2021-01-20 Nr. AB-1346-3-61-3-04364-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-105-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04364-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Vilniaus komunalinių pasaugų mokykla) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. (P. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 1 080 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos (toliau – ir mokykla, trečiasis suinteresuotas asmuo), 720 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2017 m. rugsėjo mėnesį jis pradėjo studijas Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje staliaus specialybėje, tačiau Mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų. 2018 m. rugsėjo 7 d. įsakymu priimtas mokytis pagal siuvinių gamintojo mokymo programą, tačiau Mokyklos direktoriaus 2019 m. sausio 3 d. įsakymu vėl buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 30 14 punktą jis galės būti priimtas mokytis tik po metų nuo mokymosi sutarties nutraukimo, todėl yra pažeista jo teisė į mokslą.

2.2. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su įsakymais, kuriais buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų, negalėjo pasinaudoti teise į gynybą. Mokyklos direktoriaus įsakymuose nėra pateiktų duomenų, dėl ko jis išbraukiamas iš mokinių sąrašų, kokiais teisės aktais vadovaujamasi, nėra pateiktų tokių sprendimų motyvų. Šiuo atveju neteisinga išbraukti jį iš mokinių sąrašų dėl to, jog jis gavo drausminę nuobaudą. Pagal sudarytą mokymosi sutartį mokykla privalo sudaryti jam galimybę tęsti mokslą. Dėl to mokykla privalėjo kreiptis į Vilniaus PN administraciją ir pareikalauti pristatyti pareiškėją į pamokas.

2.3. Pareiškėjas taip pat nebuvo supažindintas su mokymą reglamentuojančiais dokumentais. Mokykla sutartį galėjo nutraukti įspėjusi jį prieš 30 dienų, be to, mokykla privalo užtikrinti jo teises, įtvirtintas teisės aktuose.

2.4. Tokie teisių pažeidimai truko ilgą laiką – 3 metus. Pareiškėjui didelė neturtinė žala pasireiškė tuo, kad neteisėtus veiksmus atliko valstybės institucijos. Pareiškėjas buvo pažemintas, jautėsi visiškai priklausomas nuo kitų asmenų valios, pablogėjo jo socialiniai santykiai, sumažėjo galimybė įsidarbinti. Pareiškėjas žalą įvertino 720 000 Eur suma už prarastą 36 mėnesių mokymosi laikotarpį.

2.5. Vilniaus PN administracija nusišalino nuo jo mokymo organizavimo ir kontrolės. Pataisos įstaiga privalėjo organizuoti, užtikrinti ir kontroliuoti nuteistųjų užimtumą, tame tarpe ir teisę į mokslą. Todėl Vilniaus PN administracija yra tiesiogiai atsakinga, kad pareiškėjui buvo atimta teisė į mokslą. Visus su mokslu susijusius klausimus privalėjo spręsti pataisos namų, kur jis atliko bausmę, administracija. Vilniaus PN administracija sąmoningai nevykdė savo pareigų, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 080 000 Eur suma.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Nuteistųjų profesinį mokymą vykdo, organizuoja nuteistųjų priėmimą bei sutarčių su naujai priimtais nuteistaisiais sudarymą, sutarčių nutraukimą kontroliuoja Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla, t. y. atskiras juridinis asmuo.

3.2. Pagal teisinį reglamentavimą į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo – nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis. 2017 m. lapkričio 15 d. už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 3 mėnesiams (nuobaudos pabaiga 2018 m. vasario 15 d.); 2018 m. rugpjūčio 23 d. už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 12 mėnesių. Taigi pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu paskyrus nuobaudas – perkėlimą į drausmės grupę, jis prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą.

3.3. Vilniaus PN administracija mokymosi sutarčių su nuteistaisiais nesudaro ir sutarčių vykdymo nekontroliuoja. Taip pat Vilniaus PN administracija nėra įpareigota informuoti nuteistąjį apie mokymosi sutarties nutraukimą, tokia pareiga tenka mokymosi įstaigai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su prašymais, skundais ar pareiškimais, susijusiais su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, nesikreipė. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde Lietuvos valstybės atstovu nurodė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą, kuri yra viešoji įstaiga. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį, 7 punktą, Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių 3.4 papunktį ir 5 punktą, teismas priėjo prie išvados, kad viešoji įstaiga nėra ir negali būti laikoma valstybės atstovu, ji nevykdo viešojo administravimo ir negali atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, t. y. ji nėra valstybinio administravimo subjektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunkčio prasme. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, pavyzdžiui, ministro įsakymų, įstaigos įstatų, patvirtinančių, jog Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla yra įgaliota vykdyti kokias nors viešojo administravimo funkcijas, dėl kurių ji galėtų būti pripažinta subjektu, galinčiu atstovauti atsakovą Lietuvos valstybę.

7. Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. nutartyje buvo nurodęs ir išaiškinęs pareiškėjui, kas gali būti valstybės atstovu bylose dėl žalos atlyginimo. Tačiau pareiškėjas, tikslindamas savo skundą, pabrėžė, kad jis atsakovu šioje byloje laiko būtent Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos. Taip pat teismas pareiškėjui buvo išaiškinęs, jog jo reikalavimas nukreiptas šiam juridiniam asmeniui turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos, atmetė ir dėl jo argumentų, susijusių su mokyklos galbūt neteisėtų veiksmų atlikimu, nepasisakė.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų neužtikrinus jo teisės į mokslą teismas bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas buvo priimtas mokytis staliaus specialybę Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas 3 mėnesiams į drausmės grupę. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla 2017 m. gruodžio 21 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą mokymosi sutartį. 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarp mokyklos ir pareiškėjo buvo pasirašyta profesinio mokymo sutartis Nr. 96, pagal kurią pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio turėjo mokytis siuvinių gamintojo specialybės. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas 12 mėnesių į drausmės grupę. Todėl 2019 m. sausio 3 d. mokykla nutraukė su juo sudarytą profesinio mokymo sutartį.

10. Teismas nurodė, kad pagal Nuteistųjų profesinio organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. (teismo sprendime klaidingai nurodyta nutarimo data 2016 m. lapkričio 14 d.) nutarimu Nr. 30 „Dėl nuteistųjų profesinio organizavimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas), 10 punktą į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.

11. Nustatęs, kad pareiškėjui 2017 m. lapkričio 15 d. už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 3 mėnesiams (nuobaudos pabaiga 2018 m. vasario 15 d.), o 2018 m. rugpjūčio 23 d. už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 12 mėnesių, teismas vertino, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pareiškėjui ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas – perkėlimą į drausmės grupę, jis prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą, kaip tai numatyta Aprašo 10 punkte. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad teisės aktais nenustatyto pataisos įstaigai pareigos organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti nuteistųjų mokymą, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma nustatant, ar Vilniaus PN administracija atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nėra aktuali. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje atkreipė dėmesį, kad galbūt būtų tikslinga teisės aktuose įtvirtinti pakeitimą dėl profesinio mokymosi gavus drausminę nuobaudą. Tačiau ginčo nagrinėjimo metu teisinis reglamentavimas dėl profesinio mokymosi nutraukimo gavus drausminę nuobaudą yra įtvirtintas Aprašo 10 punkte, kuris yra galiojantis ir nepakeistas.

13. Nenustatęs Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas P. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo. Teismas, spręsdamas šį klausimą, turėjo vadovautis įstatymais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 148 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja nuteistųjų teisę į mokslą. Pareiškėjas, būdamas pataisos įstaigoje, galėjo mokintis tik valstybės įmonėse. Lietuva pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) ir kitas tarptautines sutartis yra atsakinga už teisės į mokslą užtikrinimą nuteistiesiems.

14.2. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų neužtikrinus jo teisės į mokslą, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl nuteistųjų profesinio organizavimo tvarkos aprašo“ yra įstatymus įgyvendinantis teisės aktas, tačiau šiuo atveju nėra įstatymo, reglamentuojančio nuteistųjų profesinį mokymąsi.

14.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad Vilniaus PN administracija neorganizuoja, nekoordinuoja, nekontroliuoja nuteistųjų mokymo. Pagal BVK 147 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmes vykdo pataisos įstaiga. Taigi visus procesus pataisos įstaigose organizuoja ir vykdo įstaigos administracija. Be to, tarptautinės sutartys įpareigoja valstybę užtikrinti orias kalinimo sąlygas, taip pat visas žmogaus teises ir laisves.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją.

Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, kurios (žalos) atsiradimą pareiškėjas sieja su Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus komunalinių pasaugų mokyklos veiksmais (neveikimu), kuriais jam neužtikrinta teisė į mokslą.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad: Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla negali būti Lietuvos valstybės atstovu bylose dėl žalos atlyginimo, o reikalavimas, nukreiptas šiam juridiniam asmeniui, turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme; byloje nenustatyti Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai neužtikrinus pareiškėjui teisės į mokslą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas (žr. nutarties 6 p.), yra viešoji įstaiga, nevykdanti viešojo administravimo ir negalinti atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas, manydamas, kad patyrė dėl žalą dėl Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos veiksmų (neveikimo), dėl tokios žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad mokykla yra valstybės įmonė, o mokymasis valstybės įmonėje yra reglamentuotas BVK 148 straipsnio 1 dalyje, be to, valstybė pagal Konvenciją ir kitas tarptautines sutartis yra atsakinga už teisės į mokslą užtikrinimą nuteistiesiems, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla nėra viešojo administravimo subjektas, dėl kurios darbuotojų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo prievolė tenka valstybei (CK 6.271 str.). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartyje nurodė pareiškėjui, kas gali būti valstybės atstovu bylose dėl žalos atlyginimo ir išaiškino, jog jo reikalavimas, nukreiptas šiam juridiniam asmeniui, turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme (b. l. 24–25). Pareiškėjas, tikslindamas savo skundą, pabrėžė, kad jis atsakovu šioje byloje laiko būtent Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos. Taigi, pareiškėjui nesutikus patikslinti / pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu, teismas, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą įtraukęs į bylos procesą trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, pagrįstai atmetė šią pareiškėjo skundo dalį, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas netinkamam atstovui (ABTĮ 53 str.).

20. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neužtikrinus jo teisės į mokslą. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl nuteistųjų profesinio organizavimo tvarkos aprašo“, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra poįstatyminis teisės aktas, tačiau nėra įstatymo, reglamentuojančio nuteistųjų profesinį mokymąsi. Be to, visus procesus pataisos įstaigoje organizuoja ir vykdo įstaigos administracija, todėl Vilniaus PN administracija turi pareigą organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti nuteistųjų mokymą.

21. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas, reglamentuojantis nuteistųjų profesinį mokymą, yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 148 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, nurodanti, kad nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaudamasi, be kita ko, BVK 148 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. sausio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 30 „Dėl nuteistųjų profesinio organizavimo tvarkos aprašo“, kuriuo patvirtino Nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašą. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl profesinio mokymosi sutarties nutraukimo gavus drausminę nuobaudą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi šiuo Aprašu (konkrečiai – Aprašo 10 p.).

22. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Vilniaus PN administracija turi pareigą organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti nuteistųjų mokymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Aprašo nuostatas Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla vykdo nuteistųjų profesinį mokymą, organizuoja nuteistųjų priėmimą ir sutarčių su naujai priimtais nuteistaisiais sudarymą bei sutarčių nutraukimą Vilniaus PN (Aprašo 7–11 p.). Pagal Aprašo 21 punktą laisvės atėmimo vietos administracija privalo: tvarkyti nuteistųjų, kurie mokosi profesinio mokymo įstaigoje, apskaitą (21.1 p.); užtikrinti profesinio mokymo įstaigos vadovo, mokytojų ir kitų profesinio mokymo įstaigos darbuotojų saugumą laisvės atėmimo vietos teritorijoje (21.2 p.); užtikrinti, kad nuteistojo dienotvarkė, jo darbo laikas ir (ar) dalyvavimas kitoje veikloje būtų suderinti su teorinio ir praktinio mokymo tvarkaraščiais (21.3 p.); profesinio mokymo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens prašymu informuoti apie priežastis, dėl kurių nuteistasis negalėjo dalyvauti bent viename teoriniame ar praktiniame mokyme (21.4 p.); supažindinti profesinio mokymo įstaigos darbuotojus su laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklėmis, įėjimo į laisvės atėmimo vietą ir išėjimo iš jos tvarka, draudžiamų įsinešti į laisvės atėmimo vietos teritoriją daiktų sąrašu ir atsakomybe už nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų perdavimą (21.5 p.). Taigi Vilniaus PN administracija mokymosi sutarčių su nuteistaisiais nesudaro ir sutarčių vykdymo nekontroliuoja, todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad visus su mokslu susijusius klausimus privalėjo spręsti Vilniaus PN administracija ir ji yra tiesiogiai atsakinga, jog pareiškėjui buvo atimta teisė į mokslą (t. y. nutrauktos su juo sudarytos profesinio mokymo sutartys).

23. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip neužtikrinantys pareiškėjo teisės į mokslą: byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės dalyvauti profesinio mokymo programoje, tačiau profesinio mokymo sutartys nutrauktos dėl paties pareiškėjo elgesio (pamokų nelankymo, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų) (b. l. 5–12, 46).

24. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Nenustačius Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

26. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė