aeea9a25-bbab-49fb-bdaf-df3ca89beb6d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-353-965/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06296-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.4.3.11; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės BUAB „Akvatika“ atstovui advokatui Modestui Voguliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akvatika“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Opek“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D.

B. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6 470 Eur žalos atlyginimo, pripažinti negaliojančiais 2018-09-30 ir 2018-11-29 atsakovui, kaip bendrovės vadovui, atliktus mokėjimus ir taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovo priteisti jam iÅ¡mokėtÄ 12 650 Eur sumÄ , priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu, netinkamai vedė UAB „Akvatika“ buhalterinę apskaitÄ , neperdavė administratoriui įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų, dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , o vadovas privalo grÄ Å¾inti įmonės kasoje turėjusias likti ir pagal paskirtį nepanaudotas 6 470 Eur dydžio pinigines lėšas. Pateisinamų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovas 6 470 Eur bÅ«tų panaudojęs įmonės tikslams, nėra.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių 5 470 Eur piniginių lėšų, nuimtų iÅ¡ banko sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2018-02-07, įneÅ¡imo į kasÄ bei jų panaudojimÄ . Be to, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovo pateiktas 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų Nr. 10, pagal kurį buvo iÅ¡mokėta 1 000 Eur, negali bÅ«ti pripažintas tinkamu buhalterinės apskaitos dokumentu, patvirtinančiu piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ , nes jame nėra visų bÅ«tinų rekvizitų.

IeÅ¡kovė nurodo ir tai, kad atsakovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo sau 12 650 Eur pinigines lėšas, tai yra pagal 2018-09-30 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 7 - 11 900 Eur bei pagal 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 11 - 750 Eur, nes tuo metu įmonė jau buvo nemoki ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumÄ . Todėl nurodytus mokėjimus pagal minėtus kasos iÅ¡laidų orderius ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiais, taikyti restitucijÄ ir 12 650 Eur grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir nurodo, jog su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka visiÅ¡kai. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutikdamas su ieÅ¡kove, kad buvo pažeisti kreditorių interesai ir (ar) pabloginta ieÅ¡kovės turtinė padėtis, atsakovas nurodė, kad, bÅ«damas suinteresuotas UAB „Akvatika“ veiklos tęstinumu, laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2012-04-19 ieÅ¡kovei suteikė 38 394,93 Eur dydžio paskolÄ . 2018-09-30 ir 2018-11-29 mokėjimais ieÅ¡kovė atsakovui grÄ Å¾ino 12 650 Eur paskolos dalį, tai yra iÅ¡ dalies atsiskaitė su kreditoriumi, todėl atsakovas nesutinka su reikalavimu pripažinti negaliojančiais 2018-09-30 ir 2018-11-29 jam atliktus mokėjimus ir taikyti restitucijÄ , kadangi jo nuomone, nėra sÄ lygų visumos actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti.

Taip pat atsakovas mano, kad ieÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, jog ieÅ¡kovė mokėjimus atliko atsakovui, kaip vieninteliam įmonės akcininkui ir vadovui, kadangi atsakovas vieninteliu ieÅ¡kovės akcininku buvo tik nuo 2008-10-20 iki 2009-05-26, kai tuo tarpu ieÅ¡kovės vieninteliu akcininku nuo 2009-05-26 buvo ne atsakovas. Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2018-12-05 iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡grynino 24 150 Eur. Pažymėjo, kad darbo užmokestis darbuotojams laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 buvo iÅ¡mokamas atitinkamai užpildžius mokėjimo žiniaraščius.

Kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, į ieÅ¡kovės kasÄ Ä¯nešė iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡grynintas pinigines lėšas, patvirtina kasos operacijos laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, iÅ¡ kurių matyti, kad į kasÄ buvo įneÅ¡ta 21 843,00 Eur (18 680 Eur + 3 163 Eur). Tuo tarpu iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokėta 21 839,11 Eur. Todėl ieÅ¡kovės kasos likutis 2018 m. gruodžio 31 dienai sudarė 3,89 Eur. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 pagal ieÅ¡kovės gautas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras grynaisiais pinigais sumokėjo 2 004,61 Eur.

Atsakovo nuomone, kasoje esančios lėšos nebuvo prarastos ar neperduotos dėl atsakovo, kaip buvusio vadovo, kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), kadangi dalis kasoje buvusių piniginių lėšų buvo panaudota iÅ¡mokant darbuotojams darbo užmokestį, grÄ Å¾inant 9 189,11 Eur nepanaudotÄ avansÄ , o kita 12 650 Eur dalis panaudota atliekant dalinį paskolos grÄ Å¾inimÄ atsakovui. IeÅ¡kovė teismui pateikė dublikÄ dėl atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Nurodė, kad su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka, kadangi atsakovas į įmonės kasÄ neįnešė ir po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo administratoriui neperdavė 5 470 Eur (24 150 Eur – 18 680 Eur).

Taip pat ieÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovas 2018 m. įnešė 3 163 Eur, kadangi Å¡ios lėšos yra gautos iÅ¡ įmonės klientų už ieÅ¡kovės atliktus darbus. Atsakovas, sau pačiam iÅ¡simokėdamas pinigines lėšas, pažeidė kitų, aukÅ¡tesnės eilės kreditorių, interesus, bÅ«tent po to įmonė nutraukė tolimesnės veiklos vykdymÄ ir jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovas taip pat ieÅ¡kovei turi grÄ Å¾inti 1 000 Eur, kadangi dokumentas, kurio pagrindu Å¡i suma buvo iÅ¡mokėta atsakovui, neatitinka įstatymų reikalavimų, tai yra nepateiktas dokumentas, patvirtinantis Å¡ių pinginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ .

Atsakovas pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovės dublikÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais, palaiko savo pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ procesiniuose dokumentuose. Taip pat nurodė, kad atsakovui neatvykus į teismo posėdį bei neinformavus teismo apie priežastis, sutrukdžiusias jam atvykti į paskirtÄ teismo posėdį, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Modestas Vogulis ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodė, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kad iÅ¡ įmonės kasos yra paėmęs 6 470 Eur (atsiliepimo 13, 21 punktai), tačiau nepagrindė Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo į įmonės kasÄ . Taip pat mano, kad yra visos sÄ lygos taikyti actio Pauliana ir ieÅ¡kovės kartu su atsakovu 2018-09-30 ir 2018-11-29 sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais. IeÅ¡kovės nuomone, įmonės kasoje turėjo bÅ«ti 19 120 Eur. Ä®monė nemoki buvo jau nuo 2017 m. pabaigos. IÅ¡ byloje pateikto 2018-09-30 suderinimo akto matyti, kad tuo metu įmonė turėjo virÅ¡ 10 000 Eur įsipareigojimų, iÅ¡ banko sÄ skaitų matyti, kad įmonės sÄ skaitoms buvo taikyti areÅ¡tai.

Visos įmonės skolos buvo atsiradusios iki to momento, kai atsakovas iÅ¡simokėjo pinigus sau. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ bei vietÄ informuotas tinkamai – teismo Å¡aukimÄ Ä¯teikus per atstovÄ , todėl, esant jo praÅ¡ymui, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė bankrutuojanti UAB „Akvatika“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Opek“, pareiÅ¡kė atsakovui D.

B., kaip buvusiam ieÅ¡kovės bankrutuojančios UAB „Akvatika“ administracijos vadovui, reikalavimÄ dėl 19 120 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neteisėtais savo veiksmais, t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos – bankroto administratorei neperdavus įmonės turto (piniginių lėšų), ieÅ¡kovės įmonei ir jos kreditoriams padarė turtinę žalÄ , kuri lygi neperduoto įmonei priklausančio turto (piniginių lėšų) vertei. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiÅ¡kai atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Ä®statyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Ä®monės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Å iuo atveju įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus bÅ«tinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1023-524/2019) ieÅ¡kovei UAB „Akvatika“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „OPEK“. Pagal VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä laikotarpiu nuo 2008-10-20 iki 2019-05-22 ieÅ¡kovės vadovu buvo atsakovas, nuo 2008-10-20 iki 2009-05-26 atsakovas buvo įmonės vieninteliu akcininku.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimÄ dėl restruktÅ«rizavimo plano;

5) nemokumo administratoriaus skyrimÄ bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms iÅ¡imtims taikomas Ä®BÄ®. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju UAB „Akvatika“ bankroto procesas pradėtas galiojant Ä®BÄ®, o teisinės pasekmės perduoti įmonės visus dokumentus ir turtÄ bankroto administratorei kilo dar iki įsigaliojant JANÄ®, t. y. įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Akvatika“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ buvusio įmonės vadovo, vadovaujamasi iki JANÄ® įsigaliojimo galiojusio Ä®BÄ® nuostatomis (JANÄ® 155 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimas sukelia Ä®BÄ® numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuria iÅ¡kelta UAB „Akvatika“ bankroto byla, įmonės vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visÄ Ä¯monės dokumentacijÄ bankroto administratoriui.

Kadangi UAB „Akvatika“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu ieÅ¡kovės vadovas buvo atsakovas D. B., todėl jam kilo pareiga įvykdyti teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad buvęs bankrutuojančios UAB „Akvatika“ vadovas D. B. žino apie pareigÄ bankroto administratorei perduoti įmonės turtÄ (pinigines lėšas) ir iki Å¡iol nėra Å¡ios pareigos įvykdęs, todėl spręstina, kad yra pagrįstas pagrindas taikyti D. B. atsakomybę už neperdavimÄ bankroto administratorei turto nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Akvatika“ įsiteisėjimo dienos duomenimis (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ , neperduodant bankroto administratorei viso bankrutuojančios įmonės turto), spręstina dėl kitos atsakovo civilinei atsakomybei taikytinos sÄ lygos – žalos dydžio. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas. IeÅ¡kovė byloje įrodinėja, kad dėl atsakovo D. B. neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuriÄ sudaro bankroto administratorei neperduotų 6 470 Eur piniginių lėšų, kurių iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nėra, vertė.

Tarp atsakovo D. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nesant perduotam bankrutuojančios įmonės turtui (piniginėms lėšoms), bankroto administratorė neturi galimybės jų realizuoti įmonės bankroto byloje, todėl nėra jokių kitų priemonių tenkinti įmonės finansinius reikalavimus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), Å¡iÄ prezumpcijÄ turėtų paneigti atsakovas.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis. Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. IeÅ¡kovė žalos dydį grindžia įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis, taip pat įmonės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, kasos pajamų bei iÅ¡laidų orderiais.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esantys duomenys yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Akvatika“ 2017 metų balanso duomenimis įmonės turimos piniginės lėšos 2017-12-31 sudarė 4 Eur. Å ios piniginės lėšos buvo įmonei priklausančiose Luminor bank AS banko sÄ skaitose.

Piniginių lėšų įmonės kasoje 2017-12-31 nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2019-07-07 iÅ¡ įmonei priklausančios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais nuimta 24 150 Eur suma. Visi iÅ¡ banko sÄ skaitos nuimti grynieji pinigai, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, turėjo bÅ«ti apskaityti įmonės kasoje arba pateikti įmonės iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal kasos pajamų orderius į įmonės kasÄ papildomai buvo įneÅ¡ta 3 163 Eur. Nors atsakovas minėtÄ sumÄ nurodo, kaip grÄ Å¾intÄ piniginių lėšų sumÄ Ä¯ įmonės kasÄ , tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių kasos pajamų orderių, minėta 3 163 Eur suma į įmonės kasÄ buvo gauta iÅ¡ trečiųjų asmenų – iÅ¡ UAB „Almata“ 1 800 Eur pagal 2018-01-29 Kasos pajamų orderį Nr. 1; iÅ¡ V.

Z. 363 Eur pagal 2018-02-19 Kasos pajamų orderį Nr. 2; iš UAB „Almata“ 1000 Eur pagal 2018-06-06 Kasos pajamų orderį Nr.

16. Taigi įmonės kasoje iÅ¡ viso turėjo bÅ«ti apskaityta 27 313 Eur (24 150 Eur + 3163 Eur) suma ir jie turėjo bÅ«ti arba perduoti bankroto administratoriui, arba pateikti jų iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. Pagal ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus matyti, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės buhalterinėje apskaitoje yra trys kasos iÅ¡laidų orderiai, pagrindžiantys įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų panaudojimÄ , t. y. 2018-05-29 Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 5 (1 715 Eur); 2018-05-31 Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 3 (828,50 Eur) bei 2018-05-31 Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 4 (1124,32 Eur).

Minėtų kasos iÅ¡laidų orderių pagrindu buvo panaudota 3667,82 Eur įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad per minėtÄ laikotarpį įmonė atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais pagal gaunamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, už įsigyjamas prekes. Pagal gautas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įmonė iÅ¡ viso sumokėjo 2004,61 Eur, t. y. 23,49 Eur pagal 2018-01-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AAB248609; 122,50 Eur pagal 2018-06-06 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 00021171; 55,54 Eur pagal 2018-06-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. PRD000040583; 650,00 Eur pagal 2018-07-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. TTL18000611; 1 090 Eur pagal 2018-09-24 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GIL05-21287; 63,17 Eur pagal 2018-10-17 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AAB315508.

Taigi, remiantis ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus pateiktais jo turimais buhalterinės apskaitos dokumentais, iÅ¡ viso įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų buvo panaudota už 5672,43 Eur (3667,82 Eur + 2004,61 Eur). Å ių aplinkybių bylos Å¡alys neginčija. Be kita ko, atsakovas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė naujus, iki tol administratoriui nepateiktus UAB „Akvatika“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas pateikė kasos knygos kopijÄ už laikotarpį nuo 2018- 01-01 iki 2018-12-31, laikotarpio nuo 2018-02-25 iki 2018-12-05 kasos pajamų orderių kopijas, patvirtinančias 18 680 Eur piniginių lėšų, nuimtų nuo įmonės banko sÄ skaitos, įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ .

Atsakovas taip pat pateikė laikotarpio nuo 2018-05- 29 iki 2018-12-05 kasos iÅ¡laidų orderių, atsakovo teigimu, patvirtinančių bendrovės patirtas iÅ¡laidas, kopijas, atlyginimų mokėjimo buvusiems darbuotojams žiniaraščius. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, bankroto administratorius laikosi pozicijos, kad atsakovas nėra pateikęs jokių dokumentų bei raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių 5 470 Eur sumos piniginių lėšų, nuimtų iÅ¡ banko sÄ skaitos laikotarpyje nuo 2018-01-11 iki 2018-02-07, įneÅ¡imo į kasÄ bei jų panaudojimÄ .

Ä®vertinus atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus, su tokia ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus pozicija sutikti nėra pagrindo. Visų pirma, atsakovas savo atsakomybę neigia, teikdamas duomenis apie 18 680 Eur piniginių lėšų, nuimtų nuo įmonės banko sÄ skaitos, įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bankroto administratoriaus teikiamus duomenis, ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės kasa buvo tuščia, administratoriui pinigai neperduoti, todėl, atsakovas, teigdamas, kad į įmonės kasÄ Ä¯nešė 18 680 Eur, turi įrodyti, kad Å¡ios lėšos yra kasoje, arba pateikti jų iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Ä®vertinus atsakovo į bylÄ pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius bei sulyginus juos su į bylÄ pateiktais mokamaisiais žiniaraščiais, nustatyta, kad atsakovas pagrindė 7385,56 Eur dydžio įmonės iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių 3667,82 Eur, piniginių lėšų panaudojimÄ bei 2004,61 Eur pagal apmokėtas sÄ skaitas ieÅ¡kovės bankroto administratorius pripažįsta. Pagal 2018-05-29 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1 (574,35 Eur), skirtÄ atlyginimui darbuotojams, atsakovas pagrindė tik 22,80 Eur sumÄ , iÅ¡mokėtÄ pagal mokamÄ jį žiniaraÅ¡tį Nr. 48 N. V..

Nors į bylÄ pateikti mokamieji žiniaraščiai Nr. 46 ir Nr. 47 apie atitinkamai 369,55 Eur ir 182 Eur iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, tačiau nėra duomenų, kad pinigai buvo perduoti – mokamuosiuose žiniaraščiuose nėra D. B. ir P. Ž. parašų. Pagal 2018-05-29 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2 (182 Eur) darbuotojui P. Ž. buvo iÅ¡mokėtas 182 Eur atlyginimas; pinigai perduoti pasiraÅ¡ytinai. Pagal 2018-08-17 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 5 (957,19 Eur), skirtÄ atlyginimui darbuotojams, atsakovas pagrindė tik 775,19 Eur sumÄ , iÅ¡mokėtÄ pagal mokamuosius žiniaraščius Nr. 7 ir Nr.

8. IÅ¡ minėtų žiniaraščių matyti, kad nėra duomenų apie 182 Eur iÅ¡mokėjimÄ P. Ž., nes nėra jo paraÅ¡o apie lėšų gavimÄ . Pagal 2018-09-04 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 6 (392,35 Eur), skirtÄ atlyginimui darbuotojams, nustatyta, kad atsakovas pagrindė visos 392,35 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams D. B. ir N. V. pagal mokamÄ jį žiniaraÅ¡tį Nr.

53. Pinigai perduoti pasiraÅ¡ytinai. Pagal 2018-10-18 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 8 (1172,70 Eur), skirtÄ atlyginimui darbuotojams, nustatyta, kad atsakovas pagrindė visos 1172,70 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams D. B., P. Ž. ir N. V. pagal mokamuosius žiniaraščius Nr. 9 ir Nr.

10. Pinigai perduoti pasiraÅ¡ytinai. Pagal 2018-11-19 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 9 (1172,70 Eur), skirtÄ atlyginimui darbuotojams, nustatyta, kad atsakovas pagrindė visos 1172,70 Eur sumos iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams D. B., P. Ž. ir N. V. pagal mokamuosius žiniaraščius Nr. 11 ir Nr.

12. Pinigai perduoti pasiraÅ¡ytinai. Pagal 2018-11-29 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 12 (70 Eur) atsakovui D. B. buvo iÅ¡duota 70 Eur suma, tačiau duomenų apie jos panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms arba pinigų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ kasÄ byloje nepateikta, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė Å¡ios sumos panaudojimo. 2018-11- 29 Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 10, pagal kurį iÅ¡mokėta 1000 Eur suma, negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu buhalterinės apskaitos dokumentu. 2000-02-17 Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad, kai pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta.

Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasiraÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderyje, kuriame įraÅ¡oma gautoji suma. Atsakovo pateiktame 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 10 nėra visų bÅ«tinų rekvizitų, minėto dokumento nėra pasirašęs pinigų gavėjas J. K.. Byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo buvo ieÅ¡kovės darbuotoja, Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovas. Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo pripažinti minėtÄ kasos iÅ¡laidų orderį tinkamu dokumentu, patvirtinančiu piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ , nėra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo kitiems ieÅ¡kovės darbuotojams, dėl kurių pasisakyta sprendime aukščiau, bankroto administratorius neginčijo. Taigi pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus atsakovas pagrindė ir pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus dėl 9 390,17 Eur piniginių lėšų panaudojimo (3667,82 Eur pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kurių bankroto administratorius neginčija, 2004,61 Eur pagal apmokėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir 3717,74 Eur pagal aukščiau aptartus atsakovo į bylÄ pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius).

Be to, atsakovas pateikė duomenis – 2018-09-30 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 7 ir 2018-11-29 Kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 11 apie piniginių lėšų atitinkamai 11 900 Eur ir 750 Eur iÅ¡mokėjimÄ sau, t. y. D. B. pagal paskolos sutartis. Minėtus kasos iÅ¡laidų orderius ieÅ¡kovės administratorius ginčija actio Pauliana pagrindu, todėl dėl Å¡ių sandorių ginčijimo teismas pasisakys vėliau sprendime. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, įmonės vadovas privalo grÄ Å¾inti (perduoti) administratoriui įmonės kasoje turėjusias likti ir pagal paskirtį nepanaudotas 5 272,83 Eur pinigines lėšas.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 272,83 Eur piniginių lėšų grÄ Å¾inimo yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl įvertinus byloje pateiktus įmonės turto apimtį bei vertę bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu pagrindžiančius dokumentus ir nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti 5 272,83 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl 2018-09-30 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 7 bei 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 11 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo actio Pauliana pagrindu IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas turėtų grÄ Å¾inti 2018-09-30 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 7 pagrindu jam iÅ¡mokėtÄ 11 900 Eur sumÄ bei 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 11 pagrindu iÅ¡mokėtÄ 750 Eur sumÄ . Minėti mokėjimai buvo atlikti įmonei esant nemokiai, pažeidžiant mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ ir esamų kreditorių interesus, todėl mano, kad Å¡ie piniginių lėšų mokėjimai pripažintini negaliojančiais o jų pagrindu atsakovo gautos 12 650 Eur piniginės lėšos, pritaikius restitucijÄ , grÄ Å¾intinos ieÅ¡kovei.

Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ bankroto administratoriaus pareigų – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, formuluoja teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos kontekste bÅ«tent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iÅ¡ kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto.

IÅ¡ sisteminio Ä®BÄ® nuostatų vertinimo iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ ) turi pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobÅ«džio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Ä®monei atsidÅ«rus tokioje bÅ«senoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylÄ , o atsiskaitymas su kreditoriais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali bÅ«ti vykdomas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisėto pranaÅ¡umo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ .

Pažeidus Å¡ias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali bÅ«ti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos iÅ¡reikalautos iÅ¡ jas neteisėtai gavusio nesÄ Å¾iningo kreditoriaus. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2009-10-22 tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias atsakovas D. B. suteikė ieÅ¡kovei UAB „Akvatika“ trumpalaikes paskolas, iÅ¡ viso 25 234,60 Eur. 2018-09-30 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 7 pagrindu atsakovui D. B. iÅ¡mokėta 11 900 Eur, 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 11 pagrindu atsakovui iÅ¡mokėta 750 Eur, kaip paskolos grÄ Å¾inimas. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-23 nutartyje, kuria iÅ¡kelta bankroto byla ieÅ¡kovei, konstatavo, jog pagal UAB „Akvatika“ balansÄ , sudarytÄ už 2018 m. sausio 1 d.

– 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, matyti, jog atsakovės turtÄ minėtu laikotarpiu sudarė 338 Eur, kurį visÄ sudarė trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 30 071 Eur. UAB „Akvatika“ skolos darbuotojams sudarė 2 582,35 Eur. Kaip matyti, pradelsti UAB „Akvatika“ įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, o tai atitiko įmonės nemokumo bÅ«senÄ (Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas).

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto balanso, 2017-12-31 įmonės turimo turto vertė sudarė 1809 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 46 582 Eur. Taigi jau 2017 metų pabaigoje UAB „Akvatika“ buvo nemoki. Nemokumo bÅ«sena nepasikeitė ir 2018 metais. Tiek 2017 m., tiek 2018 m. įsipareigojimų kreditoriams suma daugiau nei 25 kartus virÅ¡ijo bendrovės turimo turto vertę. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad pagal pateikiamus nurodymus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ (PLAIS) buvo nuraÅ¡omos lėšos už įsiskolinimÄ VSDFV biudžetui.

IÅ¡ tarpusavio skolų suderinimo akto matyti, kad 2019-09-30 UAB „Akvatika“ turėjo neįvykdytÄ Ä¯sipareigojimÄ UAB „Gilius ir Ko“, turėjo įsiskolinimų darbuotojams. Å ios aplinkybės patvirtina, kad įmonė UAB „Akvatika“ ginčo sandorių sudarymo metu jau buvo nemoki, turėjo neįvykdytų įsipareigojimų darbuotojams, VSDFV biudžetui bei kitiems kreditoriams. Nepaisant to, UAB „Akvatika“ atliko mokėjimus, pagal kuriuos buvo iÅ¡mokėtos piniginės lėšos bendrovės vadovui – atsakovui D.

B.. IÅ¡mokėjusi pinigines lėšas, įmonė veiklÄ nutraukė. Kasacinio teismo praktika iÅ¡aiÅ¡kinta, jo suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog atlikti mokėjimai įmonės vadovui, kaip vienam iÅ¡ įmonės kreditorių, kai įmonė jau buvo nemoki, pažeidė kitų įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus bent iÅ¡ dalies atgauti skolÄ .

Vertinant atsakovo elgesį sandorių sudarymo metu sÄ Å¾iningumo aspektu, svarbu pažymėti, jog UAB „Akvatika“ pinigines lėšas iÅ¡mokėjo atsakovui, kuris tuo pačiu metu buvo ir įmonės vadovas. Taigi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, sudarydami ginčo sandorius, puikiai žinojo UAB „Akvatika“ finansinę bÅ«klę, kad įmonė yra nemoki ir kad ginčo sandorių sudarymu įmonei bus padaryta žala, nes kreditoriai praras galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Tokie atsakovo, kaip įmonės vadovo ir kartu jos kreditoriaus, veiksmai neatitiko apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto.

Netrukus po lėšų iÅ¡mokėjimo atsakovui, atsakovas D. B. pats kreipėsi dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Taigi ginčo sandorių Å¡alys neabejotinai veikė nesÄ Å¾iningai, kas patvirtina dar vienos iÅ¡ bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų buvimÄ . Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad UAB „Akvatika“, siekdama iÅ¡vengti ir nedidinti įmonės nemokumo, taip pat siekdama nepažeisti aukÅ¡tesnės eilės (Ä®BÄ® 35 straipsnis) įmonės kreditorių (darbuotojų ir VSDFV) teisių, ne tik neprivalėjo, tačiau net ir neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorių, kuriais buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentas darytina iÅ¡vada, kad atsiskaitant su atsakovu buvo pažeistas mokėjimų eiliÅ¡kumas, buvo apeiti pirmesni pagal mokėjimų eilę kreditoriai, ieÅ¡kovė atsiskaitymų metu buvo nemoki ir įmonės bÅ«sena atitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, be to, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Byloje nustatytos visos faktinės aplinkybės, bÅ«tinos reikalavimui kvalifikuoti pagal CK 6.66 straipsnį ir ieÅ¡kovės reikalavimams taikyti actio Pauliana institutÄ . 2018-09-30 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 7, kurio pagrindu atsakovui iÅ¡mokėta 11 900 Eur suma bei 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 11, kurio pagrindu atsakovui iÅ¡mokėta 750 Eur suma, pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

Tais atvejais, kai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutÄ . Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡iam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ . Dėl to, Ä®monių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali bÅ«ti taikomos Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistÄ turtÄ (ar jo vertę) negali bÅ«ti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas.

Å is turtas (ar jo vertė) turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 22 punktas). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais ir pripažinus piniginių lėšų pervedimo sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 12 650 Eur neteisėtai pervestų lėšų.

Dėl palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina penki procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistos 17 922,83 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovė ir atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Å alys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nėra pateikusios turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio ir jį pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.

IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinas 403 Eur dydžio žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo 17 922,83 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. 5 272,83 Eur (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 83 ct) žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Akvatika“.

Pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „Akvatika“ 2018-09-30 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 7 pagrindu atsakovui D. B. iÅ¡mokėtÄ 11 900 Eur sumÄ bei 2018-11-29 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 11 pagrindu atsakovui D. B. iÅ¡mokėtÄ 750 Eur sumÄ bei taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovo D. B. priteisti 12 650 Eur (dvylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Akvatika“. Priteisti iÅ¡ atsakovo D.

B. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 17 922,83 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Akvatika“. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. 403 Eur (keturis Å¡imtus tris eurus) žyminio mokesčio valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Erika Tamošaitienė