aee33a83-7997-42e8-a773-e56f8e702dae · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja J Civilinė byla Nr. e2S-1249-265/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06082-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. spalio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieÅ¡kinį atsakovui V.M. dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡vežimo į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, institucija, byloje teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, kuriuo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ T.

M., gim. Duomenys neskelbtini, laikinai gyventi į Estijos RespublikÄ be vaiko tėvo V. M. sutikimo. Nurodė, kad teismo sprendimu nepilnamečio sÅ«naus T. M., gim. Duomenys neskelbtini., gyvenamoji vieta nustatyta su motina, t. y. pareiÅ¡kėja. SukÅ«rusi naujÄ faktinę Å¡eimÄ pareiÅ¡kėja kartu su bÅ«simu sutuoktiniu R. Å . bei nepilnamečiu sÅ«numi T.M. ruoÅ¡iasi kuriam laikui iÅ¡vykti gyventi į Estijos RespublikÄ , TalinÄ , kur bÅ«simam pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui buvo pasiÅ«lyta užimti aukÅ¡tesnes pareigas.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į sÅ«naus tėvÄ dėl sutikimo iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę, tačiau vaiko tėvas nurodė, kad kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja vaiko iÅ¡vežimui nuolat gyventi į užsienio valstybę. Nurodė, kad Estijos Respublikoje sÅ«nus lankytų tarptautinės privačios mokyklos 6 klasę, kurioje taip pat yra vaikų lietuvių, kuriuos Å¡alių vaikas pažįsta ir su jais bendrauja. T. Taline gyventų dviejų aukÅ¡tų name, kur turėtų savo atskirÄ visiÅ¡kai įrengtÄ kambarį.

Pažymėjo, kad sÅ«nus, sužinojęs, jog tėvas atsisako duoti sutikimÄ jam iÅ¡vykti gyventi į užsienio valstybę, atsisako vykti bendrauti su tėvu.

2. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. M. prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. vaikas faktiÅ¡kai Lietuvoje negyvena, nes pareiÅ¡kėja jį iÅ¡sivežė į EstijÄ . Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kėja nutraukė bÅ«sto Vilniuje nuomos sutartį ir neinformavo, kad Lietuvoje pareiÅ¡kėja gyvenamosios vietos nebeturi. Å iÄ aplinkybę sužinojo rugpjūčio 17 d. PareiÅ¡kėja pateikė šį praÅ¡ymÄ , nes jai reikia įteisinti faktinį gyvenimÄ su vaiku užsienyje. Suinteresuoto asmens teigimu, bÅ«tina iÅ¡klausyti vaikÄ , paklausti jo nuomonės, gauti daugiau duomenų apie jo gyvenimo Estijoje sÄ lygas, tokio gyvenimo trukmę, bendravimo su vaiku galimybes ir pan. Tik turint Å¡iuos duomenis bus galima spręsti dėl leidimo (ne) davimo.

3. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) atstovė pateikė iÅ¡vadÄ , nurodydama, jog dalyvaujant teismo psichologei K. Č.-L. ir pasikalbėjus su vaiku matyti, kad jis turi labai didelį norÄ iÅ¡vykti į EstijÄ . Vaikas yra didelis ir į jo nuomonę turi bÅ«ti atsižvelgiama. Tarnybos manymu, pateiktas praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡imtinai atsižvelgiant į vaiko interesus.

4. Bendraujant su vaiku Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų vaiko apklausos kambaryje, dalyvaujant teismo psichologei K. Č.-L. ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Å ., nepilnametis T.M. pareiÅ¡kė norÄ vykti kartu su motina gyventi į Estijos RespublikÄ . 5. 2020 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys. IeÅ¡kinys 2020 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija priimtas, iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – leido A.M. iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ T. M., gim. Duomenys neskelbtini., laikinai gyventi į Estijos RespublikÄ be vaiko tėvo V. M. sutikimo. Nustatė pareiÅ¡kėjai A. M.i keturiolikos dienų terminÄ , skaičiuojant nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, pateikti ieÅ¡kinį.

Ä®pareigojo pareiÅ¡kėjÄ A.M. nedelsiant praneÅ¡ti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigÄ . IÅ¡aiÅ¡kino, kad nustatytu terminu nepateikus ieÅ¡kinio laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o sumokėtas žyminis mokestis negrÄ Å¾inamas.

7. IÅ¡klausęs vaiko nuomonę teismas nustatė, kad nepilnametis T.M.iÅ¡reiÅ¡kė didelį norÄ iÅ¡vykti gyventi į Estijos RespublikÄ . Pažymėjo, kad apklaustas vaikas savo nuomonę ir apsisprendimÄ dėl gyvenamosios vietos keitimo reiÅ¡kė argumentuotai, aplinkybių, kad Å¡i nuomonė prieÅ¡tarautų vaiko interesams, teismas nenustatė.

8. Atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis vaikas iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ , pagrįstÄ ir motyvuotÄ norÄ iÅ¡vykti su motina gyventi į Estijos RespublikÄ , ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad toks vaiko noras neatitinka jo interesų, į tai, kad vaiko interesams atstovaujanti institucija savo iÅ¡vadoje nurodė, kad geriausius vaiko interesus atitiktų leidimo iÅ¡vykti su motina gyventi į EstijÄ iÅ¡davimas, ir Å¡ios institucijos nuomonė yra neÅ¡aliÅ¡ka ir laikytina labiausiai atitinkančia nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir leisti pareiÅ¡kėjai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ laikinai gyventi į Estijos RespublikÄ be vaiko tėvo sutikimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9. Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas skundžiamÄ nutartį priėmė neturėdamas net minimalios bÅ«tinos informacijos nei apie esamas, nei apie bÅ«simas vaiko gyvenimo sÄ lygas. Teismas neturėjo duomenų, kur tiksliai yra praÅ¡oma leisti iÅ¡vežti vaikÄ , kaip bus užtikrintas tolesnis vaiko ugdymas, ar vaikas pasirengęs tokiam eiliniam gyvenamosios vietos pasikeitimui, ar tikrai yra pasirengęs mokytis užsienio kalba, kaip bus užtikrinamas vaiko mokymosi tęstinumas jam grįžus gyventi į LietuvÄ , kiek kainuoja mokymas pareiÅ¡kėjos nurodytoje privačioje mokykloje ir kas Å¡ias iÅ¡laidas dengs, kaip bus užtikrinta vaiko sveikatos priežiÅ«ra ir pan. 9.2.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu teismas iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė klausimÄ , į kurį turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. AnalogiÅ¡kose bylose, sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (leidimo iÅ¡vežti gyventi į užsienį), teismų praktikoje yra pabrėžiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negali bÅ«ti sprendžiami klausimai, į kuriuos bus atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. 9.3. Teismas toleravo neteisėtÄ pareiÅ¡kėjos elgesį – piktnaudžiavimÄ tėvų valdžia.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja itin svarbų klausimÄ , liečiantį tėvo ir vaiko santykius, priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesitardama. 9.4. Pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones teismas neiÅ¡sprendė vaiko bendravimo su tėvu klausimo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, tai yra ignoravo Å¡iuo metu galiojantį ir vykdytinÄ teismo sprendimÄ . 9.5. Teismas nagrinėjo šį klausimÄ nesilaikydamas proceso reikalavimų, kai kuriuos procesinius veiksmus atliko vienaÅ¡aliÅ¡kai, nedalyvaujant atsakovui ar jo atstovei.

Atsakovas neturėjo galimybės stebėti vaiko apklausos bei užduoti jam klausimų.

