aef1a2ef-e520-4a5d-bce1-d7ccf1a1e4a4 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-201-425/2020 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00384-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6122-1103/2019 pagal ieÅ¡kovo R.

R. ieÅ¡kinį atsakovei I. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, G. R. dėl materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu R. R. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės I. P. 1 800 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 6 d., o taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581-765/2013 iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymas dukrai G. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės. Nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki savo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) dukra G. R. gyveno su ieÅ¡kovu jo gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovas šį laikotarpį, t. y. 9 mėnesius, dukrÄ iÅ¡laikė vienas, o atsakovė visiÅ¡kai neprisidėjo prie dukros iÅ¡laikymo.

IeÅ¡kovas tuo laikotarpiu savo lėšomis tenkino visus dukros poreikius - maitinimo, mokymo, drabužių įsigijimo, laisvalaikio ir kitus bÅ«tinus poreikius, skirdavo lėšų ir tiesiogiai pačiai dukrai, pervesdamas į dukros vardu atidarytÄ ir jos disponuojamÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovo skiriamų lėšų dukrai iÅ¡laikyti suma minėtu laikotarpiu, įvertinus jos amžių bei poreikius, sudarė apie 400 Eur - 450 Eur per mėnesį. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.156 straipsnis).

Atsakovė minėtu laikotarpiu buvo darbinga, turėjo nekilnojamojo turto, automobilį, neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų, t. y. galėjo dirbti bei uždirbti, kad prisidėtų prie dukros iÅ¡laikymo, todėl iÅ¡ jos priteistina dalis, t. y. 200 Eur/mėn. iÅ¡laikymo skolos ieÅ¡kovo naudai. Mano, kad Å¡i suma, įvertinus minėtu laikotarpiu buvusį pragyvenimo lygį, dukros amžių, jos poreikius, atsakovės turtinę padėtį, yra protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga. Jeigu atsakovė savanoriÅ¡kai skyrė lėšas dukros iÅ¡laidoms, nereiÅ¡kia, jog ji prisidėjo prie iÅ¡laikymo prievolės. IeÅ¡kovas iÅ¡laikymo prievolę vykdė vienas, todėl atsakovė turi atlyginti jam iÅ¡laidų dalį, iÅ¡laikymo įsiskolinimo forma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, o taip pat iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nors Å¡alių dukra laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 6 d. gyveno pas ieÅ¡kovÄ , tačiau abu vaiko tėvai iÅ¡laikymÄ teikė tiesiogiai dukrai. IeÅ¡kovas aprÅ«pino dukrÄ bÅ«stu, abi Å¡alys aprÅ«pino mergaitę maistu, drabužiais, mokymosi, lavinimosi, pragyvenimo reikmenimis, sudarė galimybes jos poilsiui ir kitiems poreikiams. Kadangi dukra tuo metu buvo 17 metų amžiaus, ji buvo pakankamai subrendusi ir savarankiÅ¡kai disponavo abiejų tėvų jai skiriamomis lėšomis, iÅ¡ jų pirkdama sau rÅ«bus, maistÄ , mokėdama mokyklos rinkliavas, apmokėdama pomėgių ir savęs lavinimo iÅ¡laidas, pirkdama augintinio priežiÅ«rai reikalingas prekes.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nurodomu laikotarpiu ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, vykdė iÅ¡laikymo prievolę už atsakovę ir jo interesai Å¡iuo atveju yra pažeisti.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie kitas dukters iÅ¡laikymui, jos poreikių tenkinimui iÅ¡leistas sumas, Å¡ių sumų paskaičiavimų, duomenų apie dukrai tenkančiÄ bÅ«sto iÅ¡laikymo, iÅ¡laidų už komunalines paslaugas dalį. IeÅ¡kinyje deklaratyviai nurodė, kad praÅ¡oma priteisti suma atitinka pragyvenimo lygį, dukros poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, yra protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga. Pats ieÅ¡kovas parengiamajame, teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiÅ¡kinimų apie dukters iÅ¡laikymÄ ginčo laikotarpiu, tarp Å¡alių susiklosčiusius faktinius vaikų iÅ¡laikymo santykius, neteikė.

6. Be to, byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad Å¡alių dukrai gyvenant pas ieÅ¡kovÄ , atsakovė teikė dukrai iÅ¡laikymÄ pirkdama jai reikalingus rÅ«bus, higienos, mokyklines prekes, vaistus, skirdama pinigų mokyklos rinkliavoms, iÅ¡vykoms su Å¡okių kolektyvu, vairavimo pamokoms. Dukters iÅ¡laidoms reikalingas sumas atsakovė duodavo mergaitei grynais pinigais, o jeigu pritrÅ«kdavo, tai įneÅ¡davo į savo banko sÄ skaitÄ , kÄ patvirtina ir trečiojo asmens banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Å alių dukra dėl jos iÅ¡laikymo nei vienam iÅ¡ tėvų pretenzijų neturi, teigia, kad jie abu jÄ vienodai iÅ¡laikė, nesupranta, kodėl tėtis reiÅ¡kia turtines pretenzijas mamai.

7. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įvertinus atsakovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus apie pastarosios poreikius, lankytas vairavimo pamokas, iÅ¡laidas susijusias su dalyvavimu Å¡okių kolektyvo veikloje, tame tarpe ir kelionėmis į užsienį, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo į dukters sÄ skaitÄ pervesta 1 200 Eur suma 17 metų mergaitės iÅ¡laikymui devynis mėnesius (vidutiniÅ¡kai 133,33 Eur/mėn.) nebuvo pakankama, todėl ieÅ¡kovui nepateikus kitų įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad prie dukters iÅ¡laikymo ne mažesne suma prisidėjo ir atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. R. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 800 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovo naudai, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio asmens iÅ¡laikymÄ , o taip pat padarė įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovės teikto iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnametei dukrai. 8.2.

Pabrėžia, kad CK nenumato tokios vaiko iÅ¡laikymo formos, t. y. iÅ¡laikymo mokėjimas tiesiogiai nepilnamečiam vaikui, o be to nebuvo (nėra) ir teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui (trečiajam asmeniui) priteisimo, kuriuo nustatytas iÅ¡laikymÄ privalėjusios teikti atsakovės piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui (trečiajam asmeniui), ar turėtų iÅ¡laidų, patirtų galimai tenkinant papildomus vaiko priežiÅ«ros poreikius. 8.3. Skundžiamu sprendimu teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo atlikti pavedimai dukrai laikytini iÅ¡laikymu CK prasme.

Å ie pavedimai tai buvo papildomos lėšos dukrai, kurias ji galėjo leisti savo nuožiÅ«ra, ir kurios buvo skiriamos ieÅ¡kovo laisva valia. Kaip minėta, trečiasis asmuo gyveno pas ieÅ¡kovÄ minėtu laikotarpiu, ir bÅ«tent ieÅ¡kovas rÅ«pinosi pilna dukros priežiÅ«ra, t.y. vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti: maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kt., ir Å¡ios iÅ¡laidos nesusijusios su minėtais pavedimais trečiajam asmeniui. Be to, nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas specialiai nekaupė pirkimo čekių, galinčių patvirtinti trečiajam asmeniui iÅ¡leistų piniginių lėšų faktÄ , tačiau yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tokias iÅ¡laidas patyrė, kuomet trečiasis asmuo gyveno pas ieÅ¡kovÄ . 8.4.

Be to, trečiojo asmens poreikiai buvo nustatyti (įvertinti) ir įsiteisėjusiu 2013-07-03 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-581-765/2013, kuomet iÅ¡laikymas trečiajam asmeniui buvo priteisiamas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Ä®vertinus tai, jog jau praėję 6 metai, t.y. Å¡ie trečiojo asmens poreikiai padidėjo, pasikeitė ekonominė situacija, ieÅ¡kovo nuomone, 200 Eur suma per mėnesį (minėtu laikotarpiu), skirtina iÅ¡ atsakovės trečiojo asmens iÅ¡laikymui, yra sÄ Å¾ininga, protinga bei teisinga.

Å i suma yra 55,19 Eur didesnė nei suma, kuriÄ iÅ¡laikymui turėjo mokėti ieÅ¡kovas atsakovei, pagal teismo sprendimÄ . 8.5. Apelianto vertinimu, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai dėl atsakovės teikto iÅ¡laikymo nėra nei iÅ¡samÅ«s, nei detalÅ«s, nei jų patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (duomenys). Realiai atsakovė nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, jog ji minėtu laikotarpiu skyrė lėšų trečiojo asmens iÅ¡laikymui. Be to, tiek atsakovė ir trečiasis asmuo patys pripažino, jog santykiai su ieÅ¡kovu nėra geri (vyksta bylinėjimaisi, tariamai ieÅ¡kovas neteikia pagalbos ir t.t.), kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vada, jog Å¡ie asmenys nėra pakankamai objektyvÅ«s dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, turint omenyje ir tai, jog pats reikalavimas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas bÅ«tent atsakovei, o trečiasis asmuo gyvena pas atsakovę.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. 9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus bei aptarus visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus. 9.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie trečiojo asmens iÅ¡laikymui, jos poreikių tenkinimui iÅ¡leistas sumas, jų paskaičiavimo ar bendrųjų bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dalį, tekusiÄ dukrai.

Taip pat skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, kad Å¡alių dukrai gyvenant pas ieÅ¡kovÄ , abi Å¡alys dukrÄ aprÅ«pino maistu, drabužiais, mokymosi bei lavinimo reikmėmis bei skyrė pinigines lėšas Å¡ių poreikių tenkinimui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei taikė teisės aktų nuostatas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ieÅ¡kovui, su kuriuo nustatytu laiku gyveno Å¡alių nepilnametė dukra, kurios gyvenamoji vieta teismo procesiniu sprendimu buvo nustatyta kartu su atsakove (motina).

12. Pirmiausia pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡io asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti.

Tam iÅ¡ tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iÅ¡ tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gijimui netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tapačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ ir Å¡ios prievolės asmeniÅ¡kumas nepaneigiamas vienam iÅ¡ tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

13. Tačiau, pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011;

Nr. e3K-3-420-969/2015). IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog Å¡alių dukters G. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (atsakove), o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-581-765/2013 patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti dukters G. R. iÅ¡laikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, kasmet iÅ¡mokų dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymui skirtas lėšas pervedant į kredito įstaigos sÄ skaitÄ . Be to, byloje nustatyta, kad Å¡alių dukra G. R. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 6 d. gyveno pas ieÅ¡kovÄ , nors Å¡alių susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo nebuvo.

15. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas tvirtina, kad Å¡iuo laikotarpiu jis visiÅ¡kai iÅ¡laikė Å¡alių dukrÄ G. R., dėl ko atsakovė turi atlyginti dalį susidariusių iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. ReikÅ¡damas tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovas pateikė mokėjimo iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti kad nereguliariai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. ieÅ¡kovas pervedė į dukters banko sÄ skaitÄ 1 200 Eur sumÄ , kas sudaro vidutiniÅ¡kai po 133 Eur/mėn. Tačiau ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių dukters poreikių tenkinimui iÅ¡leistų lėšų dydį ar duomenų apie dukrai tenkančiÄ bÅ«sto iÅ¡laikymo, iÅ¡laidų už komunalines paslaugas dalį.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie su dukters iÅ¡laikymu susijusias iÅ¡laidas, į tai, kad iÅ¡ Å¡alių dukters banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o galima vertinti, jog mergaitė iÅ¡ tėvų gaunamas pajamas skirstė bei leido savarankiÅ¡kai, o taip pat į tai, kad atsakovės bei trečiojo asmens (Å¡alių dukters) paaiÅ¡kinimai leidžia tikėti, jog atsakovė Å¡alių dukrai gyvenant pas ieÅ¡kovÄ teikė iÅ¡laikymÄ , jai pirkdama įvairius reikalingus daiktus bei duodama pinigus grynaisiais ar pervesdama į banko sÄ skaitÄ , sprendė, kad prie dukters iÅ¡laikymo ne mažesne suma prisidėjo ir atsakovė, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

17. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka ir pažymi, jog apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

18. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas iÅ¡ties nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dukters poreikių tenkinimui iÅ¡leistų lėšų dydį ar duomenų apie dukrai tenkančiÄ bÅ«sto iÅ¡laikymo, iÅ¡laidų už komunalines paslaugas dalį. Nors fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo ar bÅ«sto komunalinių paslaugų apmokėjimo kvitų ir jų neapskaito, tačiau ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė privalo jam atlyginti dalį patirtų iÅ¡laidų, tokį reikalavimÄ turi įrodyti ar bent jau pateikti kokius nors duomenis, susijusius su gyvenamosios vietos iÅ¡laikymo kaÅ¡tais bei susidarančių iÅ¡laidų rÅ«Å¡imis.

Å iuo atveju nėra galimybės net iÅ¡ dalies nustatyti ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų apimties bei jų pokyčio kartu gyvenant Å¡alių dukrai. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis teikė dukrai iÅ¡laikymÄ , o į trečiojo asmens banko sÄ skaitÄ pervestos 1 200 Eur lėšos buvo ne iÅ¡laikymas, o, kaip tvirtina apeliantas, papildomai skiriami pinigai.

19. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ties nėra pagrindo netikėti, kad atsakovė, Å¡alių dukrai gyvenant pas ieÅ¡kovÄ , teikė iÅ¡laikymÄ pirkdama jai reikalingus rÅ«bus, higienos, mokyklines prekes, vaistus, skirdama pinigų mokyklos rinkliavoms, iÅ¡vykoms su Å¡okių kolektyvu, vairavimo pamokoms. Å iÄ aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad byloje esantis banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog pinigines lėšas atsakovė pervesdavo ir į trečiojo asmens banko sÄ skaitÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad nėra pagrindo tikėti atsakovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais apie atsakovės teiktÄ iÅ¡laikymÄ , yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentÄ , jog tuo atveju, jei atsakovė teikė iÅ¡laikymÄ dukrai, iÅ¡laikymas turėjo bÅ«ti pervedamas ar duodamas ne dukrai tiesiogiai, o ieÅ¡kovui uzufrukto teise. Tačiau pabrėžtina, kad laikotarpiu, kada trečiasis asmuo gyveno kartu su ieÅ¡kovu, pagal teismui pateiktus duomenis, Å¡alių dukters gyvenamoji vieta nebuvo pakeista, taip pat nebuvo nustatyta, kad iÅ¡laikymÄ teikia atsakovė, dėl ko vien aplinkybė, kad atsakovė Å¡alių dukrai gyvenant kartu su ieÅ¡kovu, iÅ¡laikymÄ teikė tiesiogiai trečiajam asmeniui, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė Å¡iuo laikotarpiu dukters neiÅ¡laikė ar neprisidėjo prie jos iÅ¡laikymo, juo labiau kad bylos duomenys (trečiojo asmens banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as) patvirtina, jog Å¡aliu dukra Å¡iuo laikotarpiu buvo pakankamai savarankiÅ¡ka (jai buvo 17 metų) ir didelę dalį iÅ¡laidų apmokėjimo organizavo bei tvarkė pati.

20. Taigi apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, faktinius bylos duomenis bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.

Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas pateikė Panevėžio apygardos teismo 2019-11-05 nutartį, susijusiÄ su vykdymo procesu, tačiau teismai, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų, dėl ko priimti į bylÄ pateikiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo, juo labiau kad Å¡ioje nutartyje spręsti klausimai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla ir nedaro įtakos priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas