aee1c8cb-2eb2-4eb6-996e-b33c8634fcf0 · Vilniaus apygardos teismas

?Bylos Nr. 1S-170-497/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06311-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, (nuotoliniu būdu), kaltinamajam K.

V. (K. V.) ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Žiužnienei, (nuotoliniu bÅ«du), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo K. V. gynėjos advokatės Rasos Valiukaitės skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 23 d. Teismas n u s t a t ė :

1. K. V. kaltinamas tuo, kad jis grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ bei panaudodamas fizinį smurtÄ lytiÅ¡kai santykiavo ir seksualiai prievartavo oraliniu bÅ«du S. P. prieÅ¡ jos valiÄ , o bÅ«tent: jis, 2022 m. vasario 23 d. laikotarpiu nuo 2:20 val. iki 6:10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti ir tenkinti savo lytinę aistrÄ su S. P. prieÅ¡ jos valiÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,7 promilės etilo alkoholio), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, apie 02.20 val. nukentėjusiajai atsisakius tenkinti K.

V. lytinę aistrÄ , jėga tempė jÄ Ä¯ svetainę, parvertė ant sofos, numovė jos kelnes bei kelnaites, praskėtė kojas, nepaisydamas praÅ¡ymų nutraukti savo veiksmus, savo lytiniu organu liesdamas S. P. makÅ¡tį, tenkino savo lytinę aistrÄ , o nukentėjusiajai pasiprieÅ¡inus, kumščiais smogė nenustatytÄ kiekį kartų S. P. į veido sritį, sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, pradėjo jÄ tampyti kambaryje grindimis. Vėliau, nukentėjusiajai bÅ«nant miegamajame, jis (K.

V.) nuplėšė nuo nukentėjusios marÅ¡kinėlius, dusino jÄ ranka sugriebęs už kaklo, liepė bučiuoti jį, savo rankomis suėmęs už jos galvos, spaudė prie savo lÅ«pų, o S. P. prieÅ¡inantis, jis savo galva sudavė vienÄ smÅ«gį į nukentėjusiosios kairės pusės antakio sritį, bei rankų kumščiais sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į veido bei kÅ«no sritis. Po ko, nukentėjusiajai nuėjus į voniÄ , K. V. nusekė jÄ iÅ¡ paskos, kur jai klÅ«pint prie unitazo, K.

V. sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir kiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ S. P. burnÄ , ir taip prieÅ¡ jos valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Nukentėjusiajai pasiprieÅ¡inus, jėga nuplėšė jos kelnaites, vėl sugriebė už plaukų ir iÅ¡ tualeto iÅ¡tempė į svetainę, kur pastÅ«mė jÄ Ä¯ televizorių, po to, paėmęs peilį, įrėmė nukentėjusiajai ties Å¡onkaulių sritimi grasindamas, kad supjaustys gabalais, smogė jai ne mažiau penkių smÅ«gių kumščiu į įvairias kÅ«no vietas.

Po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , parvertė nukentėjusiÄ jÄ ant sofos, jėga praskėtė jos kojas ir savo lytiniu organu lietė jos lytinius organus. Nukentėjusiai stumiant K. V. ir praÅ¡ant nutraukti neteisėtus veiksmus, pastarasis pasodino jÄ ant sofos, rankomis laikydamas už galvos, jėga kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į burnÄ ir taip seksualiai prievartavo oraliniu bÅ«du prieÅ¡ S. P. valiÄ . Po ko, jėga parvertė nukentėjusiÄ jÄ ant sofos, ant kairiojo Å¡ono, ir įvedęs lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, taip prieÅ¡ nukentėjusiosios S. P. valiÄ su ja lytiÅ¡kai santykiavo.

Po ko, atrėmęs jÄ Ä¯ sienÄ , rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, jos galvÄ prispaudė prie sienos, ir įvedęs lytinį organÄ Ä¯ jos makÅ¡tį, taip prieÅ¡ nukentėjusiosios S. P. valiÄ su ja lytiÅ¡kai santykiavo, taip pat kumščiu smogė jai į galvos sritį. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , koridoriuje kumščiais sudavė S. P. į veido bei kÅ«no sritis ne mažiau keturių smÅ«gių, rankomis pradėjo smaugti, bei paėmęs virtuvinį peilį, pridėjo prie gerklės, grasindamas papjauti, po to sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, nutempė į virtuvę, kur pasodino ant virtuvinio stalo, praskėtė jos kojas ir savo lytiniu organu lietė jos makÅ¡tį, po ko, nepaisydamas praÅ¡ymų nustoti, pakėlė jÄ nuo stalo ir atrėmęs į virtuvės baldus, įvedė savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ir taip prieÅ¡ nukentėjusiosios S. P. valiÄ su ja lytiÅ¡kai santykiavo.

Tokiais savo veiksmais, panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtÄ , K. V. lytiÅ¡kai santykiavo bei tenkino savo lytinę astrÄ oraliniu bÅ«du su S. P. prieÅ¡ jos valiÄ , sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei, ne mažiau kaip septyniolika trauminių poveikių padarydamas poodines kraujosruvas veide, kakle, krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡iniame žaste, kairiame dilbyje, kojose, apatinėje lÅ«poje, odos įbrėžimÄ kaklo kairėje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatÄ . Å iais savo veiksmais K.

V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

2. K. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2022 m. vasario 23 d. 07.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, jos terminÄ nustatant nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi K. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. gegužės 23 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi K. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 23 d.

4. Kaltinamojo K. V. gynėja advokatė R. Valiukaitė nesutikdama su Å¡ia nutartimi pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį, kurioje 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo iÅ¡taisyta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, panaikinti, suėmimo termino nepratęsti ir teismui matant poreikį skirti K. V. kitas kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir/ar namų areÅ¡tÄ ir/ar užstatÄ . 4.1. Skunde nurodoma, kad suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik esant sÄ lygų visumai:

1) yra pakankamai duomenų, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad jis bėgs (slėpsis), trukdys procesui arba darys naujus nusikaltimus;

3) švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų;

4) kai tiriamos nagrinėjamos bylos dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežtesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymi, kad suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos negali bÅ«ti taikomi formaliai, suėmimo pratęsimo pagrindų buvimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina motyvuoti konkrečiomis bylos medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas suėmimo termino pratęsimo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, nesigilindamas į konkrečiÄ situacijÄ ir darydamas aiÅ¡kias fakto klaidas. 4.2.

Teismas nurodė, kad neiÅ¡nyko 2022 m. kovo 17 d. nutartyje konstatuoti suėmimo pagrindai ir sÄ lygos, tokiu bÅ«du teismas nevertino ar Å¡iuo metu Å¡ie suėmimo pagrindai egzistuoja, nors sprendžiant dėl suėmimo sÄ lygų buvimo, faktinės aplinkybės gali keistis, todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės buvo vertinamos vienaip, nereiÅ¡kia, kad jos, bylÄ perdavus į teismÄ , negali bÅ«ti vertinamos kitaip, juolab, kad yra atsiradę papildomų duomenų – iÅ¡samios K. V., M. V., D.

V. apklausos, nukentėjusioji atsisakė pateikti tyrimui socialinio tinklo „Instagram“ susiraÅ¡inėjimÄ su drauge J. Z., kuriai neva žinutėmis pranešė apie išžaginimÄ bei prievartavimÄ . Todėl, apylinkės teismo pozicija iÅ¡ naujo neatlikti aplinkybių vertinimo, o vadovautis jau anksčiau atliktu, rodo suėmimo termino pratęsimo nepagrįstumÄ , bei pažeidžia K. V. teisę bÅ«ti paleistam proceso metu. 4.3. PareiÅ¡kėjos teigimu, faktai, sudarantys pagrindÄ pratęsti suėmimÄ , yra klaidingi.

Visų pirma, kaltinamasis kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, o ne BK 149 straipsnio 2 dalį, taigi teismas vertino sunkesnės nusikalstamos veikos padarymÄ . Antra, K. V. gyvenamoji vieta nesutampa su nukentėjusiosios gyvenamÄ ja vieta. Pažymi, kad 2022 m. vasario viduryje jis iÅ¡sikraustė iÅ¡ nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), kur iki tol gyveno su nukentėjusiÄ ja, pas savo buvusiÄ Å¾monÄ adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina jo paties ir M. V. bei nukentėjusiosios parodymai. Be to, (duomenys neskelbtini) esančio buto nuomos sutartis jau pasibaigusi, todėl Å¡iame bute nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji objektyviai gyvenamosios vietos neturi.

Trečia, kaltinamasis turi ne vienÄ , o tris vaikus ir gyvena ne su drauge, o su buvusia žmona su kuria atkÅ«rė Å¡eimyninius santykius, todėl apylinkės teismas netinkamai įvertino K. V. Å¡eimyninius ryÅ¡ius. Taip pat akcentuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atliekamas joks ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Å¡i aplinkybė yra iÅ¡galvota. 4.4. Skunde teigiama, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , tikimybė, jog asmuo bėgs (slėpsis) negali bÅ«ti grindžiama vien gresiančios bausmės griežtumu, o atsižvelgiama į visas aplinkybes, kurios tokiÄ tikimybę patvirtina arba paneigia.

Apeliantė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje Å¡is suėmimo pagrindas grįstas iÅ¡imtinai gresiančia griežta bausme, iÅ¡ anksto preziumuojant K. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, nes nutartyje du kartus pakartota, kad kaltinamasis suvokdamas atsakomybės neiÅ¡vengiamumÄ ir siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tokiu bÅ«du teismas iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę, kad K. V. yra kaltas. 4.5. Suabsoliutindamas galimai gresiančiÄ laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas neatsižvelgė į palankias aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis nesislėps nuo teismo.

Kaltinamasis Lietuvoje turi nuolatinį ir stabilų pragyvenimo Å¡altinį – vykdo individualiÄ veiklÄ (prekybÄ automobiliais) iÅ¡ kurios gauna nemažas pajamas, tai patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos D. V. parodymai, taip pat jis turi nekilnojamojo turto (jam nuosavybės teise priklauso du sklypai), taigi jis turi ekonominį ryšį su Lietuva, tačiau teismas individualios veiklos vykdymÄ laikė prastesniu nei darbo santykius, o dėl nekilnojamojo turto apskritai nepasisakė. 4.6. Taip pat skunde pažymima, kad kaltinamasis turi ir tvirtus socialinius ryÅ¡ius.

Lietuvoje gyvena K. V. tėvai su kuriais ryÅ¡ys yra glaudus. Tai patvirtina aplinkybė, jog tėvai pasamdė kaltinamajam kitÄ gynėjÄ . Nors jis iÅ¡siskyręs su M. V., tačiau su ja kaltinamÄ jį sieja Å¡eimyniniai santykiai, nepaisant to, kad jie buvo iÅ¡siskyrę, tačiau 2022 m. susitaikė ir kaltinamasis grįžo gyventi pas buvusiÄ Å¾monÄ , jų santykiai labai artimi, tai patvirtina ir aplinkybė, jog M. V. lanko kaltinamÄ jį esantį suėmime, buvo nuvykusi ir į ilgalaikį pasimatymÄ .

Taip pat kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena kartu su M. V.. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas turėjo didesnį dėmesį kreipti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o ne į galimai gresiančios bausmės griežtumÄ ir veikos sunkumÄ . 4.7. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo pozicija, jog nors minėtos aplinkybės ir rodo tam tikrÄ kaltinamojo palaikomų socialinių – ekonominių ryÅ¡ių lygį, tačiau nėra pakankamos konstatuoti, kad sulaikytų jį nuo ketinimų bėgti, neatitinka teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo.

Teismų praktikoje nurodyta, kad esant nutrauktai santuokai, tačiau nenutrÅ«kusiems Å¡eimyniniams santykiams, gyvenimas kartu su buvusia sutuoktine, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, dalyvavimas vaikų auklėjime, jų iÅ¡laikymas, darbas turėtų bÅ«ti vertinami teigiamai kaltinamojo naudai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-64-483/2015). 4.8. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog slapstymosi tikimybės nemažina ir tai, jog kaltinamasis yra geros sveikatos bÅ«klės bei Lietuvoje neturi paskolų yra nelogiÅ¡kos, o įstatymas ir teismų praktika tokių aplinkybių nustatyti nereikalauja, bėgimo nuo proceso aplinkybes siedamas su Å¡eimyniniais santykiais, gyvenamÄ ja vieta ir darbu. 4.9.

Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis). K. V. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, kurie bÅ«tų veikę tarptautiniu mastu. PrieÅ¡ingai, nei sprendė apylinkės teismas, jis neturi jokių ryÅ¡ių užsienyje. Aplinkybė, jog jis prieÅ¡ trejus metus Olandijoje dirbo sezoninį darbÄ , to nepatvirtina. K. V. posėdyje nurodė, kad giminaičių užsienyje neturi, o duomenų, kad bÅ«tų kitaip ar, jog jis anksčiau bÅ«tų slėpęsis nuo pareigÅ«nų ar teismo, byloje nėra. 4.10.

Pasak pareiÅ¡kėjos, nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, jog bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, siekdamas gauti pajamų, nes byloje nėra jokių duomenų, kad K. V. pragyvenimo Å¡altinis bÅ«tų iÅ¡ nusikalstamų veikų darymo. Pajamas jis gauna iÅ¡ prekybos automobiliais. Nors teismas nurodė, kad kaltinamasis kartÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir du kartus teistas užsienyje, tačiau Å¡ios veikos atsitiktinės ir nedidelio pavojingumo. Už jų padarymÄ K.

V. nuteistas lygtinai, nedarė naujų nusikalstamų veikų ir realių laisvės atėmimo bausmių neatliko, jis neturi teistumo, todėl laikomas neteistu. PareiÅ¡kėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje suėmimas nepagrįstai grindžiamas narkotinių medžiagų vartojimu, bei administracinių nusižengimų padarymu. 4.11. Skunde akcentuojama, kad skundžiamoje nutartyje net nesvarstytos Å¡velnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės, nors teismui kaltinamojo gynėja nurodė konkrečias kardomÄ sias priemones, kurios leistų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Teorinę galimybę slėptis gali eliminuoti intensyvi priežiÅ«ra, namų areÅ¡tas, užstatas. Pažymi, kad bÅ«damas suimtas kaltinamasis negali pamatyti savo vaikų ir prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, juolab, kad jis turi neseniai gimusį kÅ«dikį su nukentėjusiÄ ja, kuriam irgi reikalinga finansinė pagalba ir dėmesys. Be to, bÅ«damas suimtas kaltinamasis netenka savo socialinių ryÅ¡ių, yra iÅ¡stumiamas iÅ¡ darbo rinkos.

5. Posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

6. Po posėdžio Vilniaus apygardos teisme gautas M. V. sutikimas, kuriame nurodoma, kad ji yra atnaujinusi santykius su K. V., veda bendrÄ Å«kį ir kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat gautas mokėjimo nurodymas iÅ¡ kurio matyti, kad M. V. sumokėjo 1000 Eur į Vilniaus miesto apylinkės teismo banko sÄ skaitÄ kaip užstatÄ už K. V.. Kaltinamojo K. V. gynėjos advokatės Rasos Valiukaitės skundas tenkinamas 7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikÅ¡mingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei iÅ¡klausiusi teismo posėdyje iÅ¡sakytus argumentus, vertina, kad nėra suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, todėl suėmimas yra keičiamas kitomis – Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

8. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Suėmimo terminas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi kaltinamajam pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis)) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) numatytais pagrindais.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo rizikÄ . Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali bÅ«ti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimÄ , nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, yra iÅ¡ties pagrįsta.

Tačiau apie galimÄ asmens pasislėpimo rizikÄ sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumÄ , bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ ar neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-384-387/2020).

11. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis gali slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo, o jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra pakankamai stiprūs, jog sulaikytų jį nuo ketinimo bėgti. Su šiais argumentais, aukštesnysis teismas nesutinka.

12. Visų pirma, skunde pagrįstai nurodoma, kad skundžiamos nutarties iÅ¡vados dėl kaltinamojo gyvenamosios vietos neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo gyvenamoji vieta buvo ne galimai padarytų nusikalstamų veikų vieta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo buvusi sutuoktinė M. V.. Tai patvirtina kaltinamojo ir liudytojos M. V., parodymai, jog iki įvykio kaltinamasis grįžo gyventi pas buvusiÄ Å¾monÄ (2 t. b. l. 77-78; 94-95).

Aplinkybę, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu negyveno kartu patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, jog iki įvykio kaltinamojo namuose nebuvo pusantro mėnesio, nes gimus vaikui, K. V. jo nepripažino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ namų (1 t. b. l. 76-79; 94-98). Taigi, skundžiamos nutarties iÅ¡vada, jog kaltinamojo gyvenamoji vieta sutampa su nukentėjusiosios, nepagrįsta. Kaltinamasis su buvusia sutuktine augina du vaikus, taip pat turi vienÄ vaikÄ su nukentėjusiÄ ja. Pagrindo netikėti, jog kaltinamasis grįžo gyventi pas buvusiÄ sutuktinę, aukÅ¡tesnysis teismas neturi, juolab, kad bÅ«tent buvusi sutuoktinė M.

V. sumokėjo užstatÄ bei raÅ¡tu Vilniaus apygardos teismui patvirtino, kad ji su kaltinamuoju yra atnaujinusi Å¡eimyninius santykius, gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį. K. V. vykdo individualiÄ veiklÄ , duomenų, jog iÅ¡ Å¡ios veiklos kaltinamasis pajamų iÅ¡ tiesų negauna, nėra. Remiantis byloje esančiu Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u (3 t. b. l.

56) K. V. Lietuvoje turi nekilnojamojo turto. Aptartos aplinkybės, patvirtina, kad kaltinamasis turi pajamų Å¡altinį, gyvenamÄ jÄ vietÄ bei gyvena kartu su buvusia žmona ir vaikais, taigi kaltinamojo socialiniai – ekonominiai ryÅ¡iai yra pakankamai stiprÅ«s.

13. Apylinkės teismas sprendė, kad K. V. gali slapstytis užsienyje, nes anksčiau ten dirbo ir yra teistas Nyderlanduose ir Lenkijoje. Aplinkybė, jog asmuo anksčiau dirbo užsienyje ir ten nusikalto nesudaro pagrindo tvirtinti, kad slapstymosi užsienyje tikimybė neegzistuoja. Kita vertus, byloje nesant duomenų apie užsienyje gyvenančius giminaičius ar draugus, kitokius pastovius ir ilgalaikius socialinius ryÅ¡ius užsienyje, teigti, kad pabėgimo ar slapstymosi rizikÄ galima užkardyti tik taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , negalima.

14. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas. Visų pirma, teisėjų kolegija pritaria skundo argumentui, jog skundžiamoje nutartyje, Å¡is suėmimo pagrindas skirtas vadovaujantis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau iÅ¡ byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad toks ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu (tiek pagal minėtÄ BK straipsnį, tiek ir pagal kitus), nėra atliekamas (3 t. b. l. 36-41).

Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad kaltinamasis yra teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei užsienyje, tačiau minėtos nusikalstamos veikos padarytos 2018 ir 2019 m. Taip pat Lietuvoje 2019 m. jis anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl vairavimo esant neblaiviam, taigi padaryta nusikalstama veika nebuvo susijusi su neteisėtu pajamų gavimu, smurtu prieÅ¡ kitÄ asmenį ar su pasikėsinimu į asmens seksualinio apsisprendimo laisvę. Nors K. V. anksčiau ne kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su turtinės naudos gavimu, daugiausiai jis baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3t. b. l. 26-34).

Aptartos aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties iÅ¡vadÄ , jog K. V. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, taip siekdamas gauti pajamų.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į egzistuojančius kaltinamojo socialinius ekonominius ryÅ¡ius, kurie mažina K. V. slapstymosi nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę, tai, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, siekdamas turtinės naudos, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, negali bÅ«ti pagrindas laikyti asmenį suimtÄ . Todėl BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali bÅ«ti pasiekti K. V. paskiriant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones: intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir užstatÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 1311 straipsniu, 133 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi pratęstÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaltinamajam K. V. (K. V.), gim. (duomenys neskelbtini) paskiriant: 1000 (vieno tÅ«kstančio) Eur užstatÄ . IntensyviÄ priežiÅ«rÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant K.

V. (K. V.) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 08:00 iki 11:00 val. ir vykstant į teismo posėdžius; įpareigoti nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja S. P.; IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam K. V. (K. V.), kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų pažeidimÄ , taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimÄ , gadinimÄ ar sunaikinimÄ gali bÅ«ti paskirtas suėmimas, jei tam bÅ«tų pagrindas (BPK 1311 straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties vykdymÄ dėl paskirtos kardomosios priemonės pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. KaltinamÄ jį K. V. (K. V.) paleisti iÅ¡ suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiÅ«ros vykdymo ir kontrolės taisyklių. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Audrius Cininas Jurgita Mačionytė