aee9d1dd-e846-468d-9e7e-6a13b1b3302d · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-32-839/2014Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02181-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.9.10.8; 15.3; 18.2.2; 113.1; 116.1.  UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Å apokienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. V., jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AlauÅ¡a“ atstovui advokatui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,AlauÅ¡a“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t o : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama jos atleidimÄ iÅ¡ UAB ,,AlauÅ¡a“ degalinės operatorės pareigų nuo 2012 m. lapkričio 9 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ pripažinti neteisėtu; 2011 m. lapkričio 9 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 1491 laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad 1 mėnesio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ praleido dėl svarbių priežasčių, nes iÅ¡ dalies jÄ suklaidino darbo inspekcijos veiksmai, o ji pati teisinių žinių neturi. Be to, terminas praleistas nežymiai. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovę su atsakovu darbo santykiai siejo nuo 2011-11-09 iki 2012-11-09, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai atleista iÅ¡ darbo, nes ji suskystintų automobilinių dujų negrobstė, nenustatytas joks trÅ«kumas, atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto ir jos kaltės. Ä®ranga degalinėje buvo netvarkinga, gedimų Å¡alinimu darbdavys nesirÅ«pino.

Atsakovas nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes nesuteikė termino pasiaiÅ¡kinti, o vertė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ tuoj pat, pats įmonės vadovas ir kt. asmenys diktavo jo tekstÄ . Savo veiksmais atsakovas jai padarė moralinę žalÄ , kuriÄ vertina 5000 Lt, nes neteisėtai atleido iÅ¡ darbo, atsakovės darbuotojai nekorektiÅ¡kai elgėsi: grasino baudžiamÄ ja atsakomybe, prievole atlyginti žalÄ , Å¡aukė, menkino ir žemino, vertė pasiraÅ¡yti vekselį 20.000 Lt sumai, ji patyrė didėlį sukrėtimÄ , dėl ko gimdymas buvo komplikuotas.

Atsakovė UAB ,,AlauÅ¡a“ praleidus nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (24-28 b.l. 1 t.), kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista pagrįstai nustačius Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Darbdavys įrengė papildomas vaizdo kameras ir kurį laikÄ stebėjo, tik surinkęs neginčijamus įrodymus, nutraukė darbo sutartis su tuo metu dirbusiais ir dujas grobsčiusiais darbuotojais. Be to, ieÅ¡kovė dėl praleisto senaties termino neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimų, o reikalavimas atnaujinti praleistÄ terminÄ laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

IeÅ¡kovė neįrodė jos atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo, ryÅ¡io tarp jos komplikuoto gimdymo ir atsakovės veiksmų, todėl ieÅ¡kinys ir dalyje dėl moralinės žalos atlyginimo atmestinas.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė su ieÅ¡kove 2011 m. lapkričio 9 d. sudarė terminuotÄ darbo sutartį Nr.1491, nustatant 3 mėn. iÅ¡bandymo laikotarpį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuo 2011-11-10 pradėjo dirbti degalinės operatorės pareigose. Darbo užmokestis buvo sutartas už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ ne mažiau kaip 4.85 Lt už 1 valandÄ (8, 9 b.l. 1 t.).

Ieškovė iš darbo atleista 2012-11-09 įsakymu Nr.368 (32 b.l. 1 t.) nuo 2012-11-09, įsakyme darbdavys nurodė, kad remiasi ieškovės 2012-11-09 pasiaiškinimu, LR DK 235 str. 2 d. 7 p., pagal kurį „šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma <....> veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“, atleidimo iš darbo priežastis suformulavo taip:

“skiriu degalinės operatorei I. V. už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo 2012-11-09, remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktu (darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (kodekso 235 straipsnis)“.IeÅ¡kovė, susipažindama su įraÅ¡ais jos darbo sutartyje, nurodė, kad „nesutinku, nes raÅ¡iau praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru“ (31 b.l. 1 t.).

Darbo sutarties kopijoje, kuriÄ pateikė ieÅ¡kovė papildomai nurodyta data „2012-11-14“ (9 b.l. 1 t.). UAB „AlauÅ¡a“ įsakyme atleisti iÅ¡ darbo prie grafos „susipažinau ir sutinku“ yra įraÅ¡ytas ieÅ¡kovės vardas, pavardė ir paraÅ¡as, nenurodant jokių pastabų (32 b.l. 1 t.).Ä®statymas ieÅ¡kinio senatį apibrėžia kaip įstatymų nustatytÄ laiko tarpÄ (terminÄ ), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (LR DK 27 str. 1 d.).

