aee22183-e3d8-429c-83ee-5d5db98984b9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-383/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32183-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui A. A., nuteistajam B.

E., jo gynėjui advokatui Giedriui Ulinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. E. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo B. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimÄ .

Iš B. E. priteista nukentėjusiajam L. V. – 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 900 eurų atstovavimo išlaidoms padengti. Iš B. E. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 4098,20 eurų turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. B. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos 6 d. apie 21.00 val. prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu ne mažiau kaip septynis kartus sudavė nukentėjusiajam L. V. į galvÄ , padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kaktoje, muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje su deÅ¡inės pusės smilkinkaulio ir kaktikaulio įspaustiniu lūžimu, su kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo apie deÅ¡inįjį galvos smegenų pusrutulį, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo L. V. sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas B. E. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kaltinamajam skyrė mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, nei jos vidurkis.

3. Nuteistasis B. E. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, nuteistasis praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti Å¡velnesnę bausmę arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 4.1.

Skunde nurodo, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta galimybė taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Tuo remiantis, bausmė bÅ«tų dar sumažėjusi 1/3. Proceso eigoje pasikeitus prokurorui, jo manymu sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo galimas, kadangi kilo neaiÅ¡kumų su liudytojų parodymais. Kaltę pripažino, todėl pagrįstai tikėjosi, jog prokurorės kaltinamajame akte iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybės yra teisinga, objektyvi ir teisiÅ¡kai pagrįsta, taip suteikiant lÅ«kesčius tikėtis Å¡velnesnės bausmės. Nusikaltimo faktinės aplinkybės aiÅ¡kios, kaltę pripažino, nusikalstama veika nėra labai sunki, kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡iusi prokurorė, nukentėjusysis bei gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

Prokuroro nuomonės dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo negalimumo siejimas su nesutikimu dėl reikalaujamos akivaizdžiai neproporcingos ir pernelyg didelės ieÅ¡kinio sumos, nepagrįstas. 4.2. Skunde pažymi, jog kaltinamajame akte buvo nurodytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybė. Bylos nagrinėjimo metu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo paÅ¡alinta. Teismui paÅ¡alinus atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir nustačius dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, buvo atsiradusios visos bÅ«tinos sÄ lygos teisingumo principo taikymui bei Å¡velnesnės bausmės skyrimui.

Tik dėl to, jog nukentėjusysis apeliantÄ ignoravo dėl žalos atlyginimo, neturėjo jokios galimybės susitaikyti ir atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ . Yra jauno amžiaus, iÅ¡kart prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padarė tik dėl didelio susijaudinimo, pirmÄ kartÄ teisiamas, administracinių nuobaudų neturi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista žala yra pilnai atlyginta, su Kauno teritorine ligonių kasa sudaryta sutartis dėl įsipareigojimo atlyginti žalÄ valstybei, mokosi, dirba, todėl yra realus pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis B. E. ir jo gynėjas advokatas Giedrius Ulinskas palaikė nuteistojo apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo B. E. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. E. veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , iÅ¡ esmės praÅ¡o jÄ Å¡velninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡iuo aspektu, sutinka su nuteistojo B. E. argumentu, kad Å¡iuo atveju bausmė nebuvo individualizuota tinkamai.

7. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobÅ«dis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę skiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumÄ ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs iÅ¡vadÄ , kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta Å¡velniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam B.

E. bausmės rūšį ir dydį, neteisingai paskyrė bausmę. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo 10. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

11. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos dvi nuteistojo B. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei geranoriÅ¡kai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyviÄ tiesÄ ), nuteistasis pilnai atlygino nukentėjusiajam priteistÄ Å¾alÄ , tačiau nėra kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galimybė taikyti Å¡io straipsnio nuostatas.

Tuo remiantis, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas taikyti nėra pagrindo ir Å¡is apelianto argumentas atmetamas. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo 12. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę B. E., atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimÄ , praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta B.

E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei geranoriÅ¡kai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyviÄ tiesÄ .

13. BK 54 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui galimybę nuteistajam taikyti Å¡velnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ , kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi, Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė sunkų nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika buvo nukreipta į vienÄ iÅ¡ svarbiausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatÄ . Dėl nuteistojo B. E. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes nukentėjusysis jaučia iki Å¡iol. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistajam B. E. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taikant kitÄ bausmę, nei numatyta sankcijoje, kadangi nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti taikoma Å¡i nuostata ir pripažįstama, kad paskirtosios bausmės rÅ«Å¡is, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Be to, pažymėtina, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo bausmę, todėl konstatuotina, kad bausmės rÅ«Å¡is nuteistajam parinkta tinkamai. Dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo 15. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos BK 641 straipsnio nuostatos, kadangi jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų.

IÅ¡ tiesų, sutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis pripažino įvykdęs nusikaltimÄ , o Å¡is nėra priskiriamas prie labai sunkių nusikalstamų veikų, kas užkirstų keliÄ galimybei taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka.

16. BK 641 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , ar byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas.

17. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistojo B. E. atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatų, kadangi jis neatitinka įstatyme keliamoms sÄ lygoms. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nors nuteistasis B. E. pilnai pripažino kaltę ir nurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau iÅ¡ 2018 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo apylinkės teisme matyti, kad teisėjas nors ir tiesiogiai neįvardino galimybės atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau proceso dalyvių klausė nuomonės dėl galimybės baigti bylos nagrinėjimÄ , nekviečiant į teisiamuosius posėdžius liudytojų, kas iÅ¡ esmės suponuoja sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (t. 2 b. l. 60-65).

Vis dėl to, BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

IÅ¡ minėto teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl vieno liudytojo kvietimo į teisiamÄ jį posėdį, kam pritarė ir nukentėjusysis bei jo atstovė, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas tapo negalimas. Vien tai, kad kaltinamajame akte prokurorė nurodė galimybę byloje taikyti sutrumpinta įrodymų tyrimÄ , nesaisto nei kaltinimÄ byloje palaikančio kito prokuroro, nei teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam B.

E. taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ jÄ bausmę mažinti vienu trečdaliu, nėra įstatyminio pagrindo. Dėl kitų skundo argumentų 18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aukščiau iÅ¡dėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis prie apeliacinio skundo pateikė pinigų pervedimo kvitÄ , patvirtinantį, kad jis 2018 m. gruodžio 3 d. nukentėjusiajam pilnai atlygino nusikaltimu padarytÄ ir priteistÄ Å¾alÄ (t. 2 b. l. 86). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Teismų praktikoje savanoriÅ¡kas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009, 2K-534/2013, 2K-211/2014).

Tuo remiantis, aplinkybė, kad nuteistasis pilnai atlygino nukentėjusiajam nuosprendžiu priteistÄ Å¾alÄ , pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę lengvinanti dar viena aplinkybė nustatyta po teismo nuosprendžio priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindÄ sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtÄ bausmę. Be to, įvertintinos ir tos aplinkybės, kad praeityje nuteistasis B. E. nėra teistas ar baustas administracine tvarka, padarytas nusikaltimas nebuvo tendencinga jo elgesio pasekmė, yra jauno, darbingo amžiaus, Å¡iuo metu dirba UAB ,,StruktÅ«ra“ pagalbiniu darbininku, darbe charakterizuojamas teigiamai, byloje yra pateiktas susitarimas ir su Kauno teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 87), todėl, kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės dydis yra aiÅ¡kiai per griežtas ir neproporcingas, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę.

Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam B. E. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė per griežtÄ bausmę, todėl yra pagrindas Å¡iÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti paskirtos bausmės dydį nuteistajam.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas arba byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių, apelianto praÅ¡ymas atmetamas.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), B. E. sumažinant paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį B.

E. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Pripažinti nuteistojo B. E. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Valdas Vitunskas