aee1ed57-2be3-4557-b7fa-a71241accedc · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-495/2019 Teisminio proceso Nr.1-01-1-23849-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.1., 1.1.4.5.1., 1.1.7.2.5., 1.1.8.7.1., 1.1.8.10.5., 1.1.10.1., 1.2.20.3.1., 1.2.28.5., 2.4.6.4.1., 2.4.6.4.2., 2.4.6.4.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės–Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Eglei Matuizienei, Šarūnui Astrauskui, nuteistiesiems K.

A., N. A., M. K., E. P., gynėjams advokatams RamÅ«nui Dobrovolskiui, Daliui Vaičiuliui, Silvai BalčiÅ«nienei, Aivarui Å kėmai, nukentėjusiajam M. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. K., E. P., nuteistojo K. A. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio, nuteistojo N. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio, nuteistojo J. J. ir jo gynėjos advokatės Silvos BalčiÅ«nienės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, N. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteitojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, N. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteitojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1140 Eur) dydžio bauda, jÄ sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos kasÄ per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Solidariai iÅ¡ E. P., N. A., J. J. ir M. K. nukentėjusiajam M. B. priteista 5 872 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. P., N. A., J. J., M. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, naudodami fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį M. B., savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ E. P. tariamÄ teisę į padarytÄ Å¾alÄ , t. y. reikalaudami atlyginti 200 eurų žalÄ už sudaužytÄ laikrodį ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o bÅ«tent:

E. P. 2015 m. balandžio 26 d., apie 15.26 val., paskambinęs telefonu susitarė susitikti su nukentėjusiuoju M. B. prie V. A. tėvų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, o M. B. paėjus nuo minėtos sodybos link kelio, prie jo privažiavo L. V., kuris nėra susijęs su tiriama nusikalstama veika ir nurodė M. B., kad E. P. jo laukia atokiau nuo sodybos ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimo, teritorijoje esančiÄ miÅ¡kingÄ , negyvenamÄ vietovę, kur M. B. jau laukė E. P., N. A., J.

J. ir M. K.. M. B. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, E. P. pradėjo iÅ¡ M. B. reikalauti perduoti jam 200 eurų, už laikrodžio sudaužymÄ , o M. B. nesutikus mokėti reikalaujamų pinigų ir pastebėjus prie jo besiartinančius kitus asmenis, jis pradėjo bėgti, N. A. bandė jį sulaikyti, bet jam nepavykus, J. J. pradėjo vytis M. B., kuriam nubėgus gilyn į miÅ¡kÄ , E. P., M. K., N. A. ir J. J. veikdami bendrai, pasivijo ir miÅ¡ke apsupo M. B., kur J. J. pargriovus jį ant žemės, visi bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodami M.

B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias kÅ«no vietas, padarė M. B. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ , poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, deÅ¡inėje kaktos pusėje, pereinant į smilkinį, kairėje nugaros pusės ir kairėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų lūžio M. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2. K. A. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 14.47 val. iki 15.00 val., degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, siÅ«lydamas piniginį atlygį, siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad jis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminį tyrimÄ atliekančiÄ tyrėjÄ , pakeistų anksčiau savo duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas J.

J., kaip asmenį, jo atžvilgiu naudojusį fizinį smurtÄ , jis apsipažino bei melagingai nurodytų, kad tai ne tas asmuo, ir tokiu bÅ«du siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad Å¡is ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir jam priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo nukentėjusiajam M.

B. priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. 3.1. Apeliantas teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas byloje esančius duomenis įrodymais bei juos vertindamas, suteikdamas iÅ¡skirtinę galiÄ nukentėjusiojo parodymams, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1-5 dalių nuostatas, padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Be kita ko, teismas pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ , neužtikrino teisės į objektyvų, visapusiÅ¡kÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ baudžiamÄ jį procesÄ , suraÅ¡ant skundžiamÄ nuosprendį, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. 3.2. Apeliantas nurodo, jog jis nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas, nepadarė. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės nėra pagrįstos objektyviais, teisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, jų visuma. IÅ¡ esmės teismas nevertino byloje esančių įrodymų, negretino jų tarpusavyje, rėmėsi tik prieÅ¡taringais nukentėjusiojo M.

B. parodymais (nepasisakė dėl nukentėjusiojo parodymuose esančių esminių prieštaravimų), kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, taip pat jo kaltę grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, kurios turėjo būti vertinamos jo naudai. Teismas, be kita ko, visiškai nevertino jį teisinančių įrodymų, jo (apelianto) parodymų, kurie visiškai atitinka nuosprendyje išdėstytus, tačiau nepateikiant jokių motyvų atmestus, kitų kaltinamųjų parodymus.

Nors teismas nuosprendyje išdėstė byloje apklaustų asmenų parodymus, specialisto išvadas, nurodė kokie duomenys gauti išanalizavus telefonų skambučių išklotines, tačiau nepateikė motyvų, kaip šie duomenys atskleidžia nusikalstamos veikos esmę, konkrečių asmenų atliktus neteisėtus veiksmus, apsiribojo abstrakčia išvada, kad paminėtų duomenų pakanka jo (apelianto) kaltei pagrįsti. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nei vienos apklausos metu nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko apeliantas.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat tokie apelianto veiksmai nėra nustatyti ir įvardinti. Apklausiamas apeliantas nurodė, jog jis nebuvo įvykio vietoje, jokių nusikalstamų veiksmų prieš M. B. neatliko, jam taip pat nežinomos prieš nukentėjusįjį padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Jis M. B. nepažinojo, jį pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto parodymus apie tai, kad jis nebuvo įvykio vietoje, neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, patvirtina kaltinamųjų N. A., J.

J. ir E. P., liudytojo L. V. parodymai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo šių kaltinamųjų ir liudytojo tarpusavyje sutampančiais parodymais šioje dalyje, nepateikė jų atmetimo motyvų. E. P. parodymai visiškai atitinka įvykio aplinkybes, jis buvo įvykio vietoje, dalyvavo konflikte, jo parodymai atitinka ir byloje nustatytas aplinkybes apie įvykusius konfliktus tarp jo (E. P.) ir M. B., jų priežastis. E. P., kaip ir kitų paminėtų kaltinamųjų, liudytojo, parodymai nepaneigti jokiais objektyviais bylos įrodymais, išskyrus prieštaringus M.

B. parodymus. Be kita ko, apeliantas pažymi, kad teismas perkvalifikuodamas veikÄ iÅ¡ turto prievartavimo į savavaldžiavimÄ rėmėsi ne tik liudytojų E. P., V. B., I. R. parodymais, bet ir E. P. parodymais (nors jie prieÅ¡taravo M. B. parodymams), nustatė konflikto priežastį ir tikslÄ , todėl lieka neaiÅ¡ku, kodėl teismas nesirėmė kita E. P. parodymų dalimi apie M. B. patirtÄ smurtÄ , antrojo konflikto aplinkybes bei dalyvavusius asmenis. Nors nukentėjusysis neigė buvus muÅ¡tynes su E. P. A. gimtadienio metu, neigė sudaužęs laikrodį bei dėl to jam E. P. iÅ¡sakytus priekaiÅ¡tus, t.y. sakė netiesÄ , pirmosios instancijos teismas Å¡ios nukentėjusiojo parodymų dalies niekaip neįvertino.

Neatsižvelgė ir į kitus nukentėjusiojo parodymuose esančius prieštaravimus: 2015-04-26 pareiškime M. B. nurodė, kad jį mušė apie dešimt asmenų, jo (apelianto) neįvardijo; 2015-04-29 apklausiamas jau nurodė, kad jis (apeliantas) buvo tarp jį mušusių asmenų, tačiau nenurodė, kad pats jį ten būtų matęs, teigė, kad tai sužinojo iš kitų asmenų (jų neįvardijo); M. B. nurodė, kad jo (apelianto) nepažįsta, tačiau išsiaiškino, kad tarp jį mušusių buvo ir M.

K.. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja ir specialisto iÅ¡vadai, kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kai tuo tarpu M. B. teigė, kad jam į įvairias kÅ«no vietas buvo suduota labai daug smÅ«gių. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo ir patikimumo. Be to, apelianto įsitikinimu, negali bÅ«ti iÅ¡ dalies teisingi E. P. parodymai ir iÅ¡ dalies teisingi M. B. parodymai, kaip Å¡iuo atveju vertino pirmosios instancijos teismas. 3.4.

Apelianto teigimu, nukentėjusysis galėjo sÄ Å¾iningai klysti, nes konflikte dalyvavusius asmenis pats nustatė socialiniame tinkle Facebook, jį (apeliantÄ ) atpažino tarp E. P. draugų Facebook?e. Taip pat M. B. galėjo ir tyčia nurodyti ne tuos, niekuo dėtus asmenis, nes buvo supykęs ant E. P. dėl įvykusių konfliktų, iÅ¡ kurių vieno metu nukentėjo fiziÅ¡kai. Bet kokiu atveju M. B. parodymai turėjo bÅ«ti patikrinti, juos turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai, kurių Å¡iuo atveju byloje nėra. 3.5.

Apeliantas pastebi, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu (2015-05-11-12 d.) iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų, tarp kurių buvo ir jo (apelianto), jo neatpažino. Pastarasis 2015-04-29 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikė dviejų, o 2015-06-09 jau trijų jį neva sumuÅ¡usių asmenų nuotraukas. Dar vėliau – 2015-07-01, M. B. pateikė daiktus, apiplėšytus, be sagų rÅ«bus, kurie buvo apžiÅ«rėti ir suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas tik 2016-01-25. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai įvykio vietÄ apžiÅ«rėjo po įvykio praėjus keturioms dienoms, surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , bÅ«tų paėmę bei apžiÅ«rėję ir daiktus, jeigu M.

B. apie juos bÅ«tų pasakęs ir jie bÅ«tų reikÅ¡mingi tyrimui. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto manymu, kyla pagrįstų abejonių, ar pateikti daiktai iÅ¡ viso susiję su nagrinėjamu įvykiu. Be to, nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės visus ikiteisminio tyrimo veiksmus savavaliÅ¡kai atliko suinteresuotas bylos baigtimi nukentėjusysis, o ne pareigÅ«nai, kas leidžia teigti, kad byloje buvo iÅ¡kreipta objektyvi tiesa, kuriÄ Å¡iuo metu nustatyti jau nebeįmanoma. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusiajam nedraudžiama rinkti ir pateikti į bylÄ Ä¯rodymus, taip įgyvendinamas rungtyniÅ¡kumo principas, tačiau, apelianto įsitikinimu, Å¡iuo atveju Å¡is principas buvo aiÅ¡kinamas per plačiai. 3.6.

Teismas nustatydamas, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe, privalėjo remdamasis bylos duomenimis atskleisti bendrininkavimÄ , kaip jis Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė. Apelianto teigimu, byloje objektyviais duomenimis nenustatytas net minimalus bendravimas tarp visų neva bendrai veikusių asmenų, nekalbant jau apie nusikalstamos veikos padarymÄ bendrininkaujant. Nepakanka bendrininkavimo faktui patvirtinti byloje nustatytos aplinkybės, kurios beje jis ir neneigia, kad jis pažįstamas su kitais kaltinamaisiais (kai kuriuos pažįsta tik iÅ¡ matymo).

Be kita ko, jo bendravimas su kitais kaltinamaisiais byloje nustatytas jau po nusikalstamos veikos padarymo ir visiÅ¡kai nesusijęs su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Tuo tarpu nusikalstami susitarimai padaryti nusikalstamÄ veikÄ , prisidėti prie nusikalstamų veiksmų atlikimo nenustatyti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nenustatyti jokie bendrininkavimo požymiai. Tuo pačiu apeliantas skunde kategoriÅ¡kai neigia naudojęsis pirmosios instancijos teismo jam priskirtu telefono numeriu, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. 3.7.

Jokių duomenų apie bendrininkavimÄ , jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme nėra užfiksuota ir nukentėjusiojo M. B. iniciatyva įraÅ¡ytame bei byloje pateiktame pastarojo pokalbyje su K. A.. Skundžiamame nuosprendyje paminėto pokalbio turinys yra iÅ¡kraipytas, klaidingai nurodyta, jog pokalbio Å¡ifruotėje – suvestinėje kalbama bÅ«tent apie jį (apeliantÄ ). IÅ¡ K. A. apklausos teisme matyti, kad jis pokalbio metu kalbėjo visai apie kitÄ asmenį, o ne apie jį. Siekiant patikslinti Å¡ias aplinkybes, K.

A. turėtų bÅ«ti papildomai apklaustas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be kita ko, apeliantas pažymi ir tai, kad paminėtas pokalbio įraÅ¡as pirmosios instancijos teismo visų pirma turėjo bÅ«ti įvertintas teisėtumo bei atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontekste. 3.8. Nors teismas konstatavo, kad jie (visi kaltinamieji) bendrai naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau nenurodė, kuo konkrečiai bendri veiksmai pasireiÅ¡kė, jų nedetalizavo ir neatribojo, kas konkrečiai kokius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko. 3.9.

Apeliantas nurodo ir tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu ne tik nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, bet neteisingai jam buvo paskirta ir reali laisvės atėmimo bausmė, tik jam vienam netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Teismas nustatė, kad veika nebuvo padaryta jo iniciatyva. Be to, jis yra dirbantis, turi pastovų darbÄ ir pragyvenimo Å¡altinį, augina mažamečius vaikus, juos iÅ¡laiko, prižiÅ«ri ir auklėja. Nors jis yra du kartus teistas (nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vienÄ kartÄ ), tačiau bausmes yra atlikęs. Po 2015-04-26 jis nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus. Teismas neapsvarstė, kokiÄ Ä¯takÄ jo socialiniams, darbiniams ryÅ¡iams, bendravimui su vaikais turės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. 3.10. Be kita ko, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ neįskaitė pagal Å iaulių apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendį, kuris buvo pakeistas Å iaulių apygardos teismo 2015-07-02 nuosprendžiu, paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laiko.

4. Nuteistojo K. A. gynėjas adv. R. Dobrovolskis apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį dalyje dėl K. A. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pakeisti ir, taikant BK 37 straipsnio nuostatas, K. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. 4.1. Apelianto teigimu, K. A. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai, pažeidžiant BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijÄ , buvo pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Jo ginamasis Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai vertino veikos aplinkybes, byloje esančius prieÅ¡taravimus vertino jo ginamojo nenaudai, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , tuo tarpu teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 4.2. Nors teismas nurodė, jog J. J. paprašė K. A. įkalbėti nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams praneÅ¡ti, kad jis apsiriko atpažindamas J.

J. ir kad J. J. įvykyje nedalyvavo, fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau Å¡ios aplinkybės byloje nėra nustatytos, jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, jų nenurodė nei vienas proceso dalyvis. Taigi, tokios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms, nepagrįstos jokiais įrodymais ar ikiteisminio tyrimo duomenimis. 4.3. Nuosprendyje nurodyta, kad K. A. per savo pažįstamÄ sužinojo M. B. telefono numerį, susisiekė su nukentėjusiuoju. Apie numatomÄ susitikimÄ M.

B. informavo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, sutarė, kad bus daromas susitikimo pokalbio garso įraÅ¡as. Tokiu bÅ«du, atsižvelgus į tai, kad garso įraÅ¡as nukentėjusiojo buvo padarytas su pareigÅ«nų žinia, jis negali bÅ«ti pripažintas įrodymu, nes neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. 4.4. Be kita ko, gynėjas nurodo, jog Å¡io nusikaltimo esmė yra ta, kad jo ginamasis su nukentėjusiuoju kalbėjosi, aiÅ¡kinosi buvusiÄ situacijÄ , klausė, ar J. J. naudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , nurodė, kad žala už fizinio smurto naudojimÄ bus atlyginta.

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra formali, baudžiamasis įstatymas nepateikia aiÅ¡kaus veikos pavojingumo vertinimo, todėl iÅ¡kyla vertinimo klausimas, ar kiekvienas pasakymas asmeniui dėl parodymų keitimo gali bÅ«ti baudžiamas ir užtraukti sankcijas. Apeliantas, skunde analizuodamas BK 37 straipsnio nuostatas, su Å¡ių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimu susijusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-409/2011), bei gretindamas tai su bylos aplinkybėmis, nukentėjusiojo parodymais, pateiktu garso įraÅ¡u, mano, jog kyla pagrįstų abejonių, ar K.

A. veika yra tokia pavojinga, ar ji sukėlė kokias pasekmes (nukentėjusysis nurodė, kad jis nesuprato, jog jam daromas poveikis), kad jis bÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apelianto įsitikinimu, yra visos sÄ lygos ir pagrindai K. A. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

5. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti, suÅ¡velninti jam pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę, sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , sumažinti M. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. 5.1. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, t.y. nukentėjusiajam M.

B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai). 5.2. Nurodo, jog nukentėjusysis M. B. teismui pateiktu patikslintu 2016-11-15 civiliniu ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų priteisti 5872 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pateiktame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad kaltinamieji M. B. padarė esamÄ ir bÅ«simÄ turtinę žalÄ . Dėl sulaužytos ir deformuotos nosies bÅ«tina atlikti nosies rekonstrukcijÄ su autotransplantu/stentais bei kuprelės Å¡lifavimÄ .

Tokios operacijos kaina 5700 Eur. Tai pat praÅ¡oma priteisti už veido tomografijÄ 92 Eur ir 80 Eur už konsultacijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje mokėjimo dokumentais pagrįstos 92 Eur ir 80 Eur iÅ¡laidos. Tuo tarpu operacijos kaina 5700 Eur nėra pagrįsta jokiais mokėjimo dokumentais, prie ieÅ¡kinio pridėtas tik „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-11 atsakymas M. B.. Apelianto nuomone, toks atsakymas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis turtinės žalos dydį. 5.3. Nukentėjusysis M.

B. nėra pateikęs mokėjimo dokumentų, trauma patirta 2015-04-26, nuo įvykio yra praėję daugiau nei trys metai, tačiau iki Å¡iol nukentėjusiajam operacija nėra atlikta. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl patirtos realios turtinės žalos dydžio, todėl, apelianto manymu, apygardos teismas nepagrįstai priteisė 5700 Eur turtinės žalos, kuri realiai nukentėjusiojo nėra patirta ir nepagrįsta įrodymais. Apeliantas praÅ¡o nukentėjusiajam priteistÄ turtinę žalÄ sumažinti iki 172 Eur. 5.4.

Taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino visų įvykio aplinkybių, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, visumos, priteisdamas nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė BPK, CK normas. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto manymu, nukentėjusiajam M. B. priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 1500 Eur.

Apeliantas nurodo, jog jo veika sukeltos pasekmės nėra negrįžtamos, po įvykio praėjus trims metams, nukentėjusysis gydytojo rekomenduota operacija nėra atlikta. Be to, paties nukentėjusiojo elgesys - pasiÅ«lymas gimtadienio metu užsiimti imtynėmis, nebuvo visiÅ¡kai tinkamas. 5.5. Apelianto teigimu, jis Å¡iuo metu pilnai suvokia, kad pasielgė netinkamai, neteisėtai, padarė nusikalstamÄ veikÄ , neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų labai gailisi. Pirmosios instancijos teismas už jo padarytÄ vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , paskyrė jam laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams, t.y.

BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apelianto nuomone, tokia jam skirta bausmė nėra teisinga ir adekvati padarytai veikai, nurodo, jog teismas nuosprendyje neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, parenkant bausmės dydį. Teismas, neatsižvelgė į tai, kad jis dalinai paÅ¡alino nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, t. y. padengė (duomenys neskelbtini) ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį (dėl M. B. suteiktų medicininių paslaugų) (1 t., b.l. 40-45), ir nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skiriant jam bausmę, neatsižvelgta ir į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau niekada nebuvo teistas; po įvykio praėjo 3 metai, tačiau jis nėra padaręs kitų nusikaltimų, kas rodo, kad jis dėl savo elgesio padarė tinkamas iÅ¡vadas. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pats nukentėjusysis M. B. V. A. gimtadienio metu jį provokavo, kviesdamas prie kitų gimtadienyje dalyvavusių svečių eiti imtynių, kas patvirtina, jog iÅ¡ dalies jo padarytÄ veikÄ sÄ lygojo ir nukentėjusiojo elgesys. 5.6.

Apelianto nuomone, skiriant bausmę, bÅ«tina vadovautis ne tik sankcijoje numatytos bausmės dydžiu, tačiau ir teisingumo principu, atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (jis anksčiau neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , Å¡iuo metu registruotas Lietuvos darbo biržoje, padarė iÅ¡vadas dėl savo elgesio ir bando daugiau tokių klaidų nedaryti). Å iuo metu jis suvokia kaip neatsakingai pasielgė ir už tai turi atsakyti, tačiau supranta, kad tik susiradęs darbÄ , dirbdamas greičiau galės paÅ¡alinti padarytos veikos pasekmes, atlyginti žalÄ nukentėjusiajam.

Lietuvoje darbÄ rasti sudėtinga, todėl praÅ¡o sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , kad galėtų greičiau iÅ¡vykti dirbti į užsienio valstybę, kur yra suradęs darbÄ , ir atlyginti žalÄ .

6. Nuteistojo N. A. gynėjas adv. D. Vaičiulis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria N. A. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir N. A. priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 6.1. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl N. A. nuteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. 6.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusysis M. B. 2015-04-26 pareiÅ¡kime nurodė, kad jį mušė apie 10 asmenų, tačiau N. A. jokiais, net pačiais bendriausiais bruožais neapibÅ«dino, neįvardijo.

Nukentėjusysis 2015-04-29 savo iniciatyva pateikė dvi nuotraukas iÅ¡ socialinio tinklo Facebook. Kita vertus, nukentėjusysis turi 31 bendrÄ draugÄ su N. A., todėl akivaizdu, kad jis galėjo žinoti ir matyti jo ginamojo nuotraukas dar iki paties įvykio. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, kaip minėta, pirminio pareiÅ¡­kimo, apklausos metu N. A. nebuvo įvardintas, kaip asmuo padaręs nukentėjusiojo atžvilgiu kokius nors nusikalstamus veiksmus. Kadangi bylos nagrinėjimo ir akistatos su N. A. metu nukentėjusysis, kaip iÅ¡skirtinį N. A. bruoÅ¾Ä buvo nurodęs jo „šukuo­senÄ â€œ, akivaizdu, kad apibÅ«dinant jį puolusius asmenis, jis negalėjo nepaminėti Å¡io fakto pirminės apklausos metu, jeigu tai buvo tokia iÅ¡skirtinė aplinkybė, kurios pagrindu nukentėjusysis atliko užpuolikų atpažinimÄ .

Taigi, atsižvelgus į aplinkybes, kuriomis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams buvo nu­rodytas N. A., kad nebuvo tinkamai organizuota jo atpažinimo procedÅ«ra, neanalizuotos aplin­kybės, dėl kurių N. A. buvo nurodytas, nebuvo pateikta net elementaraus jo apibÅ«dinimo, nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais. 6.3. Tai, kad M. B. negali bÅ«ti laikomas patikimu asmeniu, o tuo pačiu negali bÅ«ti laikomi patikimais ir jo parodymai, leidžia tvirtinti aplinkybės, jog į specialistÄ dėl sužalojimo dėl nežinomų aplin­kybių jis kreipėsi tik praėjus 10 dienų (įvykis vyko 2015-04-26, kreiptasi 2015-05-06).

Dėl nurodytų aplinkybių kyla abejonių ne tik dėl nustatytų sužalojimų pagrįstumo, bet ir dėl jų kilmės, ar tikrai nukentėjusysis nuoÅ¡irdžiai ir teisingai įvar­dijo visas įvykio aplinkybes. Be to, specialisto iÅ¡vadoje pasiremta (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus iÅ¡raÅ¡o nepatvirtinta kopija, todėl ir pačios iÅ¡vados autentiÅ¡kumas ir patikimumas kelia abe­jonių. 6.4. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, neįvertino ir kitų abejones keliančių aplinkybių.

M. B., 2015-06-15 teikdamas paaiÅ¡kinimus, minėjo, jog turėjo nedarbin­gumÄ , su tuo sieja patirtÄ Å¾alÄ , civilinį ieÅ¡kinį. Byloje buvo teikiami duomenys apie nedarbingumÄ . Kita vertus, iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad pats nukentėju­sysis parodė ir tai, jog 2017-04-27 L. V. jam paskambino ir atvyko pas jį į darbÄ , jis ėjo į laukÄ su juo pasikalbėti. Tai patvirtina, kad iÅ¡karto po įvykio, kitÄ dienÄ M. B. dirbo. Å ias aplinkybes patvirtina ir L. V. parodymai. Be to, buvo nurodoma aplinkybė, jog pas nukentėjusįjį į darbÄ buvo atvykęs ir M.

P.. Apeliantas pažymi, kad pastarasis asmuo net nebuvo apklaustas byloje, nors gali žinoti reikÅ¡mingų aplinkybių ir faktų apie tai, kÄ iÅ¡girdo ar sužinojo iÅ¡ paties nukentėjusiojo, tuo pačiu jo parodymai bÅ«tų reikÅ¡mingi, vertinant ar tiesÄ byloje sakė ir pats M. B.. Faktas, kad M. B. jau kitÄ dienÄ buvo darbe, dirbo, liudija, kad jis nebuvo sÄ Å¾iningas (nedarbo iÅ¡moka nepri­klauso asmeniui, kuris nedarbingumo metu dirba ar vykdo darbo veiklÄ ) ir negali bÅ«ti laikomas pati­kimu. 6.5. Apeliantas pastebi ir tai, kad 2016-02-29 akistatos metu M.

B. nurodė, kad N. A. pažinojo iÅ¡ anksčiau, ne kartÄ buvo matęs (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Facebook paskyros taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. B. N. A. galėjo matyti anksčiau (jo nuotraukas), todėl akivaizdu, jeigu N. A. įvykio metu bÅ«tų buvęs, jis iÅ¡ karto jį bÅ«tų atpažinęs, bÅ«tų jį nurodęs ir apibÅ«dinęs tiek pareiÅ¡kime, tiek pirminės apklausos metu, tačiau tai nebuvo padaryta. Be kita ko, apeliantas laiko neteisėtu atpažinimo veiksmÄ , kurio metu pats nukentėjusysis pateikia nuotraukas, tokiu įrodymu negali bÅ«ti grindžiama jo ginamojo kaltė. 6.6.

Apygardos teismas taip pat nevertino fakto, kad byloje prisiekęs liudytojas L. V. patvirtino, kad iÅ¡ matymo pažinojo N. A., tačiau įvykio vietoje, į kuriÄ buvo atvežęs ir nukentėjusįjį M. B., jo nematė. Byloje nėra duomenų apie Å¡io liudininko nepatikimumÄ , todėl nesuprantama, kodėl teismas teikė prioritetÄ M. B. parodymams, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, o ne liudytojo, kuris neturi tokio suinteresuotumo. 6.7. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidÄ , kad M. B. siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti kartu su E. P. buvusius asmenis Facebook paskyroje, ieÅ¡kojo jo (E. P.) draugų ir atpažino N. A..

Kita vertus, pats M. B. buvo nurodęs, kad jis žinojo N. A. iÅ¡ matymo, todėl natÅ«ralu, kad jį iÅ¡ karto galėjo apibÅ«dinti, o ne ieÅ¡koti jo, atliekant paieÅ¡kÄ Facebook paskyroje. Be to, apeliantas pastebi, kad teismo iÅ¡vados taip pat nėra nuo­seklios. 13 lape aptariant įrodymus, minima, kad nukentėjusysis pamato kaip iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡eina kaltinamieji E. P. ir N. A. (kurį pažinojo iÅ¡ matymo), apibÅ«dinant kitus kaltinamuo­sius, teismas nurodo, kad „... nukentėjusįjį pasiveja kaltinamieji J.

J. ir M. K. (kuriuos jis vėliau atpažino iÅ¡ nuotraukų Facebook). IÅ¡ tokių teismo iÅ¡vadų seka, kad N. A. atpažinimas buvo galimas dar iki Facebook duomenų pateikimo. Paminėti prieÅ¡taravimai byloje nebuvo paÅ¡alinti. 6.8. N. A. kaltės neįrodo ir Å¡alutinės aplinkybės, tai jog jis dalį proceso daly­vių (kaltinamųjų) pažinojo ar su dalimi iÅ¡ jų jam yra tekę bendrauti telefonu. Byloje nėra nustatyta, kad pokalbių turinys bÅ«tų susijęs su veiksmų derinimu prieÅ¡ M.

B., ar kad N. A. bÅ«tų kÄ nors žinojęs apie E. P. planus, susijusius su B.. Vien bendravimo faktas su vienu ar keliais iÅ¡ kaltinamųjų negali bÅ«ti laikoma N. A. kaltės įrodymu, prieÅ¡ingu atveju įtarimai ir kalti­nimai turėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti visiems asmenims, su kuriais kaltinamieji bendravo įvykio dienÄ telefonu, kas neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Nors teismas aptaria pačius skambučių faktus, tačiau nėra atskleistas pokalbių turinys, minimas asmuo R. L. net nėra bylos dalyvis ir teismas netyrė Å¡iam asmeniui žinomų aplinkybių. 6.9.

Apelianto įsitikinimu, jo ginamojo kaltės negalima motyvuoti ir ryÅ¡io operatoriaus pateiktų celių duomenimis. Pagal operatoriaus pateiktÄ informacijÄ celės apimtis yra 20 km, todėl vien pagal ryÅ¡io vietÄ negalima tiksliai identifikuoti asmens buvimo vietos. Teismas nustatė, kad N. A. naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefono numeriai 2015-04-26 buvo prisijungę prie mobilaus ryÅ¡io operatoriaus celių, veikiančių įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)), tačiau jo ginamasis buvimo (duomenys neskelbtini) fakto, galimybės bÅ«ti netoli įvykio vietos ir neneigė.

N. A. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo pusseserė ir buvo Å¡venčiama jos gimimo diena, be to, dienÄ iki įvykio jis buvo su drauge adresu (duomenys neskelbtini), todėl natÅ«ralu, kad jo mobilaus ryÅ¡io telefonas galėjo jungtis prie teismo nurodytų celių, rodant jo buvimÄ netoli įvykio vietos. 6.10. Pirmosios instancijos teismas tokius jo ginamojo parodymus atmetė dėl to, kad jie buvo duoti neva po to, kai jis sužinojo, jog jo telefonas buvo fiksuotas celių, veikiančių įvykio vietoje.

Be to, teismas nurodė, kad N. A. ir jo gynėjas negalėjo nurodyti praÅ¡omų apklausti liudytojų pavardžių ir gyvenamosios vietos adresų. Taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad net jei N. A. Å¡ventė gimimo dienÄ , jis galėjo nuvykti į įvykio vietÄ , o vėliau grįžti. Tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti. 6.11. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-23 N. A. buvo nurodęs liudytojus, tačiau jie ty­rėjo nebuvo apklausti, todėl buvo praÅ¡oma juos kviesti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas pastebi ir tai, kad paminėtai dienai jo ginamasis nebuvo supažindintas su bylos duomenimis, todėl teiginiai, kad jo parodymus lėmė duomenys apie jo telefono fiksavimÄ pagal celes, nepagrįsti.

Be to, teismas praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus nemotyvuotai atmetė. Vienas iÅ¡ argumentų, atmetant praÅ¡ymÄ , buvo tai, kad jis pateiktas baigiant bylos nagrinėjimÄ , tačiau nebuvo paisoma to, kad tuos asmenis buvo praÅ¡oma apklausti pirmÄ kartÄ dar ikiteisminio tyrimo metu. Taigi tai nebuvo tariami asmenys. Teismas galėjo inicijuoti praÅ¡omų apklausti asmenų apklausas, o vėliau jau vertinti jų parodymus. Gi Å¡iuo atveju net neatlikus ap­klausų, teismas pateikė iÅ¡ankstinę nuostatÄ , kad N. A. kaltė vis tiek bus nepaneigta, nes ir Å¡ventės metu jis galėjo vykti į įvykio vietÄ .

Taip pat nebuvo keltas klausimas ir tirta, kur tuo metu buvo N. A. pusseserė, ar jos mobiliojo ryÅ¡io telefonas taip pat veikė netoli įvykio vietos, kam pasitvirtinus, taip pat bÅ«tų patvirtintos ir jo ginamojo nurodytos aplinkybės. To neatlikus buvo suvaržyta N. A. teisė į efektyviÄ gynybÄ bei teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , teikiant jį teisinančius įrodymus. 6.12. Be kita ko, jeigu jau tikėti teismo prielaida, kad N. A. buvo įvykio vietoje, nėra atskleista, ar jis naudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.

Pats nukentėjusysis nurodė, kad N. A. jam buvo už nugaros ir, kÄ jis darė, jis nematė, taip pat nematė, kad jis bÅ«tų atlikęs kokius nors smÅ«gius. Taigi, net ir darant prielaidÄ , kad N. A. buvo įvykio vietoje, nenustačius jo veikoje neteisėto veikimo, nebuvo pagrindo taikyti jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 6.13. Teismas iÅ¡ esmės tenkino M. B. civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant jam turtinę ir neturtinę žalÄ . Teismas priteisė 200 Eur žalos atlyginimÄ už suplėšytus marÅ¡kinius, kelnes bei batus.

Kita vertus, teismas nevertino, ko­kios bÅ«klės nukentėjusiojo rÅ«bai buvo iki įvykio, kiek jie pažeisti įvykio metu, kokia jų reali kaina (pateikiant jų įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus). Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2016-01-25 pateikti apžiÅ«rai rÅ«bai buvo dėvėti bÅ«tent įvykio metu. 6.14. Apelianto manymu, nepagrįstas ir žalos priteisimas, kuomet asmuo nėra patyręs jokių iÅ¡laidų ir jos tik planuo­jamos. Nurodoma, kad nosies rekonstrukcijos operacijos kaina UAB (duomenys neskelbtini) yra 5 500 Eur.

Kita vertus, per tris metus nebuvo atlikta jokių operacijų ir nepateikti dokumentai, kad tokio iÅ¡laidos buvo patirtos. Be to, gali bÅ«ti pasinaudota ir valstybės finansuojamu gydymu, tokiu atveju nosies operacija galėtų bÅ«ti atlikta, gydymas suteiktas nemokamai. Apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad to­kiu bÅ«du nukentėjusysis siekia ne objektyvios žalos atlyginimo, o nuteistųjų sÄ skaita atlikti savęs grÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ . Be to, apelianto ginamojo žiniomis per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį nukentėjusysis yra turėjęs incidentų, kuomet buvo nukentėjęs ir galimai patyręs galvos ar nosies traumÄ .

Taip pat pastebima, kad byloje nepateikta duomenų, ar nukentėjusysis nebuvo patyręs nosies traumos iki įvykio, įvertinus, kad pats pripažino, jog sportavo. 6.15. Asmuo patyręs objektyvias iÅ¡laidas turi teisę į jų atlyginimÄ , tačiau negalima sutikti su hipotetinių iÅ¡laidų priteisimu ar tokių iÅ¡laidų, kurios planuojamos neracionaliai, renkantis pačius bran­giausius gydymo bÅ«dus ir siekiant tai realizuoti nuteistųjų sÄ skaita. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, net ir pripažinus N. A. kaltę, teismas tokio civilinio ieÅ¡kinio, koks jis pareikÅ¡tas, turėjo netenkinti.

7. Nuteistasis J. J. ir jo gynėja adv. S. BalčiÅ«nienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį - J. J. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieÅ¡kinį J. J. atžvilgiu atmesti. 7.1. Apeliantų teigimu, skundžiamas nuosprendis naikintinas, nes jame teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl J.

J. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nebuvo paneigtos J. J. nekaltumÄ dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančios aplinkybės, iÅ¡ esmės pažeistos įrodinėjimÄ reglamentuojančios BPK 20 straipsnio nuostatos, visos abejonės aiÅ¡kintos J. J. nenaudai, visiÅ¡kai nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu neteisingai iÅ¡spręstas ir civilinis ieÅ¡kinys. 7.2. Pirmosios instancijos teismas J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindė iÅ¡skirtinai nukentėjusiojo M.

B. parodymais bei už poveikį nukentėjusiajam nuteisto K. A. 2016 m. kovo 1 d. deglinėje vykusio pokalbio su nukentėjusiuoju garso įrašu, šio pokalbio suvestinėje užfiksuotais duomenimis, nes jokių kitų objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nesurinkta. Kita vertus, tais atvejais, kai duomenys, patvirtinantys reikšmingas bylos aplinkybes, nustatomi tik iš nukentėjusiojo parodymų, įrodymų tyrimas turi būti ypatingai kruopštus, nukentėjusiojo parodymai turi būti nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitikti byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Deja, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiojo M. B. parodymus nuosekliais bei patikimais ir jais pagrindė J. J. kaltę. 7.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme J. J. kategoriškai neigė 2015 m. balandžio 26 d. buvęs (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančioje miškingoje, negyvenamoje vietovėje ir kartu su kitais kaltinamaisiais laukęs nukentėjusiojo M. B. bei atlikęs jo atžvilgiu kitus skundžiamame nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. J. parodymus paneigia nukentėjusio M. B. parodymai ir kita bylos medžiaga. 7.4. Apeliantai cituoja skunde M. B. parodymus, duotus viso proceso metu ir daro iÅ¡vadÄ , jog jie yra prieÅ¡taringi dėl visų esminių bylos aplinkybių. Tačiau pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo M. B. parodymų nuoseklumo ir dėl ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų kaip įrodymo patikimumo. 7.5.

Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad apygardos teismas neanalizavo ir nevertino liudytojo L. V. parodymų, duotų teismo posėdyje, apsiribojo tik jų pacitavimu, kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, vieniems įrodymams (nukentėjusiojo M. B. parodymams) suteikė prioritetÄ prieÅ¡ kitus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2011, 2K-152/2011). 7.6. Taip pat teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę teikė nukentėjusiojo M. B. pateikto garso įraÅ¡o suvestinės įrodomajai galiai. Apeliantai pažymi, kad Å¡is garo įraÅ¡as nepatvirtina jokių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nes jame nekalbama apie J.

J. ar kitų asmenų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, garso įraÅ¡o duomenys (jei garso įraÅ¡Ä teismas pripažintų įrodymu), turi bÅ«ti lyginami ir vertinami su kitais bylos duomenimis. Be to, J. J. gynėja ginčijo garso įraÅ¡o įrodomÄ jÄ galiÄ . 7.7. Teismas, be kita ko, tyrė ir vertino kalinamųjų naudojamų mobilaus ryÅ¡ių telefonų numerių iÅ¡klotines laikotarpiu nuo 2015-04-26 iki 2015-04-27. Tiriant nenustatyta, kad J. J. bendrautų su E. P. ar M. B. bei kitais kaltinamaisiais.

Nustatyta, kad E. P. bendrauja su N. A. ir M. K.. 7.8. Teismas tyrė ir 2016-03-14 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos gautÄ raÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio turinio matyti, kad 2015-12-23 (po nusikalstamos veikos padarymo praėjus 8 mėn.) į įkalinimo įstaigÄ aplankyti M. K. buvo atvykęs J. J.. Tačiau Å¡is įrodymas nepatvirtina jokių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kad M. K. yra pažįstamas ir bendrauja su J. J.. Å ios aplinkybės nei J. J., nei M. K. neneigė. 7.9.

J. J. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme pirmosios instancijos teismas taip pat grindė 2016-05-13 atliktu bendru M. B., L. V., R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K. naudojamų mobilaus ryÅ¡io telefonų abonentų numerių iÅ¡klotinių analize. Kita vertus, Å¡ių įrodymų teismas detaliai neanalizavo ir netyrė. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniame praneÅ¡ime dėl abonentų įeinančių ir iÅ¡einančių pokalbių bei SMS žinučių iÅ¡klotinių prisijungimo celių ir jų adresų analizės baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 116) nurodyta, jog abonentas (duomenys neskelbtini) (J.

J.) 2015-04-26 nuo 11:44:46 iki 16:16:41 nekontaktavo nei su vienu kitu nurodytu mobilaus ryÅ¡io abonentu. Tai, kad įvykio vieta patenka į Å¡io abonento prisijungimo celės veikimo zonÄ , negali bÅ«ti vertinama, kaip neginčijamas J. J. buvimas įvykio vietoje nurodytu laiku bei jo kaltės įrodymas. 7.10. Be kita ko, apeliantai pažymi, kad vienas bÅ«tinųjų savavaldžiavimo požymių - didelė žala, kurios nustatymas turi bÅ«ti motyvuotas, atskleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ ir atribojant baudžiamÄ jÄ bei kitų rÅ«Å¡ių atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje dėl didelės žalos padarymo detaliau nepasisakė. Teismas, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , M. B. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino 1000 eurų. Tai įrodo, jog teismas sutinka, kad M. B. pernelyg didelių iÅ¡gyvenimų nepatyrė. Be to, jis į miÅ¡kÄ aiÅ¡kintis santykių su E. P. vyko pats. Nukentėjęs yra sportuojantis, užsiiminėjantis imtynėmis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs M.

B. užsiiminėja minėta sporto Å¡aka, abejones gali sukelti ir nosies kaulų lūžis bÅ«tent byloje nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau ir Å¡ios faktinės aplinkybės, sprendžiant didelės žalos fakto buvimÄ , detaliau nebuvo analizuojamos. 7.11. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė ir neargumentavo nei tiesioginės, nei netiesioginės J. J. tyčios sukelti didelę žalÄ nukentėjusiajam, jo kaltė nenustatyta. Taigi, net patikimais įrodymais, kurių bÅ«tų pakankamai, nustačius nuteistojo J.

J. smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusįjį M. B. faktÄ , J. J. veika neatitinka BK 294 straipsnio 2 dalies, nes nenustatyti du bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai: kaltė ir padaryta didelė žala nukentėjusiajam. 7.12. Pagal BK 294 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Byloje nenustatyta, kad J. J. buvo Å¡io konflikto dalyvis. Teismas, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes, nenustatė ir objektyviais įrodymais nepagrindė bÅ«tinojo bendrininkavimo požymio - bendrininkų tarpusavio susitarimo.

Pasisakydamas dėl bendrininkavimo, kaltinamųjų veiksmų, jų pobÅ«džio, teismas rėmėsi iÅ¡ esmės tik nukentėjusiojo M. B. parodymais. 7.13. Taigi, nenustačius patikimais įrodymais J. J. dalyvavimo darant jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu ir nuteistas. Tačiau nekaltumo prezumpcijos nuostatų teismas nepaisė. Apeliantų įsitikinimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminius BPK pažeidimus, suvaržiusius įstatymų garantuotas J.

J. teises ir sukliudžiusius teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį. 7.14. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo bei padarytos žalos dydžio nustatymo klausimus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kuri patvirtina nosies chirurginių plastinių operacijų preliminariÄ kainÄ - 5500 Eur.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo dokumentu vadovavosi kaip tinkamu įrodymu, pripažino, kad nukentėjusysis fizinę žalÄ patyrė dėl nuteistųjų veiksmų, Å¡i žala akivaizdi. Nukentėjusiajam nepateikus įrodymo, pagrindžiančio Å¡ios operacijos tikslingumÄ ir bÅ«tinumÄ , apeliantų įsitikinimu, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimas negalėjo bÅ«ti patenkintas. Teismas be pagrindo priteisė nukentėjusiajam M. B. 5500 eurų galimai bÅ«simos plastinės operacijos kainÄ . Be kita ko, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , apeliantai nuomone, 1000 Eur neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam neprieÅ¡tarautų formuojamai teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Apeliantai nesutinka ir su teismo sprendimu patenkinti M. B. reikalavimÄ dėl 5 proc. procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo priteisimo. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Nuteistųjų M. K., E. P., nuteistojo N. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio, nuteistojo J.

J. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės tenkinami iš dalies. Nuteistojo K. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas atmetamas.

9. Skundžiamu nuosprendžiu M. K., E. P., N. A. ir J. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį dėl savavaldžiavimo, panaudojant fizinę prievartÄ bei veikiant bendrininkų grupe, nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu. 9.1. Nuteistieji M. K., N. A., J. J. neigia įvykdę nusikaltimÄ , už kurį jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Ä®vykio vietoje jie nebuvo, jokio nusikaltimo nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu neįvykdė, nusikaltimo aplinkybės jiems nėra žinomos, nukentėjusysis suklydo juos atpažindamas socialiniame tinkle, o teismas pateiktas byloje foto nuotraukas nepagrįstai pripažino įrodymais.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, vienus įrodymus vertino atsietai nuo kitų, nepaÅ¡alino tarp nukentėjusiojo parodymų ir kitų įrodymų esančių prieÅ¡taravimų, suteikė prioritetinę reikÅ¡mę nukentėjusiojo parodymams, tinkamai neiÅ¡sprendė įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimų, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, be kita ko, nuosprendį grindė neleistinais įrodymais, dėl ko padarė esminius BPK pažeidimus, iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o nuosprendį surašė pažeisdamas BPK 305 straipsnio reikalavimus. 9.2.

Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde neginčydamas savo kaltės (apeliacinis skundas paduotas dėl bausmės ir civilinio ieÅ¡kinio dydžio), teigia, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė ne kartu su nuteistaisiais nagrinėjamoje byloje, bet su kitais dviem jam tik iÅ¡ matymo žinomais asmenimis. 9.3. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-28-489/2016, 2K-96-697/2017). 9.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundo argumentais ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, skundžiamÄ nuosprendį grindė įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, kitus bylos duomenis, nukentėjusiojo M.

B. parodymams suteikė prioritetinę reikÅ¡mę, ko pasėkoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai jiems priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad byloje bÅ«tų teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įvertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, paÅ¡alino tarp asmenų parodymų esančius prieÅ¡taravimus, įvertino tiek kiekvienÄ byloje esantį įrodymÄ atskirai, tiek ir jų visumÄ bei padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, kad M.

K., E. P., N. A. ir J. J., veikdami bendrininkų grupe, naudodami fizinę prievartÄ , savavaldžiavo nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu. Vien tai, kad apeliantų netenkina teismo pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti teismÄ padarius esminius, su įrodinėjimu susijusius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė byloje priimti pagrįstÄ ir teisingÄ procesinį sprendimÄ , o taip pat neteisingai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jame, be kita ko, iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taip pat pateiktos įrodymų vertinimo iÅ¡vados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

10. Apeliantai nesutinka su nukentėjusiojo M. B. parodymų vertinimu skundžiamame nuosprendyje; teigia, kad dėl savo prieštaringumo jie negali būti pripažinti patikimais, juos kaltinančiais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Priešingai, nukentėjusiojo parodymai, duoti viso proceso metu, iš esmės atitinka byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl nėra pagrindo jais abejoti, vertinti, kaip nurodo apeliantai, prieštaringus ir dėl to nepatikimus.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visuma. 10.1. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) vykusiame V. A. gimtadienyje, be kitų asmenų, dalyvavo ir nuteistasis E. P. bei nukentėjusysis M. B.. Å ventės metu E. P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyviai nusiteikęs, provokavo konfliktus, priekabiavo prie kitų asmenų, iniciavo muÅ¡tynes su Å¡ventėje dalyvavusiu A. P., tarp pastarųjų įvyko susistumdymas. Šį faktÄ pripažino pats nuteistasis E. P. (parodęs, jog mušėsi su „P.“, abu buvo nukritę ant žemės), taip pat ir liudytojas A.

P. patvirtino, jog E. P. kabinėjosi prie jo, vėliau jie susistumdė. Nukentėjusiojo M. B., liudytojų A. P., V. B., I. R. parodymais nustatyta, ir tai, kad nukentėjusysis M. B. bandė E. P. nuraminti, užstojo A. P., tarp jų (M. B. ir E. P.) įvyko žodinis konfliktas, tačiau fizinio kontakto (muštynių) tarp pastarųjų nebuvo, priešingai nei tarp E. P. ir A. P.. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp M. B. ir E. P. įvyko muštynės, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia nuteistasis M.

K., darydamas iÅ¡vadÄ , jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos tarp Å¡ių asmenų vykusios muÅ¡tynės. Byloje toks faktas nenustatytas. Kita vertus, nustatyta, kad tÄ patį vakarÄ buvo apgadintas nuteistojo E. P. laikrodis, tačiau kokiomis aplinkybėmis tai įvyko nenustatyta. Liudytojai I. R. E. P. padavė jau sudaužytÄ laikrodį; nei vienas iÅ¡ vakarėlyje buvusių asmenų nenurodė E. P. priklausančio laikrodžio sugadinimo aplinkybių; pats nuteistasis E. P. parodė, kad susistumdymo su A.

P. metu, jis pajuto smÅ«gį į rankÄ (veidÄ buvo užsidengęs, todėl nematė kas sudavė), po smÅ«gio nukrito ir sudužo ant jo rankos buvusio laikrodžio stiklas; atsidengęs veidÄ , pamatė prieÅ¡ jį stovintį M. B., todėl buvo įsitikinęs, kad jo laikrodį sudaužė M. B.. Kaip matyti iÅ¡ asmenų parodymų turinio, nei vienas iÅ¡ liudytojų, mačiusių konfliktÄ , nedavė parodymų apie M. B. suduotus smÅ«gius E. P., ar tuo labiau, kad nuo jų bÅ«tų sugadintas nuteistajam E. P. priklausantis laikrodis.

Akivaizdu, kad nuteistasis E. P., bÅ«damas neblaivus, provokuodamas muÅ¡tynes su A. P. ir besistumdydamas su juo, pamatęs prieÅ¡ save stovintį nukentėjusįjį M. B. (kuris, kaip nustatyta liudytojų parodymais bandė apginti A. P. ir nutraukti konfliktÄ ), galėjo neteisingai suprasti, jog bÅ«tent pastarasis ir sudaužė jo laikrodį. TokiÄ iÅ¡vadÄ dėl konflikto pradžios, kurio pasėkoje ir buvo įvykdyta nusikalstama veika nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, padarė ir pirmosios instancijos teismas, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

Tai yra nuteistasis E. P., siekdamas 200 eurų žalos atlyginimo už neva M. B. sudaužytÄ laikrodį, kitÄ dienÄ â€“ 2015 m. balandžio 26 d. telefonu ne vienÄ kartÄ skambino M. B., kvietė susitikti, pats nesutikęs atvykti į V. A. tėvų sodybÄ , kur buvo susirinkę vykusios Å¡ventės dalyviai, paprašė jų bendro pažįstamo L. V. atvežti M. B. į susitikimÄ su juo, tikslu pareikalauti atlyginimo už neva sudaužytÄ laikrodį. Dėl konflikto pradžios, dėl susitikimo aplinkybių, sutampa tiek paties nuteistojo E. P., nukentėjusiojo M.

B., taip pat ir liudytojo L. V. parodymai (viso proceso metu duoti liudytojo parodymai įvertinti 15 punkte), juos patvirtina ir byloje iÅ¡tirti telefoniniai jų tarpusavio kontaktai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ parodymų dalį įvertino kaip patikimus, atitinkančius bylos aplinkybes, tiek kiek jie patvirtinti kitais bylos duomenimis. 10.2. Kita vertus, nustatant vėlesnes įvykio aplinkybes, nuteistųjų, liudytojo L. V. bei nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės skiriasi. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, atlikęs iÅ¡samų ir nuoseklų asmenų parodymų vertinimÄ , sugretinęs juos su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiojo M.

B. parodymus pripažino patikimais ir kaltinančiais įrodymais. Tuo tarpu teisingai nuteistojo E. P. parodymus apie nusikaltime dalyvavusius asmenis ir bendrus jų veiksmus teismas įvertino kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį bei padėti iÅ¡vengti atsakomybės kitiems nuteistiesiems Å¡ioje byloje. Tokiai apygardos teismo iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, dar kartÄ iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ . 10.3.

Apeliantai skunduose teigia, kad nukentėjusiojo M. B. parodymai viso proceso metu kito, prieÅ¡taringai buvo aiÅ¡kinamos esminės bylos aplinkybės. Be to, nukentėjusiojo į bylÄ pateiktos nuteistųjų, kaip atpažintų asmenų, įvykdžiusių jo atžvilgiu nusikaltimÄ , foto nuotraukos iÅ¡ internetinės svetainės Facebook, nepagrįstai pripažintos patikimu įrodymu; pasak apeliantų, tokie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui. 10.4. Nukentėjusiojo M.

B. viso proceso metu duotų parodymų analizė leidžia teigti, kad nukentėjusiojo parodymai iÅ¡liko nuoseklÅ«s, tik ikiteisminio tyrimo metu eigoje bei teisme jie buvo papildyti, detaliau nurodytos įvykio aplinkybės, tačiau jie nėra prieÅ¡taringi dėl esminių aplinkybių, atitinka visų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumai. 10.5. Nukentėjusysis M. B. dar įvykio vakarÄ , 2015 m. balandžio 26 d., po apžiÅ«ros gydymo įstaigoje, kreipėsi pareiÅ¡kimu į policijos komisariatÄ , praneÅ¡damas apie jo atžvilgiu įvykdytÄ nusikaltimÄ .

Pareiškime jis nurodė aplinkybes, kurios bylos tyrimo bei nagrinėjimo procese iš esmės pasitvirtino, t. y. pažįstamas E. P. su draugais (jam atrodė, kad jų galėjo būti apie 10), kurių duomenų nežino, tačiau galėtų juos atpažinti, jį sumušė vietovėje, esančioje apie 4 km nuo (duomenys neskelbtini). Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas. Konflikto priežastis – 200 eurų žalos reikalavimas dėl tariamai jo (M. B.) sudaužyto E. P. rankinio laikrodžio.

Vakarėlyje, kuriame kartu dalyvavo su E. P., jis laikrodžio nesudaužė, tai gali patvirtinti liudytojai (t. 1, b. l. 17). 10.6. 2015 m. balandžio 27 d. pagal M. B. pareiÅ¡kimÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 10.7. 2015 m. balandžio 29 d. apklaustas liudytoju, detaliai iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes, papildydamas savo pirminį pareiÅ¡kimÄ . Apklausos metu M. B. parodė apie E. P. ir A. P. konfliktÄ , kuris buvo peraugęs į apsistumdymÄ gimtadienio Å¡ventės metu (2015 m. balandžio 25 d.), apie tai, kad jis bandė nuraminti E. P., atskyrė jį nuo A.

P.. KitÄ dienÄ (2015 m. balandžio 26 d.) E. P. telefonu primygtinai jį kvietė susitikti, po to L. V. automobiliu buvo nuvežtas į susitikimÄ su E. P.; jiems susitikus, E. P. iÅ¡ karto pradėjo jo atžvilgiu keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, reikalauti 200 eurų, grasino „sudaužyti“. Netrukus jis pamatė link jo atbėgančius 8-10 vaikinų, nusiteikusius agresyviai; jis bandė pabėgti, jie vijosi, nepaviję, 5-6 asmenys sėdo į L. V. automobilį ir važiavo link jo; iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, jį pavijo miÅ¡ke, vienas pavijusiųjų pargriovė, kiti pribėgę jam, gulinčiam ant žemės, rankomis ir kojomis smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas; jis rankomis dengėsi veidÄ ; kiek buvo suduota smÅ«gių nežino; netrukus prie jų priėjęs L.

V. prašė nutraukti muÅ¡tynes; po muÅ¡tynių jam atsisėdus, visi apstojo jį ratu, dar buvo vienas smÅ«gis iÅ¡ nugaros į veidÄ , atsisukęs pamatė E. P.. M. B. atsistojus, E. P. reikalavo 200 eurų iki pirmadienio už sudaužytÄ laikrodį. Vėliau L. V. automobiliu buvo parvežtas į A. sodybÄ , kur jį sumuÅ¡tÄ matė ten buvę A., D. B., kuris byloje apklaustas liudytoju, patvirtino M. B. nurodytas aplinkybes. Be kita ko, M. B. parodė, kad po įvykio jis socialiniame tinkle Facebook, E. P. profilio draugų nuotraukose atpažino N. A., kaip asmenį kartu su E. P. dalyvavusį jį sumuÅ¡ant, be to, nurodė ir M.

K.. Jiems apie 25-30 metų, buvo apsirengę tamsios spalvos sportiniais kostiumais, mano, kad kai kuriuos jų galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 49-50). Tos pačios apklausos metu nukentėjusysis M. B. pateikė dvi N. A. foto nuotraukas, apie kurias davė parodymus; jos daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pridėtos prie bylos (t. 1, b. l. 53-55). 10.8. 2015 m. gegužės 11-12 d. nukentėjusiajam atpažinti asmenis buvo pateiktos nuotraukų kartotekos. 2015 m. gegužės 11 d. protokole nurodyta, kad buvo parodytos nuotraukų kartotekos, kuriose 27-35 m. amžiaus vyrų nuotraukos (t. 1, b. l. 56-57); 2015 m. gegužės 12 d. protokole nenurodyti jokie duomenys apie parodomas kartotekas (t. 1, b. l. 58-59).

Iš pateiktų nuotraukų kartotekų nukentėjusysis jokių asmenų neatpažino. 10.9. 2015 m. birželio 9 d. nukentėjusysis M. B. savo iniciatyva pateikė 3 foto nuotraukas ir papildomai buvo apklaustas (t. 1, b. l. 60-63; 64-68). Apklausos metu M. B. iš esmės davė analogiškus pirminiams parodymus, be to, paaiškino dėl pateiktų asmenų foto nuotraukų, nurodydamas asmenis, juos apibūdinančius požymius bei jų veiksmus, atliktus jo (M. B.) atžvilgiu. Tai yra įvardijo, kad pirmasis vaikinas, jį vijęsis, buvo J.

J. (Å¡viesių plaukų, įdegęs, apie 182 cm Å«gio, sportiÅ¡ko sudėjimo, vilkėjęs sportinį kostiumÄ ), kurį atpažino ieÅ¡kodamas jį sumuÅ¡usių asmenų Facebook internetinėje svetainėje; jis buvo vienas agresyviausių, pirmas pavijęs, pradėjo jį muÅ¡ti. Be to, atpažino Facebook svetainėje ir kitÄ jį muÅ¡usį asmenį, kurio nuotraukÄ taip pat Å¡ioje apklausoje pateikė į bylÄ , nurodė jo iÅ¡skirtinius bruožus – nuskusta galva, atlėpusios ausys (M.

K.); jis mušė iÅ¡ veido pusės. Be kita ko, M. B. Å¡ios apklausos metu patvirtino, kad iÅ¡ visų jį muÅ¡usių asmenų įsidėmėjo, - jo pažįstamÄ E. P., aukščiau nurodytus J. J. ir M. K., N. A. (jo 2 nuotraukas pateikė 2015 m. balandžio 29 d.). Be to, nurodė dar vieno asmens požymius- apie 30 metų amžiaus, apie 178 cm Å«gio, skusta galva, pailgo kampuoto veido, apsirengęs „treningais“; taip pat parodė, kad buvo ir kiti 18-25 metų amžiaus vaikinai, kurių tikslaus skaičiaus nežino.

Nukentėjusysis taip pat parodė, kad bÅ«tent M. K. ir N. A., bÅ«dami su E. P. ir kitais jį muÅ¡usiais asmenimis, prie L. V. automobilio, reikalavo 200 eurų už neva jo sudaužytÄ laikrodį, vartojo jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, grasino sumuÅ¡ti, jei pirmadienį nebus perduoti pinigai. 2015 m. balandžio 27 d. ir vėliau, tiek nuteistasis E. P., tiek ir liudytojas L. V. prašė jo atsiimti pareiÅ¡kimÄ , susitaikyti, siÅ«lė sumokėti už patirtÄ Å¾alÄ . 10.10. 2016 m. vasario mėn. 23, 26, kovo mėn. 16 dienomis suvestas akistaton nukentėjusysis M.

B. su nuteistaisiais E. P., J. J., N. A. ir M. K., patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, analogiÅ¡kai paaiÅ¡kindamas, jog jam gulint ant žemės, iÅ¡ priekio jį mušė J. J. ir M. K., jie traukė rankas, kuriomis buvo jis užsidengęs veidÄ ; kiti tuo metu stovėjo jam iÅ¡ nugaros ir smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas. J. J., M. K. sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis į veidÄ bei kitas kÅ«no dalis; E. P., N. A. konkrečių smÅ«gių nematė, tačiau jie stovėjo už nugaros, į kuriÄ jam taip pat buvo suduoti smÅ«giai; be kita ko, akistatų su nuteistaisiais metu nukentėjusysis M.

B. patvirtino ir aplinkybes dėl E. P. iÅ¡sakytų reikalavimų sumokėti 200 eurų už neva sudaužytÄ laikrodį, kurie buvo lydimi grasinimų, necenzÅ«rinių žodžių, tokiems reikalavimams pritarė ir kiti jį mušę asmenys, o M. K. pagrasino – „jei pirmadienį nebus 200 eurų, tai atvažiuos dar kartÄ â€œ (t. 1, b. l. 80-83; 86-90; 94-98; 123-127). 10.11. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas nukentėjusysis M. B. patvirtino savo ankstesnius parodymus, juos papildydamas.

Visi nukentėjusiojo parodymai sutampa esminėse aplinkybėse – dėl dalyvavusių asmenų, jų atpažinimo aplinkybių; konflikto priežasties, reikalavimo 200 eurų už neva sudaužytÄ laikrodį, naudoto smurto jo atžvilgiu; taip pat ir dėl E. P. siekio po nusikaltimo padarymo, be kita ko, pasitelkiant ir liudytojÄ L. V., kad M. B. atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo; taip pat ir dėl aplinkybių, susijusių su jo (M. B.) ir nuteistojo K. A. pokalbiu, kurio metu pastarasis siekė paveikti nukentėjusįjį, kad Å¡is paneigtų J.

J. atpažinimÄ (dėl K. A. apeliacinio skundo argumentų pasisakyta 16.13;17; 30-32 punktuose) - (t. 1, b.l. 101-101; t. 2, b. l. 122-126; 130-133). Apklausiamas nukentėjusysis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje davė analogiÅ¡kus parodymus bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie esminėse aplinkybėse sutampa bei atitinka kitus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusysis turėjo tikslÄ apkalbėti N. A., M.

K., J. J. (kaip visiÅ¡kai deklaratyviai skunde teigia nuteistasis M. K.). Ä®vertinant iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai savo skunduose, nukentėjusiojo M. B. parodymų vertinti kaip nepatikimų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių ir tuo pačiu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertindamas nukentėjusiojo parodymus, duotus viso proceso metu, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visiÅ¡kai nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog nuteistųjų N. A., M. K., J. J. atpažinimui reikÅ¡mingi požymiai buvo įvardinti, tiek patį realų atpažinimÄ nukentėjusysis atliko ne pagal tai, kÄ jis realiai matė ir prisiminė nusikaltimo vietoje, o pagal tai, kokie požymiai buvo užfiksuoti vaizduose, M. B. rastuose internete. Kolegijos vertinimu, tai, kad nukentėjusysis ieÅ¡kojo informacijos apie kaltininkus internete, nėra ir negali bÅ«ti pripažinta aplinkybe, lemiančia tokio atpažinimo neteisėtumÄ , juolab, kad M.

B., savo iniciatyva pateikdamas nuotraukas į bylÄ , tuo pačiu buvo papildomai apklausiamas, kur nurodė požymius, pagal kuriuos atpažįsta kaltininkus. M. B. pateiktos foto nuotraukos daiktų, dokumentų protokolais pridėtos į bylÄ bei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtos BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. 11.1. Aplinkybė, jog nukentėjusysis neatpažino nei vieno iÅ¡ kaltinamųjų iÅ¡ jam pateiktos nuotraukų kartotekos, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, savaime nepaneigia atpažinimo iÅ¡ foto nuotraukų, rastų internete bei nukentėjusiojo iniciatyva pateiktų į bylÄ ir tuo pačiu nesumenkina jų įrodomosios reikÅ¡mės, prieÅ¡ingai nei teigia skunduose apeliantai.

Pastebėtina, kad iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolų (t. 1, b. l. 56-57; 58-59) visiškai neaišku, kokių asmenų nuotraukos buvo pateiktos, tuo labiau protokoluose nėra duomenų, kad atpažinimui buvo pateiktos ir nuteistųjų apeliantų nuotraukos (N. A., M. K. ar J. J.), išskyrus amžių „25-25 m. amžiaus vyrų nuotraukos“, jokie kiti bylos tyrimui reikšmingi duomenys protokoluose nenurodyti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto M. K. skundo argumentu, jog tarp kartotekoje pateiktų fotonuotraukų, tarp kurių buvo ir jo (M.

K.) fotonuotrauka, jo neatpažino, o vėliau 2015 m. birželio 9 d. pateikė iÅ¡ interneto nuotraukÄ , kaip vieno iÅ¡ asmenų, jį muÅ¡usių miÅ¡ke kartu su E. P. ir kitais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų kartotekų protokolai (t. 1, b. l. 56-57; 58-59) įrodomosios reikÅ¡mės neturi, jie yra neinformatyvaus pobÅ«džio, be to, prieÅ¡ atliekant šį ikiteisminio tyrimo veiksmÄ 2015 m. gegužės 11-12 dienomis, nukentėjusysis nebuvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį (BPK 194 straipsnis). 11.2.

Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis turi teisę teikti įrodymus (BPK 28 straipsnio 2 dalis), kuria nagrinėjamu atveju jis pasinaudojo, pateikdamas foto nuotraukas iš interneto. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų vertinti pateiktus duomenis kaip nepatikimus ir nepripažinti jų įrodymais byloje.

12. Apeliantai J. J., M. K., N. A. skunduose nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis savo parodymuose nenurodė jokių konkrečių jų veiksmų, atliktų prieš M. B., teismas taip pat jų nenustatė. Priešingai, analizuojant nukentėjusiojo M. B. parodymų turinį, akivaizdu, kad konkretūs nuteistųjų veiksmai buvo nustatyti, t. y. byloje nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog prie miško jį pasitiko E. P., kuris iš karto jam pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva sudaužyto laikrodžio bei reikalauti 200 eurų; netrukus iš miško išėjo ir N. A.; vėliau, miške jį pirmas pasivijo J.

J., pargriovė ant žemės, netrukus prie jo gulinčio pribėgo kiti asmenys, tarp jų ir kiti nuteistieji; J. J. ir M. K. stovėjo jam iÅ¡ priekio, jis gulėdamas ant deÅ¡inio Å¡ono matė kaip pastarieji smÅ«giavo jam rankomis ir kojomis į veidÄ , pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas; traukė jam rankas nuo veido, kuriomis jis dengėsi nuo smÅ«gių; tuo metu N. A. ir E. P. stovėjo jam už nugaros, nors konkrečių jų smÅ«gių nematė (logiÅ¡ka, jog ir negalėjo matyti), tačiau taip pat juto jam suduodamus smÅ«gius į nugarÄ , Å¡onus (pastebėtina, kad pats E. P. pripažino sudavęs M.

B. keletÄ smÅ«gių į Å¡onus), be to, jam atsisėdus, jis matė kaip E. P. jam sudavė smÅ«gį į veidÄ ; be nuteistųjų, kartu buvo ir kiti asmenys, kurių nukentėjusysis neatpažino ir jie nenustatyti byloje, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad į L. V. automobilį įsėdo ir jį miÅ¡ke pasivijo ir sumušė 5-6 asmenys. Aplinkybę, kad nusikaltime galėjo dalyvauti ir daugiau asmenų, kaip nurodo ir nukentėjusysis M. B., o apeliantai pastarojo parodymus dėl asmenų skaičiaus vertina kaip prieÅ¡taringus, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir telefoninių skambučių ir SMS žinučių analizė (16.6 punktas), iÅ¡ kurios matyti, jog įvykio dienÄ intensyviai su E. P. bendravo kitas asmuo (R.

L.), jis gi turėjo telefoninius kontaktus su M. K., N. A., liudytoju L. V. ir to paties asmens telefonas jungėsi prie tų pačių veikimo celių, kaip E. P., kitų nuteistųjų, liudytojo L. V. bei nukentėjusiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kita vertus, nagrinėjamų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama paduotų apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), t. y. šiuo atveju pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus.

Apeliacinių skundų, sunkinančiais nuteistųjų padėtį pagrindais, nėra paduota, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, neturi procesinės galimybės spręsti dėl bendrininkavimo apimties (ne tik nuteistųjų, bet ir kitų asmenų), įvykdant nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu.

13. M. B. parodymus dėl jam suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų visiškai patvirtina ir 2015 m. gegužės 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje kaktos pusėje, pereinanti į smilkinį, kairėje nugaros pusėje ir kairėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. Nustatyti sužalojimai atitinka M. B. parodymus apie jam suduotus smūgius į veido, galvos sritį, taip pat ir nugaros, pilvo sritį (gulėjo ant dešinio šono, kaip matyti, sužalojimai – kairėje nugaros ir pilvo pusėje).

Konkretus smÅ«gių skaičius nenustatytas, kurio taip pat ir nenurodė M. B. (kas taip pat logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kad asmuo, bÅ«damas tokioje bÅ«senoje, kai jo atžvilgiu fiziÅ¡kai smurtauja grupė asmenų, neturi jokios realios galimybės skaičiuoti suduodamų smÅ«gių), kita vertus, specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, paveikus galvÄ , kairę nugaros pusę ir kairę pilvo pusę; tikėtina, - tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje; visumoje sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai, kas taip pat atitinka nukentėjusiojo parodymus ir tuo pačiu paneigia nuteistųjų J.

J., M. K., N. A. parodymus apie tai, kad jie prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo, be kita ko ir nuteistojo E. P. parodymus apie jo nukentėjusiam į Å¡onus suduotus keletÄ smÅ«gių. Ä®vertinant nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais, jog byloje nebuvo nustatyti konkretÅ«s smurtiniai nuteistųjų veiksmai, įvykdyti nukentėjusiojo atžvilgiu. 13.1. Be kita ko, kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistojo J. J. ir jo gynėjos bei nuteistojo N. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentai, jog M.

B. nosies kaulų lūžis galėjo bÅ«ti padarytas kitomis aplinkybėmis (užsiimant imtynių veiksmais), o ne tiriamo įvykio metu, neaiÅ¡ki sužalojimų kilmė (pasak N. A. gynėjo į specialistÄ kreipėsi tik po 10 dienų). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2015 m. balandžio 26 d., iÅ¡ karto po įvykio M. B. apžiÅ«rint (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, be kitų sužalojimų nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlės viduriniame trečdalyje kairėje; 2015 m. balandžio 27 d. konsultuotas neurochirurgo; konsultacijos metu nustatyta kraujosruva apie kairę akį; diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas; 2015 m. gegužės 6 d. konsultuotas LOR gydytojo; konstatuota, - nosis deformuota, jaučiasi krepitacija; rentgenogramoje – lūžę nosikauliai, nosies pertvara iÅ¡krypusi į deÅ¡inę; diagnozė – nosies kaulų lūžis; trauma 2015 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 34-36).

Todėl teigti, kad M. B. kreipėsi į specialistÄ tik praėjus 10 dienų nuo įvykio nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi iÅ¡ karto po įvykio – 2015 m. balandžio 26 d. vakare, kur tarp kitų sužalojimų nustatyti ir nosies sužalojimai; kitÄ dienÄ â€“ balandžio 27 d. konsultuotas neurochirurgo ir 2015 m. gegužės 6 d. konsultuotas LOR gydytojo, tai yra M. B. buvo nuosekliai tiriamas dėl 2015 m. balandžio 26 d. patirtų sužalojimų.

Be kita ko, tokias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos dokumentas, iÅ¡ kurio turinio matyti, jog po pirminės skubios ambulatorinės apžiÅ«ros 2015 m. balandžio 26 ir 27 dienomis, M. B. buvo siunčiamas konsultacijai ir gydymui pas specialistus į kitÄ Ä¯staigÄ (t. 1, b. l. 43). 13.2. Aplinkybę, kad M. B. buvo sužalotas, bÅ«tent 2015 m. balandžio 26 d., patvirtina ir liudytojų V. B., A. P. parodymai, apie tai, kad 2015 m. balandžio 26 d. į A. sodybÄ , po susitikimo su E. P., M.

B. grįžo sumuÅ¡tas dėl neva gimtadienyje jo sudaužyto E. P. laikrodžio; muÅ¡tynių metu iÅ¡ jo buvo reikalaujama 200 eurų. Liudytojų parodymai visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymus; jie gi atitinka ir Specialisto iÅ¡vadoje nustatytÄ sužalojimų laikÄ . Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad M. B. galėjo bÅ«ti sužalotas kitomis aplinkybėmis nei nustatyta skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu. 13.3. Be kita ko, byloje nustatytas faktas, jog kitÄ dienÄ (2015 m. balandžio 27 d.) po nagrinėjamo įvykio, nukentėjusysis M.

B. buvo savo darbovietėje, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia nuteistojo N. A. gynėjas skunde, niekaip nepaneigia nuteistųjų jam padarytų sužalojimų 2015 m. balandžio 26 d. skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiojo M. B., nuteistojo E. P., liudytojo L. V. parodymais, kurie dėl susitikimo su nukentėjusiuoju po įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa bei atitinka ir telefoninių kontaktų išklotinių padarytai analizei (t. 1, b. l. 177-181), nustatyta, kad 2015 m. balandžio 27 d.

L. V., E. P. praÅ¡ymu, kartu su kitu asmeniu (M. P.), buvo nuvykę į M. B. darbovietę, kur prašė jo atsiimti pareiÅ¡kimÄ dėl įvykio, susitaikyti, siÅ«lė atlygį už jam padarytÄ Å¾alÄ . Nukentėjusysis parodė, kad po įvykio, bÅ«damas sužalotas, buvo darbovietėje, kadangi privalėjo dalyvauti svarbiame dalykiniame susitikime, po kurio, iÅ¡vyko į gydymo įstaigÄ . Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 21), iÅ¡ kurio matyti, kad 2015 m. balandžio 27 dienÄ M.

B. buvo kviečiamas apklausai, tačiau dėl atliekamų M. B. medicininių tyrimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje tai padaryti nebuvo galimybės. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad bÅ«tent tÄ pačiÄ dienÄ , 13. 40 val. M. B. buvo atliekami galvos kompiuterinės tomografijos tyrimai, 14.30 val. jis konsultuotas neurochirurgo; diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 35). Liudytojas L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju M.

B. ir prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ . Å i liudytojo nurodyta aplinkybė atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymus, jog E. P. praÅ¡ymu, kitÄ dienÄ po įvykio, buvo L. V. atvažiavęs pas jį į darbovietę ir prašė taikytis su E. P.. Tokių aplinkybių nepaneigė ir pats nuteistasis E. P.. Todėl Å¡ioje dalyje liudytojo L. V. parodymai, teisėjų kolegijos vertinami kaip atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kaip skunde teigia N. A. gynėjas, jog M. B. po įvykio buvo darbingas, kas, jo vertinimu, kelia abejonių dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir sÄ Å¾iningumo dėl nedarbingumo iÅ¡mokos, tuo pačiu ir dėl parodymų patikimumo.

Nustatytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, nepaneigia ir tai, jog procese nebuvo apklaustas su L. V. nukentėjusiojo M. B. darbovietėje lankęsis kitas asmuo (M. P.). Bylai reikšmingi faktai nustatyti kitais bylos duomenimis, tai yra nustatytas aukščiau nurodytų asmenų susitikimo faktas, pokalbio turinį jie taip pat pripažino, sužalojimai M. B. konstatuoti objektyviais medicininiais dokumentais bei specialisto išvada, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

14. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nuteistojo M. K. bei nuteistojo N. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, jog nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu į bylÄ pateikti apgadinti drabužiai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, tai yra neįrodyta, jog, bÅ«tent, pateiktus į bylÄ drabužius M. B. vilkėjo nagrinėjamo įvykio dienÄ . IÅ¡ 2015 m. liepos 1 d. SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. B. pateikė rÅ«bus, kuriuos vilkėjo nusikaltimo padarymo metu – mėlynos spalvos džinsines kelnes ir vyriÅ¡kus mėlynais-baltais dryžiais marÅ¡kinius (t. 1, b. l. 69-70).

Apžiūrėjus pateiktus drabužius, nustatyta, kad marškinių susegimo juostoje trūksta dviejų sagų; išplėšti marškinių medžiagos siūlai; priekinėje kelnių pusėje – skylė, kurios kraštuose matosi ištempti siūlai (t. 1, b.l. 71-74). Detaliau apie pateiktus drabužius pats nukentėjusysis nebuvo apklaustas, tačiau, prieš juos pateikiant, dar 2015 m. birželio 9 d. papildomos apklausos metu, be kita ko, M. B. parodė, jog nuteistasis E. P. siūlė jam piniginį atlygį ir už sugadintus drabužius (t. 1, b. l. 67), šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Tai, kad buvo sugadinti nukentėjusiojo rūbai nusikaltimo metu, M. B. patvirtino ir akistatoje su E. P., kurios metu pats nuteistasis E. P. šios aplinkybės nepaneigė (t. 1, b. l.

89) bei teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, jog sutinka atlyginti žalÄ už sugadintus drabužius. Tai, kad M. B., įvykio dienÄ vežamas L. V. automobiliu susitikti su E. P., vilkėjo marÅ¡kinėlius ir mÅ«vėjo džinsus, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas L. V.. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir Å¡iuos apeliantų argumentus.

15. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo L. V. parodymų, kaip juos teisinančių įrodymų. Pasak apeliantų, Å¡is liudytojas betarpiÅ¡kai matė įvykį bei jame dalyvavusius asmenis, patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo N. A., J. J., M. K., kas visiÅ¡kai atitinka pačių nuteistųjų parodymus. Jis M. B. į susitikimÄ su E. P. nuvežė, pastarojo praÅ¡ymu. Kartu su E. P. buvo kiti nepažįstami jam asmenys. 15.1. IÅ¡ tiesų, viso proceso metu liudytojas L.

V. laikėsi pozicijos, jog jam yra žinoma apie konfliktÄ tarp E. P. ir M. B. dėl sudaužyto laikrodžio V. A. gimtadienio metu. Jis gi pripažino, kad 2015 m. balandžio 26 d. vežė M. B. iÅ¡ A. sodybos susitikti su E. P., sakė M. B., kad Å¡is „atpirktų“ E. P. laikrodį; matė, kaip miÅ¡ke M. B. buvo muÅ¡amas E. P., kuris gulinčiam ant žemės M. B. sudavė smÅ«gius, tačiau nematė, ar jį mušė kartu su juo buvę 3-4 kiti jam nepažįstami asmenys ir tuo pačiu viso proceso metu neigė, jog M.

K., N. A., J. J. dalyvavo jiems inkriminuotame nusikaltime. Visus šiuos asmenis pažįsta, žino, kad jie bendrauja tarpusavyje. Teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad neatsimena dalyvavusių asmenų skaičiaus, tačiau tuo pačiu kategoriškai tvirtino, kad M. K., N. A., J. J. įvykio vietoje nebuvo. 15.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino liudytojo L. V. parodymus, - rėmėsi ta liudytojo parodymų dalimi, kuri yra patvirtinta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo M.

B., iÅ¡ dalies nuteistojo E. P., liudytojų V. B., A. P. parodymais bei kita bylos medžiaga), t. y. dėl aplinkybių, susijusių su konflikto pradžia, E. P. ir M. B. telefoninių kontaktų dėl jų susitikimo įvykio dienÄ , dėl E. P. L. V. nurodytos konflikto priežasties ( M. B. neva padarytos žalos dėl sudaužyto laikrodžio). Kita vertus, visiÅ¡kai pagrįstai atmetė kaip nepatikimus, liudytojo L. V. parodymus apie tai, kad iÅ¡ įvykyje dalyvavusių asmenų, jis pažinojo tik nuteistÄ jį E. P. ir nukentėjusįjį M.

B., kitų asmenų nepažinojo, jų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamo smurto nematė. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu minėto liudytojo parodymų vertinimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimÄ M. B. atžvilgiu įvykdė ne tik E. P., bet ir kartu su juo buvę ir bendrai veikę M. K., J. J., N. A.. Tuo tarpu liudytojas L. V. sÄ moningai nutylėjo aplinkybes apie jam žinomai dalyvavusius nusikaltime kitus asmenis. Tokie liudytojo parodymai turi bÅ«ti įvertinti BK 235 straipsnio prasme.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų parodymai yra prieÅ¡taringi esminėse aplinkybėse, jų nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl jie teisingai buvo įvertinti kaip nepatikimi pirmosios instancijos teisme. 16.1. Nuteistasis E. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d. vykusio vakarėlio metu, tarp jo ir liudytojo A. P. vyko žodinis konfliktas, peraugęs į fizinį apsistumdymÄ , kurio metu abu buvo nukritę ant žemės; nukentėjusysis M.

B. juos bandė nuraminti ir iÅ¡skirti; Å¡io konflikto metu nutrÅ«ko jo laikrodžio dirželis ir sudužo stiklas; jis prašė M. B. atlyginti 200 eurų žalÄ , Å¡is atsisakė tai daryti, todėl jis kitÄ dienÄ skambino pastarajam dėl žalos atlyginimo, prašė L. V. atvežti M. B. pakalbėti prie miÅ¡ko. Pakeliui važiuodamas į susitikimÄ su M. B., prie parduotuvės sutiko du vaikinus, kurių vienÄ Å¾inojo tik iÅ¡ matymo, kuriems pasakė, jog turi problemų ir važiuoja aiÅ¡kintis dėl jų; tuomet tie vaikinai pasiÅ«lė važiuoti kartu; susitikus jiems su M.

B., tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl sudaužyto laikrodžio, po to M. B., jo manymu, iÅ¡sigando su juo (E. P.) kartu buvusių dviejų vaikinų ir pabėgo į miÅ¡kÄ , kur jį pasivijęs E. P. nugriuvusiam ant žemės M. B. sudavė rankomis keletÄ smÅ«gių į Å¡onus; į galvÄ jokių smÅ«gių nebuvo; kartu su juo buvę vaikinai jokių smÅ«gių M. B. nesudavė. L. V. jis sakė, kad su M. B. reikia pakalbėti dėl sudaužyto laikrodžio. Jis siÅ«lė M. B. pinigus, kad konfliktÄ iÅ¡spręsti taikiai, tačiau jis nesutiko.

Be to, E. P. teigė, jog J. J. nepažinojo iki įvykio. Su M. K. telefonu bendravo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl buto nuomos. N. A. yra jo draugas, kuris po vakarėlio jį parvežė namo. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. P. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus kaip ir pirmosios instancijos teisme, patvirtindamas, kad prieÅ¡ M. B. miÅ¡ke smurtavo vienas, suduodamas keletÄ smÅ«gių jam į Å¡onus ir nugarÄ , taip pat neigė smÅ«gius į veido sritį. Mano, kad neteisingai elgėsi, tokiu bÅ«du reikalaudamas žalos atlyginimo už sudaužytÄ laikrodį. 16.2.

N. A. teisme teigė, kad J. J. nepažįsta, M. K. pažįsta tik iÅ¡ matymo, E. P. yra jo draugas. 2015 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) Å¡ventė pusseserės gimtadienį; neatsimena, ar balandžio 25 d. buvo susitikęs su E. P., iÅ¡ kurio ir sužinojo apie jo ir nukentėjusiojo konfliktÄ dėl laikrodžio, tačiau nusikaltime, kuris jam inkriminuotas nedalyvavo; nukentėjusiojo M. B. nepažįsta, jo manymu, pastarasis suklydo jį atpažindamas Facebook svetainėje. Apeliacinės instancijos teisme N. A. patvirtino ankstesnius savo parodymus, neigė turėjęs bet kokius kontaktus su kitais nuteistaisiais ar nukentėjusiuoju įvykio dienÄ . 16.3.

M. K. tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo; su E. P. yra pažįstami, tačiau susitikdavo labai retai, keletÄ kartų per metus, 2015 m. balandžio 26 d. su juo nebendravo, nors tuo pačiu teigė, kad E. P. gyveno jo bute; taip pat pažįsta J. J., su kuriuo įvykio dienÄ galėjo bendrauti tik (duomenys neskelbtini); su N. A. nebendravo; M. B. nepažįsta. Su J. J. apie nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra kalbėjęs. Jo telefonas įvykio vietoje negalėjo bÅ«ti fiksuotas, nes jis ten nebuvo. 16.4.

J. J. teisme tvirtino, kad nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, įvykio dienÄ su E. P., M. K. ir N. A. susitikęs nebuvo; pažįsta tik M. K. ir E. P.. Ä®vykio dienÄ galėjo bÅ«ti pas savo tetÄ , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), todėl ir jo naudojamas telefonas galėjo bÅ«ti užfiksuotas nusikaltimo vietos veikimo zonoje. 16.5. Kaip matyti iÅ¡ pačių nuteistųjų parodymų, jie, iÅ¡skyrus E. P., neigė fiziÅ¡kai smurtavę prie nukentėjusįjį ir reikalavę jo atlyginti žalÄ už E. P. laikrodį, aiÅ¡kino, jog nagrinėjamo įvykio dienÄ susitikę nebuvo (tik N. A. ryte E. P. parvežė į namus), jokių bendrų reikalų nesprendė, telefonu nebendravo.

Dar daugiau, E. P. tvirtino, jog nepažįsta J. J., tačiau pastarasis teigė, jog pažįsta E. P. kaip M. K. draugÄ , kuriuos matydavo kartu; J. tvirtino, jog su M. K. nebendravo, tačiau M. K. teisme teigė, kad įvykio dienÄ galėjo bendrauti su J. J. (duomenys neskelbtini), kur buvo visÄ dienÄ ir į kitÄ vietovę nebuvo iÅ¡važiavęs; tuo tarpu E. P. ir M. K. paaiÅ¡kino, kad jie yra tik pažįstami, susitinka tik keletÄ kartų per metus, jokių bendrų reikalų neturi, tačiau tuo pačiu M.

K. parodė, jog E. P. gyveno jo bute; N. A. su M. K. neigė taip pat tarpusavio bendravimÄ . Liudytojas L. V. apklausiamas teisme parodė, kad nuteistieji E. P. (kuris yra jo draugas), M. K., N. A., J. J. tarpusavyje yra pažįstami, žino apie jų tarpusavio bendravimÄ . Taigi, nuteistųjų parodymai dėl jų tarpusavio santykių, bendravimo bei susitikimo nagrinėjamo įvykio dienÄ , yra prieÅ¡taringi, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kritiÅ¡kai nuteistųjų parodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistieji tarpusavyje buvo pažįstami, tarpusavyje bendraudavo, jie gi bendravo ir nusikaltimo dienÄ ir po jo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu atlikta nuteistųjų ir kitų asmenų (liudytojo L. V., nukentėjusiojo M. B.) telefonų abonentinių numerių skambučių ir SMS iÅ¡klotinės (t. 1, b. l. 1174-193; t. 2, b. l. 1-38; 84-108;109-119). 16.6. Atlikta nukentėjusiojo M. B. mobiliojo ryÅ¡io abonento įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei SMS žinučių analizė patvirtina, kad 2015 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 13. 33 iki 15.55 val., nuteistasis E. P. skambino 8 kartus nukentėjusiajam M.

B., o pastarasis E. P. skambino 1 kartÄ ; be to, užfiksuotas ir E. P. telefoniniai kontaktai su liudytoju L. V. (t. 1, b. l. 177-178), kas visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiojo M. B. parodymus apie E. P. reikalavimÄ susitikti bei derinimÄ susitikimo vietos ir laiko, taip pat ir E. P., L. V. parodymus apie jų susitikimo aplinkybes. Be kita ko, analizuojant nuteistojo E. P. mobiliojo ryÅ¡io abonento įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei SMS iÅ¡klotines matyti, kad nusikaltimo dienÄ - 2015 m. balandžio 26 d., E. P., siekdamas susitikti su nukentėjusiuoju M.

B., tiesiogiai ar netiesiogiai bendravo ir su nuteistaisiais M. K., N. A., J. J., su kuriais tÄ pačiÄ dienÄ ir įvykdė nusikaltimÄ M. B. atžvilgiu, taip pat ir su kitais asmenimis (kas, beje, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, kurie liko nenustatyti ir nukentėjusiojo neatpažinti (R. L.). Nuosekliai analizuojant abonentų įeinančių ir iÅ¡einančių pokalbių bei SMS žinučių iÅ¡klotinių, prisijungimo celių ir jų adresų duomenis (t. 1, b. l. 177-184; 185-193; t. 2, b. l. 109-119), matyti, kad 2015 m. balandžio 26 d. 08.48 val.

E. P. skambino N. A. (atitinka jų parodymus, kad po A. gimtadienio A. vežė P. namo); nuo 10.04 iki 11.50 val. E. P. eilę kartų telefonu kontaktavo su kitu asmeniu (R. L.), 11. 57 – 12.02 val. R. L. – su M. K.; 13.08 val. E. P. skambino L. V., o 13.33 val. – E. P. vėl skambino nukentėjusiajam M. B., po to, iki 15.38 val. vyko telefoniniai kontaktai tarp E. P., L. V., M. B. (atitinka jų parodymus apie susitikimo planavimÄ , jo vietÄ ir laikÄ ); tuo pačiu laikotarpiu (14.40, 14.47; 15.13), N. A. telefonu kontaktavo su kitu asmeniu (R.

L.) ir 15. 38 N. A. telefonas pateko į (duomenys neskelbtini) abonento prisijungimo celės veikimo zonÄ , kurioje jau buvo fiksuojami ir M. K., E. P., nukentėjusiojo M. B. (nuo 15.14 val.), liudytojo L. V. (16.02 val.) telefonų abonentų prisijungimai; taip pat ir nuteistojo J. J. (16. 18). Pastebėtina ir tai, kad iki nusikaltimo padarymo paskutinis telefoninis kontaktas yra užfiksuotas tarp nuteistojo E. P. ir nukentėjusiojo M. B. 15.38 val. ir, bÅ«tent, nuo to momento iki 16.23 val. nėra fiksuota jokių nukentėjusiojo telefoninių kontaktų (kaip nustatyta tame laikotarpyje ir buvo įvykdytas jo atžvilgiu nusikaltimas); neužfiksuota telefoninių kontaktų ir nuteistųjų, tai yra 15.04-16.43 – M.

K.; 15.38-17.54 N. A.; 15.38-16.16 – E. P.; iki 16.16 val. nėra užfiksuota ir jokių J. J. telefoninių kontaktų, kurio, kaip minėta, iki 16.18 telefono abonentas ne tik prisijungė prie į nusikaltimo vietÄ patenkančios celės veikimo zonos, bet pateko ir į tÄ pačiÄ celės veikimo zonÄ , kaip ir kitų nuteistųjų; be to, pagal judėjimo kryptį matyti, jog nuo 16.23 val. judėjo nuo (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi ir nuo 16.45 val. jau prisijungė prie (duomenys neskelbtini) veikiančiose celės veikimo zonose.

Nustatyti duomenys, be kita ko, vertinant juos ir lyginant su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, paneigia ir nuteistųjų M. K., N. A. parodymus apie tai, kad jie įvykio vietoje nebuvo ir nusikaltimo M. B. atžvilgiu neįvykdė. Tuo pačiu tai paneigia ir nuteistojo M. K. parodymus apie tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) miesto. 16.7. Nuteistojo N. A. pateikta versija, jog tuo metu jis buvo savo pusseserės gimtadienyje, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrįsta objektyviais bylos duomenimis.

Apeliacinės instancijos teisme, N. A. ir jo gynėjo praÅ¡ymu, buvo apklausta liudytoja jo pusseserė K. Å ., kuri parodė, kad iki 2016 metų gyveno (duomenys neskelbtini); jos gimtadienis yra balandžio 26 d., N. A. jÄ visada sveikindavo gimtadienio proga, mano, kad taip buvo ir 2015 metais, tačiau kada konkrečiai tais metais Å¡ventė gimtadienį neprisimena (nei savaitės dienos, nei tuo labiau valandų); taip pat neprisimena, kada N. A. su savo drauge atvyko ir iÅ¡vyko; be kita ko, liudytoja parodė, jog prieÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdį kalbėjo su N. A., kuris jai sakė, jog teisme ji turės paliudyti, jog jis dalyvavo 2015 m. jos gimtadienio Å¡ventėje.

Liudytojos K. Å . parodymai nėra informatyvÅ«s, gana abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jie įrodomosios reikÅ¡mės neturi ir tuo labiau nepatvirtina nuteistojo N. A. versijos, jog jis nusikaltimo vietoje nebuvo. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis prašė apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoja ir jo tuometinę draugę D. P., teismas ne kartÄ kvietė jÄ Ä¯ teismo posėdį teismo Å¡aukimais, tačiau jie nebuvo įteikti; pats N. A. paaiÅ¡kino, kad dabartinė jos gyvenamoji vieta jam nežinoma.

Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių N. A. pateiktÄ versijÄ , byloje nėra. 16.8. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patikėti ir nuteistojo J. J. pateikta versija, jog jis nusikaltimo vietoje nebuvo ir M. B. atžvilgiu nusikaltimo neįvykdė. Nusikaltimo vietoje fiksuotas jo telefono abonento prisijungimas prie tos vietos celės veikimo zonos. Tai, kad jis tuo metu galėjo bÅ«ti Å¡ioje vietovėje, tačiau su kitais asmenimis (kaip nurodė skunde pas savo tetÄ ), byloje objektyvių duomenų nėra.

PrieÅ¡ingai, tolimesni įvykiai byloje, akivaizdžiai patvirtina nuteistojo J. J. dalyvavimÄ jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. 16.9. Vertinamų bylos aplinkybių kontekste, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų nuteistojo N. A. gynėjo bei nuteistojo J. J. ir jo gynėjos skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje tik nurodė pačius tarp nuteistųjų vykusius telefoninius kontaktus, tačiau neatskleidė jų turinio, todėl Å¡ie duomenys, pasak apeliantų, neturi įrodomosios reikÅ¡mės kaltinimo prasme.

Sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo. Pirmiausia, iki pradedant ikiteisminį tyrimÄ pagal nukentėjusiojo M. B. pareiÅ¡kimÄ nei vieno iÅ¡ Å¡ioje byloje nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , prokuroro nutarimu buvo iÅ¡reikalauta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ informacija apie mobilaus ryÅ¡io telefonų abonentus, nustatyta jų priklausomybė, pateiktos iÅ¡klotinės apie jų telefoninius kontaktus, taip pat ir nurodyta abonento buvimo vieta pokalbių metu (CELL-ės, bokÅ¡teliai), pokalbių data, laikas, trukmė (t. 1, b. l. 166-176; t. 2, b. l. 1-48).

Taip buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nuteistųjų bei kitų asmenų (liudytojų, nukentėjusiojo) buvimo vieta nusikaltimo padarymo dienÄ ir po jo. Å ioje proceso stadijoje nebuvo atliekami ir BPK 154 straipsnyje numatyti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Todėl akivaizdu, kad negalėjo bÅ«ti ir nebuvo užfiksuotas telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinys. Aptariami duomenys buvo iÅ¡tirti bylos ikiteisminio tyrimo metu bei patikrinti ir įvertinti teisminio nagrinėjimo metu.

Å ių duomenų analizė (16.6 punktas) teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ apie visų nuteistųjų dalyvavimÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama jų apeliaciniuose skunduose, jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme. 16.10. Be kita ko, nustatytas aplinkybes patvirtina ir po nusikaltimo įvykdymo sekę nuteistųjų veiksmai, jų tarpusavio bendravimas bei pokalbių metu aptariamos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi buvo leista dviejų mėnesių (2015 07 15 – 2015 09 15) laikotarpiu kontroliuoti E. P. naudojamo telefono abonentų bei kitų jo naudojamų telefono numerių telefoninius pokalbius, perduodamus elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ ir jÄ fiksuoti (t. 2, b. l. 59).

Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir prie jo pridėtų pokalbių suvestinės (t. 2, b. l. 60-61; 62-82) patvirtina E. P. palaikomus ryÅ¡ius su nuteistuoju M. K., kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, taip pat ir jo kontaktus su nuteistuoju N. A., netiesiogiai buvo kalbama ir apie nuteistojo J. J. dalyvavimÄ jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme. 16.11. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo E. P. pokalbių turinio, 2015 m. liepos 20-21 dienomis, E. P. iÅ¡ savo artimųjų (motinos) sužinojo, kad policijos pareigÅ«nai jo ieÅ¡kojo tikslu įteikti Å¡aukimÄ atvykti į policijÄ , taip pat kviečiamas ir N. A..

Po to, E. P. pokalbio metu su N. A. aptarė tai, kad „tuoj iÅ¡ liudytojų, taps įtariamieji“; nurodė konkretų laikÄ , kada jie yra kviečiami į policijos įstaigÄ (2015 m. liepos 23 d. 9 val. ir 11 val.), kas visiÅ¡kai atitinka bylos duomenis (t. 3, b. l. 2-3); tariamasi dėl pinigų (800 eurų) perdavimo; toliau gautÄ informacijÄ apie Å¡aukimus į policijÄ perdavė E. P. liudytojui L. V., tuo pačiu su juo aptarė, kad „M.“ Å¡iuo metu yra kalėjime (M. K. 2015-07-16 patalpintas į (duomenys neskelbtini) t. 4, b. l. 49), kad reikia su juo pakalbėti iki E. P. apklausos (pokalbis 2015 07 22;

E. P. apklausa 2015 07 23 9 val.); iÅ¡ E. P. pokalbių su kitais asmenimis taip pat akivaizdu, jog derinami parodymai – „<...> kai kalbėsi, tik tÄ savo versijÄ , kuriÄ oficialiai deklaruoji pasakok“; aptariama ir tai, kad apie tyrimÄ reikia vengti kalbėti telefonu. 2015 07 28 E. P. telefonu kalbėjo su M. K., kuris tuo metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (2015 07 23 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) TI perkeltas į (duomenys neskelbtini) PN - t. 4, b.l.

49) apie jų (E. P., M. K., J.) atžvilgiu atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , M. K. kvietė E. P. atvykti pas jį į pasimatymÄ pataisos namuose; užslėptai tarėsi dėl parodymų derinimo „<..> pasiimtum popieriaus lapÄ baltÄ , tuÅ¡inukÄ bÅ«tinai...žinai, kÄ Äia eitų paraÅ¡yt“; E. P. dėl pasimatymo abejojo, po to sutarė „per kažkokį numerį pasiskambinti“; 2015 07 29 E. P. pranešė M. K., jog „įsigys kitÄ numerį“, kad jiems tarpusavyje draudžiama bendrauti (kas atitinka byloje paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę E. P.. 3, b. l. 51-52), tarpusavyje kalbėjo apie pateiktus įtarimus „dėl reketo“ 2 dalies, diskutavo, kodėl už 200 eurų inkriminuota 2 dalis (kas taip pat netiesiogiai paneigia nuteistųjų parodymus apie tai, kad M.

K. nusikaltime nedalyvavo, apie jo įvykdymo aplinkybes nieko nežino); be kita ko, to paties pokalbio metu M. K. vėl kvietė atvykti pas jį į pasimatymÄ E. P. ir kartu atsivežti kitÄ asmenį - „<...> da atvežtum žinai tÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini); <....> aÅ¡ supranti, noriu pasikalbėt da, čia nebe reikalo aÅ¡ tave kviečiuos; <...> tik bÅ«tinai pasiimk popieriaus“. ObjektyvÅ«s bylos duomenys – J. J. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra Å¡alia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog M.

K. kvietė kartu su E. P. atvykti ir J. J.. Be kita ko, iÅ¡ pokalbio turinio matyti, jog M. K. baiminosi, kad nebÅ«tų perkeltas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, kur negautų pasimatymų, ir neturėtų jokių galimybių susitikti ir suderinti parodymų „<...> žinai, kaip čia gali bÅ«ti paskui .... nebegausiu pasimatymų, negalėsiu nieka, žinai“. 2015 07 28 pokalbio metu, M. K. nagrinėjamoje byloje dar nebuvo apklaustas; 2015 08 27 pateiktas byloje praÅ¡ymas nuteistÄ jį M.

K. perkelti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių (t. 4, b. l. 119-122); 2015 09 17 M. K. pateikti įtarimai ir apklaustas įtariamuoju (t. 4, b. l. 113-114; 129-130). Po apklausos, 2015 12 23 pasimatyti su M. K. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus buvo atvykęs J. J.. Tai, kad M. K. laisvės atėmimo vietoje naudojosi skirtingais telefono abonentais patvirtina ir pataisos namų pateikta informacija apie tai, kad pas M. K. kratų metu rasta net 13 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (t. 2, b. l. 56). Byloje ištirti pokalbiai, vertinant jų turinį ir gretinant su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, visiškai paneigia apelianto M.

K. skundo argumentus, apie tai, jog jo bendravimas su kitais asmenimis po nusikalstamos veikos padarymo yra visiÅ¡kai nesusijęs su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Tuo pačiu paneigiami ir kitų nuteistųjų J. J., N. A. parodymai, jog jiems nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo žinomos. Kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia ir nuteistojo E. P. versijÄ apie jo neva įvykdytÄ nusikaltimÄ su nenustatytais, jam tik iÅ¡ matymo žinomais asmenimis, kurių absoliučiai jokių duomenų jis nežino. 16.12.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantų J. J. bei jo gynėjos skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę teikė nukentėjusiojo M. B. byloje pateiktam garso įraÅ¡ui, kuris, jų vertinimu, jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi. Nepagrįsti ir nuteistojo M. K. skundo argumentai apie pokalbio garso įraÅ¡o neįvertinimÄ skundžiamame nuosprendyje teisėtumo aspektu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nuosprendyje yra įvertintas, kitų bylos įrodymų kontekste, M.

B. ir K. A. pokalbis, vykęs 2016 03 01 bei pagrįstai pripažintas įrodymu pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus (nuosprendžio l. 10, l. 19-20). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms. 16.13. IÅ¡ nukentėjusiojo M. B. pokalbio su nuteistuoju K. A. turinio matyti, kad buvo siekiama paveikti M. B., jog jis pakeistų ikiteisminio tyrimo metu parodymus ir neatpažintų J. J., kaip vieno iÅ¡ asmenų jo atžvilgiu įvykdžiusio nusikaltimÄ 2015 m. balandžio 26 d. Tai patvirtina nukentėjusiojo M.

B. parodymai, iÅ¡ dalies nuteistojo K. A. parodymai, garso įraÅ¡as, kurį kompaktinėje laikmenoje į bylÄ savanoriÅ¡kai pateikė M. B., pokalbis iÅ¡Å¡ifruotas ir byloje pateikta jo suvestinė (t. 2, b. l. 127-128; 130-133); pokalbio garso įraÅ¡as perklausytas apeliacinės instancijos teisme, kur tiek nukentėjusysis, tiek ir nuteistasis K. A. pripažino, kad tai tarp jų įvykęs pokalbis. Nors nuteistasis K. A. neigė daręs poveikį nukentėjusiajam, tačiau iÅ¡ pokalbio turinio darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada.

Kaip matyti, pokalbio metu buvo kalbama apie J. J. ir jo kartu su M. (K.), „E.“ (E. P.) bei kitais asmenimis („jų ten buvo daug“) neteisėtus veiksmus prieÅ¡ M. B.. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto M. K. skundo argumentÄ , jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatyta, jog analizuojamame pokalbyje buvo kalbama ne apie jį, o apie kitÄ asmenį, vardu M.. Nuosekliai analizuojant pokalbio turinį, matyti, jog pokalbio pradžioje buvo kalbama apie kitÄ asmenį, vardu M., t. y.

M. V., būtent kuriam tarpininkaujant K. A. ir sužinojo M. B. telefono numerį, kaip nustatyta paties K. A. ir nukentėjusiojo M. B., liudytojo M. V. parodymais. Tačiau, toliau pokalbyje minimas, kaip nurodyta „K.“ (M. K.) ir aptariami jo ir kitų bendrininkų veiksmai. Būtent, tai, kad J. (J.) buvo vienas pagrindinių, kuris daužė. Pastebėtina ir tai, kad analogiškai nukentėjusiojo parodymams nurodyta ir aplinkybė, kad jam iš priekio buvo J. ir K., kuriuos jis aiškiai matė. Aplinkybę, kad K.

A., žinodamas iÅ¡ paties J. J. nusikaltimo aplinkybes (o ne kaip pats teigia, jog tai darė savo iniciatyva, tik norėdamas padėti J. J.), kalbėjo su nukentėjusiuoju pačiam J. J. apie tai žinant, matyti ir pokalbio pradžioje - „nuo J. čia; dėl to J.“; ir vėliau „aÅ¡ su J. kontaktuoju“; „<...> aÅ¡ tam pačiam J. sakau, kam tu velies ten su jais“; aiÅ¡ku ir tai, kad K. A. žinomos įvykio aplinkybės iÅ¡ paties J. J. – „E. (E. P.) žina“ „saka, pasimaiÅ¡iau tarp to rata, <...> dėl to, ta situacija ne pati geriausia“ „dvi bylos kaba“, „reik kažkÄ galvoti, a padarė žalÄ ; saka, aÅ¡ atlyginsiu žalÄ viskÄ , tiktai, kad svarbu be tų popierizmų“;(kas atitinka bylos duomenis, jog J.

J. atžvilgiu tuo metu buvo atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas – t. 3, b. l. 131-136). Tai, kad J. J. tikrai dalyvavo nusikaltime, vertinant pokalbį kitų bylos įrodymų kontekste, patvirtina ir tokie pokalbio teiginiai „važiavo žmogus pasiimti maÅ¡inos <...> ir papuolė į tÄ vėjÄ â€œ; „J. visai ne į temÄ atsirada“. Tai, kad buvo siÅ«lytas nukentėjusiajam atlygis – „ten sumokės tų pinigų, tik iÅ¡sprendžiam“; iÅ¡ pokalbio turinio pasitvirtina ir kita byloje nustatyta aplinkybė, kad, bÅ«tent E. P. buvo konflikto su nukentėjusiuoju iniciatorius, kartu pasiÅ«lęs dalyvauti neteisėtuose veiksmuose prieÅ¡ M.

B. ir kitiems nuteistiesiems (tarp jų ir J. J.) – „ten yra kas apsiims tÄ dalykÄ â€œ „<...> rasim kas ten iÅ¡ jų pačių kaltininks didžiausias yra realiai, ten su kažkuo ten konfliktas buva“ „<....> nieks nesuprant, kÄ jis čia bandė parodyt“; „gimtadieny iÅ¡vis su kitu konfliktavo“ (atitinka byloje nustatytÄ aplinkybę apie gimtadienyje vykusį konfliktÄ tarp E. P. ir A. P.); „tas E. su ta visa Å¡utve buva“; „jis dabar viskÄ ims ant savęs, <...> tegul žinai pasijam sau“.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų bei liudytojo L. V. parodymų, bÅ«tent nuteistasis E. P. ir pripažįsta vienas savavaldžiavęs, panaudodamas fizinį smurtÄ (pasak jo, sudavęs du smÅ«gius į Å¡onus) nukentėjusiojo atžvilgiu, kitų dalyvavusių asmenų nenurodo, kas visiÅ¡kai atitinka ir analizuojamo pokalbio turinį, įvertinus jį visų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų kontekste. Be kita ko, iÅ¡ analizuojamo pokalbio turinio aiÅ¡kiai matyti, jog nuteistasis K. A. siekė paveikti nukentėjusįjį M.

B., kad jis pakeistų parodymus, neatpažindamas J. J. ir jo atžvilgiu bÅ«tų nutrauktas baudžiamasis persekiojimas „<...>žinai, kuo greičiau, buvo juk tos akistatos, viskas buva, čia tuoj prasidės tie teismai; o jeigu perduos tÄ bylÄ Ä¯ teismÄ , jau tada bus per vėlu“. Be kita ko, iÅ¡ analizuojamo pokalbio turinio akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis K. A., prieÅ¡ingai nei jis teigė, buvo gerai informuotas apie V. A. gimtadienyje E. P. ir kito asmens (A. P.) konfliktÄ , kas taip pat patvirtina, jog tokias aplinkybes jis sužinojo iÅ¡ J.

J. ir tuo pačiu paneigia paties nuteistojo J. J. pateiktÄ versijÄ , jog jis nusikaltime nedalyvavo ir apie jo aplinkybes jam nėra žinoma.

17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir aptariamo garso įrašo teisėtumu. Aplinkybė, kad pokalbio garso įrašas buvo atliktas teisėsaugos pareigūnams apie tai žinant, savaime nesumažina jos įrodomosios reikšmės, ar daro jį neteisėtu. Kaip jau buvo minėta, BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta nukentėjusiojo teisė teikti įrodymus. Taigi nukentėjusysis gali įrašyti, jo vertinimu, reikšmingus bylos tyrimui pokalbius, įrašymui jokie leidimai nereikalingi, nes taip jis realizuoja savo teisę ir tai daroma jo paties iniciatyva, ir įrašus pateikti tyrėjui ar teismui.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Klausimas dėl padaryto garso įraÅ¡o vertinimo kaip įrodymo yra tik teismo kompetencija. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, bÅ«tent, K. A., siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad Å¡is pakeistų savo parodymus dėl nuteistojo J. J. atpažinimo ir tokiu bÅ«du paneigtų J.

J. dalyvavimÄ jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme bei padėtų iÅ¡vengti jam baudžiamosios atsakomybės. Teismas įvertino garso įraÅ¡Ä , kaip įrodymÄ , ir motyvavo savo sprendimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padarytu Å¡io įraÅ¡o, kaip įrodymo, vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigÅ«nai niekaip nekoordinavo nukentėjusiojo veiksmų, nepateikė jam nei įraÅ¡ymo įrangos, ar kitų priemonių, nedavė nurodymų ir dėl pokalbio turinio, neatliko ir kitokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejonių dėl gautos informacijos teisėtumo.

Tiek nukentėjusiojo M. B., tiek ir nuteistojo K. A. parodymai patvirtina, kad susitikimo iniciatoriumi buvo pats K. A., kuris ne kartÄ telefonu ieÅ¡kojo su M. B. kontaktų, tarėsi dėl susitikimo laiko (t. 2, b. l. 125-126). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo M. B. pateiktas garo įraÅ¡as kompaktinėje laikmenoje buvo pridėtas prie bylos, jis buvo iÅ¡Å¡ifruotas ir suraÅ¡yta pokalbio suvestinė, pokalbio įraÅ¡as teisminio bylos nagrinėjimo metu betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtas.

Asmenys, dalyvavę pokalbyje, pripažino jo autentiÅ¡kumÄ . Kita vertus, nuteistojo K. A. parodymai apie tai, kad jis jokio iÅ¡ankstinio susitarimo su J. J. dėl susitikimo su M. B. neturėjo, pastarajam jokio poveikio nedarė yra paneigti byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma ir todėl teisėjų kolegijos vertinami kaip pasirinkta jo gynybos pozicija, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo M. B. pozicija buvo pakankamai aktyvi, jis rinko ir teikė į bylÄ , jo manymu, reikÅ¡mingus duomenis, kurie teismo pagrįstai buvo įvertinti teisėtais įrodymais, tokiu bÅ«du realizuodamas ne tik BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytas nukentėjusiojo procesines teises, bet tuo pačiu siekė BPK 44 straipsnio 10 dalyje nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos numatytos teisės įgyvendinimo – reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo.

18. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neabejotinai nustatyta, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, jog nusikaltimÄ (BK 294 straipsnio 2 dalis) nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdė skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis E. P., M. K., N. A., J. J.. Nuteistojo E. P. parodymus apie tai, kad nusikaltimÄ jis įvykdė kartu su nenustatytais, jam iÅ¡ matymo pažįstamais asmenimis, teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant palengvinti kitų nuteistųjų Å¡ioje byloje teisinę padėtį.

E. P. parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys ne tik tarpusavyje, bet neatitinka ir kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių. E. P. viso proceso metu teigė, jog miÅ¡ke, gulinčiam ant žemės M. B. ranka sudavė keletÄ smÅ«gių į Å¡onus, kitų smÅ«gių (tarp jų ir į veido sritį) nesudavė; kiti kartu su juo buvę asmenys fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Kaip jau pasisakyta, Å¡io procesinio sprendimo 13.1 punkte, M. B. iÅ¡ karto po įvykio kreipusis į gydymo įstaigÄ , konstatuota visa eilė sužalojimų, be kita ko ir veido – nosies, kaktos – srityje; nustatyta, kad sužalojimai padaryti 2015 m. balandžio 26 d., liudytojai V.

B., A. P. patvirtino, kad M. B. po susitikimo su E. P. grįžo sumuÅ¡tas. Byloje nėra duomenų, kad jis galėjo bÅ«ti sužalotas kitomis aplinkybėmis kitu laiku. Be kita ko, kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai neįtikėtina, kad nukentėjusysis M. B., bÅ«damas sportiÅ¡kas, fiziÅ¡kai tvirtai sudėtas vyriÅ¡kis (t. 1, b. l. 104-105;107-117), tik vienam E. P. suduodant vos keletÄ smÅ«gių į Å¡onus, nebÅ«tų galėjęs pasiprieÅ¡inti ir nuo jo apsiginti.

19. Kaip jau minėta, neatitinka tikrovės ir liudytojo L. V. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje E. P. buvo su kitais nenustatytais asmenimis, o M. K., J. J., N. A. ten nebuvo ir jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ M. B. neatliko. L. V. buvo nusikaltimo vietoje, kÄ patvirtina ne tik asmenų parodymai, iÅ¡tirti teisme, bet ir telefonų abonentų analizė (t. 1, b. l. 180-181; t. 2, b. l. 113-115) ir neabejotinai matė nusikaltime dalyvavusius asmenis. Aptariamus liudytojo parodymus visiÅ¡kai paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų visuma, todėl teisėjų kolegija Å¡ioje dalyje juos vertina kaip nepatikimus, bylos faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis.

PrieÅ¡ingai nei teigia skunduose apeliantai M. K., nuteistojo N. A. gynėjas, nuteistojo J. J. gynėja, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys (nuteistųjų parodymai paneigti objektyviais duomenimis, juos patvirtinančių duomenų nenustatyta). Liudytojas L. V., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 136-138; 140-142; t. 6, b. l. 130) buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymÄ arba vengimÄ duoti parodymus pagal BPK 163 straipsnį, taip pat už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį, tačiau kaip nustatyta, davė parodymus, neatitinkančius tikrovės, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas jo atsakomybės klausimas ir apie tai praneÅ¡ta prokurorui (BPK 257 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino nagrinėjamoje byloje įrodymus, prioritetinę reikÅ¡mę suteikė prieÅ¡taringiems nukentėjusiojo M. B. parodymams, dalį nuteistųjų bei liudytojo L. V. parodymų atmetė kaip nepagrįstus, kitÄ dalį įvertino juos patikimais įrodymais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad byloje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

BylÄ nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė esminių prieštaravimų nukentėjusiojo M. B. parodymuose, be to, motyvavo, kuria nuteistojo E. P. ir liudytojo L. V. parodymų dalimi remiasi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes ir kodėl tai daro. Skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, kad nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės, todėl laikytina, kad jie pripažinti įrodymu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų. Tuo tarpu, tiek nuteistųjų, tiek liudytojo L. V. parodymai taip pat įvertinti ir dėl jų patikimumo išsamiai pasisakyta.

21. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nuteistieji E. P., N. A., J. J., M. K., veikdami bendrininkų grupe, naudodami fizinę prievartÄ , savavaldžiavo prieÅ¡ nukentėjusįjį M. B., padarydami didelės žalos M. B. teisėms ir teisėtiems interesams. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų M. K., J. J. ir jo gynėjos skundų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė privalomų bendrininkavimo požymių. 21.1.

Bendrininkavimas padarant nusikaltimÄ pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamas veikas. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas yra du bÅ«tini objektyvieji bendrininkavimo darant nusikaltimÄ požymiai. Pažymėtina, kad kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikÅ¡ti keliomis formomis: visiems nusikalstamos veikos bendrininkams visiÅ¡kai realizuojant daromo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius arba bendrininkams realizuojant tik dalį atitinkamame BK straipsnyje numatytų sudėties požymių, arba tik daliai bendrininkų tiesiogiai realizuojant Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties požymius, kai kiti bendrininkai atlieka veiksmus, kurie nors ir neįeina į jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018).

Paprastojo bendrininkavimo atveju visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirÄ jų dalį). Nusikaltimo vykdytojais gali bÅ«ti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie, nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje apraÅ¡ytų veiksmų, tuo pačiu metu bÅ«dami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje, tiesiogiai jiems suteikia bÅ«tinÄ pagalbÄ : palaužia nukentėjusiųjų pasiprieÅ¡inimÄ , neleidžia jiems pabėgti ir pan.

Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kuria forma (žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Ä®rodinėjant susitarimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai bÅ«tų iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, 2K-89-139/2016). 21.2. Byloje nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo E. P., kuris tikslu iÅ¡ M. B. pareikalauti tariamos ir M. B. ginčijamos žalos atlyginimo – 200 eurų už sudaužytÄ laikrodį, pakvietė M.

B. susitikti atokioje vietovėje (toliau nuo gyvenvietės, Å¡alia miÅ¡ko), kartu pakvietė ir kitus nuteistuosius N. A., M. K., J. J., kurie sutikę dalyvauti, taip pat laukė atvažiuojančio M. B. sutartoje vietoje. Jiems buvo žinoma, kad E. P. turi turtinių pretenzijų M. B. dėl sudaužyto laikrodžio ir, kad susitikimo metu bus reikalaujama dėl to sumokėti pinigus. Atvykus į sutartÄ vietÄ M. B., E. P. iÅ¡ karto pradėjo reikalauti jo 200 eurų, grasino jį sumuÅ¡ti, M. B. atsisakė tai daryti, prašė parodyti sudaužytÄ laikrodį (kurio E. P. neturėjo), bÅ«damas įsitikinęs, kad jokios žalos jam nėra padaręs. Konflikto metu iÅ¡ miÅ¡ko išėjo N. A., kuris bandė pasivyti M.

B., pradėjusį bėgti nuo E. P. ir besiartinančių iÅ¡ kitos kelio pusės kitų nuteistųjų. J. J. jį pasivijo miÅ¡ke, pargriovė ant žemės, kur pribėgę prie gulinčio M. B., visi nuteistieji rankomis ir kojomis sudavė jam nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nuosprendyje nurodytus sužalojimus, tarp jų ir į veido sritį, dėl ko jam buvo sulaužyta nosis ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po fizinio smurto panaudojimo, ne tik pakartotinai E. P., bet ir M.

K. reikalavo sumokėti 200 eurų, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, grasino dar kartÄ sumuÅ¡ti („čia buvo tik apÅ¡ilimas“), jei pinigai nebus sumokėti ir taip nebus atlyginta E. P. padaryta žala, nurodė sumokėti iki pirmadienio. Tuo metu kiti nuteistieji pritarė tokiems veiksmams, suvokė koks reikalavimas ir dėl kokios priežasties yra iÅ¡sakomas M. B.. BÅ«tent toks nuteistųjų veiksmų pobÅ«dis rodo, kad jų veiksmai buvo tarpusavyje suderinti, jie veikė vieninga tyčia, suvokdami bendrÄ sumanymÄ ir visi bendrais veiksmais prisidėjo prie jo realizavimo.

Tokiu bÅ«du nuteistieji, reikalaudami pinigų, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, vykdė nukentėjusiojo M. B. ginčijamÄ E. P. teisę į žalos atlyginimÄ . Aplinkybę, kad iÅ¡ anksto buvo nutarta reikalauti iÅ¡ M. B. 200 eurų žalos atlyginimo už E. P. sudaužytÄ laikrodį, kad, bÅ«tent, tuo tikslu buvo organizuojamas susitikimas su M. B., be kita ko, patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog liudytojas L. V., E. P. praÅ¡ymu vežęs M. B. į susitikimÄ , pakeliui įspėjo pastarÄ jį, jog Å¡is gera valia, nedelsdamas perduotų E. P. 200 eurų, nes kitu atveju „bus blogai“.

Beje, jau 2015 m. balandžio 26 d. rytÄ (po V. A. gimtadienio vakarėlio) E. P. N. A. pasakė apie neva M. B. sudaužytÄ jo laikrodį. Byloje nustatyti vėlesni įvykiai (tarp jų ir telefoniniai nuteistųjų bei kitų asmenų kontaktai) rodo apie nuteistųjų bendrus veiksmus, siekiant neteisėtai reikalauti žalos atlyginimo E. P. naudai iÅ¡ nukentėjusiojo M. B.. Todėl, teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokiÄ bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį jie atliko, suvokė bendrai daromos veikos požymius, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Byloje nenustatyta, nuo kurio iÅ¡ nuteistųjų smÅ«gių M. B. buvo sulaužyta nosis, tačiau neabejotinai nustatyta, jog visi nuteistieji fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ M. B., todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar iÅ¡skaidomi atskiriems bendrininkams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatė, jog nusikaltimÄ nuteistieji įvykdė, veikdami bendrininkų grupe.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. 22.1. Kita vertus, pirmiausia svarbu pažymėti, kad E. P., N. A., J. J. ir M. K. buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad jie veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtÄ , atvirai E. P. naudai prievartavo turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo M. B., įtarimuose nurodytomis aplinkybėmis (t. 4, b. l. 41-47).

BÅ«tent dėl Å¡ių kaltinimų teismo nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 65-68). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų nusikalstama veika perkvalifikuota iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies į 294 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad jų nusikalstami veiksmai atitinka bÅ«tent Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ teisminio bylos nagrinėjimo apygardos teisme matyti, kad kaltinamiesiems nebuvo praneÅ¡ta apie tai, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, kaip to reikalauja BPK 256 straipsnio nuostatos.

Apeliantai savo skunduose nepateikia argumentų dėl nuteistųjų teisės į gynybÄ suvaržymo keičiant kaltinimÄ pirmosios instancijos teisme, nesilaikant BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas skundžiamÄ nuosprendį apeliacinių skundų ribose, spręsdamas dėl kaltinimų pagrįstumo, kuriuos apeliantai ginčija, turi nustatyti, ar nebuvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar padarytas pažeidimas bÅ«tų sukliudęs teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). 22.2.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakeitė faktinių kaltinimo aplinkybių teisinį vertinimÄ , t. y. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo iÅ¡ turto prievartavimo į kvalifikuotÄ savavaldžiavimÄ . Kaltinimai sunkaus nusikaltimo padarymu perkvalifikuoti į apysunkį nusikaltimÄ . Faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės liko tos pačios. Å ie pakeitimai yra palankÅ«s nuteistiesiems ir jų teisinės padėties nepablogino. Kita vertus, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iÅ¡ anksto.

Tokiais atvejais tokio pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų bÅ«ti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naujÄ kvalifikavimÄ fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010,2K-7-304-976/2016). 22.3. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai ginčija skundžiamame nuosprendyje padarytas teismo iÅ¡vadas, kurios, jų vertinimu, neatitinka bylos aplinkybių, be to, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jiems nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant juos kaltais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai suprato dėl kokios konkrečios nusikalstamos veikos yra nuteisti ir apskųsdami teismo nuosprendį apeliacine tvarka turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise į gynybÄ .

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos neįvykdymas, t. y. nepraneÅ¡imas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, esant konkrečiai Å¡ioje byloje susidariusiai procesinei situacijai, iÅ¡ esmės nesuvaržė kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie kaltinami, ir jų galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidė teisingo proceso nuostatų. Tuo labiau, kad Å¡i procesinė klaida buvo iÅ¡taisyta bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kur nuteistiesiems E. P., M.

K., N. A. buvo praneÅ¡ta apie galimÄ jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimÄ , be to jiems buvo suteikta galimybė dėl to duoti paaiÅ¡kinimus. Be kita ko, nuteistajam J. J. apeliacinės instancijos teisme nebuvo praneÅ¡ta apie galimÄ kaltinimo pakeitimÄ , kadangi nuteistasis neatvyko į teismo posėdžius, teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti jo dalyvavimÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau tai padaryti nepavyko. Nustatyta, kad jo atžvilgiu kitame ikiteisminiame tyrime yra paskelbta paieÅ¡ka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis J. J. tiek paduodant apeliacinį skundÄ , tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo teisę ginčyti ir ginčijo jo apkaltinamojo nuosprendžio teisės ir faktų aspektus, todėl jam visiÅ¡kai buvo užtikrinta teisė pasiruoÅ¡ti gynybai baudžiamojo proceso visumos požiÅ«riu.

23. Byloje nustatyti visi bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. 23.1. Pagal BK 294 straipsnio dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, ir tais veiksmais sukeliami įstatyme numatyti padariniai. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai iÅ¡dėstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.136 straipsnyje.

Vienas iÅ¡ tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali bÅ«ti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisės aktais įtvirtintÄ tokios teisės įgyvendinimo tvarkÄ , esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. 23.2.

Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančiÄ ar tariamÄ teisę, kuri nukentėjusiojo ar kito asmens yra pripažįstama ar ginčijama, todėl kvalifikuojant veikÄ kaip savavaldžiavimÄ (BK 294 straipsnis) bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas, reikÅ¡damas prievartines turtines pretenzijas, iÅ¡ tikrųjų turėjo teisinį pagrindÄ (realios teisės įgyvendinimas) arba sÄ Å¾iningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas).

Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu bÅ«tų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad bÅ«tina nustatyti, jog kaltininkas sÄ Å¾iningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014). Å ių aplinkybių nustatymas yra svarbus ne tik atskleidžiant BK 294 straipsnyje numatytų veikos požymių formalųjį turinį, tačiau ir nustatant padarytos veikos pavojingumÄ , kuris yra svarbus konstatuojant didelės žalos požymį, taip pat atribojant baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimÄ . 23.3.

BÅ«tinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimÄ požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes.

BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobÅ«dis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala.

Kita vertus, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje (kaip minėta, neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumÄ ) reiÅ¡kia imperatyvÄ , kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimÄ pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartÄ . Turi bÅ«ti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobÅ«dis, turinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-268/2011). 23.4.

Byloje nustatyta, jog E. P. buvo įsitikinęs, jog V. A. gimtadienio Å¡ventėje bÅ«tent M. B. konflikto metu sudaužė jo laikrodį. Dėl tos priežasties, savo tariamos teisės vykdymui pasitelkė M. K., N. A., J. J., ir veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė M. B. ginčijamÄ , E. P. nerealizuotÄ teisę, reikalavo 200 eurų žalos atlyginimo, panaudodami fizinę prievartÄ , jį sumušė, padarė nuosprendyje nustatytus specialisto iÅ¡vada sužalojimus bei dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ ir taip padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.

Apie nuteistųjų bendrus veiksmus pasisakyta 21 punkte, todėl motyvai nekartojami. 23.5. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantų nuteistojo J. J. ir jo gynėjos skundo argumentus, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatytas bÅ«tinas savavaldžiavimo požymis – didelė žala. Nuosprendyje įvardinta ir iÅ¡dėstyta kuo pasireiÅ¡kė nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams padaryta didelė žala. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis M. B. buvo iÅ¡viliotas į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , iÅ¡ kur jam buvo sunku pasiÅ¡alinti ar sulaukti kitų asmenų pagalbos, ten jo laukė nuteistieji, kur jam atsisakius atlyginti reikalaujamÄ Å¾alÄ , jo atžvilgiu buvo naudojamas grupės asmenų fizinis smurtas, jam buvo sulaužyta nosis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sugadinti rÅ«bai.

Nuteistieji pasirinko tokį E. P. subjektinės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų. Tokiu bÅ«du ėmėsi vykdyti teisingumÄ fizinės prievartos pagalba, versdami atlyginti nukentėjusiojo ginčijamÄ Å¾alos atlyginimÄ E. P.. Taigi, apygardos teismas, laikydamasis įstatymo normų ir suformuotos teismų praktikos, pagrįstai nustatė, jog dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala, kadangi nukentėjusysis M.

B. akivaizdžiai prarado saugumo jausmÄ , buvo sukurta bauginančio pobÅ«džio situacija, sutrikdyta jo sveikata. Toks prievartos vertinimas yra pakankamas požymis didelei žalai nukentėjusiojo teisėms konstatuoti ir atitinka teismų praktikÄ savavaldžiavimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014, 2K-145-788/2016 ir kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl didelės žalos. Dėl nuteistajam M.

K. paskirtos bausmės.

24. Apeliantas M. K., be kita ko, nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodo, kad tik jam vienam iÅ¡ bendrininkų grupės nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, netaikytos BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir taip pažeidė bendruosius bausmės skyrimo principus. Be kita ko, teismas netaikė jo atžvilgiu BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir neįskaitė į paskirtos bausmės laikÄ ankstesniu nuosprendžiu ((duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu) visiÅ¡kai atliktos bausmės. 24.1.

Teisėjų kolegija sutinka su iÅ¡dėstytais skundo argumentais ir konstatuoja, jog apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Å iame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę; skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ ;

Å¡iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). 24.2. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiÅ¡kai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kai jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyręs bausmę už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ teismas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, - su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiÅ¡ko sudėjimo, o subendrintÄ bausmę paskirti tokiÄ , kokia bÅ«tų buvusi priimant vienÄ nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-193/2007, 2K-351/2007, 2K-4519/2013). 24.3.

Šioje byloje, skiriant bausmę nuteistajam M. K. buvo pažeistos bausmių skyrimo taisyklės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (t. 6, b. l. 135-147), M. K. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams; paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu ir M.

K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant jÄ pataisos namuose. Å is nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. liepos 2 d.; pagal jį atlikęs bausmę 2018 01 05, buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų (t. 6, b. l. 115). Nagrinėjamoje byloje nusikaltimÄ M. K. padarė 2015 m. balandžio 26 d., skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2018 m. balandžio 19 d. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė už padarytÄ nusikaltimÄ , skundžiamu nuosprendžiu turi bÅ«ti subendrinta su bausme, paskirta (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo ankstesniu (2013 m. gruodžio 19 d.) nuosprendžiu ir į paskirtÄ bausmę turi bÅ«ti įskaityta pagal šį nuosprendį visiÅ¡kai atlikta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumÄ , nors ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 260 straipsnio 1 dalyje – sunkus nusikaltimas; 294 straipsnio 2 dalyje – apysunkis nusikaltimas). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tokiais atvejais taikomas bausmių sudėjimo bÅ«das.

25. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nustatyta aplinkybių visuma, leidžianti atidėti M. K. likusios paskirtos ir neatliktos subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Padaryta nusikalstama veika (apysunkis nusikaltimas) ir už jį paskirta bausmė neprieÅ¡tarauja bendrosioms bausmės skyrimo taisyklėms bei atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje M. K. gali bÅ«ti atidėtas bausmės vykdymas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. 25.1. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neįvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. 25.2.

Teismas, skirdamas M. K. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimÄ , nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta; anksčiau daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (neįvertino aplinkybės, kad pažeidimai susiję iÅ¡skirtinai tik su KET ir dauguma jų padaryti prieÅ¡ deÅ¡imt ir daugiau metų – t. 4, b. l. 1-38; 107-110); be to, neteisingai nustatė, jog teistas du kartus, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu, jo atžvilgiu buvo įsiteisėjęs tik vienas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d., kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. 2013 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M.

K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjo po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo – 2015 m. liepos 2 d. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad M. K. po 2015 m. balandžio 26 d. padaryto nusikaltimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2018 m. balandžio 19 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, byloje nėra duomenų ir apie jo padarytus teisės pažeidimus ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, prieÅ¡ingai nei nustatė apygardos teismas, dirbo nusikaltimo padarymo metu (t. 4, b. l. 111) ir Å¡iuo metu dirba (t. 7, b. l. 87-88), turi Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus (t. 4, b. l. 41; t. 7, b. l. 89-90), dėl jo elgesio gyvenamosios vietos policijos įstaigoje skundų negauta, galiojančių administracinių nuobaudų dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų neturi, į policijos nuovados profilaktinę įskaitytas neįraÅ¡ytas (t. 4, b. l. 116). 25.3.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis M. K. yra siejamas stiprių socialinių ryÅ¡ių, iÅ¡laiko mažamečius vaikus, be to, kolegijos vertinimu, jis padarė teisingas iÅ¡vadas iÅ¡ ankstesnių teistumų, stengiasi pasitaisyti, todėl yra pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 25.4. Todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, nustatant vienerių metų terminÄ .

Toks terminas nustatomas, atsižvelgiant ne tik į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bet ir į likusios neatliktos bausmės dalį. M. K. skirtina galutinė subendrinta trejų metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kuriÄ Ä¯skaitytina visiÅ¡kai atlikta dviejų metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo; likusi neatlikta bausmės dalis vieneri metai, todėl ir bausmės atidėjimo terminas negali bÅ«ti nustatytas ilgesnis nei faktiÅ¡kai likusi bausmės dalis. 25.5.

Ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 9 dalis, 75 straipsnis) taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 328 straipsnio 1, 2 punktai). Dėl E. P. paskirtos bausmės.

26. Apeliantas E. P. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti, sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, tai yra, kad iÅ¡ dalies paÅ¡alino nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, atlygindamas nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai, tačiau teismas tos aplinkybės nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia; neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau nebuvo teistas; po įvykio praėjus trejiems metams naujų nusikaltimų nepadarė, kas rodo, kad jis dėl savo elgesio padarė tinkamas iÅ¡vadas.

Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl nukentėjusiojo M. B. provokuojančio elgesio, kas jo manymu, taip pat turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 26.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam E. P. paskirta teisinga bausmė, jos Å¡velninti nėra pagrindo. 26.2. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra iÅ¡vardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ ir nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). 26.3.

Teismas, skirdamas bausmę E. P., vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat – BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Byloje pagrįstai pripažinta E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ä®vertino jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, tai yra jis buvo nusikaltimo iniciatorius, pradėjęs konfliktÄ su nukentėjusiuoju, suvienijęs kitus nuteistuosius neteisėtai veikti prieÅ¡ M. B., vykdė savo tariamÄ teisę reikalauti žalos atlyginimo, panaudojant fizinį smurtÄ . Teismas nenustatė E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Aplinkybė, jog E. P. sumokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį 134, 57 Eur, pareikÅ¡tÄ dėl M. B. suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (t. 1, b. l. 41-43; 45), pagrįstai teismo nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Teismų praktikoje Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar paÅ¡alina visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014). Nukentėjusiajam M. B., pareiÅ¡kusiam teisme civilinį ieÅ¡kinį byloje, žala neatlyginta.

Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo M. B. provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ne nukentėjusysis M. B., bet bÅ«tent nuteistasis E. P. V. A. gimtadienyje elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie Å¡ventėje dalyvavusių svečių, elgėsi agresyviai, pradėjo konfliktÄ , peraugusį į muÅ¡tynes su liudytoju byloje apklaustu A. P.. Tuo tarpu nukentėjusysis M. B., prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bandė nuraminti E. P., vakarėlio metu tai darė ne vienÄ kartÄ , iÅ¡skyrė susikibusius tarpusavyje E. P. su A. P.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pats M.

B. bÅ«tų elgęsis provokuojančiai E. P. atžvilgiu. KitÄ dienÄ (2015 04 26), E. P. eilę kartų skambino M. B. primygtinai kvietė susitikti, ko pasėkoje, pastarasis buvo sumuÅ¡tas atokioje miÅ¡kingoje vietoje grupės asmenų ir neteisėtai buvo vykdoma tariama E. P. teisė į žalos atlyginimÄ . Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai apie nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. 26.4. Taigi, byloje buvo įvertinta, kad E. P. padarė apysunkį nusikaltimÄ , taip pat įvertintas ir jo pirmaeilis vaidmuo nusikaltime, atsižvelgta į vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta;

įvertinta jo asmenybė – neteistas (t. 3, b. l. 23-24). Teismas neteisingai nustatė, kad E. P. 11 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, kadangi byloje nėra duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas (t. 3, b. l. 7-11; 26). E. P. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nėra duomenų apie jo po nusikaltimo įvykdymo padarytus kitus teisės pažeidimus. Kita vertus, praėjus nuo nusikaltimo ketveriems metams, būdamas jaunas, darbingas asmuo, niekur nedirba, neturi iš darbinės veiklos pajamų.

Ä®vertinant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. paskirta bausmė, atitinka sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nepažeidžia BK 61 straipsnyje nustatytos bausmės skyrimo taisyklės bei teisingumo ir proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, jog to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

E. P. skiriant bausmę, tokios aplinkybės nenustatytos, bausmės dydis atitinka numatytÄ sankcijoje vidurkį. Be kita ko, apygardos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog paskirtos bausmės tikslai E. P. gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir tinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimÄ , kurio terminÄ nustatė įvertinęs tiek padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir jo pobÅ«dį, jo pirmaeilį vaidmenį nusikaltime, tiek ir nuteistojo asmenybę.

Sutrumpinti Å¡io termino nėra pagrindo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 27. Apeliantai E. P., nuteistojo N. A. gynėjas, taip pat ir nuteistasis J. J. bei jo gynėja ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio, kuria priteista 5500 Eur nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo už gydymo iÅ¡laidas, motyvuodami tuo, kad nukentėjusiajam nebuvo atlikta nosies operacija, kurios kaina skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista tik pagal preliminariai paskaičiuotÄ kainÄ , bet nerealiai patirtas iÅ¡laidas, susijusias su gydymu dėl nusikaltimu padarytų sužalojimų.

Nuteistojo N. A. gynėjas nesutinka ir su nukentėjusiajam 200 Eur priteista suma už sugadintus drabužius ir batus. 27.1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad M. B. gydymo iÅ¡laidos, susijusios su operaciniu gydymu, priteistos nepagrįstai. 27.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ gali bÅ«ti atlyginama tik realiai padaryta žala, todėl reikalavimas dėl negautos naudos ar bÅ«simų nuostolių, negali bÅ«tina tenkinamas. CK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, reabilitacijos ir pan.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). 27.3. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti 5700 Eur už nosies rekonstrukcijos operacijÄ , kuriÄ bÅ«tina atlikti dėl nusikaltimo metu sulaužytos ir deformuotos nosies bei 92 Eur už veido tomografijos tyrimÄ ir 80 Eur už gydytojo konsultacijÄ , taip pat ir 200 Eur už sugadintus drabužius ir batus (t. 5, b. l. 94-96; 98-99; 117-119). 27.4.

Pirmosios instancijos teismas priteisė 5872 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas, nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį, konstatavo, jog nukentėjusiojo M. B. patirta fizinė žala, kurios paÅ¡alinimas (kompensavimas) yra bÅ«tinas per įmanomai trumpesnį laikÄ , vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip bÅ«sima žala ir priteisė 5500 Eur iÅ¡laidų dėl operacijos, remdamasis nukentėjusiojo M. B. pateikta (duomenys neskelbtini) klinikos pažyma (t. 5, b.l. 99). 27.5.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta, civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje neįrodytas. Byloje pateiktos privačios klinikos pažymos, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad M. B. buvo konsultuotas specialisto 2016 m. liepos 25 d., jam nustatyta potrauminė nosies deformacija dėl nosies ir pertvaros lūžimo; rekomenduojama uždara nosies rekonstrukcija su autotransplantantu; apytikrė operacijos kaina – 5500 Eur. Prie klinikos pažymos pridėta (duomenys neskelbtini) centro sÄ skaitÄ -faktÅ«ra, patvirtinanti, jog M.

B. atliktos veido daubų (nosies kompiuterinės tomografijos kaina 92 Eur, gydytojo konsultacijos – 80 Eur (t. 5, b. l. 98-99)). M. B. pakartotinai konsultuotas 2016 m. spalio 11 d., konsultacijos metu nustatyta, jog be ankstesnės konsultacijos metu rekomenduojamos operacijos, reikėtų atlikti ir nosies kuprelės Å¡lifavimÄ ; operacijos kaina – 5700 Eur (t. 5, b. l. 120). Nukentėjusysis M. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog iki Å¡iol nosies operacija nėra atlikta, kitų dokumentų, patvirtinančių patirtas gydymo iÅ¡laidas neturi, nurodė, kad pats neturi pakankamai piniginių lėšų tokio pobÅ«džio operacijai. 27.6.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių M. B. realiai patirtas iÅ¡laidas, susijusias su operaciniu gydymu dėl patirtų nosies sužalojimų. Nepateikta ir jokių medicininių dokumentų, liudijančių bÅ«tinumÄ nukentėjusiajam atlikti nosies operacijÄ dėl nusikaltimo metu jo patirtų nosies sužalojimų (pažymoje nurodytos tik rekomendacijos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjus ketveriems metams, M. B. nesikreipė dėl operacinio ar kitokio gydymo į valstybines gydymo įstaigas, kur jam, kaip socialiai apdraustam asmeniui (dirbantis (duomenys neskelbtini) – t. 5, b.l. 97), galėtų bÅ«ti suteiktos valstybės finansuojamos medicininės paslaugos.

Be to, byloje esanti draudimo kompanijos pažyma liudija, jog M. B. yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį, įskaitant susitarimus dėl papildomų draudimų (dėl traumos) su (duomenys neskelbtini) filialu, tačiau dėl 2015 04 26 patirtos traumos (nosikaulių lūžio) draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta, kadangi nepateikti dokumentai apie taikytÄ operacinį gydymÄ , ar atliktÄ nosies kaulų repozicijÄ (t. 6, b.l. 134). Tokie duomenys rodo, kad M. B. patyrus gydymo iÅ¡laidų ir nevalstybinėje gydymo įstaigoje, galėtų bÅ«ti sprendžiamas jų atlyginimo klausimas ir draudimo įmonėje.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimu, jog tik priteisus iÅ¡ kaltų asmenų jo bÅ«simas gydymo iÅ¡laidas, bÅ«tų galimybė suteikti jam bÅ«tinÄ operacinį gydymÄ dėl nusikaltimu patirtų sužalojimų. Ä®vertindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, prieÅ¡ingai nei apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, jog nukentėjusiojo ieÅ¡kinyje reikalaujama 5500 eurų (patikslintu ieÅ¡kiniu padidinta iki 5700 Eur) turtinė žala nėra pagrįsta įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu priteista nepagrįstai, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. 27.7. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusi su medicininių tyrimų atlikimu bei gydytojo konsultacija (90+82 Eur), pagrįsta byloje pateiktais ir ištirtais dokumentais (t. 5, b. l. 98-99), todėl ji priteista pagrįstai. 27.8. Apeliantai nesutinka ir su priteista 200 eurų turtinės žalos dalimi dėl nukentėjusiojo drabužių bei batų, sugadintų nusikaltimo padarymo metu.

Kaip nustatyta byloje (14 punktas) į bylÄ nukentėjusysis pateikė nusikaltimo metu dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų, atliktų jo atžvilgiu, sugadintus drabužius bei batus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog jie galėjo bÅ«ti sugadinti ne nusikaltimo metu; reikalaujamas 200 eurų turtinės žalos dydis yra atitinkantis sugadintų daiktų vertę, nepažeidžia protingumo bei proporcingumo principų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is M. B. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas patenkintas pagrįstai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų E. P., J. J. ir jo gynėjos skundų argumentais dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantai praÅ¡o sumažinti priteistÄ 2000 eurų neturtinę žalÄ , motyvuodami tuo, kad sukeltos nusikaltimo pasekmės nėra negrįžtamos, rekomenduojama operacija neatlikta, ji prieÅ¡tarauja ir formuojamai teismų praktikai. 28.1. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. 28.2. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . 28.3.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (nesunkus sveikatos sutrikdymas), be to, padarytas galvos smegenų sukrėtimas, padarytos kraujosruvos veido, nugaros, pilvo srityje, kas neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ . Be to, dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų M. B. buvo patekęs į bauginančiÄ situacijÄ , kai atokioje, miÅ¡kingoje vietovėje, neturėdamas galimybės pasikviesti pagalbos, buvo užpultas ir sumuÅ¡tas grupės asmenų, jam buvo grasinama, reikalaujama iÅ¡ jo pinigų.

Tokia situacija sukėlė nukentėjusiajam stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, buvo sumažėjusi ir jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis. Nustatytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ , kurios dydis nagrinėjamu atveju, adekvatus M. B. patirtiems iÅ¡gyvenimams. Priteistas neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja ir formuojamai teismų praktikai. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu sumažinti iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteistÄ nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Be kita ko, byloje įvertinta ir nuteistųjų turtinė padėtis (jauno amžiaus, darbingi) ir solidariai priteista 2000 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui atitinka ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

29. Teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus nuteistojo J. J. ir jo gynėjos skundo argumentus dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi šis civilinio ieškinio reikalavimas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo patenkintas. Dėl nuteistojo K. A. gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinio skundo 30. Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniame skunde prašo K. A. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, apeliantas teigia, kad K.

A. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi inkriminuotos jam nusikalstamos veikos nepadarė. 30.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti K. A. gynėjo apeliacinio skundo. 30.2. Gynėjas apeliaciniame skunde kelia tarpusavyje prieÅ¡taraujančius reikalavimus – nesutinka su K. A. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, motyvuodamas tuo, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, taip pat praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 30.3.

Siekiant tinkamai pritaikyti BK 37 straipsnį, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kad kaltinamojo veika atitinka visus BK Specialiosios dalies tam tikroje normoje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tik po to teismas gali spręsti, ar nėra pagrindo tÄ nusikaltimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu.

31. Byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus. 31.1. Pagal BK 233 straipsnio 1dalį atsako tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad Å¡is duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos,-praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, siÅ«lant pinigus ir pan. Å iame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ .

BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad Å¡is duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kiÅ¡asi į teisingumo vykdymo procesÄ , jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013 ir kt.). 31.2. Nagrinėjamoje byloje M. B. nukentėjusiuoju pripažintas 2015 04 29 nutarimu (t. 1, b. l. 51).

Nustatyta, kad įvykio metu (2015 04 26) be kitų kaltinamųjų, fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo ir kaltinamasis J. J., kurio atžvilgiu jau iki įvykio buvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Dėl to, J. J., siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ M. B., paprašė K. A., suradus nukentėjusiojo kontaktinius duomenis per kitus asmenis (M. V.), susitikti su nukentėjusiuoju ir įkalbėti jį pakeisti parodymus ir melagingai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams paliudyti, jog J.

J. jis neatpažįsta, jis įvykyje nedalyvavo ir prieÅ¡ jį fizinio smurto nenaudojo. K. A. sutiko, intensyviai siekė su M. B. susitikti. Susitikimo metu (t. 2, b.l. 138-146) 2016 m. kovo 1 d. padarytas garso įraÅ¡o turinys neabejotinai patvirtina apie K. A. darytÄ poveikį nukentėjusiajam M. B. dėl parodymų, susijusių su J. J. dalyvavimu nusikaltimo padaryme, pakeitimo. Pokalbio turinys iÅ¡tirtas ir įvertinas Å¡io procesinio sprendimo 16.12; 13; 17 punktuose, todėl teismo iÅ¡vados nekartojamos. Be kita ko, byloje nustatyta, jog nuteistasis K.

A. su nukentėjusiuoju M. B. susitiko ne savo iniciatyva, kaip pats parodė, tik norėdamas padėti draugui, bet J. J. praÅ¡ymu, bÅ«damas pastarojo gerai informuotas apie įvykio aplinkybes, taip pat ne tik aptaręs žalos atlyginimo aplinkybes, bet ir kitų kaltinamųjų pozicijÄ byloje, apie tai buvo akivaizdžiai kalbama minėtame pokalbyje ir aiÅ¡kiai siekiama, kad M. B. pakeistų parodymus ir už tai jam buvo siÅ«lomas piniginis atlygis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nustatė ir tai, kad viso pokalbio metu K.

A. nė karto nepaminėjo, kad J. J. įvykyje nedalyvavo ir fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį M. B. nenaudojo. Byloje nėra nustatyta Å¡ias aplinkybes paneigiančių objektyvių duomenų, tuo pačiu nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo K. A. parodymus, jog susitikimo su M. B. metu jis savo iniciatyva tik pasiteiravo apie tyrimo eigÄ , jokio poveikio dėl parodymų keitimo J. J. atžvilgiu nukentėjusiajam M. B. nedarė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog K.

A. suvokė, kad praÅ¡ydamas M. B. pakeisti duotus ikiteisminiame tyrime parodymus ir melagingai liudyti, jog suklydo atpažindamas J. J., kaip dalyvavusį nusikaltime ir prieÅ¡ jį naudojusį fizinį smurtÄ , darė poveikį nukentėjusiajam. Tokiu bÅ«du jis siekė, kad nukentėjusysis duotų J. J. palankius parodymus, dėl kurių bÅ«tų priimtas J. J. palankus procesinis sprendimas (nutrauktas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas), žadėjo už tai piniginį atlygį, visa tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Aplinkybė, kad nukentėjusiajam M. B. realus poveikis nebuvo padarytas, jis parodymų nepakeitė, viso proceso metu ir vėliau laikėsi nuoseklios pozicijos, savaime nešalina nuteistojo K. A. atsakomybės. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formali, nereikalaujanti pasekmių, todėl ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, vertinant K. A. nusikalstamus veiksmus. K. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

32. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas turėjo pagrindÄ dėl Å¡ios veikos, taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir Å¡iÄ veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me. Tačiau teisėjų kolegija vertinimu, nuteistojo K. A. padarytos veikos pripažinti mažareikÅ¡me nėra pagrindo. 32.1. Pagal BK 37 straipsnį, reglamentuojantį atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Konstatuojant tokį mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime, taip pat asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai. Pagal teismų praktikÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018). 32.2.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Vertinant byloje nustatyto nusikaltimo dalykÄ ir jo požymių ypatumus, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, konstatuoja, jog nusikaltimu buvo sÄ moningai kiÅ¡amasi į teisingumo vykdymÄ , siekiama, kad nuteistasis J. J. iÅ¡vengtų atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . K. A. veiksmai buvo iÅ¡ anksto suplanuoti, suderinti su J. J., aktyviai buvo ieÅ¡koma nukentėjusiojo kontaktų, siekiama su juo susitikti, siÅ«lomas piniginis atlygis, buvo bandoma įtikinti M.

B., kad taip nebus pakenkta ikiteisminiam tyrimui, kadangi yra asmuo, kuris apsiima kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tai yra niekas neliks nenubaustas dėl prieÅ¡ M. B. įvykdytų veiksmų. Visa tai rodo K. A. tyčios kryptingumÄ , tuo pačiu ir jo padarytų veiksmų pavojingumÄ , kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti vertinami kaip mažareikÅ¡miai. Todėl K. A. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. K. Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtÄ vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. paskirta ir atlikta dviejų metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir paskirti M.

K. galutinę subendrintÄ bausmę trejus metus ir aÅ¡tuonis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, dviejų metų ir aÅ¡tuonių mėnesių bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

M. B. naudai solidariai iÅ¡ E. P., N. A., J. J. ir M. K. priteistÄ 5 872 (penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų) eurų sumÄ turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 372 (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų) eurų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . K. A. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas