2024-03-13 Nr. AB-4165-3-61-3-01266-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-30-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01266-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VAT) direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. V-152 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Tarnybos 2021 m. kovo 31 d. atsakymą Nr. PKA-101 (toliau – ir Atsakymas; abu kartu – ginčijami sprendimai); 3) įpareigoti atsakovą pateikti išsamų bei pagrįstą atsakymą. I. B. taip pat prašė jam priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. I. B. 2021 m. kovo 16 d. atvyko į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, tačiau Tarnybos pareigūnų į juos nebuvo įleistas, nepaaiškinus jokių priežasčių, nepateikus dokumento kopijos ir nenurodžius jokio teisinio pagrindo, kodėl pareiškėjui buvo panaikintas vienos dienos leidimas patekti į Seimo rūmus, nors Seimo narys P. G. tokį leidimą I. B. buvo užsakęs. 2021 m. kovo 18 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į atsakovą ir 2021 m. kovo 31 d. gavo Tarnybos raštą Nr. PKA-101 „Dėl atsakymo į 2021 m. kovo 18 d. skundą“, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktu bei Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-109 patvirtinto Tarnybos asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas) 22 ir 23 punktais, I. B. nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d. apribojo patekimą į Tarnybos saugomus objektus.

2.2. Apribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus taikomas kaip prevencinė priemonė, gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos, kuria remiantis, galima daryti prielaidą, jog asmuo gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) objektams bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. kovo 18 d. skundą, priede pateikė Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašą bei Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-152 „Dėl asmens patekimo į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomus objektus apribojimo“ nuorašus.

2.3. Įsakymo 1 punkte I. B. buvo nustatytas apribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d., atsižvelgiant į Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-618 „Dėl I. B. patekimo į VAT saugomus objektus apribojimo“. Įsakymo 2 punkte yra nurodyta Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui pavesti Kriminalinės žvalgybos valdybos atsakingam pareigūnui įrašyti Tarnybos informacinės sistemos Veiklos valdymo modulio komponentėje „Asmenys“ asmens, kuriam apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, įkelti veido atvaizdą, asmens patekimo apribojimo į saugomus objektus pagrindą. Pastabų skiltyje nurodyta, kad asmeniui iki 2021 m. spalio 7 d. yra apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus.

2.4. I. B. su Įsakymu ir Atsakymu kategoriškai nesutinka, mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Apribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus, kaip teigiama Tarnybos 2021 m. kovo 31 d. atsakyme, pareiškėjui taikomas kaip prevencinė priemonė, gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos, tačiau tokios informacijos turinys nėra atskleidžiamas nei Atsakyme, nei Įsakyme. I. B. turi teisę nurodytą informaciją žinoti.

2.5. Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo Lietuvos Respublikos teisės aktų registre surasti nepavyko, jis nėra publikuojamas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šis tariamai norminis administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-267 patvirtinto Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos darbo reglamento 77 punktas nustato, kad Tarnyboje asmenys aptarnaujami, jų prašymai, skundai, pranešimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o 80 punktas įtvirtina, kad pareiškėjui turi būti atsakyta į visus jo iškeltus klausimus. Atsakyme I. B. iš esmės nebuvo atsakyta į jo 2021 m. kovo 18 d. skunde keliamą klausimą paaiškinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-152 jam pritaikytų pilietines teises varžančių apribojimų taikymo aplinkybes. Atsakyme be jokio pagrindimo nurodoma, kad ribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus pareiškėjui taikomas gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos, tačiau nėra nurodomas nei jos gavimo šaltinis, nei turinys. Iš Tarnybos 2021 m. kovo 31 d. atsakymo leidžiama suprasti, kad I. B. prevencinė priemonė taikoma dėl to, kad jis gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) objektams bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei, tačiau tokie oficialūs pareiškimai turėtų būti pagrįsti realiais, objektyviais ir svariais argumentais bei faktais.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas I. B. ir jo atstovas palaikė pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba prašė I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. Pirmą pranešimą dėl Seimo nario L. S. buvusio visuomeninio padėjėjo pareiškėjo elgesio ir veiksmų Tarnyba gavo 2021 m. kovo 5 d. 2021 m. kovo 8 d. Seimo narys L. ir jo padėjėja I. D. Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyriausiajai specialistei E. G. persiuntė susirūpinimą keliantį I. B. susirašinėjimą. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir žvalgybos institucijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, gavusios informacijos apie grėsmę saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumui, privalo nedelsdamos apie tai pranešti Tarnybai.

5.2. Atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 1 straipsnio 11 dalį, yra viena iš pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų. Vadovaudamasi Vadovybės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 7 ir 9 punktais, Tarnyba Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatytu mastu vykdo kriminalinę žvalgybą bei renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją, reikalingą savo tikslams pasiekti bei funkcijoms atlikti. Vienas iš Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos uždavinių yra organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti, kaip yra vykdoma teroro aktų, smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš saugomus asmenis ir objektus prevencija bei užkardymas. Kriminalinės žvalgybos valdybos darbuotojai, įvertinę surinktą informaciją ir įžvelgę aplinkybes, susijusias su pareiškėjo destruktyvaus elgesio rizikos tikimybe, kaip prevencinę priemonę Tarnybos direktoriui pasiūlė konkretų laikotarpį apriboti jo patekimą į Tarnybos saugomus objektus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir Kriminalinės žvalgybos valdybos išskirtas rizikas bei vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 2021 m. kovo 10 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d. I. B. buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus.

5.3. 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjui paštu buvo išsiųstas informacinis raštas Nr. PKA-87 „Dėl leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimo apribojimo“ Tarnybos žinomu adresu. 2021 m. kovo 16 d. atėjęs į Tarnybos administracinį pastatą, I. B. pasirašytinai gavo minėto informacinio rašto kopiją. Tiek Įsakymas, tiek Atsakymas yra teisėti, jie atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįsti ir išsamūs, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

6. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčijamų sprendimų priėmimu, ir aktualias Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatas, teismas pažymėjo, kad Tarnyba yra valstybės įstaiga, užtikrinanti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, o vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, į saugomų objektų sąvoką patenka Seimo, Vyriausybės pastatai ir jų teritorija, Respublikos Prezidento rezidencijos pastatai ir teritorija bei kita. Tarnyba, vadovaudamasi Vadovybės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 5 punktu, nustato ir užtikrina specialų režimą saugomuose objektuose. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktu, viena iš specialiojo režimo užtikrinimo priemonių yra asmenų, kurių patekimas į saugomus objektus yra ribojamas, sąrašo nustatymas.

9. Teismas pažymėjo, kad leidimų dėl patekimo į Seimo rūmus išdavimo tvarka yra nustatyta Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1632 patvirtintame Seimo rūmų vidaus tvarkos apraše; šio aprašo 53 ir 69 punktai nustato atvejus, kai asmeniui gali būti neišduodami leidimai patekti į Seimą, kai yra priimtas atitinkamas Tarnybos direktoriaus įsakymas dėl asmens apribojimo patekti į saugomą objektą.

10. Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatas bei aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, tačiau yra galimi atvejai, kai, vykstant tiek administracinei procedūrai, tiek teismo procesui, būtina neatskleisti atitinkamam asmeniui kai kurios informacijos, visų pirma, dėl privalomų su valstybės saugumu susijusių priežasčių. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad informacija, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir yra skirta tik tarnybiniam naudojimui, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi bei 15 straipsniu, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, I. B. tokios teisės neturi. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai dėl susipažinimo su informacija buvo atmesti kaip nepagrįsti.

11. Teismas nurodė, kad Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas yra Tarnybos vidaus teisės aktas, kuris neprivalo būti skelbiamas Teisės aktų registre, kadangi nustato Tarnybos darbuotojams įmonių, įstaigų, asmenų patikimumo, asmens ir (ar) transporto priemonių duomenų tikrinimo procedūrų tvarką, duomenų įrašymo į Tarnybos informacinę sistemą, suinteresuotų asmenų informavimo tvarką bei kitų darbuotojų veiksmų eiliškumą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad minėtas aprašas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

12. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. V-152 ir 2021 m. kovo 31 d. atsakymas yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Įvertinęs ginčijamų sprendimų priėmimo procedūras ir jų pagrindimą gero administravimo principo požiūriu, teismas pripažino, kad Tarnyba įvertino pateiktus dokumentus ir kitą gautą informaciją ir, veikdama nešališkai bei objektyviai, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atmetęs skundo reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą pareiškėjui pateikti išsamų ir pagrįstą atsakymą į jo 2021 m. kovo 18 d. skundą.

13. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padaręs išvadą, jog jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai, tokių argumentų nenagrinėjo.

14. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjo skundą, jis neturi pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti teismo išlaidas.

