aef71e4c-a229-4803-9a6a-b51da7116a00 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5838-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00482-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. S. (S. S.) skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2015-08-06 iki 2015-08-20 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Ligoninė) kameroje Nr. 26, kurios plotas 7,33 kv. m. Kameroje Nr. 26 buvo laikomi 4 asmenys, todėl trÅ«ko ploto. Kamera buvo netvarkinga, nebuvo Å¡epečio, kibiro, tualetas neatitvertas nuo likusio kameros ploto. Kameroje lovos buvo nestandartinės, sulaužytos, nebuvo staliuko, todėl tekdavo valgyti atsistojus.

Indus ir drabužius teko plauti Å¡altu vandeniu. Taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 13, kurios plotas buvo dar mažesnis, sienos padengtos pelėsiu, nebuvo stalo, tualetas neatitvertas nuo likusio kameros ploto. Teigė, kad patyrė didelį psichologinį spaudimÄ , pažeminimÄ ir stresÄ , po gydymosi Ligoninėje juto nervinę įtampÄ , turėjo gerti vaistus. PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1 000 Eur.Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu į skundÄ (b. l. 29–32) prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015-08-06 iki 2015-08-20 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26, kurios plotas 8,92 kv. m., joje įrengtos 4 lovos, ir kamerų tipo palatoje Nr. 13, kurios plotas 7,19 kv. m., joje įrengtos 4 lovos.

Kiek palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų Ligoninė informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nevedama. Teigė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) nenustato ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, minimalus gyvenamųjų patalpų plotas asmenims, laikomiems Ligoninėje, yra 5,1 kv. m.

Nurodė, kad Ligoninė neturi galimybės įtakoti besigydančiųjų skaičiaus, juos privalo laikyti pagal pacientų izoliavimo reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenustato, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninėje palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas.

Sanitarinis mazgas įrengtas pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Remontas atliekamas pagal poreikį, kaip numatyta HN 76:2010. Deratizacijos ir dezinsekcijoms darbams atlikti yra sudarytos sutartys su Å¡ias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, darbai atliekami kas mėnesį. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka sanitarai. KarÅ¡tas vanduo tiekiamas tik į duÅ¡o patalpas. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ , tai įrodo, kad Ligoninė atitinka veiklai nustatytus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ su įvairaus pobÅ«džio skundais nesikreipė. Mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundo reikalavimus palaikė, prašė skundÄ tenkinti. Nurodė, kad kameroje Nr. 13 kartu su juo buvo laikomi 3 asmenys, kameroje Nr. 26 – 4. Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sÄ lygų Ligoninėje.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.).

Tačiau svarbu pažymėti, kad Å¡i įrodinėjimo taisyklė nėra besÄ lyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sÄ lygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiÅ¡kėjas nepakankamai konkrečiai apibÅ«dina galbÅ«t padarytÄ pažeidimÄ (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobÅ«džio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).IÅ¡ atsakovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų (b. l.

7) matyti, kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje nuo 2015-08-06 iki 2015-08-20 Chirurgijos skyriaus 26 kamerų tipo palatoje (plotas 8,92 kv. m., 4 lovos) (toliau – kamera Nr.

26) ir 13 kamerų tipo palatoje (7,19 kv. m., 4 lovos) (toliau – kamera Nr. 13). Atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų, kiek asmenų buvo gydoma Å¡iose palatose kartu su pareiÅ¡kėju pateikti negali. Kameroje Nr. 26, kurios plotas 8,92 kv. m., yra dvi dviaukÅ¡tės lovos, t. y. keturios gulimos vietos (b. l. 34). Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos kameros Nr. 26 nuotraukos (b. l. 65, 67). PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡ioje kameroje, kurios plotas 8,92 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys. Kameroje Nr. 13, kurios plotas 7,19 kv. m., taip pat yra dvi dviaukÅ¡tės lovos, t. y. keturios gulimos vietos (b. l. 34).

Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos kameros Nr. 26 nuotraukos (b. l. 59-60). PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡ioje kameroje, kurios plotas 7,19 kv. m., buvo laikomi 3 asmenys. Atsakovo atstovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas laiko įrodytu, kad pareiÅ¡kėjo buvimo kameroje Nr. 26 ir kameroje Nr. 13 laikotarpiu nuo 2015-08-06 iki 2015-08-20 kartu buvo gydoma nuo 3 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui Å¡ioje palatoje teko nuo 2,23 iki 2,40 kv. m. ploto.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 111.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo buvimo ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant šį reikalavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam teko mažas plotas, laikytini pagrįstais.

Pareiškėjas skunde teigia, kad tualetas buvo neatitvertas nuo likusio kameros ploto, juo naudojantis nebuvo užtikrintas privatumas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas numato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.IÅ¡ byloje esančių nuotraukų (b. l. 60, 61) matyti, kad kameroje Nr. 26 prie pat durų yra įrengtas sanitarinis mazgas, Å¡alia jo yra neaukÅ¡ta sienelė, pridengianti sanitarinį mazgÄ iÅ¡ vienos pusės. Kameroje Nr. 13 sanitarinis mazgas taip pat įrengtas prie durų, Å¡alia įrengta neaukÅ¡ta sienelė, pridengianti sanitarinį mazgÄ iÅ¡ vienos pusės (b. l. 65-69).

