2020-09-23 Nr. AB-17613-3-62-3-00658-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2278-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00658-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 17.7; 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl hidrotechninio statinio Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) teisinės registracijos (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės ir Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisės į jį įregistravimo; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius) 2017 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. cspr1-65 9 (toliau – ir 2017 m. kovo 2 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos (registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka yra įsiterpusi į pareiškėjos žemės sklypą. VĮ Registrų centro Kauno filialas Registre 2016 m. gruodžio 9 d. įregistravo hidrotechninį statinį – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. užtvankos pylimą (gruntas) ūžt, šlaitų tvirtinimą k1, šachtinę vandens pralaidą k2, tarnybinį tiltelį k3, užslenkstę k4, bei įregistravo Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisę į šį statinį. Pareiškėja šiuos veiksmus apskundė VĮ Registrų centrui, tačiau jos skundas buvo atmestas. Pareiškėja nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti, kadangi atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ, Registro įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ, Kadastro įstatymas) reikalavimus.

3. Pareiškėja teigė, kad teritoriniam registratoriui Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nepateikė hidrotechninio statinio statybos teisėtumo ar / ir kitų nuosavybės įgijimo pagrindus įrodančių dokumentų. Įrašytas statinio teisinės registracijos ir daiktinių teisių į jį pagrindas – 2002 m. rugsėjo 4 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 29 (toliau – ir Aktas) nesukuria teisinio pagrindo įrašyti hidrotechninį statinį į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nepatvirtina fakto, kad Aktu Kauno apskrities viršininko administracija perdavė Administracijai Lietuvos Respublikai priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką tokia sudėtimi, kaip ji yra nurodyta ir įregistruota Registre. Įregistruoti duomenys Registre apie hidrotechninį statinį nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Teisinė ginčo objekto registracija buvo atlikta nesant duomenų, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą teikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo. Registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, nustatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Kadastro nuostatų 20 punktas nustato, jog žemės sklypas negali būti formuojamas taip, jog žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Užtvankos teisinės registracijos metu galiojusio STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, (toliau – ir STR 1.01.09:2003) 6 punktas nustatė pagrindines statinių rūšis – pastatus ir inžinerinius statinius, o viena iš tokių inžinerinių statinių grupių yra hidrotechnikos statiniai. STR 1.01.09:2003 11.1 punktas apibrėžė, kad užtvankos priskiriamos hidrotechnikos statiniams. Užtvanka yra vientisas inžinerinis statinys, todėl užtvankos įrenginiai galėjo būti ne viename žemės sklype. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas ir jai grąžintas 2007 metais, t. y. tuo metu, kai užtvanka jau buvo pastatyta ir 2002 metais perduota valdyti patikėjimo teise Kauno rajono savivaldybei. Teisės aktai nenustato Registro tvarkytojui pareigos informuoti kitus asmenis (žemės sklypų savininkus), kai Registre įregistruojamos nuosavybės teisės į seniai pastatytą statinį. Užtvankos teisinė registracija niekaip nepakeičia faktinės situacijos, buvusios iki registracijos ir po registracijos.

6. Atsakovo teigimu, Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisė buvo įregistruota Kauno rajono savivaldybei Akto, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1306, ir laikytinas tinkamu valstybės valdžios sprendimo perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo teise savivaldybei, pagrindu. Jei užtvanka būtų buvusi pastatyta neteisėtai, Aktas nebūtų surašytas. Registro tvarkytojui kartu su Aktu buvo pateikti Kauno apskrities viršininko patvirtinti Kauno rajono melioruotų žemių pagrindiniai duomenys, kuriuose minimi 1 413 vnt. hidrotechninių įrenginių, taip pat nurodoma jų vertė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.1–4.4 punktuose išvardyti adresų objektai, kurie yra pastatai ar jų kompleksai, patalpos, tačiau nenustatoma, kad adresų objektai yra inžineriniai statiniai (tarp jų – hidrotechnikos statiniai), todėl tokiems statiniams nesuteikiami adresai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Administracija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka pagal teisės aktus gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir todėl buvo perduota Kauno rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, įgyvendinant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos ir jos daiktinių teisių įregistravimas Registre niekaip nekeičia faktinių aplinkybių, kadangi užtvanka įsiterpia į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, todėl sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir iki registracijos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos ginčo objektas – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka – inžinerinis hidrotechnikos statinys, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro užtvankos pylimas (gruntas), šlaitų tvirtinimas, šachtinė vandens pralaida, tarnybinis tiltelis, užslenkstė, pareiškėja nesutinka su atsakovo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu, kuriuo Registre įregistruotas suformuotas naujas daiktas hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka (užtvankos pylimas, šlaitų tvirtinimas, šachtinė vandens pralaida, tarnybinis tiltelis, užslenkstė) ir Registre įregistruota Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisė į minėtą turto objektą – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką.

11. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka su šachtinės vandens pralaidos nutiestais betoniniais giluminiais šuliniais, gelžbetonine krantine ir kt. (registro Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikra dalimi yra įsiterpusi į pareiškėjos nuo 2007 metų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypui nuo 2007 metų nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Administracija 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi atsakovą su prašymu įregistruoti Registre hidrotechninį statinį – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką, taip pat Lietuvos Respublikos nuosavybės bei Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teises į šį statinį. Registro centrinio duomenų banko 2017 m. vasario 28 d. išrašas patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu registre buvo įregistruotas hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka ir įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė bei Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisė į šį statinį. Nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių įregistravimo pagrindu buvo nurodyta 2016 m. spalio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir Kauno apskrities viršininko parengtas Aktas.

12. Teismas aptarė NTRĮ 9 straipsnio 2 dalį, NTKĮ 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 3 dalį, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje nurodytus argumentus ir nurodė, jog nevertins Registre (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos kadastrinių duomenų nustatymo pagrįstumo, spręsdamas klausimą dėl (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos įregistravimo teisėtumo.

13. Teismas aptarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (NTKĮ 2 str. 5 d.) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų (NTKĮ 5 str. 4 d.) sąvokas, analizavo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudėtį (NTKĮ 8 str. 4 d.) bei kitus su ja susijusius aspektus: planų parengimą (NTKĮ 8 str. 5 d.), nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus (NTKĮ 8 str. 6 d.), Kadastrų nuostatų IV skyriuje reglamentuojamą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir priėjo prie išvados, kad kadastro duomenų tvarkytojas, atlikdamas veiksmus, nustatytus Kadastro nuostatų 88 punkte, tikrina, ar dokumentų, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

14. Teismas vertino, kad hidrotechninio statinio duomenys apie suformuotą naują daiktą, įregistruoti 2016 m. gruodžio 9 d. Registre, atitinka hidrotechninio statinio duomenis, nustatytus 2016 m. spalio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, apibūdinančius (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos statinio individualias savybes, statinio kategoriją, jo buvimo vietą, statybos pradžios ir pabaigos metus, baigtumą, statybos vertę ir t. t. Teismas, patikrinęs Registre įregistruotus hidrotechninio statinio duomenis, nenustatė, kad šie duomenys nesutaptų arba prieštarautų duomenims, nustatytiems 2016 m. spalio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ar būtų pažeisti NTKĮ bei Kadastro nuostatų imperatyvūs reikalavimai. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog naujai suformuoto daikto – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos – įregistravimas Registre buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nėra dokumentas, NTRĮ 22 straipsnio prasme patvirtinantis daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą ar pasibaigimą, todėl nagrinėjamo ginčo atveju teismas sprendė, jog kadastriniai duomenys nėra teisinis pagrindas sprendžiant klausimą dėl daiktinių teisių registravimo (išregistravimo) Registre.

16. Teismas aptarė NTRĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas daiktines teises, kurios registruojamos Registre, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įtvirtinantį, jog valstybės institucijos sprendimas yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantis dokumentas, registruojamas Registre, nustatė, jog ginčo atveju daiktinių teisių įregistravimas Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teise buvo atliktas būtent Akto pagrindu. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir sprendė, kad Aktas pripažintinas dokumentu, kuriuo remiantis Registre gali būti registruojamos daiktinės teisės. Teismas pažymėjo, kad Akte nėra konkrečių, identifikuojančių hidrotechninį statinį duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka (užtvankos pylimas, šlaitų tvirtinimas, šachtinė vandens pralaida, tarnybinis tiltelis, užslenkstė) buvo perduota Kauno rajono savivaldybei valdyti turto patikėjimo teise. Iš Administracijos 2019 m. balandžio 23 d. rašto Nr. SD-686 teismas nustatė, jog nei Kauno rajono savivaldybėje, nei Kauno regioniniame valstybės archyve nėra jokių kitų Akto priedų, kurie patvirtintų, kad būtent hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka (užtvankos pylimas, šlaitų tvirtinimas, šachtinė vandens pralaida, tarnybinis tiltelis, užslenkstė) buvo perduota turto patikėjimo teise. Teismas nurodė, kad Administracija turimus dokumentus, t. y. 2002 m. kovo 1 d. Kauno rajono melioruotų žemių pagrindinius duomenis (toliau – ir Melioruotų žemių duomenys) ir Valstybės turto, perduodamo Kauno rajono savivaldybei, sąrašą, pateikė anksčiau į nagrinėjamą bylą.

17. Teismas nurodė, jog Akto priede Melioruotų žemių duomenyse nėra jokios konkrečios informacijos apie patikėjimo teise perduotą valdyti Kauno rajono savivaldybei (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką – užtvankos pylimą, šlaitų tvirtinimą, šachtinę vandens pralaidą, tarnybinį tiltelį, užslenkstę ir kitų ją identifikuojančių duomenų. Melioruotų žemių duomenyse nurodytas tik bendras hidrotechninių įrenginių vienetų skaičius, įrenginių balansinė vertė. Taip pat tokių duomenų apie konkretų objektą nėra ir Akte, kuris buvo nekilnojamojo daikto – hidrotechninio statinio (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos daiktinių teisių įregistravimo pagrindas. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1306 Kauno rajono savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise buvo perduotas valstybei priklausantis turtas, kuris tuo metu patikėjimo teise buvo valdomas ir naudojamas Kauno apskrities viršininko. Teismas pažymėjo, jog Akto duomenys ir jo priedai konkrečiai nepatvirtino, jog Kauno rajono savivaldybei buvo perduotas konkretus su identifikuojančiais požymiais įvardytas hidrotechninis statinys (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka – užtvankos pylimas, šlaitų tvirtinimas, šachtinė vandens pralaida, tarnybinis tiltelis, užslenkstė, tačiau atkreipė dėmesį, kad hidrotechninis statinys yra specifinės paskirties statinys, kurio sąvoką, nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su valdymu apibrėžia Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas.

18. Teismas aptarė Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 7 straipsnio 3 dalį kartu su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostata ir pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju net pripažinus, kad nebuvo laikytasi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 straipsnyje nustatytos vandens telkinių įrenginių perdavimo savivaldybei formalios tvarkos reikalavimų, pagal Melioracijos įstatymą hidrotechninius statinius savivaldybės valdo patikėjimo teise net ir nesant šio turto perdavimo akte hidrotechninį statinį identifikuojančių duomenų. Teismas sprendė, kad Aktas yra pakankamas teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą registre, tačiau Akto duomenyse nesant hidrotechninį statinį identifikuojančių duomenų ir Akto priede Melioruotų žemių duomenyse nurodant tik bendrą hidrotechninių įrenginių vienetų skaičių ir balansinę vertę, nepaneigiamas faktas, kad pagal įstatymų nuostatas, savivaldybė valstybės nuosavybėn priskirtą turtą – hidrotechninius statinius, pastatytus valstybės lėšomis valstybiniame žemės sklype, nors jie ribojasi su privačiais žemės sklypais ar į juos tam tikra dalimi įsiterpę, valdo patikėjimo teise.

19. Teismas nenustatė teisinio pagrindo naikinti Sprendimą bei Centrinio registratoriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimą vien tik formaliu pagrindu, jog Akte šis hidrotechninis statinys konkrečiai nedetalizuotas ir nenurodyti jį identifikuojantys duomenys, nurodant Akto prieduose tik hidrotechninių įrenginių bendrą pavadinimą, vienetų skaičių ir balansinę vertę. Teismas pareiškėjos argumentus, kad hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka – negalėjo būti įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, valdomas Kauno rajono savivaldybės patikėjimo teise, atmetė.

III. 20. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo visas jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 878 Eur.

21. Pareiškėja nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti, ar Kauno apskrities viršininko parengto Akto duomenys atitinka Registre įrašytus duomenis apie Lietuvos Respublikos ir Kauno rajono savivaldybės daiktines teises. Pareiškėja pažymi, kad Akte nėra nurodyta konkrečių duomenų apie daiktines teises į (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokių konkrečių duomenų nėra ir kituose bylos dokumentuose, ir atkreipia dėmesį, kad Administracija teismui nurodė, jog Kauno rajono savivaldybėje yra tik Melioruotų žemių duomenys (1 lapas) ir Valstybės turto, perduodamo Kauno rajono savivaldybei, sąrašas (6 lapai), jokių kitų Akto priedų nei Kauno rajono savivaldybėje, nei Kauno regioniniame archyve nėra. Pareiškėja nurodo, kad minėtuose dokumentuose jokių konkrečių duomenų apie hidrotechninį statinį nėra, todėl atsakovas Administracijos prašymą tiek dėl hidrotechninio statinio registracijos, tiek dėl trečiojo suinteresuoto asmens patikėjimo teisių į jį registravimo turėjo atmesti.

22. Pareiškėja teigia, kad teismas, įvertinęs Akto duomenis ir konstatavęs, jog jame nėra konkrečių ginčo objektą identifikuojančių duomenų, kurie patvirtintų, kad hidrotechninis statinys buvo perduotas Kauno rajono savivaldybei valdyti turto patikėjimo teise, vis dėlto sprendė, kad Aktas yra pakankamas teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti ginčo objektą Registre, kadangi hidrotechninis statinys yra specifinės paskirties statinys. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo išvada, susijusi su Melioracijos įstatymo nuostatų taikymu, nesuderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties imperatyviais išaiškinimais, privalomais pakartotinai bylą nagrinėjančiam teismui.

23. Pareiškėjos nuomone, tikėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra grindžiamas Panevėžio apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-764-227/2017 išvadomis, tačiau nagrinėjamos administracinės bylos ir civilinės bylos fabula ir faktinės aplinkybės bei ginčo pobūdis skiriasi iš esmės.

24. Pareiškėja nurodo, kad tai, jog Akto duomenyse nėra hidrotechninį statinį identifikuojančių duomenų, yra Akto esminis trūkumas, ir dėl to nesutinka su teismo išvada, kad nustačius, jog pagal įstatymų nuostatas savivaldybei yra priskirtas valstybės turto – hidrotechninių statinių valdymas, naudojimas ir disponavimas patikėjimo teise, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą bei Centrinio registratoriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimą vien tik formaliu pagrindu.

25. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog nors Akte ir nėra konkrečių, identifikuojančių hidrotechninį statinį duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent šis hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka buvo perduotas Kauno rajono savivaldybei, tačiau hidrotechninis statinys yra specifinės paskirties statinys, kuriam taikomas Melioracijos įstatymas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nenurodo, kas yra tikrasis (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos savininkas ir vien tik deklaratyviais teiginiais bei formaliais aspektais bando paneigti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į hidrotechninį statinį – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką ir Kauno rajono savivaldybės patikėjimo teisę į ją.

27. Atsakovas pažymi, kad Aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 1306 pagrindu, laikytinas tinkamu valstybės valdžios sprendimu perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, patikėjimo teise valdyti ir naudoti Kauno rajono savivaldybei. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka galbūt yra pastatyta neteisėtai.

28. Atsakovo teigimu, net ir panaikinus (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos teisinę registraciją, ji taip pat įsiterptų į pareiškėjos sklypą ir sukeltų tokias pačias teisines pasekmes kaip ir jos neįregistravus, nes faktinis užtvankos savininkas nepasikeistų.

29. Atsakovas nurodo, kad ne visi pareiškėjos prašymai laikytini būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis, pareiškėja nepateikia konkrečių sumų, kurias turėjo sumokėti už konkrečią suteiktą teisinę paslaugą, todėl negalima daryti išvados, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra teisinga ir pagrįsta.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš byloje pateikto Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Vandens ūkio projektavimo instituto 1980 metais parengto tvenkinio ant (duomenys neskelbtini) upės techninio darbo projekto matyti, kad statinys yra projektuotas pagal Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos užduotį, todėl užtvankos statytoja yra valstybė. Pagal Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybėje yra valstybinės reikšmės tvenkinys – (duomenys neskelbtini), kuriuo yra užtvenkta (duomenys neskelbtini) upė.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja apie hidrotechninį statinį – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką žinojo nuo to laiko, kai įgijo nuosavybės teisę į gretimą žemės sklypą. Pareiškėjos sutikimas dėl hidrotechninio statinio įregistravimo nėra reikalingas vadovaujantis Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus hidrotechninio statinio paskirtį bei Melioracijos įstatymo nuostatas, (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir todėl buvo perduota Kauno rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Pareiškėja nepateikė jokių šias daiktines teises ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos statybą valstybės lėšomis paneigiančių įrodymų, todėl jos argumentai, kad teisine registracija buvo iš esmės įteisinta neteisėta statyba ir kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka yra pastatyta neteisėtai, yra visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje esminis ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas suformuotas naujas daiktas hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka (užtvankos pylimas, šlaitų tvirtinimas, šachtinė vandens pralaida, tarnybinis tiltelis, užslenkstė) ir įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisė į šį hidrotechninį statinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja byloje taip pat yra pareiškusi reikalavimus panaikinti Centrinio registratoriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į jį.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą vien tik formaliu pagrindu, jog Akte hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka – konkrečiai nedetalizuotas ir nenurodyti jį identifikuojantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus kartu su Aktu atsakovui pateiktus dokumentus ir nustatė, jog Aktu buvo perduotas ginčo hidrotechninis statinys, ir konstatavo, kad pagal Melioracijos įstatymą hidrotechninius statinius savivaldybės valdo patikėjimo teise net ir nesant šio turto perdavimo akte hidrotechninį statinį identifikuojančių duomenų.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Aktas yra pakankamas teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti hidrotechninį statinį Registre, ir akcentuoja, jog išvada, susijusi su Melioracijos įstatymo nuostatų taikymu, yra nesuderinama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje pateiktais imperatyviais išaiškinimais. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas turi būti panaikintas.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

37. Šios administracinės bylos ginčo esmė yra nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-587-442/2019), kurioje nurodyta, kad šios bylos ginčo dalyką sudaro atsakovo Sprendimu Registre įregistruotas hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka, įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisė į šį statinį, nurodant, kad nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių įregistravimo pagrindais yra: 2016 m. spalio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir Aktas, kuris pripažintas dokumentu, kuriuo remiantis Registre gali būti registruojamos daiktinės teisės, tačiau jame nėra nurodyta konkrečių duomenų apie daiktines teises į (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalėjo: 1) patikrinti, ar duomenys apie nekilnojamąjį daiktą įrašyti Registre, atitinka kadastrinius duomenis, nustatytus 2016 m. spalio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje; 2) įvertinti, ar Akto duomenys atitinka Registre įrašytus duomenis apie Lietuvos Respublikos ir Kauno rajono savivaldybės daiktines teises, nes pačiame Akte nėra nurodyta konkrečių duomenų apie daiktines teises į (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neišreikalavęs ir neištyręs visų įrodymų (Akto priedų, kurie yra sudėtinė Akto dalis), ir nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi juos išreikalauti ir įvertinti.

39. Nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas Melioracijos įstatymo nuostatas, nesilaikė apeliacinės instancijos teismo imperatyvių išaiškinimų, privalomų pakartotinai bylą nagrinėjančiam teismui, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje nebuvo jokių imperatyvių teisės išaiškinimų, kad šioje byloje negali būti vadovaujamasi Melioracijos įstatymo nuostatomis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pripažindamas, jog Aktas yra dokumentas, kuriuo remiantis Registre gali būti registruojamos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo hidrotechninį įstatinį ir Kauno rajono savivaldybės turto patikėjimo teisės į šį statinį, nurodė, jog turi būti išreikalauti Akto priedai, kurie yra sudėtinė Akto dalis, ir įvertinti.

40. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad buvo reikalaujama į bylą pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytus Akto priedus, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 23 d. rašte Nr. SD-686 nurodė, jog nei Kauno rajono savivaldybėje, nei Kauno regioniniame valstybės archyve nėra jokių kitų Akto priedų, kurie patvirtintų, kad būtent ginčo hidrotechninis statinys – (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka (užtvankos pylimas, šlaitų tvirtinimas, šachtinė vandens pralaida, tarnybinis tiltelis, užslenkstė) buvo perduota Kauno rajono savivaldybei patikėjimo teise. Byloje buvo vertinami Kauno rajono savivaldybės administracijos pateikti 2002 m. kovo 1 d. Kauno rajono melioruotų žemių pagrindiniai duomenys ir Valstybės turto, perduodamo Kauno rajono savivaldybei, sąrašas, 2016 m. spalio 14 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

41. Pagal Melioracijos įstatymą (2001 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-634 redakcija, galiojusi Akto priėmimo metu) melioracijos įrenginiai – drenažas, grioviai, pylimai ir kiti hidrotechnikos statiniai, drėkinimo įrenginiai ir melioruotoje žemėje esantys vidaus keliai (1 str.), o pagal Melioracijos įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio melioracijos įrenginių priklausomybę, privatizavimą, 1 dalį melioracijos įrenginiai, pastatyti biudžeto lėšomis, žemės savininkams arba valstybinės žemės nuomininkams priskiriami naudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskrities viršininkas atlieka valstybinę melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūrą. Valstybei priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos įrenginius patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja savivaldybės (Melioracijos įstatymo 5 str. 3 d.).

42. Pagal Melioracijos įstatymo (2004 m. vasario 5 d. įstatymo Nr. IX-2009 redakcija, galiojusi atsakovo Sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir 2004 m. Melioracijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). 2004 m. Melioracijos įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio melioracijos statinių nuosavybę, 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (2004 m. Melioracijos įstatymo 3 str. 2 d.). 2004 m. Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.

43. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-971 redakcija) 1 dalies 27 punkte taip pat yra įtvirtinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija.

44. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas (1997 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. VIII-546 redakcija, galiojusi nuo 1998 m. sausio 16 d. iki 2002 m. spalio 23 d., t. y. Akto priėmimo metu) nustato valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarką (1 str.). Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnis įtvirtina sąrašą savivaldybių nuosavybėn perduodamo turto, to paties straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, be kita ko, vandens telkinių statiniai ir įrenginiai (Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. d) p.). Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja savivaldybių nuosavybėn priskirto turto perdavimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje išvardintas turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas pagal perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose nurodomas objekto pavadinimas, adresas (vieta), nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos data, balansinė ir likutinė vertė (Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

45. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytoje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-764-227/2017, nepaisant to, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, kas turėtų atlyginti nuostolius, padarytus vandens gyvūnijai, pateikti ir nagrinėjamai bylai aktualūs teisės išaiškinimai, o tai priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja, tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog savivaldybė valstybės nuosavybėn priskirtą turtą – hidrotechninį statinį, pastatytą valstybės lėšomis valstybiniame žemės sklype, valdo patikėjimo teise, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

46. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka su šachtinės vandens pralaidos nutiestais betoniniais giluminiais šuliniais, gelžbetonine krantine ir kt. (registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys) tam tikra dalimi yra įsiterpusi į pareiškėjos nuo 2007 metų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypui nuo 2007 metų nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (registro Nr. (duomenys neskelbtini). Akto priede 2002 m. kovo 1 d. Kauno rajono melioruotų žemių pagrindiniuose duomenyse nėra jokios konkrečios informacijos apie patikėjimo teise perduotą valdyti Kauno rajono savivaldybei (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką – užtvankos pylimą, šlaitų tvirtinimą, šachtinę vandens pralaidą, tarnybinį tiltelį, užslenkstę ir kitų ją identifikuojančių duomenų. 2002 m. kovo 1 d. Kauno rajono melioruotų žemių pagrindiniuose duomenyse nurodytas tik bendras hidrotechninių įrenginių vienetų skaičius, įrenginių balansinė vertė. Taip pat tokių duomenų apie konkretų ginčo objektą nėra Akte, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1306 Kauno rajono savivaldybei valdyti ir naudoti patikėjimo teise buvo perduotas valstybei priklausantis turtas, kuris tuo metu patikėjimo teise buvo valdomas ir naudojamas Kauno apskrities viršininko. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad iki 2002 metų (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką patikėjimo teise valdė ne Kauno apskrities viršininkas.

47. Atsižvelgiant į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos valstybės nuosavybės teisė ir Kauno rajono savivaldybės patikėjimo teisė į (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanką yra įregistruotos teisėtai, akcentuotina, jog pareiškėja nėra nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kad Akto priėmimo bei ginčijamos hidrotechninio statinio registracijos atlikimo metu nebuvo šios užtvankos ir / ar ši užtvanka nepriklauso Lietuvos Respublikai nuosavybės teise.

48. Byloje pateiktas Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Vandens ūkio projektavimo instituto 1980 metais parengtas Tvenkinio ant (duomenys neskelbtini) upės techninio darbo projektas, iš kurio matyti, kad statinys buvo projektuojamas pagal Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos užduotį, o pagal Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ (galiojo iki 2019 m. lapkričio 1 d.), Kauno rajono savivaldybėje yra valstybinės reikšmės tvenkinys – (duomenys neskelbtini), kuriuo užtvenkta (duomenys neskelbtini) upė. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) tvenkinys, esantis Kauno rajono savivaldybėje. Akcentuotina, kad pareiškėja neginčija (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvankos lokacijos, įregistruoto hidrotechninio statinio apimties (sudėties), paskirties.

49. Įvertinus pareiškėjos, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos išsakytus argumentus apeliacinės instancijos teismui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien dėl to, jog Akte konkrečiai nebuvo įvardyta (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka, kai hidrotechniniai statiniai, priklausantys pagal Melioracijos įstatymą Lietuvos valstybei, patikėjimo teise buvo perduoti Kauno rajono savivaldybei, nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą vien tik formaliu pagrindu, jog Akte (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka konkrečiai nedetalizuota ir nenurodyti ją identifikuojantys duomenys, nurodant Akto prieduose tik hidrotechninių įrenginių bendrą pavadinimą, vienetų skaičių ir balansinę vertę.

50. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Aktu Kauno rajono savivaldybei buvo perduoti valdyti ir naudoti patikėjimo teise hidrotechniniai įrenginiai, esantys Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, o ne nuosavybės teisė į šiuos įrenginius. Tai, kad hidrotechniniai įrenginiai (užtvankos) nuosavybės teisė priklauso Lietuvos valstybei, įtvirtinta Melioracijos įstatyme. Pareiškėja nėra nurodžiusi jokių teisės aktais ir bylos įrodymais pagrįstų argumentų, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio užtvanka priklauso nuosavybės teise ne Lietuvos valstybei.

51. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė