2021-09-22 Nr. AB-19185-3-62-3-02187-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-09-22 Nr. AB-19185-3-62-3-02187-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-588-525/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02187-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Pravieniškių PN-AK nebuvo gydančio vidaus ligų gydytojo, kadangi jis atostogavo. Atsakovo atstovas gydytojui atostogaujant turėjo pareigą užtikrinti, kad jį pavaduotų kitas tos pačios srities gydytojas, tačiau šios pareigos nevykdė, o į reiškiamas pretenzijas atsakė, kad turėjęs pakeisti gydytojas netikėtai susirgo. Tai negali būti vertinama kaip argumentas, šalinantis atsakovo atstovo atsakomybę, nes tokiu atveju Pravieniškių PN-AK privalėjo ieškoti kito gydytojo, kuris suteiktų reikiamas gydymo paslaugas.
3. Gydytojo nebuvimas, pareiškėjo teigimu, turėjo jam neigiamų pasekmių, nes nebuvo laiku suteikiamas reikiamas gydymas, tuo metu pareiškėjas ne kartą buvo peršalęs, tačiau reikiamo gydymo negavo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyrius 2019 m. vasario 12 d. operatyviosios kontrolės metu nustatė, kad Pravieniškių PN-AK odontologijos kabinete buvo naudojama techniškai netvarkinga, susidėvėjusi kėdė ir nurodė, jog su tokia įranga draudžiama dirbti, todėl nebuvo gydomi dantys. Tai pareiškėjui sukėlė dideles problemas, kadangi jis yra praradęs dalį dantų, likę dantys yra sugedę, todėl dažnai reikalinga gydytojo pagalba.
4. Nuo 2019 m. vasario 20 d. iki skundo pirmosios instancijos teismui padavimo dienos dėl neveikiančio odontologo kabineto pareiškėjas negavo reikiamo gydymo, turėjo kęsti stiprų dantų skausmą, dantys buvo supūliavę. 2019 m. gegužės 27 d. jis buvo konsultuotas (net neapžiūrint dantų) gydytojo odontologo, buvo skirti vaistai antibiotikai nuo skausmo, kurie nepadėjo. 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjas vėl buvo konsultuotas, skirti stipresni antibiotikai ir nuskausminantys vaistai, tačiau dantis vis tiek skaudėjo. Pareiškėjas buvo įrašytas į laukiančiųjų sąrašą vežti į gydymo įstaigą gydyti dantų. Vėliau dar ne kartą lankėsi pas gydytoją odontologę, tačiau buvo tik konsultuojamas ir paskiriami tie patys nuskausminamieji, kurie nepadėdavo. Tik po pusės metų, 2019 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo nuvežtas gydyti dantų, buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Pareiškėjas toliau buvo įrašytas į laukiančiųjų sąrašą gydyti dantis, tačiau daugiau nebuvo vežamas, todėl jam teko kentėti skausmą. Nuo 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjas registravosi pas odontologą, tačiau dėl neveikiančio kabineto tik 2019 m. gegužės 27 d. buvo pirmą kartą skirtas gydymas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė labai didelę dvasinę kančią, fizinį skausmą, diskomfortą, orumo pažeminimą, buvo daromas neigiamas poveikis sveikatai.
5. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu nesuteikimu, todėl byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Vidaus ligų gydytoja, dirbanti Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje, atostogavo nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d., tačiau jos atostogų metu du kartus per savaitę nuteistiesiems vidaus ligų gydytojo paslaugas teikė Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas, turintis vidaus ligų gydytojo licenciją. Ūminiais sveikatos sutrikimo atvejais nuteistieji skubos tvarka buvo siunčiami į Laivės atėmimo vietų ligoninę. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjas pas vidaus ligų gydytoją registravosi 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. Pravieniškių PN-AK visą parą budėjo bendrosios praktikos slaugytojos, galinčios paskirti simptominį peršalimo ligų gydymą.
7. Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje odontologinis kabinetas neveikė nuo 2019 m. vasario 28 d. Ūminiais dantų skausmo atvejais gydytoja odontologė nuteistiesiems galėjo paskirti medikamentinį gydymą. Gydytojo odontologo paslaugos, atsižvelgus į gydytojo odontologo rekomendacijas, buvo teikiamos Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas registravosi pas gydytoją odontologą 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. Gydytojo odontologo paslaugos Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje nuteistajam teiktos 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. liepos 26 d.
8. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichologinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti medicininių paslaugų nesuteikimas, nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, nekonkretūs.
II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalavo neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje.
11. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo) netinkamai organizuojant sveikatos priežiūros tarnybos darbą ir ją aprūpinant būtinais žmogiškaisiais ištekliais bei įranga, todėl atsakovo atstovo argumentą, jog byla buvo teisminga bendrosios kompetencijos teismui, laikė nepagrįstu.
12. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog vidaus ligų gydytoja, dirbanti Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje, atostogavo nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d., taip pat atsakovo atstovas neneigė aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nuo 2019 m. vasario 28 d. buvo uždrausta naudotis odontologine įranga ir neveikė odontologijos kabinetas. Tačiau atsakovo atstovo pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. spalio 31 d. pažyma Nr. S-4568 (toliau – Pažyma) patvirtino, kad vidaus ligų gydytojos atostogų metu du kartus per savaitę nuteistiesiems vidaus ligų gydytojo paslaugas teikė Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas, turintis vidaus ligų gydytojo licenciją, o ūmiais sveikatos sutrikimo atvejais nuteistieji skundo tvarka buvo siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Taip pat minėta Pažyma patvirtino, jog ūmiais dantų skausmo atvejais gydytoja odontologė paskiria nuteistiesiems medikamentinį gydymą. Nuteistiesiems gydytojo odontologo paslauga, atsižvelgiant į gydytojo odontologo rekomendacijas, buvo teikiama Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
13. Pažymoje buvo nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu pas vidaus ligų gydytoją registravosi du kartus 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. Duomenų apie atliktą apžiūrą medicininiuose dokumentuose nebuvo. Byloje nebuvo duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėjui 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. užsiregistravus pas vidaus ligų gydytoją jam nebuvo atlikta minėto gydytojo apžiūra. Tačiau vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo registravęsis pas gydytoją ir tomis dienomis gydytojo apžiūra nebuvo atlikta ar nesuteikta konsultacija, nebuvo pakankama konstatuoti neturtinės žalos buvimo faktą. Pareiškėjas pas gydytoją turėjo galimybę registruotis kitą dieną, taip pat esant ūmiam sveikatos sutrikimo atvejui, prašyti siųsti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Iš skundo turinio buvo matyti, jog pareiškėjas patirtą žalą kildino iš to, jog negavo reikiamo gydymo jam persišaldžius, tačiau Pažymos duomenys patvirtino, jog įstaigoje visą parą budi bendrosios praktikos slaugytojos, galinčios paskirti simptominį peršalimo ligų gydymą. Kitus pareiškėjo teiginius dėl reikiamo gydymo negavimo ir jo patirtų neigiamų pasekmių teismas laikė deklaratyviais ir nekonkrečiais, juose nenurodyta, koks konkretus gydymas buvo pareiškėjui reikalingas, nenurodyta, kokios konkrečios neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai kilo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog dėl to, kad 2019 m. kovo 12–13 d. pareiškėjui nesuteiktų vidaus ligų gydytojo paslaugų jis patyrė kokią nors žalą.
14. Pažymos bei pareiškėjo asmens sveikatos duomenys taip pat patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas registravosi pas gydytoją odontologą 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. Gydytojo odontologo paslaugos pareiškėjui teiktos 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. liepos 26 d. Iš asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų įrašų buvo matyti, kad ginčo laikotarpiu ne kartą lankėsi pas odontologą, buvo atliekamos apžiūros, skiriamas gydymas medikamentais. Tai, kad pareiškėjo netenkino jam suteiktos odontologo paslaugos, savaime nereiškia, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, jog pareiškėjui būtų užkirsta teisė pasinaudoti odontologo paslaugomis. Bylos duomenys patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje neveikiant odontologo kabinetui, odontologinės paslaugos pagal gydytojo rekomendacijas buvo teikiamos kituose įstaigos sektoriuose bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjui suteiktų odontologo paslaugų kokybės vertinimas nėra šios administracinės bylos dalykas, teismas vertino tik tai, ar pareiškėjui buvo užtikrintas prieinamumas patekti pas odontologą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkintų pačių jam suteiktų odontologinių paslaugų kokybė, jis galėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
III. 17. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą ir skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas pakartotinai dėsto faktines aplinkybes, nurodytas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, papildydamas, kad nesutinka su teismo teiginiu, jog aplinkybė, kad pareiškėjas registravosi vizitui pas gydytoją ir tomis dienomis gydytojo apžiūra nebuvo atlikta, nepakankama konstatuoti neturtinės žalos buvimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą laiku nediagnozuodamas pareiškėjo sveikatos sutrikimų, neužkertant jiems kelio, nepadedant atgauti ir sustiprinti sveikatą. Pareiškėjas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK odontologo kabinete nėra odontologinės kėdės, paskirtas dantų gydymas nepadėjo, o į laisvės atėmimo vietų ligoninę ar Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių jis nebuvo vežamas.
19. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
20. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su apeliaciniu skundu, ir nurodė, kad jis nepagrįstas nei faktu, nei teise. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
21. Atsakovo atstovas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.
konstatuoja:
IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo netinkamai organizuojamas medicininių paslaugų suteikimas ir dėl to, kad odontologo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, atlyginimo priteisimo.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl pareiškėjo skundą atmetė.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog jis nuolat teikdavo prašymus dėl vizito pas odontologą, tačiau apžiūra nebuvo atlikta, taip pat, pareiškėjas nebuvo vežamas į kitą įstaigą gydyti dantų. Dėl nesutvarkytų dantų pareiškėjas negalėjo valgyti, jautė didelius skausmus.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
27. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XIV skyriaus 174–175 straipsniai. BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 str. 3 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 str. 4 d.). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą; terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vidaus ligų gydytoja, dirbanti Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje, atostogavo nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 25 d. Tačiau atsakovo atstovo pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2019 m. spalio 31 d. pažyma Nr. S-4568 patvirtino, kad vidaus ligų gydytojos atostogų metu du kartus per savaitę nuteistiesiems vidaus ligų gydytojo paslaugas teikė Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas, turintis vidaus ligų gydytojo licenciją, o ūmiais sveikatos sutrikimo atvejais nuteistieji skundo tvarka buvo siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas vidaus ligų gydytoją registravosi du kartus (2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d.), tačiau duomenų apie atliktą apžiūrą medicininiuose dokumentuose nėra. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę pas gydytoją registruotis kitą dieną, o, esant ūkiam sveikatos sutrikimo atvejui, prašytis siųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pats pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo peršalęs, tačiau Pažyma patvirtina, jog įstaigoje visą parą budi bendrosios praktikos slaugytojos, galinčios paskirti simptominį peršalimo ligų gydymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui reikalaujant gydyti dantis jį nuvežti į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių arba Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Be to, pareiškėjas neteikė skundų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl nesuteiktų vidaus gydytojo paslaugų, o skunde ir apeliaciniame skunde nenurodyta, koks konkretus gydymas pareiškėjui buvo reikalingas ir kokios neigiamos pasekmės kilo pareiškėjo sveikatai, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl 2019 m. kovo 12–13 d. nesuteiktų vidaus ligų gydytojo paslaugų, jis patyrė kokią nors žalą.
29. Taip pat byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjas registravosi pas gydytoją odontologą 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. liepos 18 d., 2019 m. liepos 25d., 2019 m. rugsėjo 12 d. Gydytojo odontologo paslaugos pareiškėjui teiktos 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. liepos 26 d. Iš asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų įrašų matyti, kad ginčo laikotarpiu ne kartą lankėsi pas odontologą, buvo atliekamos apžiūros, skiriamas gydymas medikamentais. Atsakovo atstovo pateikta Pažyma patvirtina, jog ūmiais dantų skausmo atvejais gydytoja odontologė paskiria nuteistiesiems medikamentinį gydymą, taip pat nuteistiesiems gydytojo odontologo paslauga, atsižvelgiant į gydytojo odontologo rekomendacijas, buvo teikiama Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tai, kad pareiškėjo netenkino jam suteiktos odontologo paslaugos, savaime nereiškia, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, jog pareiškėjui būtų užkirsta teisė pasinaudoti odontologo paslaugomis. Bylos duomenys patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje neveikiant odontologo kabinetui, odontologinės paslaugos pagal gydytojo rekomendacijas buvo teikiamos kituose įstaigos sektoriuose bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Minėti duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK darbuotojai vykdė savo funkcijas.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nepriklausomai nuo to, kad asmuo laikomas laisvės atėmimo vietoje, teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne kardomųjų priemonių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl kalinamas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybės taikymo rūšis, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), reiškia ir tai, kad tokios tvarkos turi būti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo atsižvelgti ir vertinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai jam suteiktomis odontologo paslaugomis, nes dėl tokios žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
31. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Pravieniškių PN-AK nesuteikimo pageidaujamų odontologo ir vidaus ligų gydytojo paslaugų, pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).
32. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).
33. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos ar pareigūnų veiksmų teikiant pareiškėjui odontologo ar vidaus ligų gydytojo pagalbą. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmais teikiant odontologo ar vidaus ligų gydytojo paslaugas pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų būti priežastimi neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. jis patyrė neigiamų ilgalaikių pasekmių savo sveikatai, dėl ko jis jautė didelius išgyvenimus. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.). Nenustačius Pravieniškių PN-AK administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
35. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Milda Vainienė
Virginija Volskienė