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimas neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, turėjusiu įtakos jo laikymo sÄ lygų bloginimui. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamera buvo netvarkinga, nebuvo Å¡epečio, kibiro. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) (toliau – ir HN 76:2010) 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad rašė ne vienÄ praÅ¡ymÄ dėl laikymo sÄ lygų, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi. Ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ su įvairaus pobÅ«džio skundais nesikreipė, pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ingų įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei HN 76:2010 58 punkto nuostatas, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kameroje Nr. 26 lovos buvo nestandartinės, sulaužytos, nebuvo staliuko; stalo nebuvo ir kameroje Nr. 13, todėl teko valgyti atsisėdus ant lovų, laikant indus su maistu rankose. Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ (Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – HN 47:2011). Å ios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad Ligoninėje palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. IÅ¡Â Ligoninės pažymos apie kamerų/palatų plotÄ ir inventorių (b. l.

34) matyti, kad Kamerose Nr. 26 ir Nr. 13 yra atitinkamai po 2 dviaukÅ¡tes lovas, po 3 spinteles ir kameroje Nr. 26 – 1 kėdė. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad rašė ne vienÄ praÅ¡ymÄ dėl laikymo sÄ lygų, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi. Ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ su įvairaus pobÅ«džio skundais nesikreipė. IÅ¡ pateiktų į bylÄ kamerų Nr. 26 ir Nr. 13 nuotraukų (b. l. 60, 62, 65, 67, 69) matyti, kad lovos Å¡iose kamerose yra metalinės, nesulaužytos, todėl teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl sulaužytų lovų kameroje Nr. 26 laiko neįrodytais.

Kadangi HN 47:2011 21 punktas nenumato stalo įrengimo palatoje, nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Teismas, įvertinęs HN 47:2011 nuostatas, bei tai, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kokiu bÅ«du kamerose buvusios nestandartinės lovos ir stalo nebuvimas sukėlė jam neturtinę žalÄ , atsižvelgdamas į protingumo principÄ , neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jam bÅ«nant Ligoninėje indus ir drabužius teko plauti Å¡altu vandeniu.

HN 76:2010 21 punktas numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Pagal HN 76:2010 27 punktÄ Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (t. y. laisvės atėmimo vietų struktÅ«riniame padalinyje, vykdančiame laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikatos priežiÅ«rÄ (HN 76:2010 5 punktas), maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Ligoninė atsiliepime į skundÄ nurodė, kad karÅ¡tas vanduo tiekiamas tik į duÅ¡ines patalpas, pateikė Ligoninės Å¡ilto vandens tiekimo grafikÄ (b. l. 58). Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo palatoje, vadovaujantis minėtomis HN 76:2010 nuostatomis karÅ¡tas vanduo neturėjo bÅ«ti tiekiamas į kameros tipo palatÄ ir nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kameroje Nr. 13 ant sienų buvo pelėsio.

HN 76:2010 28 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, 56 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. IÅ¡ pateiktų į bylÄ kameros Nr. 13 nuotraukų matyti, kad sienų dažai Å¡ioje kameroje apsilupę, ant jų matyti tamsios dėmės (b. l. 65–69). Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie tai, kad pelėsio Å¡ioje kameroje nebuvo, nepateikė kompetentingų institucijų atliktų Ligoninės patalpų atitikimo HN 76:2010 reikalavimams patikrinimo aktų.

Atsižvelgiant į suformuluotÄ teismų praktikÄ dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tokio pobÅ«džio bylose, atsakovo atstovui nepaneigus pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, teismas, remdamasis bylos medžiaga, pripažįsta įrodytais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl kameroje Nr. 13 buvusių pelėsių ant sienų.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Ligoninėje metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai, sanitarinis mazgas.

PareiÅ¡kėjas laikymo Ligoninėje laikotarpį (15 parų) turėjo praleisti perpildytose kamerose, naudojantis sanitariniu mazgu jam nebuvo užtikrinamas privatumas, jis buvo laikomas kameroje, ant kurios sienų buvo pelėsio ir tai neatitiko higienos normų reikalavimų. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas neužtikrinant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui reikalavimų, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobÅ«džio, į Ligoninės veiklos pobÅ«dį bei tai, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad po gydymo Ligoninėje juto nervinę įtampÄ ir Marijampolės pataisos namuose turėjo vartoti vaistus nuo Å¡irdies sutrikimų, iÅ¡ Marijampolės pataisos namų pateiktos į bylÄ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis 2015-09-28 kreipėsi dėl kojos skausmų, 2015-10-26 kreipėsi dėl kojos ir galvos skausmų, o dėl maudimo kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje kreipėsi tik 2016-01-04 (b. l. 26).

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Ligoninės elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 1 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 130 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytoje Ligoninės palatoje 13 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 150 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti S. S. (S. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                 Marius Bajoras