aef75178-1749-4fa4-bd01-c8e2e9242887 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-606/2022 Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08702-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L.

K. atstovui advokatui Olegui Drobitko, gynėjui advokatui Martynui Stankevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko ir nukentėjusiosios L. K. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo BK 40 straipsnio pagrindu, su 10 MGL (500 Eur) užstatu, vienerių metų terminui, paskiriant laiduotoja B.

M., baudžiamoji byla T. M. nutraukta. IÅ¡ T. M. priteista nukentėjusiajai L. K. 500 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žaloms atlyginti, 1 200 Eur proceso iÅ¡laidoms už atstovavimÄ atlyginti, nustatant, kad T. M. proceso iÅ¡laidas ir žalas turi atlyginti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 12, vairuodamas automobilį „Lexus RX330“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga, kliudė per gatvę ėjusiÄ L. K.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nukentėjusiajai L. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais neatsargiais veiksmais T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti), 114 punkto (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ T. M. nukentėjusiajai L. K. 500 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir Å¡iÄ Å¾alÄ priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, todėl draudikas buvo įtrauktas į bylÄ civiliniu atsakovu. Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , teismas atsižvelgė ir vertino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, esamÄ teismų praktikÄ , ginant nukentėjusiosios interesus baudžiamajame procese. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai patirtÄ neturtinę ir turtinę žalÄ jau atlygino draudimo bendrovė, o kaltinamasis gera valia sutinka nukentėjusiajai papildomai atlyginti 500 Eur turtinės bei 500 Eur neturtinės žalos, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L.

K. reikalavimas papildomai iÅ¡ atsakovų priteisti dar 1 788,92 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus įvykusiam eismo įvykiui, iÅ¡ to kilusioms pasekmėms, todėl atmestas. 2.2. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ jokie teisės aktai kaltinamÄ jį kaip vairuotojÄ , kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu, neįpareigoja, – tuo Å¡ios kategorijos baudžiamosios bylos skiriasi nuo kitų BK numatytų veikų, todėl reikalauti asmeninio žalos atlyginimo, esant Å¡iam klausimui sureguliuotam specialiosiomis civilinės atsakomybės normomis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) normomis, nei nukentėjusioji, nei teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog T. M. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“. 2020 m. rugsėjo 4 d. T. M. neatsargiai vairuojant, buvo partrenkta ir nesunkiai sužalota L. K., ji kreipėsi į draudikÄ , ir draudimo kompanija jai iÅ¡mokėjo 800 Eur neturtinės žalos ir 16,73 Eur turtinės žalos. 2.3. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ . EiliÅ¡kumo, iÅ¡ ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, Å¡ioje normoje nenustatyta. Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiÅ¡kintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytÄ subjektÄ , kuris turi atlyginti žalÄ .

SÄ voka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikÅ¡ti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolÄ , atlyginti žalÄ , paÅ¡alinti prekės ar darbų trÅ«kumus ir kt. pareiÅ¡kimÄ (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kiti straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomÄ pretenzijų pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant TPVCAPDÄ® normas ir tikslus, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę.

Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusiajam pirmiausiai reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami iÅ¡ draudimo bendrovės, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimÄ nukreipti į draudikÄ , kaip vienÄ iÅ¡ dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu.

Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. 2.4.

Apeliantas nurodo, kad ADB „Gjensidige“ prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajai L. K. patirtÄ turtinę ir neturtinę žalas, kaip tai numatyta TPVCAPDÄ®. Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentėjusiajai L. K. priteisė 500 eurų turtinę ir 500 eurų neturtinę žalÄ , kurios suma nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® nustatytos maksimalios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos, iÅ¡ T.

M.. Prokuroro tvirtinimu, nagrinėjamu atveju atsakinga už turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ yra tik ADB „Gjensidige“. TÄ nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Padaręs iÅ¡vadÄ , kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ draudimo bendrovės L. K. yra pakankamas, civilinį ieÅ¡kinį atmetė, tačiau vis tiek iÅ¡ T. M. priteisė papildomai 500 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žaloms atlyginti, t. y. pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nuosprendyje prieÅ¡tarauja viena kitai.

Apelianto nuomone, reikalauti žalos atlyginimo, kurios suma nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® nustatytos maksimalios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos iÅ¡ eismo įvykio kaltininko, Å¡iuo atveju T. M., netgi jam sutinkant, nėra įstatyme numatyto pagrindo. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad T. M. nuomonė negali bÅ«ti aukÅ¡tesnės teisinės galios nei įstatymas. Todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai L. K. 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos iÅ¡ T. M., nes Å¡ias žalas turėjo priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“.

Pažymi ir tai, kad priteisus žalÄ iÅ¡ draudimo bendrovės, bÅ«tų apgintas nukentėjusiosios interesas, kuo greičiau gauti žalos atlyginimÄ .

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. K. praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti ir padidinti priteistos neturtinės žalos dydį nuo 500 Eur iki 3 200 Eur, jÄ priteisiant solidariai iÅ¡ draudiko ADB „Gjensidige“ ir T. M.. Taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ apeliacinėje instancijoje solidariai iÅ¡ ADB „Gjensidige“ ir T. M.. 3.1. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad įvykio metu ji lankėsi (duomenys neskelbtini) kurortinės gyvenvietės sveikatingumo centre „(duomenys neskelbtini)“, jame jos vyrui po operacijos buvo paskirta reabilitacija.

Kad palaikytų vyrÄ ir galėtų kartu keliauti, ji iÅ¡ savo kauptų santaupų nusipirko sveikatingumo kursÄ , tačiau dėl T. M. sukelto eismo įvykio jai teko daugiau nei keturis mėnesius gydytis ir nuolat lankytis kitose medicinos įstaigose. Mano, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl sustabdyto sveikatingumo kurso minėtame centre, nes dėl patirtos galvos traumos, ji turėjo vykti į ligoninę ir kitas gydymo įstaigas, dėl to ji ir buvo priversta sustabdyti maždaug savaitei laiko sveikatingumo kursÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

Yra svarbu vertinti nukentėjusiosios patirtÄ Å¾alÄ , atsižvelgiant į jos, kaip turistės, lÅ«kesčius autoįvykio metu. Jai atvykus į sveikatingumo centrÄ (duomenys neskelbtini) kurortinėje gyvenvietėje, buvo suteiktos vietinio turizmo paslaugos pagal Turizmo įstatymo 2 straipsnio 32 dalį. Nukentėjusioji remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tais atvejais, kai turizmo kelionės neįvyksta, arba turistai patiria žymių nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų kelionės metu, turistams neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama vien dėl to, kad turistai negalėjo iÅ¡vykti į kelionę, kiekvienam buvo priteista po 725 Eur (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-421/2015) Å iuo atveju ji atvyko į sveikatingumo centrÄ kartu su vyru turėdama teisėtus lÅ«kesčius – pailsėti, atgauti jėgas, pagerinti sveikatÄ , praleisti laikÄ prie jÅ«ros, pakeisti kasdieninę aplinkÄ , tačiau vietoj tokių lÅ«kesčių viskas įvyko prieÅ¡ingai – jos sveikata tik pablogėjo, ji patyrė naujÄ rimtÄ traumÄ , dėl kurios ji buvo priversta lankytis gydymo įstaigose keliuose miestuose, jos vyras taip pat dėl jos labai nerimavo.

Nukentėjusioji, ir toliau jausdama skausmus, buvo priversta sustabdyti savo sveikatingumo atostogas (duomenys neskelbtini), kad galėtų nuvykti į savo gydymosi įstaigÄ (duomenys neskelbtini), buvo priversta keliauti apie 130 km. Nuvykus į gydymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini), jÄ iÅ¡vežė su greitosios medicininės pagalbos automobiliu į VÅ¡Ä® Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po gydymo VÅ¡Ä® Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ji, bÅ«dama prastos savijautos, turėjo grįžti autobusu į (duomenys neskelbtini).

Po maždaug savaitės laiko gydymosi įvairiose įstaigose, ji galėjo grįžti į sveikatingumo centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pas savo vyrÄ . Apeliantės manymu, neturtinė žala dėl sugadintų rekreacinio pobÅ«džio atostogų sveikatingumo centre turėtų bÅ«ti vertinama bent jau 700-800 Eur. 3.2. Nukentėjusiajai virÅ¡ keturių mėnesių labai skaudėjo ir svaigo galva (lėtiniai skausmai ir dabar pasikartoja), ji prastai miegojo, nes negalėjo gulėti ant tos pusės, kurioje buvo žaizda, tirpo rankos, nuolat vartojo medikamentus.

Dėl to labai iÅ¡gyveno, patyrė didelį stresÄ ir nerimÄ . Pažymi ir tai, kad bÅ«dama darbingo amžiaus, tačiau dėl nuolat patiriamo skausmo, negalėjo ieÅ¡koti darbo ir įsidarbinti bei jaustis pilnaverčiu žmogumi. Iki Å¡ios dienos nukentėjusioji kartais jaučia įvykio padarinius. Pavyzdžiui, esant prastesnėms oro sÄ lygoms, nukentėjusioji jaučia skausmus sutrenkimo vietoje. Nepaisant to, kad skausmai nėra nuolatinio pobÅ«džio, jie kartais pasikartoja, yra lėtinio pobÅ«džio.

Nukentėjusiajai buvo susiÅ«ta žaizda galvos deÅ¡inėje pusėje, avarijos metu ji buvo praradusi sÄ monę, buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, pažeistas gyvybiÅ¡kai svarbus organas – galva, kai nukentėjusioji parkrito ir atsitrenkė su galva į asfaltÄ . Galvos sutrenkimas gali turėti netgi didesnių padarinių sveikatai nei kaulų lūžiai, kadangi kaulai gyja lokaliai, o galva yra gyvybei palaikyti bÅ«tinas organas. Nurodo, kad 2021 m. kovo 15 d. papildomoje specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad „2021-09-04 eismo įvykio metu L.

K. patyrė galvos sumuÅ¡imÄ , pakauÅ¡io muÅ¡tinę žaizdÄ ir smegenų sukrėtimÄ â€œ. Nukentėjusioji taip pat apraÅ¡o medicininiuose dokumentuose užfiksuotus jos patirtus sužalojimus, bÅ«senÄ gydymosi metu, vartotus vaistus, gydytojų rekomendacijas, gydymo eigÄ bei trukmę ir yra įsitikinusi, kad pateikta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad ji gydėsi bent 4 mėnesius, labai iÅ¡gyveno visÄ tÄ laikotarpį, nes nuolat bÅ«davo siunčiama vis kitų sričių gydytojų patikrinimui, kentė skausmus, nuolat konsultuodavosi su Å¡eimos gydytoja telefonu.

Po autoįvykio nukentėjusiajai pasireiÅ¡kė Å¡alutinės ligos, tokios kaip diabetas. Nukentėjusiosios įsitikinimu, Å¡alutinės ligos yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykiu ir tokios mintys tik padidina jos vidinę emocinę kančiÄ . Nukentėjusioji vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Nr. 1A-78-382/2019, kur nurodyta, kad, nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga. 3.3.

Nukentėjusioji nurodo, kad draudikas atlygino žalÄ , jÄ vertinęs kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o ne nesunkų (ADB „Gijensidige“ 2021-09-22 atsiliepimo 13 par.). Atsiliepimo 22 par. draudikas raÅ¡o „nagrinėjamu atveju, ADB „ Gijensidige“ atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusiajai I. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas ne nesunkus, o nežymus sveikatos sutrikdymas<...>“. Å is sakinys matomai paimtas iÅ¡ kitos atsakovo administruojamos bylos, kadangi Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ ja yra pripažinta L.

K. (o ne į bylÄ neįtrauktas asmuo I. G.), ir ekspertas nustatė, kad L. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o ne nežymus, kaip teigia draudikas. Todėl draudikas padarė klaidų vertindamas nukentėjusiosios L. K. patirtÄ neturtinę žalÄ . Apeliantės tvirtinimu, tiek T. M., tiek teismas nepagrįstai pasitikėjo draudiko iÅ¡vada. ADB „Gijensidige“ akivaizdžiai suklydo teigdamas, kad „minėti sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbÅ«s organizmo centrai“, nes ji patyrė bÅ«tent smegenų sukrėtimÄ , žaizdÄ teko siÅ«ti po to, kai ji su galva trenkėsi į asfaltÄ , įvykio metu ji buvo praradusi sÄ monę. 3.4.

Nukentėjusioji pažymi, kad 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ 4.2.3. papunktyje numatyta, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, kuris tęsėsi nuo 3 iki 6 mėn., rekomenduojama suma neturtinei žalai atlyginti siekia 6 MMA, kas atitiktų 6x642 Eur = 3 852 Eur. Todėl jai priteistas 500 Eur neturtinės žalos dydis, plius 800 Eur, kurį jau išmokėjo draudikas, yra akivaizdžiai per mažas.

Apeliantės teigimu, 1 300 Eur suma yra per maža net tuo atveju, jei jos gydymas bÅ«tų trukęs ir mažiau nei mėnesį, tokiu atveju rekomenduojama neturtinės žalos kompensacija sudaro 4 MMA, t. y. 2 568 Eur. Pažymi, kad ekspertizėje nustatyta, kad jai buvo pažeistas gyvybei svarbus organas – galva. Todėl, nukentėjusiosios nuomone, dėl paties sveikatos pablogėjimo ji turi teisę reikalauti bent 3 000 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgus ir į kitas neturtinę žalÄ sukėlusias aplinkybes, Å¡i suma turi bÅ«ti padidinta iki 4 000 Eur.

Visgi, kadangi dalį sumos (800 Eur) draudikas jau sumokėjo, nukentėjusioji reikalauja atlyginti 3 200 Eur neturtinę žalÄ solidariai iÅ¡ T. M. ir draudiko. 3.5. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad įvykis įvyko apie 19.50 val. vakare, ji po įvykio buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę, o apie 00.30 val. ji buvo iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės. Naktį, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), ji privalėjo kažkokiu bÅ«du sugrįžti į sveikatingumo centrÄ (duomenys neskelbtini).

Kadangi daugiau niekas tuo metu negalėjo pasirÅ«pinti ja, jos vyras po klubo sÄ nario operacijos, turėdamas II grupės invalidumo laipsnį, naktį turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasiimti sutuoktinę iÅ¡ ligoninės. 3.6. Nukentėjusiajai apmaudÄ kelia ir tai, kad po nutikusios avarijos, T. M. nebandė su ja susisiekti tam, kad atsipraÅ¡ytų ir iÅ¡reikÅ¡tų apgailestavimÄ dėl jo neatsargaus vairavimo. T. M., norėdamas jos atsipraÅ¡yti, turėjo daug galimybių tai padaryti.

B. M. teismo posėdyje patvirtino, kad jie buvo informuoti, jog nukentėjusioji buvo apsistojusi sveikatingumo centre „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, jie turėjo galimybę iÅ¡ karto po eismo įvykio nuvykti į sveikatingumo centrÄ ir pasiteirauti dėl nukentėjusiosios savijautos ir pasiÅ«lyti savo pagalbÄ . Tačiau T. M. to nepadarė. Tik teismo posėdžio metu T. M. prisipažino esÄ s kaltu ir atsiprašė, matomai dėl to, kad jį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes visiÅ¡kas kaltės prisipažinimas yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų.

Nukentėjusioji nurodo, kad ji T. M. atleido, tačiau jaučia nuoskaudÄ ir nori, kad jai bÅ«tų atlyginta žala. Dėl to ji neprieÅ¡tarauja dėl laidavimo, tačiau pažymi, kad T. M. galėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik visiÅ¡kai jam pripažinus kaltę pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Vadinasi, teismui priėmus jo visiÅ¡kÄ kaltės pripažinimÄ , ir tuo pagrindu jį atleidus nuo atsakomybės, nebÅ«tų sÄ Å¾ininga tuo pat metu teigti, kad vis tiek nukentėjusioji buvo iÅ¡ dalies kalta dėl eismo įvykio, kadangi buvo nepakankamai atidi eidama per gatvę („teisiamasis teigia nukentėjusiosios gatvėje nepastebėjęs, važiavo ?/m atbuline eiga, o nukentėjusioji per gatvę ėjo ne pėsčiųjų perėjoje, kas rodo, jog ir vairuotojas ir nukentėjusioji nebuvo visiÅ¡kai atidÅ«s, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės ir, galimai, galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio“, nuosprendžio 7 psl.).

Nukentėjusiosios tvirtinimu, ji buvo pakankamai atidi autoįvykio metu, jos kaltės dėl įvykio nėra, ir tai patvirtina T. M. visiÅ¡kas kaltės pripažinimas, o teismas šį pripažinimÄ priėmė, paskirdamas laiduotojÄ â€“ jo žmonÄ B. M.. Nukentėjusiosios teigimu, T. M. iÅ¡ pradžių nepripažino savo kaltės, tai matyti ir iÅ¡ jo žmonos B. M. parodymų, taip pat jis prašė skirti autotechninį tyrimÄ , motyvuodamas tuo, kad „ikiteisminio tyrimo metu nustatant priežastinį ryšį nėra iÅ¡siaiÅ¡kinta esminė aplinkybė – ar LEXUS RX330, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kliÅ«timi“. Todėl ji ir ieÅ¡kinyje įrodinėjo jo kaltę. Mano, kad įtariamasis elgėsi itin neatsakingai, važiuodamas atbula eiga ne maÅ¾Ä atstumÄ didesniu greičiu, žinodamas, kad prie (duomenys neskelbtini), yra daug pėsčiųjų, kadangi kelias vedė link lankytino objekto – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo taisyklių 27 straipsnyje numatyta, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti keliÄ pėsčiajam važiuodamas atbulas, o pagal Kelių eismo taisyklių 114 straipsnį, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.

Apeliantės nuomone, kaltinamasis nesilaikė bendros eismo dalyvių elgesio taisyklės – savitarpio pagarbos ir atsargumo. 3.7. Nukentėjusioji pažymi, kad tai, jog T. M. ne iš karto pripažino savo kaltę ir atsiprašė jos, jai sukėlė papildomų išgyvenimų manant, kad teisme reikės įrodinėti, jog ne ji buvo kalta dėl eismo įvykio, bet T. M.. Ji tik teismo posėdžio metu sužinojo, kad T. M. pripažįsta savo kaltę ir jos atsiprašo. Nukentėjusiosios manymu, jos dvasiniai išgyvenimai, susiję su autoįvykiu, turi būti vertinami daugiau nei 1 300 Eur.

Neturtinės žalos dydis 4 000 Eur būtų tinkamas. Kadangi draudikas jau atlyginio 800 Eur, pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma turi būti padidinta iki 3 200 Eur.

4. Atsiliepimu į nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K. apeliacinį skundÄ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. gynėjas advokatas M. Stankevičius praÅ¡o netenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K. apeliacinio skundo, netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡spręsti klausimÄ dėl T. M. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas priteisti iÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės L. K.. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K. apeliacinį skundÄ ADB „Gjensidige“ atstovas E. M. praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros bei nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K. apeliacinius skundus atmesti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

6. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovas prašė apeliacinius skundÄ tenkinti, gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

8. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ , kad ir neesminį, apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. K. praÅ¡o skundžiamu nuosprendžiu priteistos 500 Eur neturtinės žalos dydį padidinti iki 3 200 Eur, patirtos neturtinės žalos dydį motyvuodama tuo, kad po eismo įvykio, apie 00.30 val., ji buvo iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės. Naktį, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), ji privalėjo kažkokiu bÅ«du sugrįžti į sveikatingumo centrÄ (duomenys neskelbtini). Kadangi daugiau niekas tuo metu negalėjo pasirÅ«pinti ja, jos vyras po klubo sÄ nario operacijos, turėdamas II grupės invalidumo laipsnį, naktį turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasiimti jÄ iÅ¡ ligoninės. Be to, ji dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo buvo priversta sustabdyti maždaug savaitei laiko sveikatingumo kursÄ (duomenys neskelbtini) kurortinės gyvenvietės sveikatingumo centre „(duomenys neskelbtini) “ ir vykti į gydymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini), kur jÄ greitosios pagalbos automobiliu iÅ¡vežė į VÅ¡Ä® Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, po gydymo ji turėjo grįžti autobusu į (duomenys neskelbtini), jai teko daugiau nei keturis mėnesius gydytis ir nuolat lankytis kitose medicinos įstaigose.

Nukentėjusiosios teigimu, virÅ¡ keturių mėnesių jai labai skaudėjo ir svaigo galva (lėtiniai skausmai ir dabar pasikartoja), ji prastai miegojo, nes negalėjo gulėti ant tos pusės, kurioje buvo žaizda, tirpo rankos, nuolat vartojo medikamentus. Dėl to labai iÅ¡gyveno, patyrė didelį stresÄ ir nerimÄ . Pažymi ir tai, kad bÅ«dama darbingo amžiaus, tačiau dėl nuolat patiriamo skausmo, negalėjo ieÅ¡koti darbo ir įsidarbinti bei jaustis pilnaverčiu žmogumi. Iki Å¡ios dienos kartais jaučia įvykio padarinius.

Pavyzdžiui, esant prastesnėms oro sÄ lygoms, nukentėjusioji jaučia skausmus sutrenkimo vietoje. Nepaisant to, kad skausmai nėra nuolatinio pobÅ«džio, jie kartais pasikartoja, yra lėtinio pobÅ«džio. Nukentėjusiajai buvo susiÅ«ta žaizda galvos deÅ¡inėje pusėje, avarijos metu ji buvo praradusi sÄ monę, buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, pažeistas gyvybiÅ¡kai svarbus organas – galva, kai nukentėjusioji parkrito ir atsitrenkė su galva į asfaltÄ . Galvos sutrenkimas gali turėti netgi didesnių padarinių sveikatai nei kaulų lūžiai, kadangi kaulai gyja lokaliai, o galva yra gyvybei palaikyti bÅ«tinas organas.

Nukentėjusiosios įsitikinimu, po eismo įvykio jai pasireiškė šalutinės ligos, tokios kaip diabetas. Be to, T. M. ne iš karto pripažino savo kaltę ir atsiprašė jos, todėl ji manė, kad teisme reikės įrodinėti, jog ne ji buvo kalta dėl eismo įvykio, bet T. M., ir tai jai sukėlė papildomų išgyvenimų.

10. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei analogiÅ¡kos kategorijos bylose suformuotÄ teismų praktikÄ dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

11. IÅ¡ 2021 m. balandžio 8 d. ADB „Gjensidige“ pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajai L. K. dėl eismo įvykio draudimo bendrovė sumokėjo 800 Eur draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 150) bei skundžiamu nuosprendžiu jai priteista iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. dar 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl asmens – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. – neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai L. K. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas, pakauÅ¡io muÅ¡tinė žaizda, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1753/2020(03) nurodyta, kad L. K. eismo įvykio metu padarytas galvos sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 71–72). Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 113/2021(03) nurodyta, kad L. K. eismo įvykio metu patyrė galvos sumuÅ¡imÄ , pakauÅ¡io muÅ¡tinę žaizdÄ ir smegenų sukrėtimÄ . Galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 84–86).

13. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

14. Apeliaciniame skunde praÅ¡ant padidinti neturtinės žalos dydį remiasi 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai yra tik rekomendacijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kai kyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jos dydžio nustatymo gairės. Å ios Rekomendacijos teismui nelaikytinos kriterijumi, kuriuo remiantis, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tačiau tai padaryta atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiÅ¡kai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl tokio sužalojimo pasekmės iÅ¡lieka pakankamai ilgÄ laikÄ , jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis.

16. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, tačiau itin preciziÅ¡kai iÅ¡nagrinėjamos bÅ«tent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių bÅ«tų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ .

17. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

18. IÅ¡ byloje esančių medicininių duomenų objektyviai nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji L. K. patyrė galvos sumuÅ¡imÄ , pakauÅ¡io muÅ¡tinę žaizdÄ ir smegenų sukrėtimÄ , trumpam galėjo bÅ«ti praradusi sÄ monę. Atvežus į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, nukentėjusioji buvo sÄ moninga, pakauÅ¡yje buvusi žaizda susiÅ«ta, atlikus galvos tyrimus, trauminių galvos, kaklo pakitimų nestebėta, nukentėjusioji buvo iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės gydytis ambulatoriÅ¡kai.

Dėl galvos skausmų ir silpnumo, Å¡eimos gydytojos nukreipimu 2020 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos-priėmimo skyriuje, kur taip pat buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas. ApžiÅ«rėjus žaizdÄ , gydytojas chirurgas konstatavo, kad pakauÅ¡yje muÅ¡tinė žaizda nepÅ«liuoja, nukentėjusioji iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės gydytis ambulatoriÅ¡kai. 2020 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusioji vėl buvo apžiÅ«rėta VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos-priėmimo skyriuje, nes skundėsi po eismo įvykio iÅ¡likusiu galvos skausmu, tačiau jokių pakitimų nerasta, taikytas medikamentinis gydymas. 2020 m. spalio 1 d. nukentėjusioji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur konsultavo gydytojas ortopedas-traumatologas bei diagnozavo, kad menisko pažeidimai dėl seno plyÅ¡imo ar sužeidimo.

IÅ¡ 2020 m. spalio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡eimos gydytojos įrašų nustatyta, kad nukentėjusioji su gydytoja konsultuojasi telefonu, nukentėjusioji skundėsi rando skausmingumu, darinuko čiuopimu, skausmingumo plitimu į pusę galvos, kad negali gulėti ant deÅ¡inės pusės dėl skausmo liečiant. Nukentėjusioji buvo nukreipta gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai. 2020 m. lapkričio 17 d. gydytojas ortopedas-traumatologas dėl pakauÅ¡yje čiuopiamo rando diagnozavo galvos žaizdos padarinius, nukreipė nukentėjusiÄ jÄ gydytojo neurochirurgo konsultacijai. 2020 m. lapkričio 20 d. gydytojas neurochirurgas, atlikus tyrimus, konstatavo, kad smegenų trauminių pakitimų nematyti, diagnozavo smegenų sukrėtimÄ ir galvos žaizdos padarinius.

IÅ¡ 2020 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡eimos gydytojos įrašų nustatyta, kad nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu ir svaigimu, kuris vargina apie 3 mėnesius, prašė iÅ¡duoti medicininę pažymÄ apie sveikatos bÅ«klę bei taikytÄ gydymÄ , kuri reikalinga advokatui. 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. vasario 17 d. nukentėjusioji buvo konsultuota gydytojos endokrinologės (t. 1, b. l. 71–72, 84–86).

19. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu buvo sužalotas gyvybiÅ¡kai svarbus žmogaus organas – galva. Patirtas galvos sužalojimas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, susijusius su vykimu į ligonines ir grįžimo iÅ¡ jų, lankymosi kitose medicinos įstaigose, taip pat nėra pagrindo abejoti tuo, kad dėl padarytos žaizdos pakauÅ¡yje, nukentėjusioji patyrė nepatogumus ir miegodama, jautė skausmus. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, nukentėjusiosios teigimu, ji buvo priversta sustabdyti maždaug savaitei laiko sveikatingumo kursÄ (duomenys neskelbtini) kurortinės gyvenvietės sveikatingumo centre „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios teiginį, kad ji dėl įvykusio eismo įvykio buvo priversta sustabdyti sveikatingumo kursÄ maždaug savaitei, o iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad eismo įvykio diena buvo paskutinė poilsio diena, nes kitÄ dienÄ ji turėjo grįžti namo dėl darbo (t. 2, b. l. 140). Apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos priteisimo, susijusio su sveikatingumo kurso nutraukimu sveikatingumo centre, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-421/2015, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimoje nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su neturtinės žalos priteisimu ir jos dydžio nustatymu, kai kelionių organizatorius pažeidė tinkamo informavimo, sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartį, pareigÄ , ir Å¡ia nutartimi remtis Å¡ioje byloje nėra jokio pagrindo.

20. Å iuo atveju neabejotinai T. M. neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl to nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , neiÅ¡vengiamai nukentėjusioji turėjo lankytis ir pas gydytojus, dėl to patyrė nepatogumų, taip pat, nukentėjusiosios teigimu, T. M. ne iÅ¡ karto pripažino savo kaltę, todėl ji ir dėl to patyrė papildomų iÅ¡gyvenimų. Vis tik R. M. nusikaltimÄ padarė neatsargia kaltės forma, sÄ moningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinių sužalojimų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti konkrečioje situacijoje yra saugu. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusia jos gerove. Iš aptartų medicininių duomenų nenustatyta, kad nukentėjusiajai būtų buvęs apsunkintas ir žaizdos gijimas. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra ir nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių medicininių duomenų apie tai, kad jai būtų diagnozuotas diabetas, kaip nukentėjusioji nurodė apeliaciniame skunde, juolab, kad ši liga pasireiškė kaip komplikacija dėl patirtos galvos traumos eismo įvykio metu.

21. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. prašo priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 3 200 Eur. Tačiau toks neturtinės žalos dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra proporcingas padarytai žalai ir neatitinka suformuotos teismų praktikos.

22. Atsižvelgęs į nukentėjusiosios L. K. patirtÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kad eismo įvykio metu buvo sužalota galva, sužalojimo pasekmes, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus (fizinį skausmÄ , stresÄ , nedarbingumÄ ir t. t.), kad nukentėjusioji buvo sužalota svetimame mieste ir atostogų metu, taip pat į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajai L.

K. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 2 300 Eur, Å¡is nustatytas neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja ir teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau buvo aptarta, ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai L. K. dėl eismo įvykio sumokėjo 800 Eur draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 150), todėl jai priteistina papildomai 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. K. praÅ¡o neturtinę žalÄ priteisti solidariai iÅ¡ draudiko ADB „Gjensidige“ ir T. M..

24. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas praÅ¡o nukentėjusiajai L. K. neturtinę žalÄ priteisti ne iÅ¡ T. M., bet iÅ¡ ADB „Gjensidige“.

25. Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalÄ , esant draudiminiam įvykiui). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikÄ materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

26. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , civiliniu atsakovu pagrįstai Å¡ioje byloje pripažinta ADB „Gjensidige“. Sprendžiant dėl T. M. ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad 2016 m. vasario 29 d. nutartyje iÅ¡plėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė pakeisti Å¡iuo klausimu pradėtÄ formuoti kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ civilinės atsakomybės draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolė atlyginti žalÄ buvo laikoma solidaria.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi bÅ«ti vykdomos prievolės, atsirandančios iÅ¡ draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimÄ pareikÅ¡damas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant Å¡iems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę, nevirÅ¡ijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties Å¡alis.

Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo iÅ¡mokos suma mažesnė už padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iÅ¡ kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

27. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir bylos duomenimis, atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pirmiausiai turi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas ADB „Gjensidige“ nevirÅ¡ijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, ir tik virÅ¡ijus Å¡ias maksimalias iÅ¡ draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų bÅ«ti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iÅ¡ kalto asmens.

28. Kaip jau buvo aptarta, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai iÅ¡mokėtos 800 Eur neturtinės žalos dydis yra pakankamas, tačiau atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. sutikus papildomai atlyginti 500 Eur neturtinės žalos, Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ T. M.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos padarymu, priteistinos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį didina.

Ir, kaip jau aptarta, esant draudiminiam įvykiui, visų pirma pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikui). Taip pat dar kartÄ pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesÄ , Å¡iuo atveju – civilinę atsakomybę, įvykus draudimo įvykiui, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų neigiamų turtinių padarinių, be to, žalÄ priteisiant iÅ¡ draudiko, apginamas nukentėjusiosios interesas, kuo greičiau gauti žalos atlyginimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajai papildomai atlygintinos neturtinės žalos dydis – 1 500 Eur – priteistinas iÅ¡ ADB „Gjensidige“.

29. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas nurodė ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl priteistinos turtinės žalos, t. y. padaręs iÅ¡vadÄ , kad turtinė žala neįrodyta, vis tiek iÅ¡ T. M. priteisė 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Apelianto nuomone, reikalauti žalos atlyginimo, kurios suma nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® nustatytos maksimalios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos iÅ¡ eismo įvykio kaltininko, Å¡iuo atveju T.

M., netgi jam sutinkant, nėra įstatyme numatyto pagrindo. Apeliantas darė iÅ¡vadÄ , kad T. M. nuomonė negali bÅ«ti aukÅ¡tesnės teisinės galios nei įstatymas, ir teigė, kad žala turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, bei prašė turtinę žalÄ priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“. Apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras J. Sykas teigė, kad draudimo bendrovė turėtų bÅ«ti vienintelis civilinis atsakovas, tačiau neprieÅ¡taravo tam, kad jis gali bÅ«ti pasirenkamas.

30. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. K. buvo pareiÅ¡kusi 1 788,92 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti dėl negautų pajamų, tačiau skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodyta, todėl akivaizdu, kad tokiu atveju priteisti turtinę žalÄ iÅ¡ ADB „Gjensidige“ nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti, nes bÅ«tent atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T.

M. sutiko atlyginti Å¡iÄ sumÄ (t. 2, b. l. 139). Apeliaciniame skunde prokuroras užsiminė apie tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu priteista turtinė žala padarius prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, tačiau Å¡ios nuosprendžio dalies panaikinti neprašė. Nukentėjusioji L. K. apeliaciniu skundu prašė padidinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. nuosprendžio neskundė apskritai, kartu ir aplinkybės dėl iÅ¡ jo priteistos nukentėjusiajai atlyginti 500 Eur turtinės žalos, todėl, nors skundžiamu nuosprendžiu ir neįrodytas turtinės žalos padarymas, tačiau kaltininkui sutikus sumokėti dalį nukentėjusiosios praÅ¡omos priteisti turtinės žalos, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T.

M. priteista nukentėjusiajai L. K. 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Kartu pažymėtina, kad Å¡iuo atveju, kai kaltinamasis T. M. pats sutiko geranoriÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalÄ , jos priteisimas iÅ¡ T. M. iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja BPK 109 straipsnio ir TPVCAPDÄ® nuostatoms, nes žala, padaryta dėl sukelto eismo įvykio, gali bÅ«ti priteista iÅ¡ kaltininko.

31. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

32. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. K. prašė priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“ ir T. M. jos patirtas iÅ¡laidas advokato O. Drobitko ir advokato padėjėjos N. Drobitko paslaugoms atlyginti. IÅ¡ nukentėjusiosios atstovo advokato O. Drobitko pateiktų teismui duomenų nustatyta, kad pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ APB Nr. 2137 už advokato O. Drobitko atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji sumokėjo 300 Eur (t. 3, b. l. 36, 37) bei pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ND Nr. 21030 už advokato padėjėjos N. Drobitko atstovavimÄ apeliacinėje instancijoje nukentėjusioji sumokėjo 500 Eur (t. 3, b. l. 38, 39).

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

34. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K. bei prokuratÅ«ros apeliacinius skundus. Pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje nedetalizuota už kokias konkrečiai paslaugas nukentėjusioji sumokėjo advokato padėjėjai N. Drobitko 500 Eur, tačiau yra pagrindo manyti, kad Å¡i suma buvo sumokėta už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , o advokatui O. Drobitko buvo sumokėta 300 Eur už nukentėjusiosios atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiÄ jÄ atstovavo advokatas O. Drobitko. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad, nors apeliacinis skundas pasiraÅ¡ytas nukentėjusiosios, jį surašė teisininkas. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinis skundas yra tik dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo, advokato padėjėja N. Drobitko analogiÅ¡kais argumentais buvo suraÅ¡iusi nukentėjusiajai ir civilinį ieÅ¡kinį, nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas tik iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo, posėdis vyko tik pusę valandos, advokatas O.

Drobitko atstovavo nukentėjusiÄ jÄ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, todėl advokatui bylos duomenys iÅ¡ esmės buvo žinomi.

35. Ä®vertinus suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgus į nukentėjusiosios apeliacinio skundo teisinius argumentus ir jo rezultatÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K. advokatui sumokėta 300 Eur suma už jos atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ir advokato padėjėjai sumokėta 500 Eur suma už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ yra per didelė, todėl advokatui sumokėta 300 Eur suma už nukentėjusiosios atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 150 Eur bei advokato padėjėjai sumokėta 500 Eur suma už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ mažintina iki 300 Eur ir, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, bendra 450 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajai priteistina iÅ¡ kaltu pripažinto asmens – Å¡iuo atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – T. M..

36. Atsiliepime į nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K. bei prokuroro apeliacinius skundus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas M. Stankevičius prašė, atmetus nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , priteisti T. M. jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. K.. Toks gynėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, nes Å¡iuo atveju, netgi ir netenkinus nukentėjusiosios apeliacinio skundo, priteisti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T.

M. jo patirtas iÅ¡laidas už advokato paslaugas iÅ¡ nukentėjusiosios nenumatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ T. M. nukentėjusiajai L. K. 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir T. M. turi neturtinę žalÄ sumokėti per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. K. 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. K. 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) patirtų iÅ¡laidų advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti. Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas