aef4f6d1-fb98-4cdc-aaab-b49e55008330 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-1225-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15152-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1;50.1;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 30 d.  Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Jolitos Cirulienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-967-285/2013 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 54541,29 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009-02-04 nutartimi UAB „Žydra“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas B. D.. Kauno apygardos teismo 2009-07-08 nutartimi UAB „Žydra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. 2007-08-07 UAB „Daga“ pateikė UAB „Žydra“ komercinį pasiÅ«lymÄ pirkti automobilį Mercedes Benz E500. 2007-08-24 UAB „Žydra“ sudarė su atsakove ir UAB „Daga“ automobilio pirkimo-pardavimo triÅ¡alę sutartį. 2007-08-27 UAB „Žydra“ pasirašė automobilio priėmimo-perdavimo aktÄ , tuo patvirtindama prekės priėmimÄ iÅ¡ pardavėjo.

Nors atsakovė nedalyvavo automobilio Mersedes Benz E500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėmime-perdavime, registracija atlikta atsakovės vardu. 2007-08-24 atsakovė ir ieÅ¡kovė sudarė automobilio nuomos sutartį, kurioje nurodoma, kad automobilio kaina 97000,00 Lt. Pagal pateiktÄ â€žSwedbank lizingas“, UAB pažymÄ Nr. 1497, ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 43529,39 Lt, įskaitant avansinės įmokos likutį 11155,00 Lt. IeÅ¡kovė atsakovei už automobilį jau yra sumokėjusi 43529,39 Lt įmokų, todėl neapmokėto turto dalis yra 53470,61 Lt.

Atsakovė bankroto byloje yra pateikusi reikalavimÄ ir dėl 68172,03 Lt sumos, kurį sudaro 53470,61 Lt nesumokėto turto dalis ir palÅ«kanos. IeÅ¡kovės nuomone, taip elgdamasi atsakovė save pripažįsta minėto automobilio pardavėja, nes reiÅ¡kiamas reikalavimas yra nesumokėtos kainos dalies dydžio. 2012-08-22 atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės minėtÄ automobilį atsiėmė. IeÅ¡kovės nuomone, 2007-08-24 buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovė, įgyvendindama savo teisių gynybÄ , turėjo pasirinkti vienÄ iÅ¡ bÅ«dų – arba reikalauti sumokėti dar nesumokėtÄ kainos dalį ir automobilį palikti ieÅ¡kovei, arba pasiimti pirkimo-pardavimo sutarties dalykÄ â€“ automobilį, ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sumokėtų įmokų dalį.

Todėl atsakovė, gavusi ir dalį įmokų už automobilį, ir susigrÄ Å¾inusi patį automobilį, nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita. Automobiliui esant techniÅ¡kai netinkamam eksploatuoti ieÅ¡kovė pagerino jo bÅ«klę atlikdama remontus už 10712,00 Lt. IeÅ¡kovės nuomone, 54 241,29 Lt suma sudaro atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , todėl ieÅ¡kovė jÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė sutarė dėl sutarties, kuriÄ pavadino nuomos sutartimi, bendrųjų sÄ lygų (b. l. 53-62), pagal kurias atsakovė už savo lėšas įsigis ieÅ¡kovės nurodytÄ turtÄ (automobilį) ir perduos jį ieÅ¡kovei laikinai valdyti ir juo naudotis verslo tikslais už sutartyje nustatytÄ mokestį sutarties galiojimo terminui. Atsakovė 2007 m. rugpjūčio 24 d. su UAB „Daga“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėja UAB „Daga“ įsipareigojo perduoti pirkėjui (atsakovei) automobilį Mercedes Benz E 500 nuosavybės teise už 114460,00 Lt.

Å alys patvirtino, kad automobilis pagal veiklos nuomos sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis nuomininkui UAB „Žydra“. Å alys taip pat sutarė, jog UAB „Žydra“ atlieka visas pirkėjo funkcijas, iÅ¡skyrus apmokėjimÄ , kurį atlieka atsakovė (b. l. 14). 2007 m. rugpjūčio 27 d. turto priėmimo-perdavimo aktu ieÅ¡kovė perėmė iÅ¡ UAB „Daga“ automobilį ir įsipareigojo jį įregistruoti įstatymų nustatytuose registruose atsakovės vardu (b. l. 15). Teismas, vertindamas Å¡alis siejantį teisinį santykį, nurodė, kad ieÅ¡kovė UAB „Žydra“ ieÅ¡kiniu, kuris pirmÄ ja instancija buvo iÅ¡nagrinėtas Kauno apygardos teisme (2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-958-605/2010) ir apeliacine instancija Lietuvos apeliaciniame teisme (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-532/2011), prašė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT058930/PPS negaliojančia; pripažinti nuomos sutartį Nr. LT058930 negaliojančia; pripažinti UAB „Žydra“ nuosavybės teisę į automobilį Mercedes Benz E500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi abiejose civilinėse bylose Å¡alys yra tie patys asmenys, abiejų ieÅ¡kinių reikalavimai iÅ¡ esmės yra kylantys dėl Å¡alių veiklos nuomos sutarties (specialiosios dalies) ir (bendrosios dalies), todėl teismas sprendė, kad teismo nustatytos aplinkybės ir Å¡alis siejančio teisinio santykio kvalifikavimas turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Teismai konstatavo, kad Å¡alių sudarytas sutartis nėra pagrindo laikyti iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis, atitinkančiomis CK 6.567 straipsnyje nustatytÄ lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratÄ .

Teismai taip pat konstatavo, kad iÅ¡ sutarčių nuostatų seka, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo turtÄ (automobilį) tvarkyti atsakovės vardu pagal sutarčių nuostatas, tame tarpe perimti iÅ¡ pardavėjo automobilį atsakovės vardu pagal turto priėmimo-perdavimo aktÄ , todėl teigti, kad atsakovė nuosavybės teisės į automobilį neįgijo, nėra pagrindo. Taigi, atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ UAB „Daga“ nuosavybės teise įsigijo automobilį Mercedes Benz E500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vertindamas sutarties sÄ lygas, tai kad daiktas buvo perduotas laikinam naudojimui, tai kad ieÅ¡kovė pagal sutartį neturi esminės pirkėjo pareigos - apmokėti daikto kainÄ (Å¡iÄ kainÄ pardavėjui sumokėjo atsakovė), tai kad sutarčiai pasibaigus automobilis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas atsakovei, sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta sutartis atitinka nuomos teisinių santykių reglamentavimÄ . Teismas pažymėjo, kad turto perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymas nelaikytinas nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

Svetimo daikto priėmimas valdyti ir naudotis juo nereiÅ¡kia, kad naudotojui yra perduodama ir to daikto nuosavybės teisė. Teismo vertinimu, kadangi Å¡alys buvo sudariusios nuomos sutartį, ieÅ¡kovės atsakovei mokėtos sumos yra nuomos pinigai, kurie yra mokami už svetimo daikto naudojimÄ si ir jo valdymÄ , todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovei sumokėdama 43529,39 Lt, ji sumokėjo dalį automobilio kainos. Teismas taip pat laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė, reikÅ¡dama kreditorinius reikalavimus BUAB „Žydra“ bankroto byloje, iÅ¡ esmės pripažino, jog Å¡alys buvo sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas atkreipė Å¡alių dėmesį, kad atsakovei atgavus automobilį, atitinkamai turi bÅ«ti sumažintas finansinis reikalavimas bankroto byloje. Be to, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės sumokėtas lėšas už automobilio remontÄ nėra pagrindo pripažinti jos patirtais nuostoliais, kuriais praturtėjo atsakovė, nes remontus ieÅ¡kovė atliko savo iniciatyva, savo interesais ir rizika, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nelaikytinos nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu atsakovės praturtėjimu (CK 6.242 str. 3 d.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad automobilis Mercedes Benz E500 buvo nuomojamas UAB „Žydra“ Å«kinei-komercinei veiklai vykdyti, tačiau ieÅ¡kovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė automobilio remontus atliko 2011 ir 2012 metais, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo UAB „Žydra“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai UAB „Žydra“ jokios Å«kinės-komercinės veiklos nebevykdė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Å alių sandoris, įvardytas kaip 2007-08-24 nuomos sutartis, turėjo bÅ«ti įvertintas kaip apsimestinis (CK 1.87 str.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, nurodydamas, kad 2007-03-06 negaliojančios Å¡alių sutarties 2.1 punkto sÄ lyga suteikia atsakovei perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . PrieÅ¡ingai teismo motyvams yra taikytinas CK 6.228 straipsnis, nes ieÅ¡kovė pagal sutartį negavo nieko arba jos gaunama nauda buvo neproporcingai maža atsižvelgiant į jos prievolę. Nustačius, kad ieÅ¡kovė pagal sutartį negavo visa tai, ko siekė ir tikėjosi, t. y. konstatavus sutarties Å¡alių įsipareigojimų disproporcijÄ , atsakovė gali bÅ«ti laikoma nepagrįstai praturtėjusi (CK 6.242 str. 1 d.).

Be to, turto grÄ Å¾inimo dienÄ , ieÅ¡kovės sumokėtos įmokos ir turto vertė sudaro 43529,39 + 70002,00 = 113531,39 Lt. Jeigu sutartis bÅ«tų pilnai įvykdyta, atsakovė gautų 70656,67 Lt įmokų dėl turto likutinės vertės bei 21978,45 Lt nuompinigių, iÅ¡ viso 92636,12 Lt. Taigi, atsakovė, gaudama 20895,20 Lt pelnÄ , papildomai prisiteisdama 68172,03 Lt, ne tik nepatyrė jokių nuostolių, bet akivaizdžiai sumažino bankrutuojančios įmonės turto likutinę vertę, kartu atsiimdama pagerintÄ turtÄ , kurio rinkos vertė 70002,00 Lt.

Taigi, vien prisiteisus atsakovei 68172,03 Lt, ji bendroje sumoje su perimtu turtu, gauna 138174,03 Lt, o jos turimas turtas kainuoja tik 97000,00 Lt. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) ieÅ¡kovė prašė jai grÄ Å¾inti tik tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ ji įmokėjo atsakovei bei pinigines lėšas, pagerindama jai perduotÄ turtÄ , todėl apeliantės nuomone, ji teisėtai taiko atsakovės atžvilgiu nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Taigi, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstÄ praturtėjimÄ (CK 6.242 str. 1 d.).

Apeliantė negali apginti savo pažeistų teisių kitaip, negu pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei nepagrįstai praturtėjus. Teismai pripažino, kad tarp Å¡alių lizingo santykiai neegzistavo, atsakovės teikiamos sutartys tapo niekinėmis, todėl yra visos sÄ lygos pripažinti atsakovę nepagrįstai praturtėjus.2. Teismo sprendime nurodomos 2007-03-06 sutarties nuostatos, kurios Å¡alių santykiams negalioja, nes Å¡alių sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms dėl to, kad jis neturi sutarties dalyko, t. y. atsakovė tuo metu (2007-03-06) nedisponavo automobiliu.

Teismas rėmėsi 2007-03-06 sutarties punktais, motyvuodamas, kad sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2007-08-24, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2007-03-06 sutartis negaliojo jau iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.3. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovė neteisėtai įskaitė pradinės įmokos nepanaudotÄ likutį 11155,00 Lt, kai mokėjimo terminas jau pasibaigęs ir ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. 2007-08-31 atsakovui buvo pervesta avansinė įmoka 21978,45 Lt. 2009-05-07 avansinės įmokos likutis ieÅ¡kovės naudai sudarė 11155,00 Lt.

Atsakovė ir ieškovė neįformino avanso likučio piniginės užskaitos po sutarties nutraukimo ir atsakovė teismui nepateikė jokių tai pateisinamų buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta piniginė užskaita. Be to, atsakovės atliktas pinigų įskaitymas buvo atliktas ieškovės įmonės bankroto procedūros metu, todėl prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms - Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 ir 35 straipsnių nuostatoms.4.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), sprendimo nepagrindė byloje esančiais įrodymais, nenurodė ir nevertino įrodymų, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinio pagrindas, teismas nenurodė argumentų, dėl kurių buvo atmesti įrodymai, nenurodė įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi (CPK 263 str., 270 str. 4 d. 2, 3, 4 p.).5. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įgijo teisę patenkinti finansinį reikalavimÄ , pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas.

AiÅ¡kinant sutartį, visų pirma turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai. Atsakovė, sudarydama 2007-08-24 sutartį, siekė gauti įmokas, mažindama turto vertę, bei gauti nuompinigius. Teismas ginčui iÅ¡spręsti taikė netinkamas materialinės teisės normas, vadovavosi negaliojančios 2007-03-06 sutarties nuostatomis, nes nesprendė, ar atsakovė turėjo teisę nukreipti reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės 133568,42 Lt turto dalį, kai tuo tarpu automobilį atsakovė atsiėmė, ir kurio vertė atsiėmimo dienÄ sudarė 70002,00 Lt.

Apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis bankroto teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.6. Teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų bei pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡nagrinėjęs Å¡alis siejančius teisinius santykius, o ne atsakovės praturtėjimo pagrindus, pinigines sumas, praturtėjimo tikslus. IeÅ¡kovės praÅ¡ymų keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ nebuvo pateikta. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos motyvus:1. Kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialinės teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami. Ä®vertinęs tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Å¡alys sudarė veiklos nuomos sutartį, t. y. sutartį, kurioje nebuvo numatyta, kad sutarties termino pabaigoje turto nuosavybės teisės bus perleistos ieÅ¡kovei.

Å ias teismo iÅ¡vadas, patvirtinta prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje turinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.Apeliantė nepagrįstai ignoruoja apeliacinio teismo iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kurie yra atlygintiniai, todėl ieÅ¡kovė privalėjo mokėti Å¡alių sutarto dydžio atlygį už naudojimÄ si atsakovei priklausančiu turtu. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ nuomos mokestį (43529,39 Lt) yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes Å¡i suma negali bÅ«ti laikoma nepagrįstu atsakovės praturtėjimu.

2. PareikÅ¡dama ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovė nereikalavo priteisti pagal sutartį sumokėto avanso -11155,00 Lt, todėl remiantis LR CPK 312 straipsniu, toks reikalavimas negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir apeliaciniame skunde. Be to, reikalavimÄ priteisti sumokėtÄ avanso sumÄ ieÅ¡kovė jau buvo pareiÅ¡kusi teismui, tačiau Å¡is reikalavimas Kauno apygardos teismo sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti nepakeistas, buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės pakartotinai reikÅ¡ti pretenzijas dėl Å¡ios sumos priteisimo.

3. Teismas pagrįstai nusprendė, jog turto remonto darbus ieškovė atliko savo iniciatyva, savo interesais ir rizika, todėl ieškovės turėtos išlaidos negali būti laikomos nepagrįstu atsakovės praturtėjimu (CK 6.242 str.). Argumentų, kurie paneigtu šias pirmosios instancijos teismo išvadas apeliaciniame skunde nėra pateikta. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde net nėra ginčijamos. Be to, atsakovės nuomone, šioje byloje apskritai nebuvo įrodyta, jog turtas buvo sugedęs ir buvo poreikis jį remontuoti.

SprendimÄ remontuoti svetimÄ turtÄ vienasmeniÅ¡kai priėmė ieÅ¡kovės bankroto administratorius, kuris neatsiklausęs bendrovės kreditorių susirinkimo nuomonės Å¡iuo klausimu, pats ir nusprendė prisiimti turėtas iÅ¡laidas. Be to, tik pats administratorius ir naudojosi turtu, nes ieÅ¡kovė jokios veiklos nevykdė ir bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacine tvarka vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovei pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 54 241,29 Lt sumÄ , kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita.Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dujų Å«kio prekės“ v.

Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008). Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). AiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytÄ proceso teisės normÄ , kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose; tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi bÅ«ti pasisakyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z.

A. v. Varėnos 1-asis notarų biuras, byla Nr. 3K-3-627/2006; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, byla Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. G. D., byla Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. liepos 2 d. civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-306/2010).Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje (LITEKO, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-841/2013), iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės BUAB „Žydra“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės BUAB „Žydra“ ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl automobilio registracijos pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1441-480/2012, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims VÄ® „Regitra“ ir BUAB „Daga“, pažymėjo, kad ginčo automobilio nuosavybės teisės pripažinimo ieÅ¡kovui klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovui pripažinti negaliojančiomis 2007-08-24 Pirkimo-pardavimo sutartį ir Veiklos nuomos sutartį bei pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į automobilį.

Å ie ieÅ¡kovo reikalavimai Kauno apygardos teismo 2010-09-28 sprendimu buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2011-12-29 nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Vadinasi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje, turinčioje prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti Å¡ie ginčo automobilio nuosavybės teisės pripažinimui reikÅ¡mės turintys prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.): 2007-08-24 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas, o ne ieÅ¡kovas tapo turto savininku (CK 4.47 str. 1 p.);

2) turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymas nelaikytinas nuosavybės teisės įgijimo pagrindu;

3) svetimo daikto priėmimas valdyti ir naudotis juo nereiškia, kad naudotojui (t.y. ieškovui) yra perduodama ir to daikto nuosavybės teisė;

4) Å¡alių sudarytose sutartyse nėra nuostatų, nustatančių, kad, sumokėjus sutartyje nustatytÄ kainÄ , automobilį perims ieÅ¡kovas nuosavybės teise, t.y., tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta veiklos nuomos, o ne iÅ¡perkamosios nuomos sutartis. Kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų prejudicinę reikÅ¡mę turinčių faktų teismas iÅ¡ naujo nagrinėjamoje byloje nenustatinėja ir nevertina.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-532/2011 (LITEKO duomenys, b. l. 10-13) nustatytos aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas, pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, pagrįstai sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta sutartis atitinka nuomos teisių santykių reglamentavimÄ ir tinkamai kvalifikavo Å¡alis siejantį teisinį santykį (CK 6.477 str. 1 d.), o Å¡is teismo veiksmas (t. y. tinkamos materialiosios teisės normos taikymas) negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami, todėl apelianto argumentai, jog teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų bei pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Nors Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendime (LITEKO civ. byla Nr. 2-612-480/2012; jį nepakeistÄ paliko Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi) konstatavo, jog Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais (Sutartis. Bendrosios sÄ lygos 1.1 punktas 1 papunktis) nustatyta, kad Sutarties bendrosios sÄ lygos yra neatsiejama Sutarties dalis ir ieÅ¡kovas Bendrųjų sÄ lygų redakcijos datÄ â€“ 2007-03-06 –nepagrįstai laiko nuomos sutarties sudarymo data bei teigia, jog Å¡i sutartis neįsigaliojo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti nuomos sutartį Nr. LT058930 negaliojančia, apeliantė ir toliau atkakliai tvirtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2007-03-06 negaliojančio sandorio sÄ lygomis.

Ä®vertinęs tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , įvertinęs visas (bendrÄ sias ir specialiÄ sias) Veiklos nuomos sutarties Nr. LT058930 sÄ lygas (Bendrųjų sÄ lygų 2.1 p., 3.1 p., 3.5 p., 10.2 p; toliau –Sutartis) kaip vientisÄ dokumentÄ , pagrįstai sprendė, jog svetimo daikto priėmimas valdyti ir naudotis juo nereiÅ¡kia, kad naudotojui yra perduodama ir to daikto nuosavybės teisė, o ieÅ¡kovės atsakovei mokėtos sumos yra nuomos pinigai, kurie yra mokami už svetimo daikto naudojimÄ si ir valdymÄ , todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad sumokėdama atsakovei pagal sutartį 43 529,39 Lt, ji sumokėjo ir dalį automobilio kainos.

Nuomos teisiniai santykiai yra atlygintiniai (CK 6.477 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovė privalėjo mokėti Å¡alių sutarto dydžio atlygį už naudojimÄ si atsakovei priklausančiu turtu (Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 2.1 p., 2.2 p., 5.1.1 p.), o atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį dėl to, kad ieÅ¡kovė laiku nemokėjo sutartyje numatytų įmokų, pastaroji neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti jau sumokėtÄ nuomos mokesčio sumÄ , o tuo labiau Å¡ios sumos laikyti nepagrįstu atsakovės praturtėjimu (CK 6.242 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nei CK XXVIII skyriaus, reglamentuojančio nuomos teisinius santykius, normos, nei Å¡alių sudarytos sutarties nuostatos, nesuteikė ieÅ¡kovei teisės savo iniciatyva atlikti automobilio remonto neturint tam savininko sutikimo, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės sumokėtos lėšos (10 712,00 Lt) negali bÅ«ti pripažintos jos patirtais nuostoliais, kuriais praturtėjo atsakovė, nes remontus ieÅ¡kovė atliko savo iniciatyva, savo interesais ir savo rizika, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nelaikytinos nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu atsakovės praturtėjimu (CK 6.242 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad automobilio remontus ieÅ¡kovė atliko savo iniciatyva, savo interesais ir rizika, apeliantė nepaneigė. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). AiÅ¡kinant Å¡io civilinės teisės instituto prigimtį ir taikymo sÄ lygas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankiÅ¡kÄ vietÄ ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.2 str.). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.

Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sÄ skaita gavo kitokios naudos. Å ios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . Dėl Å¡ios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiame kontekste subsidiarumas reiškia, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v.

UAB „Swedbank Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012).Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ginčo Å¡alis siejo sutartiniai veiklos nuomos teisiniai santykiai; Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad sutarties termino pabaigoje arba sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , ieÅ¡kovė privalės grÄ Å¾inti automobilį atsakovei (Sutarties bendrųjų sÄ lygų 10.1 p., 10.2 p.); sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo už naudojimÄ si atsakovei priklausančiu automobiliu mokėti Å¡alių sutarto dydžio atlygį (Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 2.1 p., 2.2 p., 5.1.1 p.), todėl atsakovės gauta nuomos mokesčio suma, o tuo labiau ieÅ¡kovės savarankiÅ¡kai priimtu sprendimu remontuoti automobilį jos turėtos remonto iÅ¡laidos (investuotos lėšos į automobilio techninės bÅ«klės pagerinimÄ ), negali bÅ«ti vertinamos kaip atsakovės nesÄ Å¾iningas praturtėjimas kito asmens sÄ skaita, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.242 straipsnio nuostatų netinkamo aiÅ¡kinimo ir netinkamo yra nepagrįsti.Vadovaujantis iÅ¡dėstytu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialiÄ sias, tiek procesines teisės normas, susijusias su Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimu, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės lėšos, sumokėtos pagal sutartį – 43 529,39 Lt ir 10 712,00 Lt už automobilio remontus, nelaikytinos nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu atsakovės praturtėjimu (CK 6.242 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nevertina kaip neturinčių esminės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės finansinio reikalavimo dydžiu ieÅ¡kovės bankroto byloje dėl ieÅ¡kovės sumokėtų įmokų (avansinės, nuomos) ir turto (automobilio) likutinės vertės, nes jie aktualÅ«s tvirtinant kreditoriaus finansinį reikalavimÄ Ä¯monės bankroto byloje. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra aktualÅ«s tarp Å¡alių iÅ¡kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.Teisėjų kolegija, pripažinusi apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Žibutė Budžienė                                                                                                                                   Jolita Cirulienė                                                                                                                                   Albina Rimdeikaitė