10. IeÅ¡kovė praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti; priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kartu su atsiliepimu prideda naujus įrodymus: sÄ skaitas už mokslÄ ir Talino europinės mokyklos sutartį. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, nustatė reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir savo iÅ¡vadas pagrindė atitinkamais įrodymais. 10.2. Atsakovas nepagristai atsisakė leisti (duoti raÅ¡ytini sutikimÄ ) Å¡alių nepilnamečiam vaikui iÅ¡vykti kartu su mama į Estijos RespublikÄ , todėl siekdama apginti pažeistus nepilnamečio vaiko interesus ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis i teismÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog praÅ¡ymas leisti nepilnamečiam vaikui iÅ¡vykti atsakovui buvo pateiktas vasaros viduryje (2020 m. liepos 16 d.), tačiau atsakovui nesutikus ieÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl privalomosios mediacijos taikymo. Bet mediacijos procesui nepasibaigus, ir įvertinant tai, kad Å¡alių nepilnametis vaikas yra mokyklinio amžiaus ir nuo rugsėjo mėnesio 1 dienos privalo lankyti mokyklÄ , turėjo bÅ«ti skubiai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 10.3.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas posėdį buvo paskyręs 2020 m. rugpjūčio 28 d., tačiau nustatęs, jog atsakovui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdį, paskyrė kitÄ teismo posėdžio datÄ â€“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. Minėtame teismo posėdyje dalyvavo ir atsakovas bei jo atstovė, tad teismas iÅ¡klausė visas proceso Å¡alis, suteikė teisę jiems pateikti duomenis / įrodymus, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas skundo teiginys, jog teismas skubotai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. 10.4.

Taip pat nepagrįstas ir atskirojo skundo teiginys, kad negalėjo bÅ«ti taikoma ieÅ¡kovės praÅ¡oma laikinoji apsaugos priemonė, kadangi minėtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iÅ¡ esmės buvo iÅ¡spręstas klausimas, į kurį turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tokio pobÅ«džio bylose yra taikomos analogiÅ¡kos laikinosios apsaugos priemonės. 10.5. Pažymėtina, jog ir atskirajame skunde atsakovas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl jis nesutinka duoti raÅ¡ytinio sutikimo ieÅ¡kovei iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ laikinai gyventi į Estijos RespublikÄ . 10.6.

Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai neiÅ¡sprendė vaiko bendravimo su tėvu klausimo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 nustatyta atsakovo V.M. bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi tvarka. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl akivaizdu, jog yra nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. 10.7. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog teismas neturėjo objektyvios informacijos apie vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , ugdymo / mokymosi sÄ lygas ir pan.

Procesiniame dokumente bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė visas aplinkybes, susijusias su vaiko gyvenamÄ ja vieta, ugdymo įstaiga, sveikatos įstaiga. Paminėtina, jog ieÅ¡kovė yra užtikrinusi nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo, mokymosi bei saugios aplinkos sÄ lygÄ Estijos Respublikoje. 10.8. Akivaizdu, jog atsakovo nepagrįstas nesuteikimas raÅ¡ytinio sutikimo vaikÄ iÅ¡vežti į užsienį ir reikalavimas vaikui nuolat gyventi Lietuvoje, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko mama ir vaikas beveik 6 metus gyvena iÅ¡imtinai tik su mama, yra prieÅ¡taraujantis vaiko interesams.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 13. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus, nurodytus Å¡ios nutarties 10 punkte, ir praÅ¡o juos pridėti prie bylos bei vertinti.

14.  CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

15. Nagrinėjamu atveju remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį Å¡eimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, siekiant tinkamai įvertinti atskirojo skundo argumentus, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylos procesas raÅ¡ytinis, siekiant bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai, priimtini ir vertintini ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo 16. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo suteikta ieÅ¡kovei teisė iÅ¡vežti vaikÄ laikinai gyventi į užsienį be vaiko tėvo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas savo nesutikimÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė, pateikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos praÅ¡yme nurodomas aplinkybes, t. y. apie sudarytas nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sÄ lygas, taip pat akcentuoja, jog pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones nebuvo nustatyta laikina bendravimo su tėvu tvarka, ir padaryti proceso teisės pažeidimai, lėmę neteisėtos nutarties priėmimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiÅ¡kai yra siekiama užtikrinti tinkamÄ nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugÄ , taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo iÅ¡laikymas ir kt.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamÄ pagrindÄ â€“ aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).

20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė A.M.ir atsakovas V. Me. yra T. M., gim. Duomenys neskelbtini., tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, 1 punkte susitarė, jog nepilnamečio vaiko T. M.gyvenamoji vieta nustatoma su motina A.M..

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2- 14351-897/2014 dalį dėl materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiam T.M.dydžio ir priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam T.M.iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 235,00 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. birželio 26 d., iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę A.M..

Minėtu sprendimu nustatyta atsakovo V. M. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka:

1) atsakovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio vakaro 20.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.;

2) atsakovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi kiekvienų metų Tėvo dienÄ , t. y. birželio mėn. pirmÄ jį sekmadienį, nuo Tėvo dienos iÅ¡vakarėse einančio Å¡eÅ¡tadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafikÄ turėtų atitekti ieÅ¡kovei;

3) šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 27 d. 20.00 val.; neporiniais metais – nuo gruodžio 28 d. 12.00 val. iki kitų metų sausio 1 d. 17.00 val.;

4) atsakovas turi teisę kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi šv. Velykų šventes – nuo šv. Velykų išvakarėse esančio šeštadienio 16.00 val. iki antros šv. Velykų dienos pirmadienio 16.00 val.;

5) atsakovas turi teisę praleisti su sÅ«numi pusę jo pavasario (Å¡v. Velykų) atostogų, apie numatomÄ bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites, pranešęs ieÅ¡kovei;

6) visos Å¡alių sÅ«naus kelionės susitikti (bendrauti) su tėvu turi bÅ«ti apmokamos tokia tvarka – ieÅ¡kovė apmoka vaiko kelionės į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡laidas, o atsakovas apmoka sÅ«naus grįžimo į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡laidas;

7) atsakovas turi teisę praleisti su sÅ«numi 1 (vienÄ ) mėnesį per vaiko vasaros atostogas (iÅ¡skaidant šį periodÄ dalimis po dvi savaites), apie numatomÄ atostogų laikÄ iÅ¡ anksto, bet ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites, pranešęs ieÅ¡kovei;

8) savo bendravimo su sÅ«numi laiku atsakovas turi teisę iÅ¡sivežti sÅ«nų atostogų į bet kokiÄ turizmui saugiÄ užsienio valstybę be atskiro ieÅ¡kovės sutikimo, apie numatomÄ kelionę į užsienį informavęs ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (dvi) savaites, tokiu atveju atsakovas privalo ieÅ¡kovei nurodyti kelionės laikÄ , vietÄ ir kitus duomenis, susijusius su numatoma kelione;

9) ieÅ¡kovė turi kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 24 val., praneÅ¡ti atsakovui apie susidariusiÄ sunkiÄ sÅ«naus sveikatos bÅ«klę, traumas ir pan. ypatingas situacijas;

10) ieÅ¡kovė turi iÅ¡ anksto, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (dvi) savaites, praneÅ¡ti atsakovui apie Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimÄ , taip pat kuo skubiau praneÅ¡ti apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis.

21. A.M., teikdama praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ laikinai gyventi į Estijos RespublikÄ be vaiko tėvo sutikimo), nurodė, jog yra sukÅ«rusi naujÄ faktinę Å¡eimÄ , su bÅ«simu sutuoktiniu R. Å .bei nepilnamečiu vaiku ruoÅ¡iasi kuriam laikui iÅ¡vykti gyventi į Estijos RespublikÄ , TalinÄ , tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja vaiko iÅ¡vežimui nuolat gyventi į užsienio valstybę. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl vaiko iÅ¡vežimo į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, kuris 2020 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija yra priimtas.

22. Vienas iÅ¡ apelianto nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų susijęs su argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu teismas iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė klausimÄ , į kurį turėtų bÅ«ti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

23. Pažymėtina, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju susidariusi situacija (tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko, kuris realiai gyvena užsienio valstybėje, išvežimo į užsienio valstybę be tėvo sutikimo) lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo kaip pagrįsto vertinti ir atskirojo skundo argumento, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas skubotai ir neįvertinus visų ginčui reikšmingų aplinkybių.

25. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. IÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui. Taigi įstatymas įtvirtina itin trumpus praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminus.

26. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 26 d. KitÄ dienÄ byloje dalyvaujantiems asmenims iÅ¡siųsti teismo Å¡aukimai į 2020 m. rugpjūčio 28 d. paskirtÄ teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Ä®vertinus, jog atsakovui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie paskirtÄ teismo posėdį, Å¡io teismo posėdžio metu paskelbta pertrauka iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Pastarajame teismo posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovė ir jos atstovai, atsakovas ir jo atstovė bei Tarnybos įgaliotas asmuo. Minėto teismo posėdžio garso įraÅ¡as patvirtina, jog pareiÅ¡kėja neprieÅ¡taravo, jog Å¡alių nepilnametis vaikas bÅ«tų apklaustas tėvams nedalyvaujant. Å io posėdžio pertraukos metu Å¡alių vaikas buvo apklaustas dalyvaujant teismui, Tarnybos įgaliotam asmeniui, psichologei. Garso įraÅ¡as taip pat patvirtina, jog teismo posėdžio pertraukos metu atsakovui buvo suteikta galimybė pasikalbėti su vaikui, ir kaip teismas pabrėžė, pokalbis buvo ramus, teismas taip pat nurodė, kad pakartotinai vaikÄ apklausti galimybės nesudarys, kadangi vaikas yra įsitempęs ir nervingas (garso įraÅ¡o 18 min. 48 s.–19 min. 44 s.).

Teismas nurodė, jog apklausos metu vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ važiuoti į užsienį ir ten mokytis ir neatsisako bendrauti su tėvu.

27. Taigi Å¡ios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo pagrįstumÄ , ėmėsi visų reikalingų priemonių – apie gautÄ praÅ¡ymÄ pranešė atsakovui, paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka, suteikė Å¡alims teisę pasisakyti bei pateikti aktualius įrodymus, suteikė galimybę atsakovui pasikalbėti su sÅ«numi. Taip pat teisme buvo apklaustas nepilnametis Å¡alių vaikas ir teismo posėdžio metu pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis apelianto argumentus, jog teismas itin jautrų Å¡alims klausimÄ iÅ¡sprendė skubotai, laikyti nepagrįstais, todėl jie atmestini.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios nurodytos aplinkybės taip pat paneigia ir kitÄ atskirojo skundo argumentÄ , t. y. jog teismas nutartį priėmė vadovaudamasis tik vaiko nuomone.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ , todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastÄ aplinkÄ galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

30. Nagrinėjamu atveju bÅ«tinybė keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo motyvuojama argumentais, jog ieÅ¡kovė yra sukÅ«rusi naujÄ faktinę Å¡eimÄ ir su bÅ«simu sutuoktiniu bei nepilnamečiu vaiku ruoÅ¡iasi kuriam laikui iÅ¡vykti gyventi į Estijos RespublikÄ , TalinÄ . PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, be kita ko, motyvuojamas aplinkybe, jog Å¡alių sÅ«nus nuo rugsėjo 1 d. turi pradėti lankyti mokyklÄ .

31. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, teismo posėdžio garso įrašų bei bylos duomenų, teismas vertino ne tik vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ , tačiau ir Tarnybos iÅ¡vadÄ , ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytos aplinkybės, susijusios su vaiko bÅ«sima gyvenamÄ ja vieta bei mokymosi įstaiga, neatitinka tikrovės. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iki praÅ¡ymo pateikimo dienos bÅ«tų netinkamai vykdžiusi motinos pareigas.

Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas, t. y. byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti net ir labiau tikėtinos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė neužtikrins bÅ«tinų vaiko vystymuisi sÄ lygų. IÅ¡ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pridėtų įrodymų matyti, kad Å¡alių nepilnametis vaikas lanko 6 klasę tarptautinėje privačioje mokykloje Duomenys neskelbtini, Taline. Kaip nurodo ieÅ¡kovė, minėtoje mokykloje yra dvi Å¡eÅ¡tokų klasės, vienoje klasėje 14 mokinių, kitoje – 16 mokinių, klasėje yra vaikų lietuvių, kuriuos Å¡alių vaikas pažįsta ir su jais bendrauja.

Mokyklos teritorija uždara, prie vartų yra apsaugos darbuotojas, kuris tik paskambinus ir patikrinus įleidžia suaugusius asmenis į mokyklÄ , mokyklos teritorijoje pasitinka administratorė, kuri palydi iki vaiko. Mokyklos pastatas bei įranga nauji, pamokos vyksta anglų kalba, taip pat vyksta ir lietuvių kalbos pamokos, kurias veda mokytoja lietuvė, mokyklos diplomas pripažįstamas Lietuvoje, todėl grįžus į LietuvÄ nekyla jokių problemų dėl mokslų / studijų tęsimo. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad vaiko sveikata rÅ«pinasi medicinos darbuotojai poliklinikoje Duomenys neskelbtini, Taline.

T. M. Taline gyvena dviejų aukštų name, esančiame adresu Duomenys neskelbtini, Talinas. Pirmame aukšte – svetainė, virtuvė, tualetas, drabužinė, skalbykla, antrame aukšte – 3 kambariai, vonia, tualetas, sauna. T. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra didele spinta, sofa-lova, rašomasis stalas, televizorius, kompiuteris, muzikinis centras, du monitoriai, stalinės lempos, kilimas, kėdė ir kt. Be to, yra didelis kiemas su batutu ir hamaku, šalia pėsčiųjų takas pasivaikščioti bei dviračiu takas, iki jūros – 300 m.

Taigi tiek bylos duomenys, tiek ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados dėl netinkamų vaiko gyvenimo ar mokymosi sÄ lygų.

32. Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, jog priėmus skundžiamÄ nutartį buvo pažeisti atsakovo interesai, kadangi pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones ir leidęs ieÅ¡kovei be atsakovo sutikimo iÅ¡vežti Å¡alių vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę teismas nenustatė laikinos vaiko su tėvu bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡ia skundo nuostata.

33. Kaip jau minėta šios nutarties 20 punkte, atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020.

34. IeÅ¡kovė, teikdama praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – leisti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ laikinai gyventi į Estijos RespublikÄ be vaiko tėvo sutikimo, nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , t. y. Å¡ioje byloje nebuvo pateiktas praÅ¡ymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Tokio reikalavimo nėra pareikÅ¡ta ir kartu su pateiktu ieÅ¡kiniu. Pastebėtina, jog tokio reikalavimo nereiÅ¡kė ir atsakovas.

35. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, kad atsakovo su sÅ«numi bendravimo tvarka yra nustatyta teismo sprendimu, ir nesant Å¡alių praÅ¡ymo pakeisti nustatytÄ tvarkÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo spręsti klausimÄ dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Todėl spręstina, jog teismas įvertino, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta teismo sprendimu ir Å¡alys nereiÅ¡kė reikalavimo jos pakeisti, atsižvelgė į abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nenustatęs laikinos atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkos teismas pažeidė apelianto interesus.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

37. Taigi Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus ieÅ¡kovei teisę iÅ¡vežti nepilnametį vaikÄ laikinai gyventi į užsienio valstybę ieÅ¡kovė Å¡iuo metu negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabiliÄ , saugiÄ bei vaiko interesus atitinkančiÄ aplinkÄ ar bÅ«tų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pintųsi sÅ«naus sveikata, jo auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, darytų sÅ«nui žalingÄ Ä¯takÄ savo elgesiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, įvertinti Å¡alių sÅ«naus interesai, o atskirojo skundo nuostatos paneigtos anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytais argumentais.

38. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 39. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo jÄ panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovo priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ rengimu.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, iÅ¡aiÅ¡kino, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo.

42. Taigi, vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu ieÅ¡kovei nurodytina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas bus iÅ¡spręstas priėmus galutinį procesinį sprendimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Alvydas Žerlauskas