III. 15. Pareiškėjas I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: Įsakymą ir Atsakymą panaikinti bei atsakovą įpareigoti pateikti išsamų ir pagrįstą atsakymą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš Tarnybos priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

16. I. B. nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas buvo priimtas a priori (iš anksto) nusprendus, kad ginčijami atsakovo priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, iš esmės nenagrinėjant I. B. skunde išdėstytų argumentų ir tinkamai nemotyvuojant daromų išvadų. Teismas tik pacitavo bylai aktualių teisės aktų nuostatas ir nepateikė jų taikymą pagrindžiančių motyvų, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, aiškinant ir taikant norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą reguliuojančias teisenos taisykles. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kai teismo sprendimo dalis yra be motyvų, ji turi būti panaikinta, o byla perduota nagrinėti iš naujo.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepaisė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei formaliai pritarė atsakovo teiginiams, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, todėl, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos materialiosios teisės normos, jas netinkamai taikant ir aiškinant. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkinamas arba byla perduodama nagrinėti iš naujo.

16.3. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, iš kurio reikalaujama, kad jo priimti sprendimai atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus administracinio sprendimo priėmimui. Teismas Įsakymą ir Atsakymą vertino raštų priėmimo procedūrų laikymosi ir jų pagrindimo gero administravimo principo požiūriu bei pripažino, kad Tarnyba priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, tačiau ginčijami sprendimai akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. V-152 nėra nurodyti nei teisinis, nei aiškus faktinis administracinio sprendimo pagrindai, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5, 6 ir 7 p.). Tarnybos 2021 m. kovo 31 d. atsakyme stinga aiškaus faktinio administracinio sprendimo pagrindo ir administracinio sprendimo motyvų (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 6 ir 7 p.). Teismo sprendime akivaizdžiai nebuvo laikomasi gero administravimo principo.

16.4. Teismas neneigė, kad Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašu yra reguliuojami ir Tarnybos santykiai su išore – Seimo lankytojais (fiziniais asmenimis). Šis aprašas, kuris pagal savo turinį yra norminis administracinis aktas, iki šiol nėra publikuotas Teisės aktų registre, tačiau jis buvo pritaikytas pareiškėjo atžvilgiu. Manytina, kad Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, turi būti registruojamas ir oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad galioja tik paskelbti įstatymai, įtvirtina reikalavimą, jog teisės aktas turi būti paskelbtas viešai. Nepaskelbtas dokumentas neturi teisinės galios; tai patvirtina ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nesigilino į priežastis, dėl kurių I. B. buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus. Nors teismas pažymėjo, kad, jo įsitikinimu, informacija, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir yra skirta tik tarnybiniam naudojimui, tačiau šio savo įsitikinimo jokiais teisės aktais, nustatančiais, kad buvo gauta galbūt neigiamai I. B. charakterizuojanti informacija, yra faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies prasme, nepagrindė. Apie tai, kad atsakovo gauta neigiamai ar teigiamai pareiškėją charakterizuojanti informacija yra įslaptinta ir jai, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalimis, yra suteiktas įslaptintos informacijos statusas, Tarnyba nenurodė ir jokių įrodymų nepateikė. Apie tai, kad gauta galbūt neigiamai I. B. charakterizuojanti informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir yra įslaptinta, neužsimenama ir byloje esančiuose dokumentuose – Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakyme Nr. V-152, atsakovo 2021 kovo 15 d. atsakyme pareiškėjui, Tarnybos 2021 m. kovo 31 d. atsakyme I. B. bei vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-618 „Dėl I. B. patekimo į VAT saugomus objektus apribojimo“.

16.6. Teismas nenustatė ir neįvardijo kokios formos (išraiškos) duomenis jis laiko įslaptinta informacija (įslaptintu dokumentu) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme. Tai teoriškai galėtų būti vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-618, tačiau jis neturi įslaptintos informacijos statuso ir į bylą buvo pateiktas atsakovo. Jokie kitos nuorodos į įslaptintus dokumentus byloje nefigūruoja. T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-618 pirmoje pastraipoje minimas 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. V-482, kurį, kaip prevencinę priemonę siūlo papildyti, neegzistuoja, o šios frazės įrašymas į tarnybinį pranešimą Nr. TP-618 yra techninė T. M. klaida. Tai nagrinėjant bylą 2021 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje patvirtino Tarnybos atstovė.

16.7. Teismas privalėjo tirti ir įvertinti atsakovo jam pateiktus įrodymus, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, remiantis Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 22 ir 23 punktais, kadangi tai nebuvo įslaptinta informacija. Kadangi neigiamai jį charakterizuojančios informacijos turinys nėra atskleidžiamas nei I. B. adresuotame Atsakyme, nei Įsakyme, jis turi teisę šią informaciją sužinoti.

16.8. Atsakyme yra nurodyta, kad apribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus taikomas kaip prevencinė priemonė, gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos, kuria remiantis, galima daryti prielaidą, jog asmuo gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) objektams bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei. Šioje Atsakymo pastraipoje nėra įvardijamas I. B., o rašoma abstrakčiai – apie apribojimą asmeniui, kuris gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) objektams. Atsakyme nėra nurodyta, kad I. B. sutrumpintai tekste vadinamas asmeniu, todėl lieka neaišku, ar turimas omenyje I. B., ar tai tik Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 22 punkto normos perfrazavimas. Be to, pagal pateiktą Atsakymo citatą, ne asmens elgesys, o pats asmuo yra laikomas grėsmę keliančiu kriterijumi Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) objektams. Taip nukrypstama nuo Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 22 punkto kriterijaus – asmens elgesio, ir jis pakeičiamas kitu grėsmės vertinimo kriterijumi – paties asmens, kaip subjekto, grėsme.

16.9. Atsakyme nepagrįstai išplečiamas galimų atvejų, kai apribojamas leidimo išdavimas asmeniui patekti į Tarnybos saugomus objektus ir įvedamas dar vienas apribojimo atvejis – esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, ar jis buvo konkrečiai pritaikytas pareiškėjui, ar kalbama tik abstrakčiai. Nei Asmens duomenų tikrinimo tvarkos apraše, nei minėtuose įstatymuose nėra apibrėžiama, koks elgesys laikomas destruktyviu, o tuo labiau – kas yra laikoma destruktyvaus elgesio rizikos tikimybe.

16.10. Nėra aišku, kuo remiantis, apie atliktą „pirminį jo destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą“ bei „įžvelgtas aplinkybes, susijusias su I. B. destruktyvaus elgesio rizikos tikimybe“ užsimenama tik vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-618, kuris yra pateiktas byloje ir kuris buvo vienintele informacija, į kurią atsižvelgiant buvo priimtas Įsakymas. Vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-618 nėra įvardijami jokie konkretūs Tarnybos pagal įstatymą saugomi asmenys ir (ar) saugomi objektai, kuriems tariamai dėl I. B. elgesio kyla grėsmė.

16.11. Teismas nesigilino ir į tai, kokiems konkretiems Tarnybos saugomiems asmenims pareiškėjo elgesys kėlė grėsmę. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, saugomi asmenys – vadovybė, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga. Eiliniai Seimo nariai ir jų padėjėjai į šią asmenų kategoriją nepatenka.

16.12. Teismas neištyrė ir neįvertino visų nurodytų aplinkybių. Nagrinėjant bylą 2021 m. balandžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje, pareiškėjas ir jo atstovas teisėjų kolegijos pirmininko dažnai buvo skubinami, nutraukinėjami, nebuvo leidžiama jiems iki galo išdėstyti savo poziciją dėl byloje teikiamų įrodymų ir jų vertinimo, tačiau teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus atvejus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. 2 d.).

17. Atsakovas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Tarnyba savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Papildomai atsakovas nurodo:

18.1. Teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Įvertinęs byloje pateiktos informacijos visumą, teismas teisingai konstatavo, kad Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas yra Tarnybos vidaus teisės aktas, kuris neprivalo būti skelbiamas Teisės aktų registre, kadangi jis nustato Tarnybos darbuotojams įmonių, įstaigų, asmenų patikimumo, asmens ir (ar) transporto priemonių duomenų tikrinimo procedūrų tvarką, duomenų įrašymo į Tarnybos informacinę sistemą, suinteresuotų asmenų informavimo tvarką bei kitų darbuotojų veiksmų eiliškumą.

18.2. Leidimų dėl patekimo į Seimo rūmus išdavimo tvarka yra reglamentuota Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1632 patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vidaus tvarkos apraše. Šio tvarkos aprašo 53 ir 69 punktai nustato atvejus, kai asmeniui gali būti neišduodami leidimai patekti į Seimą, kai yra priimtas atitinkamas Tarnybos direktoriaus įsakymas dėl asmens apribojimo patekti į saugomą objektą.

18.3. Tarnyba saugo ne tik vadovybę, Lietuvos Respublikos oficialius svečius, bet ir kitus asmenis, nurodytus Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, kuriems Vyriausybės 2020 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ nustatytais pagrindais ir tvarka yra paskirta apsauga. I. B. klaidingai nurodo, kad Seimo nariai negali būti Tarnybos saugomais asmenimis. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2 punktu, buvusių kadencijų arba esami Seimo nariai, buvę Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai, esami Lietuvos Respublikos ministrai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, gali būti saugomi, jeigu grėsmė jų saugumui kyla dėl dabartinės ar buvusios jų politinės veiklos. Seimo nariai yra potencialiai saugomi asmenys, susiklosčius teisės aktuose numatytoms aplinkybėms. Saugomo objekto apsauga užtikrinama ir rūpinantis jame esančių asmenų saugumu.

18.4. Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdyba siekia laiku atpažinti ir suvaldyti rizikas, aktualias saugomų asmenų ir objektų saugumui. Nepageidaujamas asmens elgesys yra vienas iš persekiojimo požymių, todėl Kriminalinės žvalgybos valdybai išanalizavus visą gautą informaciją apie I. B. elgesį Seimo rūmuose, buvo įžvelgtos aplinkybės, susijusios su destruktyvaus elgesio rizikos tikimybe, o tai buvo itin išsamiai išdėstyta Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-618 „Dėl I. B. patekimo į VAT saugomus objektus apribojimo“ Tarnybos direktoriui: buvo išskirti tokie rizikos veiksniai, kaip numanomi grasinimai su augančios desperacijos požymiais; nepriimtino turinio, trikdantis darbą, nepageidaujamo intymumo siekiantis komunikavimas, nukreiptas į Seimo narę J. S.; komunikacija, kuria žeminami, šmeižiami kiti Seimo nariai; galima fiksacija bei pyktis, nukreiptas prieš buvusį vadovą L. S.; persekiojančio elgesio istorija, dėl kurios kolegos kreipėsi į policiją. Visi nurodyti faktiniai patekimo į Tarnybos saugomus objektus apribojimo pagrindai yra išdėstyti minėtame tarnybiniame pranešime, kuris yra sudedamoji (motyvuojamoji) Įsakymo dalis.

18.5. Įsakymas ir Atsakymas yra teisėti, atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįsti bei išsamūs ir nėra pagrindo jų naikinti.

18.6. Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas nėra norminis teisės aktas, kuris turėtų būti skelbiamas Teisės aktų registre; šis aktas neturi norminio administracinio akto turiniui būdingų esminių požymių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismui nustatant, ar aktas, dėl kurio teisėtumo į teismą kreipėsi atitinkamas subjektas, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtina išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar tam tikras aktas gali būti pripažintas norminiu teisės aktu, reikia nustatyti ne tik tai, ar šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, bet ir tai, ar šis aktas priimtas būtent įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai yra adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

18.7. Reikšmingu norminiu administraciniu aktu nustatomų elgesio taisyklių požymiu yra tokių taisyklių paskirtis – jos yra bendro pobūdžio, tačiau privalomos subjektams, siekiantiems įgyvendinti įstatymais jiems suteikiamas teises; savo prigimtimi jos dažniausiai yra procesinio pobūdžio, kadangi yra skirtos materialiosioms teisėms įgyvendinti. Norminės bendro pobūdžio taisyklės turi būti skiriamos nuo kitų bendro pobūdžio organizacinių tvarkomųjų taisyklių, kurių paskirtis yra užtikrinti institucijų darbo, vidaus organizacinę, bendravimo su išorės subjektais tvarką. Tokių taisyklių taikymas dažnai taip pat yra susijęs su neapibrėžtu subjektų ratu, tačiau nuo norminių administracinių aktų jos skiriamos pagal savo turinį – jomis nesukuriamos naujos elgesio normos, subjektams neatsiranda kokios nors naujos materialiosios ar procesinės kilmės teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-152, kuriuo pareiškėjui nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d. buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, bei Tarnybos 2021 m. kovo 31 d. atsakymo Nr. PKA-101, kuriame buvo išnagrinėtas pareiškėjo I. B. prašymas paaiškinti jam pritaikytų apribojimų aplinkybes, teisėtumo bei pagrįstumo, ir Tarnybos įpareigojimo pateikti pareiškėjui išsamų bei pagrįstą atsakymą.

20. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2021 m. kovo 5 d. Tarnyba gavo pranešimą dėl Seimo nario L. S. buvusio visuomeninio padėjėjo I. B. elgesio ir veiksmų. 2021 m. kovo 8 d. Seimo nario L. S. padėjėja I. D. ir pats Seimo narys L. S. Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyriausiajai specialistei E. G. persiuntė susirūpinimą keliantį pareiškėjo susirašinėjimą. 2021 m. kovo 10 d. Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. V-152, kuriuo nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d. I. B. buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus. Tarnyba 2021 m. kovo 15 d. pareiškėjui paštu išsiuntė informacinį raštą Nr. PKA-87 „Dėl leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimo apribojimo“. Ant šio rašto esanti žyma „Gavau“, patvirtinta pareiškėjo parašu, patvirtina, kad su Tarnybos raštu I. B. susipažino 2021 m. kovo 16 d. Pareiškėjui 2021 m. kovo 16 d. atvykus į Seimą, jis į Seimo rūmus Tarnybos pareigūnų nebuvo įleistas. I. B. su 2021 m. kovo 18 d. skundu kreipėsi Tarnybos direktorių ir prašė jam pateikti Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-109 „Dėl Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei 2021 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. V-152 „Dėl asmens patekimo į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomus objektus apribojimo“. Pareiškėjas taip pat prašė paaiškinti jam Įsakymu pritaikytų apribojimų aplinkybes. Tarnyba rašte Nr. PKA-101 „Dėl atsakymo į 2021 m. kovo 18 d. skundą“ nurodė, kad I. B. pateikimas į Tarnybos saugomus objektus nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2012 m. spalio 7 d. buvo apribotas vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-109 patvirtinto Asmens duomenų tikrinimo tvarkos 22 bei 23 punktais. Atsakyme taip pat yra pažymėta, kad apribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus taikomas kaip prevencinė priemonė, gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos, kuria remiantis, galima daryti prielaidą, jog asmuo gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) objektams bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei.

21. Padaręs išvadą, kad ginčijami Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. V-152 ir 2021 m. kovo 31 d. atsakymas yra pagrįsti objektyviais duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pripažino, kad Tarnyba įvertino pateiktus dokumentus ir kitą gautą informaciją ir, veikdama nešališkai bei objektyviai, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Atmetęs skundo reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą pareiškėjui pateikti išsamų ir pagrįstą atsakymą į jo 2021 m. kovo 18 d. skundą.

Teismas pripažino, kad informacija, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir yra skirta tik tarnybiniam naudojimui, o vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi bei 15 straipsniu, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, I. B. tokios teisės neturi. Teismas taip pat nurodė, kad Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas yra Tarnybos vidaus teisės aktas, kuris neprivalo būti skelbiamas Teisės aktų registre, kadangi nustato Tarnybos darbuotojams įmonių, įstaigų, asmenų patikimumo, asmens ir (ar) transporto priemonių duomenų tikrinimo procedūrų tvarką, duomenų įrašymo į Tarnybos informacinę sistemą, suinteresuotų asmenų informavimo tvarką bei kitų darbuotojų veiksmų eiliškumą, todėl jis atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas I. B. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. I. B. teigia, kad teismas nepaisė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei formaliai pritarė atsakovo teiginiams, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus; teismas nesigilino į priežastis, dėl kurių I. B. buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus. Be to, nagrinėjant bylą 2021 m. balandžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje, pareiškėjas ir jo atstovas teisėjų kolegijos pirmininko dažnai buvo skubinami, nutraukinėjami, nebuvo leidžiama jiems iki galo išdėstyti savo poziciją dėl byloje teikiamų įrodymų ir jų vertinimo.

I. B. nuomone, ginčijami sprendimai akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Be to, Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašu yra reguliuojami ir Tarnybos santykiai su išore – Seimo lankytojais; nors šis norminis administracinis aktas iki šiol nėra publikuotas Teisės aktų registre, tačiau jis buvo pritaikytas pareiškėjo atžvilgiu.

22. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir atsakovo priimtų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pažymėtina, kad sprendimais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba yra valstybės įstaiga, užtikrinanti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, o vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, į saugomų objektų sąvoką patenka Seimo, Vyriausybės pastatai ir jų teritorija, Respublikos Prezidento rezidencijos pastatai ir teritorija bei kita. Tarnyba, vadovaudamasi Vadovybės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 5 punktu, nustato ir užtikrina specialų režimą saugomuose objektuose. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktu, viena iš specialiojo režimo užtikrinimo priemonių yra asmenų, kurių patekimas į saugomus objektus yra ribojamas, sąrašo nustatymas. Pagal Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 22 bei 23 punktus, Kriminalinės žvalgybos valdyba, gavusi informaciją, kad asmuo savo elgesiu gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) saugomiems objektams arba, kad asmuo pažeidė lankymosi Tarnybos saugomuose objektuose tvarką, ją įvertina ir teikia Tarnybos direktoriui rekomendaciją dėl leidimo tam asmeniui patekti į Tarnybos saugomus objektus išdavimo apribojimo; Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Kriminalinės žvalgybos valdybos rekomendaciją, priima sprendimą, apriboti arba neapriboti leidimo asmeniui patekti į Tarnybos saugomą objektą (-us) išdavimą.

24. Nustatyta, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-618 „Dėl I. B. patekimo į VAT saugomus objektus apribojimo“.

25. Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-618 „Dėl I. B. patekimo į VAT saugomus objektus apribojimo“ yra nurodyta, kad I. B. Tarnybai tapo žinomas dėl savo susirūpinimą keliančios komunikacijos, nukreiptos prieš Seimo narius ir jų padėjėjus. Atlikus pareiškėjo pirminį destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyti šie rizikos veiksniai: 1) grasinimai su augančios desperacijos požymiais; 2) nepriimtino turinio, trikdantis darbą, nepageidaujamo intymumo siekiantis komunikavimas, nukreiptas į Seimo narę J. S.; 3) komunikacija, kuria žeminami, šmeižiami kiti Seimo nariai; 4) galima fiksacija bei pyktis, nukreiptas prieš buvusį vadovą L. S.; elektroninis laiškas, kurį I. B. išsiuntė visiems Seimo nariams po savo atleidimo iš darbo, išskyrus L. S. ir J. S., apeliuodamas, jog buvo nepagrįstai atleistas iš Seimo nario patarėjo bei visuomeninio konsultanto pareigų; 5) persekiojančio elgesio istorija, dėl kurios kolegos kreipėsi į policiją. Kiekvienas iš nurodytų rizikos veiksnių Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-618 yra iliustruotas konkrečiais pavyzdžiais. Kriminalinės žvalgybos valdyba, įžvelgusi aplinkybes, susijusias su destruktyvaus elgesio rizikos tikimybe, kaip prevencinę priemonę siūlė apriboti I. B. patekimą į Tarnybos saugomus objektus iki 2021 m. spalio 7 d. Administracinėje byloje taip pat yra pateikti pareiškėjo susirašinėjimai elektroniniais laiškais su Seimo nariu L. S. ir jo padėjėja, kurie patvirtina minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

26. Nors Įsakyme yra tik nurodyta, kuo remiantis jis buvo priimtas, išsamiai jo nemotyvuojant, tačiau pažymėtina, kad motyvacija nebūtinai privalo būti išdėstyta viename dokumente. Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo nuostatos neįtvirtina Tarnybos direktoriaus priimamų sprendimų formos, tačiau vertinant Įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pirmiausia turi būti nustatyta, ar toks sprendimas atitinka Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo nuostatas, kadangi Viešojo administravimo įstatymas institucijoms leidžia nusistatyti tam tikras aktų formas. Taigi, Tarnybos direktoriaus priimti administraciniai aktai, kurie atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, nustatytus šių administracinių aktų formai, jų struktūrai, ir panašiai, turi būti laikomi atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

27. Kaip jau minėta, pagal Asmens duomenų tikrinimo tvarkos 22 ir 23 punktus, Kriminalinės žvalgybos valdyba, gavusi informaciją, kad asmuo savo elgesiu gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) saugomiems objektams arba, kad asmuo pažeidė lankymosi Tarnybos saugomuose objektuose tvarką, ją įvertina ir teikia Tarnybos direktoriui rekomendaciją dėl leidimo tam asmeniui patekti į Tarnybos saugomus objektus išdavimo apribojimo, o Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Kriminalinės žvalgybos valdybos rekomendaciją, priima sprendimą, apriboti arba neapriboti leidimo asmeniui patekti į Tarnybos saugomą objektą (-us) išdavimą. Nustatyto aplinkybės patvirtina, kad Įsakymas buvo priimtas pagal įgaliojimus veikiančio kompetentingo subjekto, atsižvelgusio į Kriminalinės žvalgybos valdybos rekomendaciją, o Tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyresniojo agento T. M. 2021 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-618 yra sudėtinė Įsakymo dalis. Pažymėtina ir tai, kad Įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir atitinka Asmens duomenų tikrinimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.

28. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir prašė, be kita ko, paaiškinti jam Įsakymu pritaikytų apribojimų aplinkybes. Atsakyme pareiškėjui buvo nurodyta, kad patekimas į Tarnybos saugomus objektus nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d. jam buvo apribotas vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktu bei Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo 22 ir 23 punktais, o apribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus taikomas kaip prevencinė priemonė, gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos, kurios pagrindu galima daryti prielaidą, jog asmuo gali kelti grėsmę Tarnybos saugomiems asmenims ir (ar) objektams bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei.

29. Įvertinus ginčijamų aktų turinį bei atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Įsakymas ir Atsakymas nėra tinkamai motyvuoti. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Tarnyba jį informavo, kad apribojimas patekti į Tarnybos saugomus objektus buvo taikomas kaip prevencinė priemonė, gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos. Pareiškėjui taip pat buvo nurodytas ginčijamų sprendimų teisinis pagrindas. Taigi, I. B. buvo suteikta prašoma informacija. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakymas buvo tinkamas ir pakankamas, o konkreti informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti patekimą į Seimo rūmus, buvo aktuali tik institucijai, kuri turi diskreciją vertinti tokios informacijos įtaką priimamam sprendimui. Susirašinėjimuose pateikta informacija pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, o kadangi Įsakymas buvo priimtas praėjus trumpam laikui po tokio susirašinėjimo, I. B. turėjo suprasti, jog tai ir lėmė jam laikinai pritaikytą ribojimą.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Atsakyme yra akivaizdžiai nurodytas Įsakymo teisinis pagrindas – konkrečios Vadovybės apsaugos įstatymo ir Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašo nuostatos, Atsakyme taip pat yra išdėstytos reikiamos faktinės aplinkybės, t. y. pagrindinė priežastis – gauta pareiškėją neigiamai charakterizuojanti informacija – ir dėl to buvo apribotas jo pateikimas į Seimą. Taigi, apelianto argumentai, kad Įsakymas ir Atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti.

31. Pirmosios instancijas teismas pripažino, kad informacija, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir yra skirta tik tarnybiniam naudojimui bei gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, I. B. tokios teisės neturi, tačiau ši teismo motyvacija negali būti laikoma pagrįsta – administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad priimant ginčijamus sprendimus, buvo remiamasi valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Visa informacija, kuria remiantis buvo priimti Įsakymas bei Atsakymas, yra administracinėje byloje ir su ja tiek pareiškėjas, tiek teismas galėjo susipažinti.

32. I. B. klaidingai nurodo, kad Seimo nariai negali būti Tarnybos saugomais asmenimis. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2 punktu, buvusių kadencijų arba esami Seimo nariai, buvę Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai, esami Lietuvos Respublikos ministrai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, gali būti saugomi, jeigu grėsmė jų saugumui kyla dėl dabartinės ar buvusios jų politinės veiklos. Seimo nariai yra potencialiai saugomi asmenys, susiklosčius teisės aktuose numatytoms aplinkybėms. Saugomo objekto apsauga užtikrinama ir rūpinantis jame esančių asmenų saugumu.

33. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas nėra publikuotas Teisės aktų registre, todėl jis nepagrįstai buvo pritaikytas pareiškėjo atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija su tokiu I. B. teiginiu nesutinka.

34. Pažymėtina, kad Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas reglamentuoja įmonių, įstaigų, asmenų patikimumo, asmens ir (ar) transporto priemonių duomenų tikrinimo procedūras vienos dienos ar ilgalaikiams leidimams, suteikiantiems teisę patekti į Tarnybos saugomus objektus, gauti, asmenų nustatymo ir leidimo jiems patekti į Tarnybos saugomus objektus išdavimo apribojimo, duomenų įrašymo į Tarnybos informacinę sistemą tvarką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis aprašas yra Tarnybos vidaus teisės aktas, kuris neprivalo būti skelbiamas Teisės aktų registre. Nors Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, tačiau Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas į Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktus nepatenka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skirtingai nei teigia pareiškėjas, šis aktas neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą priešingai išvadai. I. B. prašant, Asmens duomenų tikrinimo tvarkos aprašas jam buvo įteiktas, taigi, pareiškėjui nebuvo sudaryta kliūčių su šiuo aktu susipažinti.

35. I. B. taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą 2021 m. balandžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje, jis ir atstovas teisėjų kolegijos pirmininko dažnai buvo skubinami, nutraukinėjami, nebuvo leidžiama iki galo išdėstyti savo poziciją dėl byloje teikiamų įrodymų ir jų vertinimo. Išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pareikėjo argumentai yra nepagrįsti. Tiek I. B., tiek jo atstovui buvo leista išdėstyti savo argumentus, o pasisakymai buvo nutraukti tik tada, kai buvo pradėta klausinėti su teisiniu reguliavimu susijusių klausimų; pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja pareiškėjui bei jo atstovui paaiškino, kad jie dėstytų argumentus dėl nežinomų faktinių aplinkybių, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad yra klausinėjama iš esmės tų pačių klausimų. Nėra pagrindo pripažinti, kad I. B. ir (ar) jo atstovo pasisakymai buvo nutraukti nepagrįstai ar pažeidžiant šių asmenų procesines teises, arba kad teisėjos elgesys teismo posėdyje buvo neetiškas, rodė jos neobjektyvumą, šališkumą.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijas teismas nors ir nepagrįstai pripažino, kad informacija, dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo apribotas patekimas į Tarnybos saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir yra skirta tik tarnybiniam naudojimui bei gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti I. B. skundo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37. Atmetus pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė