aee0b7d1-cb9d-4eaf-bc52-63f16a9a5a4c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1373-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02945-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 15 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) 16 bÅ«ryje nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d. buvo pažeistos jo teisės. Buvo paskirtas į 16 bÅ«rį, kuris buvo perpildytas, todėl nebuvo užtikrinamas tinkamas gyvenamasis plotas.

Be to, vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ mažino baldai ir kitas inventorius. Patalpose buvo netinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas, nebuvo ventiliacijos, kaupėsi drėgmė, trÅ«ko gryno oro, nebuvo stalo, ant kurio bÅ«tų galima raÅ¡yti ar valgyti. Sanitariniame mazge buvo įrengti tik trys unitazai, kurie atitverti tik sienele, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Sanitariniame mazge (tualete ir prausykloje) trÅ«ko inventoriaus, todėl reikėjo laukti eilėse. BÅ«ryje buvo per mažas pasivaikščiojimo kiemelis, labai maža virtuvėlė.

Kiemelio danga buvo sutrÅ«kinėjusi, buvo iÅ¡muÅ¡tos duobės. Nurodė, jog sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui orumo pažeminimÄ , susierzinimÄ ir didelius nepatogumus, psichologinį iÅ¡sekimÄ , pareiÅ¡kėjas pasidarė dirglus, pasireiÅ¡kė sveikatos sutrikimai. Atsakovo atstovas Marijampolės PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9–14) nurodė, jog praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė teismui ir jokių įrodymų, nenurodė jokių priežasčių, dėl ko negalėjo anksčiau kreiptis teismÄ dėl tariamai netinkamų gyvenimo sÄ lygų Marijampolės PN. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 15 d. buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ . 2018 m. kovo 27 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ 16 bÅ«rio į 17 bÅ«rį. 16 bÅ«rio 4 gyvenamosios patalpos plotas yra 27,11 kv. m, joje viso buvo iki 8 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,3 kv. m gyvenamojo ploto.

Marijampolės PN 16 bÅ«rys sanitariniais įrenginiais naudojasi kartu su 17 bÅ«riu. Å iuose bÅ«riuose viso galėjo gyventi iki 82 nuteistųjų. Sanitariniame mazge yra 4 pisuarai ir 5 sėdimi tualetai. Prausykloje yra 5 vandens čiaupai ir duÅ¡as. Marijampolės PN 16 bÅ«rio prausykloje yra 5 vandens čiaupai. Sanitarinio mazgo ploto nereglamentuoja jokie teisės aktai, sanitarinių mazgų bÅ«klė yra puiki, kadangi Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolat tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, stebimos ir prižiÅ«rimos specialisto, kuris paskirtas prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų Å¡alinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontÄ .

Unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis. Sanitariniame mazge, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra pakabintas veidrodis. Sanitariniame mazge yra įrengta ventiliacija. Nurodė, kad Marijampolės PN tinkamai laikosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimų, kad patalpose turi būti vienam asmeniui skirta viena spintelė prie lovos bei vienas stalas.

Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto bei bÅ«riuose esančių virtuvėlių ploto. Atkreipė dėmesį, kad patalpų atitikties higienos normoms patikrinimai yra atliekami kas 2 metus atliekant periodinį visų Marijampolės PN patikrinimÄ arba kai yra gaunamas nuteistojo skundas. Pastebėjęs pažeidimus į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiÅ¡kėjas, tačiau to nedarė. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu.

Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 16 būryje laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ nuo pat patalpinimo į gyvenamÄ sias patalpas su netinkama gyvenamojo ploto norma, netinkama, ventiliacija, apÅ¡vietimu ir pan. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į Marijampolės PN administracijÄ .

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2020 m. lapkričio 19 d. (b. l. 5). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 56 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nenurodo, jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę savarankiÅ¡kai ar per atstovÄ (tuo atveju, jei nesugebėjo savarankiÅ¡kai parengti skundo teismui) laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjui buvo apribota teisė domėtis teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, kreiptis dėl teisinės pagalbos teikimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ 16 bÅ«ryje (b. l. 35–36, 37) Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. kovo 27 d. (ABTÄ® 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).

PareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, todėl jam turėjo bÅ«ti užtikrintas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas. Byloje esantys įrodymai (b. l. 10–11, 38) patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno 16 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 27,11 kv. m ploto, joje buvo iki 8 nuteistųjų. Taigi, pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,38 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, kaupėsi drėgmė, trūko gryno oro, pasivaikščiojimo kiemelio danga buvo sutrūkinėjusi, joje buvo išmuštos duobės. Reikalavimus pataisos namų gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. IÅ¡ atsakovo atstovo patektų fotonuotraukų (b. l. 17, 18, 43, 44, 46, 47, 27–32) matyti, kad sanitariniame mazge veikia mechaninė vėdinimo sistema, taip pat patalpos gali bÅ«ti vėdinamos per atidaromus langus, patalpos apÅ¡viečiamos Å¡viestuvais, pasivaikščiojimo kiemo danga geros bÅ«klės, todėl negali bÅ«ti vertinama kaip kelianti grėsmę įvykti nelaimingiems atsitikimams.

Objektyvių duomenų (patikrinimų, atliktų ginčo laikotarpiu, aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sÄ lygos, atsakovo atstovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kuris pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Be to, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises, žemina orumÄ ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Marijampolės PN veiksmai.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas sanitariniame mazge, nes unitazai yra atskirti tik pertvaromis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 22–6) patvirtina, kad privatumui užtikrinti tualete unitazai atskirti pertvaromis, to neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamu tualetų įrengimu sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip nepagrįsti. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemų ir būriuose įrengtų virtuvėlių plotų, todėl pareiškėjo argumentai, jog buvo per mažas pasivaikščiojimo kiemelis ir labai maža virtuvėlė, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, ant kurio būtų galima rašyti ir valgyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 1.4. punktas nustato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti stalas 1 vnt. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Marijampolės PN laikomasi paminėto teisės aktų reikalavimų, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį nepateikė.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl stalo gyvenamojoje patalpoje lieka nepaneigti. Kita vertus, teismas pažymi, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, deklaratyviai paminėjo, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjo teiginys, jog sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė yra nekonkretus ir deklaratyvus, todėl nevertintinas, kadangi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio negalima suprasti, ar 16 bÅ«rio sanitariniame mazge nebuvo jo nurodomų įrenginių, baldų ir daiktų, ar pareiÅ¡kėjas skunde tik paminėjo, kaip turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, taip pat neaiÅ¡ku, ar iÅ¡ Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas kildina neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo įrengti tik 3 klozetai, reikėjo laukti eilėse prie tualeto ir prausyklos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7 punkte nurodoma, kad prausykloje, tualete turi bÅ«ti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas pateikė į bylÄ duomenis (b. l. 11, 16, 19, 20, 21–26), kad sanitariniame mazge, kuriuo naudojasi 16 ir 17 bÅ«rys, yra įrengti 4 pisuarai ir 5 sėdimi klozetai (iÅ¡ viso 9 įrenginiai), 5 vandens čiaupai ir duÅ¡as (iÅ¡ viso 6 įrenginiai).

Atsakovo atstovo teigimu, 16 ir 17 bÅ«riuose vertinamuoju laikotarpiu buvo iki 82 nuteistųjų. Ä®vertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kitus kriterijus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė jam orumo pažeminimÄ , susierzinimÄ ir didelius nepatogumus, psichologinį iÅ¡sekimÄ , jis pasidarė dirglus, pasireiÅ¡kė sveikatos sutrikimai, tačiau nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. 55/04-974 (b. l.

33) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl gyvenimo sÄ lygų į psichologÄ kreipęsis nebuvo. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai 2020 m. gruodžio 7 d. pažyma (b. l.

34) taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius