi, nes esminę ir lemiamą svarbą turi tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai įvertintas Prašymo turinys ir pagal jį nustatinėtas bei vertintinas ginčo faktinių aplinkybių visetas.

52. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas, naudodamasis tvora ir statiniu valstybinės žemės plote, kurį siekia atitinkamai suformuoti ir pertvarkyti bei tuo įvykdyti Inspekcijos surašytą Privalomąjį nurodymą įteisinti valstybinės žemės naudojimą (neįteisinus, pašalinti valstybinėje žemėje esantį statinį bei tvorą), prisiėmė negatyvių padarinių atsiradimo riziką.

53. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. A51-35659/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ ir minėtos Administracijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A63-32/24(3.2.1E-PAS) „Dėl jūsų skundo“ pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

54. Apibendrinant atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas atmesti pareiškėjo L. S. skundą.

55. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo L. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis