aeefa763-1c8a-47cb-9d1d-1cfeff9e3869 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „TELE2“ dėl kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Stateta“ (toliau – UAB „Stateta“) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „TELE2“ 1

153 254,75 Lt dydžio kompensacijÄ dėl kai kurių prekybos salonų uždarymo, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti ieÅ¡kovės pagal 2008 m. vasario 1 d. platinimo sutartį vykdomÄ veiklÄ prekybos salonuose, kurių atžvilgiu Å¡i sutartis dar nėra nutraukta, arba imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieÅ¡kovės veiklÄ aptariamuose salonuose. IeÅ¡kovės teigimu, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, kyla grėsmė, kad atsakovė imsis veiksmų siekdama nutraukti ieÅ¡kovės veiklÄ nurodytuose prekybos salonuose. Tai savo ruožtu kelia grėsmę, kad bylos nagrinėjimas bus apsunkintas (gali tekti tikslinti ieÅ¡kinį, pateikti papildomus dokumentus ir pan.), be to, ieÅ¡kovė bÅ«tų priversta reikÅ¡ti naujus ieÅ¡kinius ir iÅ¡ naujo ginti savo pažeistas teises, kas neatitiktų civilinio proceso tikslų. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, o tai teismų praktikuojama pripažįstama pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 7 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu; kitų sutarčių galimas nutraukimas yra už Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų, todėl jų nutraukimas neįtakos sprendimo įvykdymo Å¡ioje byloje. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas. Atsakovė yra stambi įmonė, kuriai priklauso didelė mobiliojo ryÅ¡io rinkos dalis; nepateikta įrodymų, galinčių sukelti abejonių atsakovės mokumu.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „Stateta“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Be praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateiktų argumentų ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad:

1. Teismo teiginys, jog kitų sutarčių nutraukimas yra už šios bylos nagrinėjimo ribų, yra visiškai nepagrįstas, nes ginčas kyla iš vienos šiuo metu galiojančios sutarties – 2008 m. vasario 1 d. platinimo sutarties.

2. AnalogiÅ¡koje byloje teismas yra priėmęs sprendimÄ iÅ¡ atsakovės priteisti daugiau kaip 600 000 Lt dydžio kompensacijÄ , kita analogiÅ¡ko pobÅ«džio byla Å¡iuo metu taip pat yra nagrinėjama teisme. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė sistemingai pažeidinėja sudarytas mobilaus ryÅ¡io paslaugų platinimo sutartis, turint tikslÄ iÅ¡vengti komisinių mokesčių mokėjimo bei siekiant perimti jau iÅ¡vystytÄ atsakovės teikiamų mobilaus ryÅ¡io paslaugų tinklÄ tiesioginiam administravimui.

3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik aplinkybė, jog atsakovė yra stambi įmonė, kuriai priklauso didelė mobiliojo ryÅ¡io rinkos dalis, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovės turtinė bÅ«klė gali pasikeisti ir tenkinus ieÅ¡kinį sprendimo įvykdymas nebÅ«tų užtikrintas.

Atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ atsakovė UAB „TELE2“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o teismui nusprendus skundÄ tenkinti – pareikalauti, kad ieÅ¡kovė pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais:

1. Ieškinio dalykas ir ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis nėra susijusi.

2. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sutarties laisvės principus.

3. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė gali imtis veiksmų dėl ieškovės veiklos nutraukimo kituose prekybos salonuose yra nepagrįsti jokiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

4. Prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė, todėl ji nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

CPK 144 straipsnio 1 dalis suteikia teisę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jau pati nuostata suponuoja, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė turi būti susijusi su būsimu teismo sprendimu, t. y. laikinoji apsaugos priemonė turi užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas bus įvykdytas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo. Patenkinus ieÅ¡kinį, atsakovui kiltų pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei priteistÄ pinigų sumÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė praÅ¡ymu dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia, kad teismas uždraustų atsakovei nutraukti ieškovės pagal

2008 m. vasario 1 d. platinimo sutartį vykdomÄ veiklÄ prekybos salonuose, kurių atžvilgiu Å¡i sutartis dar nėra nutraukta, arba imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieÅ¡kovės veiklÄ aptariamuose salonuose. Akivaizdu, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su bÅ«simu galimai ieÅ¡kovei palankiu teismo sprendimu, todėl ir jų taikymas niekaip neįtakos teismo sprendimo vykdymo. Tai, kad, atsakovui nutraukus ieÅ¡kovės veiklÄ kituose prekybos salonuose ar kitaip jÄ apribojus, ieÅ¡kovei gali tekti tikslinti ieÅ¡kinį ar reikÅ¡ti naujus reikalavimus kitose bylose, taip pat nėra susiję su Å¡ioje byloje bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu. PareikÅ¡to reikalavimo dydis taip nėra svarbus, nes jis nesusijęs su praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«džiu.

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:

Danutė Gasiūnienė

Marytė Mitkuvienė

Vigintas Višinskis