aedf51fd-d4ec-4ebc-a549-893a1eec5af8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3252-820/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34577-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.1.; 2.6.39.2.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,sekretoriaujant Daliai RemeÅ¡kevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Ilonai Skaisgirienei,atsakovo atstovei Laurai Zdanavičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl skolos priteisimo.             Teismasnustatė:IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santraukaIeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas):Priteisti iÅ¡ atsakovo 3 186,09 EUR skolos.Priteisti 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, jog 2013 m. kovo 1 d.

Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuomet automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe, v/n EB189, atsitrenkė į automobilį Chrysler JEEP, v/n DU-NA 281. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe, v/n EB189 vairuotojas. Transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimo sutarties Nr. 02-2058183, o puspriekabės v/n EB189 valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, - UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar - ADB „Gjensidige“), draudimo sutartis Nr. 8520772.

Nuostolius dėl automobilio Chrysler JEEP, v/n DU-NA 281, apgadinimo patyręs asmuo kreipėsi į draudiko atstovÄ Vokietijoje ERGO VERSICHERUNG AG. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu atlygino dėl eismo įvykio žalÄ patyrusiam asmeniui nuostolius, iÅ¡mokėdamas 5 541,18 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje ERGO VERSICHERUNG AG apmokėjo 831 EUR atstovavimo iÅ¡laidų bei 90,02 EUR vertimo paslaugų iÅ¡laidų, kurios, remiantis CK 6.746 str., laikytinos tiesioginiais nuostoliais ir yra priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Kadangi aukščiau aptariamame įvykyje dalyvavo ir UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar - ADB „Gjensidige“) apdrausta puspriekabė, v/n EB189, ieÅ¡kovas vadovaujantis 2010 m. spalio 27 d. Vokietijos Aukščiausiojo teismo sprendimu Nr. IV ZR 279/08 ir 2016 m. gegužės mėn. bylose Nr. 3K-3-187-701/2016 suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo 50% iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 3 186,09 EUR. 2013 m. rugsėjo 20 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti 50 % iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 3 186,09 EUR, taip pat 2016 m. gegužės 17 d. ieÅ¡kovas pakartotinai kreipęsis į atsakovÄ , jokio atsakymo negavo.

Iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo momento žala nėra atlyginta.Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimų santraukaAtsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog vertina žalos pagrįstumÄ ir sprendimas dar nėra priimtas. Vėliau atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui pusę žalos atlyginimo sumos ir vertimo iÅ¡laidas. Atsakovas atsisakė apmokėti pusę iÅ¡laidų, skirtų apmokėti už ieÅ¡kovo korespondento atliktÄ Å¾alos administravimÄ argumentuodamas tuo, jog pagal Ä®statymÄ ieÅ¡kovas privalo administruoti žalos atlyginimÄ ir Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos ieÅ¡kovo veiklos sÄ naudomis.

Be to, atsakovas negalėjo įtakoti ieÅ¡kovo ir jo korespondento susitarimo ir susitarime nurodytos paslaugos kainos.Procesiniai sprendimai iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigosPrieÅ¡ teismo posėdį atsakovas pateikė raÅ¡tÄ , jog pripažįsta ieÅ¡kovo 2 770,59 EUR reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ir Å¡iÄ sumÄ perveda ieÅ¡kovui, tačiau nepripažįsta reikalavimo dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo.IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡tÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo, kuriame atsisakė reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažino ir sutiko patenkinti.

Teismaskonstatuoja :Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vadosTeismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė, jog atsisako dalies reikalavimo, t. y. 2 770,59 EUR už žalos atlyginimÄ ir 90,02 EUR už vertimo paslaugas, nes atsakovas pripažįsta šį reikalavimÄ ir priėmė sprendimÄ sumokėti 2 860,61 EUR sumÄ .

IeÅ¡kovui ieÅ¡kinio dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos. IeÅ¡kinio dalies atsisakymas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. IeÅ¡kovas laisva valia gali spręsti, ginti savo teises teisme ar jų neginti. IeÅ¡kovas apsisprendė neginti dalies teisių teisme, kadangi gavo atsakovo patvirtinimÄ , jog žala yra atlyginama. Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra visos sÄ lygos priimti ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.).

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, kai ieÅ¡kovas atsisako pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovui grÄ Å¾inama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, Å¡iuo atveju – 48,38 EUR.Toliau byla nagrinėjama dėl likusios reikalavimų dalies. Byloje kyla ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo pusės administravimo iÅ¡laidų sumos (831 EUR / 2 = 415,50), kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo draudiminį įvykį administravusiam asmeniui – ERGO Versicherung AG. IeÅ¡kovo teigimu Å¡i suma įeina į žalos atlyginimo sumÄ , atsakovo teigimu – neįeina.

TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 1 dalis nustato, jog įprastinė ir pasienio draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis Å¡iuo įstatymu, Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, Lietuvos banko (toliau – priežiÅ«ros institucija) patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu Å¡is įstatymas nenustato kitaip. Draudikai, sudarydami draudimo sutartis ryÅ¡io priemonėmis, taip pat vadovaujasi Vartotojų teisių gynimo įstatymu.

ŽaliÄ jÄ kortelę iÅ¡duodantys draudikai taip pat turi vadovautis Bendradarbiavimo nuostatais ir kitais žaliosios kortelės sistemÄ reglamentuojančiais teisės aktais, Biurų tarybos sprendimais, taip pat atsižvelgti į sutarčių tarp Biuro ir kitų valstybių nacionalinių draudikų biurų sÄ lygas. Taigi, pagal TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 1 dalį ŽaliÄ jÄ kortelę iÅ¡duodantys draudikai taip pat turi vadovautis Bendradarbiavimo nuostatais ir kitais žaliosios kortelės sistemÄ reglamentuojančiais teisės aktais, Biurų tarybos sprendimais, taip pat atsižvelgti į sutarčių tarp Biuro ir kitų valstybių nacionalinių draudikų biurų sÄ lygas.Žaliosios kortelės sistema – tai valstybių tarpusavio sutarčių pagrindu pagrįsta sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala bÅ«tų atlyginta, nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iÅ¡ užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.

Žalioji kortelė yra tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimas, kuris leidžia keliauti per žaliosios kortelės sistemos valstybių narių teritorijas, atskirai nedraudžiant civilinės atsakomybės pagal Å¡alies, į kuriÄ Ä¯važiuojama, įstatymus. Å i sistema įkurta 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu, ir Å¡iuo metu vienija 46 valstybes nares. Å ios sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu, jų bendradarbiavimo sÄ lygas nustato Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai.

Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų žaliosios kortelės sistemos valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra Biurų tarybos, o kartu ir žaliosios kortelės sistemos dalyvis nuo 2003 m. spalio 15 d. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras įsipareigoja atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , kai transporto priemonė, kuri Å¡iÄ Å¾alÄ sukėlė, yra registruota to nacionalinio biuro valstybėje.

Draudimo įmonės turi teisę paskirti korespondentÄ pagal Biuro tarybos 2002 m. gegužės 30 d. patvirtintas Vidaus tvarkos taisykles. Korespondentas – tai draudimo įmonės kitoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje paskiriama draudimo įmonė, kuri administruoja ir atlygina toje valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , kai ji padaryta transporto priemonės vairuotojo, turinčio Lietuvos draudimo įmonės iÅ¡duotÄ Å¾aliÄ jÄ kortelę, liudijančiÄ , kad transporto priemonės valdytojas yra sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Nacionaliniai draudikų biurai turi plačius įgaliojimus korespondentų paskyrimo procese, nes jie pagal savo nusistatytas sÄ lygas patvirtina (nepatvirtina) jų veiklos Å¡alyje įsisteigusius korespondentus ar panaikina jų patvirtinimÄ . Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tik biuras turi teisę vieno iÅ¡ savo narių praÅ¡ymu siųsti kitam biurui praÅ¡ymÄ patvirtinti to biuro Å¡alyje įsisteigusį nario korespondentÄ . Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose taip pat nustatyta, kad draudimo įmonės korespondentas administruoja visas žalas vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir transporto priemonių privalomÄ jį draudimÄ jį patvirtinusio biuro vardu ir jį patvirtinti praÅ¡iusio draudiko sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

Taigi, kiekvienas nacionalinis draudikų biuras įsipareigoja atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , kai transporto priemonė, kuri Å¡iÄ Å¾alÄ sukėlė, yra registruota to nacionalinio biuro valstybėje. Draudimo įmonės turi teisę paskirti korespondentÄ pagal Biuro tarybos 2002 m. gegužės 30 d. patvirtintas Vidaus tvarkos taisykles (Bendradarbiavimo nuostatus). Korespondentas – tai draudimo įmonės kitoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje paskiriama draudimo įmonė, kuri administruoja ir atlygina toje valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , kai ji padaryta transporto priemonės vairuotojo, turinčio Lietuvos draudimo įmonės iÅ¡duotÄ Å¾aliÄ jÄ kortelę.

Kitoje valstybėje teisę administruoti žalÄ turi nacionalinis draudikų biuras arba korespondentas (patikėtinis). Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės Å¡altiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokio draudimo įgyvendinimo suderinimo įpareigojo ES valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė bÅ«tų apdrausta. 1983 m. gruodžio 30 d.

Antroji Tarybos direktyva Nr. 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, sumažino civilinės atsakomybės draudimo valstybėse narėse lygio ir apimties skirtumus, papildomas nuostatas taip pat numatė 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo.

Siekiant įtvirtinti efektyvesnes procedūras eismo įvykio metu nukentėjusio asmens interesų apsaugai, tuo atveju, kai eismo įvykis įvyksta kitoje nei asmens nuolatinė gyvenamoji vieta valstybėje, buvo priimta 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas Nr. 73/239/EEB ir 88/357/EEB (toliau – Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva).

Pagrindinis Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos tikslas buvo įtvirtinti draudimo įmonės atstovo institutÄ . Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos konstatuojamųjų dalių (11) ir (12) nuostatų, taip pat 4 straipsnio, reglamentuojančio atstovų žalų sureguliavimo reikalams institutÄ , 1, 5, 6 dalių normų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atstovų žalos sureguliavimo reikalams paskyrimo tikslas – padaryti paprastesnį ir lengvesnį pretenzijų dėl žalos, atsiradusios dėl transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje gyvena nukentėjusysis, atlyginimo nagrinėjimÄ bÅ«tent nukentėjusiam asmeniui.

Remiantis KetvirtÄ ja transporto priemonių draudimo direktyva, nukentėjusieji, patyrę žalos kitoje valstybėje narėje, be kita ko, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo gyvenamojoje Å¡alyje atsakingo draudiko paskirtÄ atstovÄ Å¾alos sureguliavimo reikalams. Atstovas žalų sureguliavimo reikalams turi turėti pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su žalÄ patyrusiomis Å¡alimis ir visiÅ¡kai patenkinti jų reikalavimus; jis privalo galėti nagrinėti žalų sureguliavimo klausimus valstybės narės, kurioje nuolat gyvena žalÄ patyrusi Å¡alis, valstybine kalba (kalbomis) (Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos 4 straipsnio 5 dalis).

Taigi nurodytos nuostatos aiÅ¡kiai akcentuoja atstovo žalos sureguliavimo klausimais instituto tikslÄ â€“ supaprastinti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukentėjusiam asmeniui, užtikrinti, kad jo pretenzija galės bÅ«ti nagrinėjama jam suprantama kalba, be to, kad tai bus vykdoma jam žinoma procedÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Taigi atstovo žalos sureguliavimo klausimais instituto tikslas – supaprastinti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukentėjusiam asmeniui, užtikrinti, kad jo pretenzija galės bÅ«ti nagrinėjama jam suprantama kalba, be to, kad tai bus vykdoma jam žinoma procedÅ«raKasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.

Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybės narės; Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Taigi draudikas privalo atlyginti žalÄ ir sumokėti žalos administravimo iÅ¡laidas.Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog gavęs reikalavimÄ atlyginti (...) autoavarijos metu patirtÄ Å¾alÄ , jei draudiko patikėtinis yra patvirtintas, biuras nedelsdamas perduoda šį reikalavimÄ patikėtiniui, kad jis administruotų ir sureguliuotų žalÄ 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei patvirtinto patikėtinio nėra, jis nedelsdamas praneÅ¡a žaliÄ kortÄ ar draudimo polisÄ iÅ¡davusiam draudikui arba prireikus atitinkamam biurui, kad jis yra gavęs reikalavimÄ atlyginti žalÄ ir jÄ administruos arba pasirÅ«pins, kad jÄ administruotų agentas, kurio duomenis jis taip pat nurodo praneÅ¡ime. Patikėtiniu laikomas draudiko korespondentas. Taigi, tikslu supaprastinti žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukentėjusiam asmeniui, užtikrinti, kad jo pretenzija galės bÅ«ti nagrinėjama jam suprantama kalba, be to, kad tai bus vykdoma jam žinoma procedÅ«ra, pagal aukščiau minėtÄ teisinį reguliavimÄ kitoje valstybėje gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje padarytÄ Å¾alÄ administruoja arba nacionalinis draudikų biuras arba jo paskirtas agentas, arba, jei yra paskirtas draudiko patikėtinis – draudiko patikėtinis (korespondentas).

Å ios bylos kontekste darytina iÅ¡vada, jog nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas neturėjo teisės atlikti žalos reguliavimo Vokietijoje, o tai galėjo atlikti Vokietijos nacionalinis biuras arba jo paskirtas agentas, arba draudikų patikėtiniai (korespondentai). IeÅ¡kovo patikėtinis Vokietijoje yra ERGO VERSICHERUNG AG, kuris ir atliko žalos reguliavimÄ .Pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalį, žalÄ sureguliavęs asmuo (nacionalinis biuras ar jo paskirtas agentas), pateikia praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas, kurias sudaro: nukentėjusiam sumokėta suma (5 straipsnio 1 d. 1.1 p.); iÅ¡laidos sumokėtos tarnybos, teismams ir pan. (5 straipsnio 1 d. 1.2 p.); administravimo mokestis, paskaičiuotas vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (5 straipsnio 1 d. 1.3 p.).

Pagal to paties straipsnio 7 dalį, administravimo mokesčio negali bÅ«ti reikalaujama, jei nėra reikalavimo atlyginti žalÄ . Bendradarbiavimo nuostatų aiÅ¡kinamojo memorandumo 5.5 punkte nurodyta, jog administravimo iÅ¡laidų atlygio suma gali bÅ«ti paskaičiuojama imant 15% nuo žalos atlyginimo sumos, nurodytos Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies 1.1 punkte, t. y. nuo nukentėjusiam mokėtinos žalos atlyginimo sumos. Ten pat nustatyta, jog minimali žalos administravimo atlygio suma yra 200 EUR ir maksimali – 3 500 EUR.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalaujama žalos administravimo atlygio suma sudaro 15 % nuo nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtos žalos sumos, t. y. kaip ir nustatyta aukščiau minėtame reguliavime, todėl administravimo iÅ¡laidų suma laikytina pagrįsta, o atsakovo teiginiai, jog iÅ¡laidos gali bÅ«ti per didelės ar neadekvačios, kad atsakovas negalėjo įtakoti jų dydžio, atmestini, kaip nepagrįsti.Teismas teismų praktikoje nenustatė analogiÅ¡kos bylos, tačiau iÅ¡ teismų praktikos matyti, jog žalos administravimo mokestis yra sudėtinė iÅ¡mokos, mokamos užsienio nacionaliniam biurui ar korespondentui, dalis ir draudikas laikomas tinkamai įvykdęs prievolę, kai sumoka žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ ir administravimo iÅ¡laidų iÅ¡mokÄ , kuriÄ vėliau turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti regreso tvarka (žr. pvz.:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 02 d. sprendimas byloje Nr. 2-961-400/2016, Panevėžio apygardas teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis byloje Nr. 2A-627-425/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. 2A-1624-826/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2A-834-657/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-24/2014 ir kt.).Byloje nėra ginčo, jog atsakovas, kaip vilkiko priekabos draudikas, privalo atlyginti ieškovui, kaip vilkiko draudikui, 50 % žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog solidarioji draudikų prievolė mokėti nukentėjusiems asmenims draudimo iÅ¡mokas už jų draudėjų eismo įvykių metų padarytÄ Å¾alÄ , nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims draudimo iÅ¡mokas kompensuojančias patirtÄ Å¾alÄ , o ieÅ¡kovės teisę į dalies iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimÄ Ä¯tvirtina tiek CK 6.9 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 6.114 straipsnio 3 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-20-241/2016).

Taigi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , tokiems santykiams taikytinos solidarios prievolės vykdymÄ reglamentuojančios teisės normos. CK 6.9 straipsnio 3 dalis nustato, jog CK 6.9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos ir paskirstant bendraskoliams solidarios prievolės įvykdymo iÅ¡laidas. Žalos administravimo mokestis yra bylos Å¡alių solidarios prievolės iÅ¡mokėti nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykdymo iÅ¡laidos, todėl ieÅ¡kovas, padengęs visas solidarios prievolės įvykdymo iÅ¡laidas, turi teisę reikalauti iÅ¡ bendraskolio (atsakovo) lygios dalies, atskaičius savÄ jÄ , t. y. pusę patirtų administravimo iÅ¡laidų – 415,50 EUR (831 EUR / 2 = 415,50).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 415,50 EUR skolos (CK 6.9 str. 3 d., 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 1 d. 3 p.).Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismas patenkino 100 procentÄ ieÅ¡kovo reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas sumokėjo 71,68 EUR žyminio mokesčio.

Ä®vertinus grÄ Å¾intino žyminio mokesčio dalį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 23,30 EUR žyminio mokesčio. Ä®vertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 23,30 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo iÅ¡laidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu nevirÅ¡ija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui.

Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia:priimti ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (į. k. 302912288), ieÅ¡kinio atsisakymÄ reikalavimų dalyje dėl 2 770,59 EUR skolos ir 90,02 EUR vertimo iÅ¡laidų priteisimo ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Patenkinti ieÅ¡kinį likusioje dalyje.Priteisti ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (į. k. 302912288), iÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) (į. k. 110057869), 415,50 EUR (keturis Å¡imtus penkiolika euro ir 50 euro centų) administravimo mokesčio, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 415,50 EUR (keturių Å¡imtų penkiolikos euro ir 50 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2016 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 23,30 EUR (dvideÅ¡imt tris euro ir 30 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (į. k. 302912288), 48,38 EUR (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro ir 38 euro centus) žyminio mokesčio.

IÅ¡aiÅ¡kinti, jog žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                   Vaidas Pajeda