Bendrasis ieškinio senaties terminas darbo santykiams yra treji metai, tačiau ginčams dėl atleidimo iš darbo atveju yra nustatytas trumpesnis (sutrumpintas) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos (LR DK 27 str. 2 d., 297 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas nėra priskiriamas prie naikinamųjų terminų. Tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (LR CK 1.131 str. 2 d.).

Taigi, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas iÅ¡ esmės siejamas su termino praleidimo priežasčių svarba.IeÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«tent 2012-11-14 jai buvo įteiktas dokumentas (užpildyta darbo sutartis), iÅ¡ kurio ji sužinojo apie tai, kad darbo sutartis su ja nutraukta LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (130 b.l. 1 t.). Atsakovas fakto, kad ieÅ¡kovė sužinojo apie darbo sutarties nutraukimÄ 2012-11-14 iÅ¡ esmės neginčijo, taigi darytina iÅ¡vada, kad vėliausiai apie savo teisės pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo 2012-11-14.

Taigi LR DK 297 str. 1 d. numatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2012-11-15 ir baigėsi 2012-12-14 (LR DK 26 str.), ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2012-12-31, t.y. praleidusi LR DK 297 str. 1 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nurodė termino praleidimo priežastis, kurias, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, prašė pripažinti svarbiomis (122, 123 b.l. 1 t.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė nedelsdama 2012-11-16 (11 b.l. 1 t.) kreipėsi į VDI Utenos teritorinį skyrių, praÅ¡ydama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuo remiantis iÅ¡ darbo ji buvo atleista pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., tačiau skyriaus darbuotojai jai nepatarė dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu kreiptis tiesiogiai į teismÄ , nors kaip matyti iÅ¡ teikto praÅ¡ymo (10 b.l., 1 t.) turinio, ieÅ¡kovė nurodė, jog „buvo neteisėtai iÅ¡mesta iÅ¡ darbo“, „jai nebuvo įteiktas tarnybinis praneÅ¡imas, žalos nustatymo aktas, o prekių inventorizacija degalinėje atlikta tik 2012-11-12“.

Kaip matyti iÅ¡ pateikto tarpinio atsakymo VDI Utenos teritorinis skyrius, nepateikdamas suprantamos informacijos, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo jie nėra įgalioti spręsti, pratęsė tyrimo terminÄ iki 2013-01-03 (11 b.l. 1 t.). Sprendimas dėl skundo priimtas 2012-12-21 (12 b.l. 1 t.), ieÅ¡kinys pateiktas 2012-12-31, taigi apibendrinant ieÅ¡kovės nurodytas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi, nesuprato, kad VDI Utenos teritorinis skyrius iÅ¡ esmės neiÅ¡spręs visų jos praÅ¡yme nurodytų klausimų, t.t. klausimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nedelsdama kreipėsi į teismÄ tik po to, kai Å¡i institucija savo sprendime nurodė, kad Å¡iuo klausimu privalu kreiptis į teismÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kad nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos aktyviai gynė savo teises, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad savo teises bÅ«tų įgyvendinusi nerÅ«pestingai ar aplaidžiai, į tai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nežymiai, kad ieÅ¡kovė yra silpnesnioji darbo sutarties Å¡alis, kad atleidimas iÅ¡ darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu gali turėti rimtų padarinių dėl tolimesnės darbuotojo galimybės įsidarbinti, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys, vertinant jų visetÄ , yra svarbios, todėl LR DK 297 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas.DK 228 str. nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai.

Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (LR DK 35, 228 str.).Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (LR DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.).

Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (LR DK 234 str.). Kaltė, kuri galima tyčios arba neatsargumo formomis, nėra preziumuojama, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ , drausminių nuobaudų skyrimo ir darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tenka darbdaviui (LR CPK 178 str., LR DK 236 str.).Atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigÄ (LR CPK 178 str.), pateikė įrodymus: liudytojo parodymus, garso ir vaizdo įraÅ¡us, raÅ¡ytinius įrodymus.IeÅ¡kovė pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta su UAB „AlauÅ¡a“ degalinės operatoriaus (-ės) pareigine instrukcija (38-42 b.l. 1 t.), kurios 4.1 p. numatyta atsakomybė už žalÄ , padarytÄ Ä¯monei, dėl savo kaltės ar neatsargumo, pagal 2.19 p. nuostatas operatorius yra atsakingas už materialinių vertybių apsaugÄ , dokumentų saugojimÄ .

Su ieÅ¡kove 2011-11-09 buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (35 b.l. 1 t.), o taip pat ieÅ¡kovė buvo pasiraÅ¡iusi ir Darbuotojų kolektyvo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (36-37 b.l. 1 t.). Jomis ieÅ¡kovė prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už bet kokio pobÅ«džio jos žinioje esantį, darbdavio patikėtÄ turtÄ (1 punktas), šį turtÄ Ä¯sipareigojo rÅ«pestingai saugoti ir tausoti, imtis visų reikalingų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alos turtui kilimui; laiku praneÅ¡ti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; naudoti turtÄ tik savo darbo pareigų vykdymui ir nenaudoti turto jokiems kitiems tikslams; nedelsiant praneÅ¡ti darbdaviui apie bet kokias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos patikėto turto saugumui ir (ar) vertės sumažėjimui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiant nustatyti ir iÅ¡vengti aplinkybių, turinčių neigiamos įtakos turto saugumui.

Darbuotojų kolektyvo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi ieÅ¡kovė taip pat įsipareigojo saugoti ir tinkamai naudoti vertybes bei imtis priemonių joms apsaugoti nuo žalojimo, laiku praneÅ¡ti administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias vertybių saugumui.Byloje yra pateiktas 2012-11-09 ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas (33 b.l. 1 t.), kuriame nurodyta, kad jai dirbant Daugailių degalinėje, beveik kiekvienÄ pamainÄ , atvykus V. G., ji leisdavo piltis automobilines dujas į dažniausiai du atvaromus jos automobilius.

Apie tai, kaip piltis dujas, jog pylimosi nesimatytų apskaitoje ir kasoje, ji sužinojo iÅ¡ V. G., kuri visada viskÄ darydavo pati.Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų kitų asmenų paaiÅ¡kinimų (53-54 b.l. 1 t.), degalinės operatorės M. S. ir E. A. 2012-08-16 D. A. pranešė, kad į degalinę atvažiavus V. G. sutuoktiniui, buvo iÅ¡jungtos vaizdo kameros, kilo įtarimas, kad „neleistinai pilamos dujos“, kad peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us buvo pastebėta, jog kameros taip pat iÅ¡jungiamos, kai į degalinę atvažiuoja V.

G. su sutuoktiniu.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų V. G. ir jos sutuoktinio K. G. 2012-11-09 paaiÅ¡kinimų (56-59 b.l. 1 t.) turinio, K. G. paaiÅ¡kino, kad jis su sutuoktine grobstė dujas iÅ¡ atsakovui priklausančios Daugailių degalinės, t.y. atjungdavo apskaitÄ ir kas savaitę pagrobdavo apie 80-90 litrų dujų, sutinka žalÄ atlyginti. V. G. paaiÅ¡kino, kad apie galimybę grobstyti dujas sužinojo 2011 metais iÅ¡ D. B., kuris be apskaitos dujomis pildė savo draugų automobilių dujų balionus, ji pati tokiu pat bÅ«du užsipildydavo dujomis dviejų savo automobilių dujų balionus, toks grobstymo bÅ«das buvo žinomas visiems degalinės operatoriams.D.

B. paaiÅ¡kinimÄ parašė 2012-11-10 (55 b.l. 1 t.), jis dirbo dujų užpylėju. Supratęs kaip galima užpilti dujų be apskaitos, dujas jis pradėjo grobstyti 2011 m. vasarį, pinigus už dujas jis pasiimdavo sau. D. B. teisme davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (139-141 b.l. 1 t.) apie savo veiksmus, nurodė, kad apie galimybę be apskaitos įsipilti dujų jis pasakė V. G., o ieÅ¡kovei I. V. nesakė.Atsakovas savo teiginiams pagrįsti taip pat pateikė vaizdo ir garso įraÅ¡us (25 b.l. 2 t.), kuriuose degalinės patalpose, t.y. ieÅ¡kovės ir kt. darbuotojų darbo vietoje bei aikÅ¡telėje, prie kuro kolonėlių buvo užfiksuoti degalinės darbuotojų L.

S., V. G. ir jos sutuoktinio bei ieÅ¡kovės veiksmai. IeÅ¡kovė prašė nesiremti Å¡iais įrodymais, nes įraÅ¡ai padaryti pažeidžiant atsakovo darbuotojų teises, filmuojama buvo jiems nežinant. Tokiu bÅ«du pažeidžiamos LR Konstitucijos bei kitų įstatymų nuostatos, kurios saugo žmogaus teisę į privatų gyvenimÄ , gina asmens susiraÅ¡inėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamybę, draudžia savavaliÅ¡kai ar neteisėtai kiÅ¡tis į žmogaus asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ ir kt.Nurodyti argumentai nėra pagrįsti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių viseto, nagrinėjamu atveju, filmavimas buvo atliekamas atsakovui priklausančiose degalinės patalpose, kur jau buvo įrengta kita vaizdo kamera, apie kurios buvimÄ darbuotojams buvo žinoma, buvo filmuojami asmenys, darbo santykiais susiję su atsakovu ir materialiai atsakingi už atliekamÄ darbÄ . Taip pat buvo filmuojama ir vieÅ¡oje vietoje - degalinės aikÅ¡telėje, prie kuro kolonėlių. Be to, atsakovas Å¡ių priemonių ėmėsi po to, kai jį pasiekė informacija apie suskystintų automobilinių dujų grobstymÄ Å¡ioje degalinėje, ir kaip matyti iÅ¡ liudytoja apklaustos darbuotojos L.

B. parodymų, kitais bÅ«dais patikimai užfiksuoti ar informacija pagrįsta, nepavyko. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog toks filmavimas negali bÅ«ti laikomas privataus asmens teisių pažeidimu, todėl vaizdo įraÅ¡e esanti informacija yra laikytina tinkamais įrodymas, nagrinėjant darbo pareigų pažeidimo faktÄ (LR CPK 177 str. 2 d.).Pateiktame įraÅ¡e matyti kaip 2012-09-08 laiku nuo 9 val. 48 min. iki 10 val. 10 min., ieÅ¡kovei dirbant degalinėje, atvyksta V. G. ir jos sutuoktinis. Po to matyti, kad V.

G., ieÅ¡kovės akivaizdoje, nuolat palaikydama telefoninį ryšį, žirklėmis paveikia saugiklį (automatėlį), o tuo pat metu K. G. pildo dujomis iÅ¡ pradžių vieno, po to, tokia pačia tvarka V. G. žirklėmis paveikus saugiklį, kito automobilio dujų balionÄ ir tuo pat metu bendrauja telefonu. IeÅ¡kovė gi tuo tarpu, bendraudama su V. G., vaizdo kamerų stebėjimo kompiuteryje atjungia ir įjungia vaizdo kameras.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė su UAB „Universalios valdymo sistemos“ 2012-01-06 sudarė sutartį dėl kasos sistemų aptarnavimo, priežiÅ«ros ir remonto, o esant kliento pageidavimui, ir papildomų paslaugų atlikimo (18-22 b.l. 2 t.).

Å i įmonė 2013-05-23 iÅ¡davė pažymas Nr.S13/082 ir Nr.S13/083 (23-24 b.l. 2 t.), kurios patvirtina, kad 2012-09-08 laikotarpiu nuo 9 val. 30 min. 00 sek. iki 10 val. 00 min. 00 sek., o taip pat ir 2012-09-20 laikotarpiu nuo 22 val. 40 min. 00 sek. iki 23 val. 00 min. 00 sek. per kasos aparatÄ , kurio Nr.LH00000010C461, nebuvo parduotos suskystintos automobilinės dujos ir atspausdintas kasos kvitas.IeÅ¡kovė neigė sudariusi sÄ lygas savo užpildyti automobilio dujų balionus be apskaitos ir be apmokėjimo, nurodė, kad atsakovas degalinės įrangos remontu nesirÅ«pina, buvo sugedusi apskaita, dažnai dingdavo elektra, todėl nebuvo įmanoma kitaip užpilti dujų, be to kasoje galima atidėti mokėjimÄ , todėl nėra įrodymų, kad už dujas nebuvo apmokėta.

IeÅ¡kovės teigimu, ji asmeniÅ¡kai sau niekada dujomis be apskaitos ir apmokėjimo nepildė automobilio dujų baliono, be to, nėra aiÅ¡kiai nustatytas dujų trÅ«kumas, taigi darbdavys neįrodė ir žalos padarymo bei grobstymo fakto.Teismo vertinimu bylos aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė sudarė sÄ lygas ir leido be apskaitos ir neatlygintinai užpildyti automobilio dujų balionus suskystintomis dujomis ne sau, o savo pažįstamiems asmenims V. G. ir K. G.. IeÅ¡kovės pateikti žodiniai paaiÅ¡kinimai dėl atsakovo pateiktų įrodymų ir jų turinio vertinimo nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti atsakovės pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, kad 2012-09-08 laikotarpiu nuo 9 val. 30 min. 00 sek. iki 10 val. 00 min. 00 sek., per kasÄ joks mokėjimas už suskystintas dujas atliktas nebuvo (24 b.l. 1 t.). vaizdo įraÅ¡e matyti, kad V. G., jos sutuoktinio, ieÅ¡kovės veiksmai (kamerų atjungimas, žirklių įkiÅ¡imas, pradėjimas piltis dujas, atjungimas, kito automobilio atvarymas ir t.t.) nuosekliai sutampa laike. Tai, kad pateiktas vaizdo įraÅ¡as susideda iÅ¡ kelių vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų iÅ¡ skirtingų degalinės vietų, nepatvirtina, jog jis yra suklastotas.

Vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes iš esmės patvirtina ir aukščiau minėti pateikti darbuotojų pasiaiškinimai ir jų turinys. Liudytojų V. G., K. G. ir L. S. parodymų apie tai, kad paaiškinimų turinį jiems diktavo UAB „Alauša“ direktorius, todėl jų paaiškinimai ir yra būtent tokio turinio, kad jie grobstė dujas, tačiau jie tokių veiksmų neatliko nėra pakankamai įtikinantys, nes atsakovo pateikti garso ir vaizdo įrašai, rašytiniai įrodymai leidžia teigti priešingai.

Pažymėtina ir tai, kad visų minėtų asmenų paaiÅ¡kinimai yra skirtingos apimties ir turinio, skiriasi aplinkybių dėstymo eiga. Liudytojo D. B. pasiaiÅ¡kinimas pateiktas vėliau nei minėtų asmenų, tačiau nurodytos esminės aplinkybės dėl dujų grobstymo, sutampa. Tai, jog liudytojas D. B. nurodė nieko nesakęs ieÅ¡kovei apie galimÄ dujų užpylimÄ be apskaitos Å¡iuo atveju nepaneigia, jog ieÅ¡kovė nežinojo apie tokiÄ galimybę iÅ¡ kitų asmenų ir leido tuo naudotis, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti vaizdo įraÅ¡ai.

Pagal LR DK 235 str. 2 d. 7 p. Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Å ia teisės norma nustatomi konkretÅ«s, turintys nusikalstamų veikų požymių, Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo atvejai. Pažymėtina, kad veikų samprata, numatyta baudžiamojoje ar administracinėje teisėje, reikÅ¡minga aiÅ¡kinantis Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nors baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymas nėra darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. sÄ lyga.

Kaip patvirtina atsakovės pateikti įrodymai, ieÅ¡kovė sudarė sÄ lygas ir leido be apskaitos ir neatlygintinai užpildyti automobilio dujų balionus suskystintomis dujomis ne sau, o savo pažįstamam asmeniui - bendradarbiui. LR BK 184 str. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus.

Svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ (ar jo žinioje esantį) turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Duomenų, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra (13 b.l. 2 t.). Neginčijamų įrodymų, kad 2012-09-08 buvo nustatytas dujų trÅ«kumas, atsakovas nėra pateikęs, tačiau kaip pripažino ieÅ¡kovė, jai buvo žinoma apie tai, kad, atsižvelgiant į oro temperatÅ«rÄ , suskystintų dujų tÅ«ris gali sumažėti arba padidėti, o iÅ¡ byloje pateikto 2013-08-31 naftos produktų inventorizacijos apyraÅ¡o (106, 107 b.l. 1 t.) matyti, kad dujų trÅ«kumas, ženkliai virÅ¡ijantis nustatytÄ leistinÄ netektį dėl pervežimo ir temperatÅ«ros pokyčių, buvo užfiksuotas.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta M. S., kuri Å¡iuo metu nebedirba UAB „AlauÅ¡a“, o kitų duomenų, leidžiančių nustatyti jos suinteresuotumÄ bylos baigtimi nėra, todėl netikėti jos parodymų objektyvumu taip pat nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pagrindas įtarti darbuotojus netinkamu pareigų atlikimu buvo pakankamas.Dėl žalos padarymo darbo drausmės pažeidimu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos.

Nagrinėjamu atveju apskaičiuoti ir įrodyti žalos padarymo faktÄ konkrečiai ieÅ¡kovės atžvilgiu, įvertinant, kad veiksmus dėl dujų grobstymo atliko ne vienas asmuo, ne kartÄ ir ganėtinai ilgÄ laikotarpį, yra pakankamai sudėtinga. Tačiau vien tai, kad byloje nėra nustatyta, kokio dydžio žala darbdaviui padaryta, nelemia iÅ¡vados, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas. Vertinant neteisėtus ieÅ¡kovės veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalÄ , tiek kitokius neturtinius padarinius, t.y. pasitikėjimo darbuotoju praradimÄ .

Teismo nuomone, byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė turėjo neginčijamÄ pagrindÄ ateityje ieÅ¡kove, kaip darbuotoja, kuri buvo pilnai materialiai atsakinga už darbdavio turtÄ , nepasitikėti, nes ji nebuvo lojali darbdaviui, bÅ«dama įsipareigojusi saugoti turtÄ , praneÅ¡ti bet kokius duomenis, jei gresia žala darbdavio turtui, nepranešė, pati sudarė sÄ lygas ir leido nemokamai užpildyti automobilių dujų balionus dujomis, taigi darbdavio nustatytus reikalavimus ieÅ¡kovė pažeidė tyčia.

Su materialinėmis vertybėmis dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus – jiems taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, jei dėl su materialinėmis vertybėmis tiesiogiai dirbančių asmenų netinkamo pareigų atlikimo darbdavys praranda materialinių vertybių, toks pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip Å¡iurkÅ¡tus, lėmęs darbdavio pasitikėjimo praradimÄ , nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos tokiu atveju nebÅ«tina.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kaip degalinės operatorė, sudarydama sÄ lygas ir leisdama nemokamai užpildyti automobilių dujų balionus dujomis, nevykdė teisėtų darbdavio nurodymų, pažeidė DK 228 str., pareiginės instrukcijos 2.2., 2.10., 2.19., 2.23., 2.28., 2.33. punktus, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1.2, 1.3, 1.6, 1.7. punktus, taip pat Darbuotojų kolektyvo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 3.1, 3.2 punktus. Taigi, ieÅ¡kovės padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nes tokia ieÅ¡kovės veika turi požymių kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, nurodytas DK 235 str. 2 d. 4 p. (pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas) tiek ir pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. (veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn).Vertinant ieÅ¡kovei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ konstatuotina, kad nors ieÅ¡kovė bebuvo bausta drausmine tvarka, tačiau pažeidimas sunkus, pagal bylos duomenis tęstinis, sukėlė darbdaviui neigiamų padarinių (negautos pajamos; pelnas; iÅ¡laidos dėl pažeidimų fiksavimo organizavimo ir priemonių įrengimo; pasitikėjimo darbuotoju, kuris atsakingas už materialines vertybes, netekimas), todėl spręstina, kad paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo yra adekvati ieÅ¡kovės padarytam darbo drausmės pažeidimui, ji (drausminė nuobauda) nėra per griežta.

Nors darbdavys įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo neįvardijo ieÅ¡kovės konkrečių veiksmų, dėl kurių ji atleidžiama iÅ¡ darbo, tačiau atsiradus Å¡alių ginčui dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo, darbdavys pateikė sprendime jau aptartus atleidimÄ pagrindžiančius įrodymus.Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (LR DK 240 str. 1 d.).

Å io įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia. Byloje nepateikta įrodymų (LR CPK 178 str.), galinčių patvirtinti, kad prieÅ¡ 2012-11-09 skiriant drausminę nuobaudÄ , atsakovė bÅ«tų raÅ¡tu pareikalavusi ieÅ¡kovę raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto pažeidimo.

VDI Utenos teritorinis skyrius, tyręs ieÅ¡kovės skundÄ , 2012-12-21 sprendime nurodė, kad LR DK 240 str. pažeidimų nenustatyta (12 b.l. 1 t.).Vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo paskyrimo pagrindo pagrįstumo, pripažintina, kad atsakovo padarytas LR DK 240 str. 1 d. reikalavimo pažeidimas, nagrinėjamu atveju neturi esminės įtakos drausminės nuobaudos teisėtumui. Atsakovė, nors nebuvo raÅ¡tu nurodžiusi pasiaiÅ¡kinti, tačiau drausminę nuobaudÄ paskyrė, turėdama ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame ieÅ¡kovės nurodyti, nors, ieÅ¡kovės teigimu darbdaviui verčiant raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , duomenys neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Sutiktina, kad atsakovė teisingai nusprendė dėl ieÅ¡kovės padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo, jos kaltės, todėl Å¡is pažeidimas negali bÅ«ti pagrindu panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .Ä®vertinus Å¡alių pateiktus įrodymus dėl ieÅ¡kovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo paskyrimo skyrium ir jų visetÄ laikytina nustatyta, kad atsakovas įrodė 2012-11-09 įsakymu Nr.368 ieÅ¡kovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (LR CPK 178 str.), todėl jÄ panaikinti nėra pagrindo.LR DK 241 str. 1 d.

įtvirtinta nuostata, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena pagal LR DK 241 str. 1 d. aiÅ¡kintina kaip ta diena, kuriÄ darbdaviui arba jo atstovui (LR DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas Å¡ių aplinkybių visetas: darbo drausmės pažeidimo faktas; darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas.

Taigi, informacijos apie darbo drausmės pažeidimÄ gavimas, kuriÄ dar reikia patikrinti, arba gavimas informacijos nepakankamos pagrįstam įsitikinimui susiformuoti nėra vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimas.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų viseto, ieÅ¡kovė prarado darbdavio pasitikėjimÄ dėl to, kad nepranešė darbdaviui apie grėsmes jo turtui, o taip pat, kad 2012-09-08 pati sudarė galimybę savo pažįstamam asmeniui be apskaitos ir be apmokėjimo užsipildyti automobilių dujų balionus.

Kaip nurodė atsakovės atstovas, liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai, papildomos vaizdo kameros buvo sumontuotos degalinės vedėjos iniciatyva 2012 m. rugpjÅ«tį, jai įtarus, kad gali bÅ«ti grobstomos dujos. Atsakovė teigė, kad buvo nuspręsta stebėti ilgesnį laikÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra grobstymo bÅ«das ir mastas, kurie darbuotojai dalyvauja grobstant, ar tikrai jų veiksmais daroma žala, kokio dydžio žala įmonei gali bÅ«ti padaryta bei surinkti neginčijamus įrodymus darbo pareigas pažeidžiančių darbuotojų kaltei įrodyti.

Kaip patvirtino Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė ir liudytojai, ji su kita darbuotoja L. S., darbdavio buvo pakviestos atvykti kartu 2012-11-09, o liudytojai V. G. ir K. G. – tÄ pačiÄ dienÄ , tik kitu laiku. Jiems visiems darbdavys nurodė nustatytus faktus dėl dujų grobstymo, prašė pateikti pasiaiÅ¡kinimus dėl jų pačių ir kitų darbuotojų veiksmų, grobstant darbdavio turtÄ . Byloje apklausti liudytojai L. B., A. Č. nurodė, kad pokalbiui darbuotojai buvo iÅ¡kviesti tik įsitikinus įtarimų pagrįstumu.

Å ioje byloje nebuvo ginčijama, kad atsakovė iki 2012-11-09 jau turėjo pakankamai duomenų pagrįstai konstatuoti ieÅ¡kovės padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , jo sunkumÄ , buvo aiÅ¡kios pažeidimo padarymo aplinkybės, dalyvavę asmenys. Kaip matyti drausminė nuobauda skirta nedelsiant po visų aplinkybių paaiÅ¡kėjimo ir pasiaiÅ¡kinimų gavimo, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad nuobauda skirta pažeidus nustatytus terminus. IeÅ¡kovė prašė priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad darbdavio neteisėti veiksmai, kai jis tendencingai apkaltino ir neteisėtai atleido iÅ¡ darbo, atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų metu elgėsi nekorektiÅ¡kai, patyrė psichologinį spaudimÄ , vertė pasiraÅ¡yti vekselį bei kitus dokumentus.

Visa tai sukėlė stiprius iÅ¡gyvenimus, ji patyrė stresÄ , pažeminimÄ , neužtikrintumÄ ateitimi, dėl to sutriko jos sveikata - atsirado nerimas, nemiga, buvo komplikuotas gimdymas.LR DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, kurio 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra ,,asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais”.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das, taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimÄ , teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala).

Dėl LR DK 250 str. aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodyta, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apgintiIÅ¡ ieÅ¡kovės asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2012-11-13 kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ir skundėsi nerviniu stresu, nemiga, verkimu, labilios emocijos.

Diagnozuota stresinė situacija, buvo skirtas medikamentinis gydymas (120 b.l. 1 t.; 35, 36 b.l. 2 t.). Pateiktame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nėštumo laikotarpį buvo padidintas jautrumas, gimdymas su komplikacijomis (120 b.l. 1 t.).Neturtinė žala atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali bÅ«ti teisėtas, kaip yra konstatuota nagrinėjamu atveju, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiÅ¡kų, žeminančių konkretų darbuotojÄ veiksmų atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iÅ¡ darbo, emocinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų bÅ«ti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindÄ darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iÅ¡ darbo, kaip toks, yra teisėtas.Aplinkybės dėl patirto streso iÅ¡ esmės yra grindžiamos liudytojų L.

S., V. G., K. G. parodymais, pasiraÅ¡ytais dokumentais, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad tiek minėti liudytojai ar ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipęsi į teisėsaugos institucijas dėl patirtos prievartos laikant juos uždarytus administracinėse patalpose, grasinimų, vertimo pasiraÅ¡yti vekselius ir pan.Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojÄ pagal jo dalykines savybes, darbo rezultatus, tikrinti, ar darbuotojas laikosi sutartimi pavestų pareigų, nes už tai mokamas atlyginimas. Taip pat darbdavys turi teisę reikÅ¡ti darbuotojui pagrįstus priekaiÅ¡tus dėl netinkamo darbo, dėl padarytos žalos darbo metu ir turi teisę rinkti informacijÄ tokiems atvejams iÅ¡tirti, t.y. klausinėti darbuotojÄ , reikalauti pasiaiÅ¡kinimų.

Vertinant byloje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes galima daryti prielaidÄ , kad pokalbis tarp darbdavio ir darbuotojų dėl darbdavio turto grobstymo galėjo bÅ«ti nemalonus ir įtemptas, tačiau neabejotinų įrodymų, kad buvo panaudota prievarta, neleista iÅ¡eiti iÅ¡ patalpų, nėra. Kaip byloje nustatyta liudytojų V. G., K. G., L.S. parodymai negali bÅ«ti laikomi visiÅ¡kai patikimais, nes juos paneigė kiti byloje pateikti įrodymai, taigi nesant kitokių objektyviai pagrįstų duomenų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės nurodytų pasekmių ir atsakovės elgesio.

Ä®rodymų, kurie pagrįstų priežastinį ryšį tarp komplikuoto gimdymo ir atsakovės veiksmų byloje taip pat nėra pateikta. IÅ¡ ieÅ¡kovės asmens sveikatos istorijoje gydytojų atliktų įrašų matyti, kad 2012-12-18 nėštumo nematyti, pirmi įraÅ¡ai dėl nėštumo datuojami 2012-12-20, pateiktame medicininiame pažymėjime apie komplikuoto gimdymo priežastis duomenų nenurodoma (121 b.l. 1 t.).Be to, pažymėtina, kad 2012-11-09 pokalbio su darbdaviu metu ieÅ¡kovei tapo aiÅ¡kios ir kitos faktinės aplinkybės, t.y., jog darbdavys sužinojo apie tai, jog ji, bÅ«dama visiÅ¡kai materialiai atsakinga, Å¡vaisto darbdavio turtÄ , kad už tai gali grėsti ne tik darbo praradimas, tačiau ir baudžiamoji atsakomybė, kad gali tekti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Juolab, kad iki tol jai nebuvo žinoma, kad darbo vieta stebima papildomomis vaizdo kameromis ir užfiksuoti duomenys galėjo bÅ«ti pakankamai netikėti. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. kad atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu dėl darbdavio atsakingų darbuotojų nekorektiÅ¡ko elgesio ji patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti, todėl ieÅ¡kinys dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).Byloje yra pateiktas 2012-11-09 datuojamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atleisti jÄ iÅ¡ darbo savo noru nuo 2012-11-09 už grobstymÄ iÅ¡ įmonės (34 b.l. 1 t.).

Drausminės atsakomybės taikymas bendrÄ ja prasme yra darbdavio teisė, o ne pareiga. JÄ taikyti darbdavys gali tik esant DK nustatytiems pagrindams ir laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 234, 236, 240 ir kt. straipsniai). Darbdavys tokį sprendimÄ â€“ taikyti ar netaikyti drausminę nuobaudÄ â€“ gali priimti iki darbo santykių su darbuotoju nutraukimo dienos. Pažymėtina, kad darbdavio dispozicija yra imtis veiksmų, kuriais iÅ¡siaiÅ¡kintų visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo.

Nagrinėjamoje byloje darbdavys 2012-11-09 jau žinojo apie galimÄ materialinių vertybių trÅ«kumÄ ir grobstymÄ , gavo darbuotojo paaiÅ¡kinimÄ ir priėmė įsakymÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2012-11-09. Vadovaujantis DK 35 str. įtvirtintais darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais, toks darbdavio elgesys vertintinas, taip jog jis neatsisakė skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui ir nesutiko nutraukti darbo santykius kitu įstatyme nurodytu pagrindu – darbuotojo pareiÅ¡kimu.

Juolab, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti, kada šis prašymas (atleisti savo noru) buvo pateiktas, t.y. nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog šis prašymas buvo pateiktas iki drausminės nuobaudos skyrimo, o ne vėliau.Ieškinį atmestus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl iš ieškovės priteistina tik valstybės biudžeto naudai – 59,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės I.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 59,40 Lt (penkiasdeÅ¡imt devynis litus 40 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (valstybei priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                              Gediminas Karpavičius