aedf4423-6c5e-474a-aabd-024ffdbb6aea · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-193-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01591-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.8.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Argo ekspresas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Baltic CBD“ praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 4 525,08 Eur skolos, 181 Eur netesybų, 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2019 m. liepos 24 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. CBD-2019/420 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovei 4 vienetus 28 kub. m talpos GAK tipo metalinius konteinerius su perforuotu dugnu, o atsakovė įsipareigojo metalinius konteinerius priimti ir sumokėti ieÅ¡kovei 26 073,08 Eur. IeÅ¡kovė tinkamai ir laiku įvykdė sutartinius įsipareigojimus atsakovei, tačiau atsakovė mokėjimo prievoles ieÅ¡kovei įvykdė tik iÅ¡ dalies.

Atsakovė iÅ¡ sutartimi sutartos 26 073,08 Eur sumos sumokėjo 21 584 Eur, tuo tarpu likusios 4 525,08 Eur sumos taip ir nesumokėjo. IeÅ¡kovė dėjo pastangas, kad skola iÅ¡ atsakovės bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota, ragino atsakovę su ja atsiskaityti, tačiau atsakovė į ieÅ¡kovės raginimus nereaguoja. IeÅ¡kovė taip pat neturi duomenų, kad atsakovė, vykdydama įsipareigojimus ieÅ¡kovei, bÅ«tų sumokėjusi skolÄ tretiesiems asmenims, turėjusiems teisę gauti skolos dalį ieÅ¡kovės vardu.

Remiantis Rangos sutarties 4.2 punktu, užsakovas, uždelsęs sumokėti už gautas prekes, rangovui pareikalavus, moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartyje numatytas delspinigių dydis teismo galėtų bÅ«ti pripažintas per dideliu, ieÅ¡kovė reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti delspinigius, kurių dydis nustatytinas remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtinta pavėluoto mokėjimo palÅ«kanų norma.

PraÅ¡omi priteisti delspinigiai skaičiuotini už 6 mėn. laikotarpį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 181 Eur delspinigių (4525,08 Eur x 8 proc. x 1/2 metų). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ bei CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ skolininko pareigÄ mokėti palÅ«kanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, iÅ¡ atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos, skaičiuotinos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, skirti ieÅ¡kovei 2 000 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovei, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių 798,60 Eur sudaro už atsiliepimo parengimÄ .

4. Atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ Ä¯ atsakovę dėl 4 525,08 Eur skolos 2020 m. sausio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2020/01/21 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) perleido trečiajam asmeniui UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, su kuriuo atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitė, todėl ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį piktnaudžiaudama suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. ieÅ¡kovė pati sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ už reikalavimo perleidimÄ Ä¯ atsakovę gavo atlyginimÄ , tačiau vis tiek reikalauja, kad atsakovė jam sumokėtų skolÄ , kuriÄ atsakovė yra visiÅ¡kai sumokėjusi.

Teisme negali bÅ«ti ginama teisė, kurios asmuo neturi, nes atskiro susitarimo pagrindu yra perleidęs kitam asmeniui. IeÅ¡kovė piktavaliÅ¡kai nuslėpė nuo teismo Å¡iÄ esminę ginčui aplinkybę. Atsakovė 2021 m. liepos 29 d. el. laiÅ¡ku atsakydama į 2021 m. liepos 20 d. gautÄ ieÅ¡kovės atstovo pretenzijÄ informavo ieÅ¡kovę, jog žino apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir kad ieÅ¡kovė reikalavimo teisės į atsakovę nebeturi, taip pat kartu pateikė tai patvirtinančiÄ Reikalavimo perleidimo sutartį, prie kurios pridėtas priėmimo–perdavimo aktas.

Atsakovės pateikiama į bylÄ susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovės atstovu medžiaga patvirtina ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų, esÄ atsakovė nereaguoja į ieÅ¡kovės raginimus, melagingumÄ . Atsakovė neturi jokios pareigos teikti informacijos asmeniui, kuris nėra prievolės Å¡alis, bet to, atsakovė minėtÄ skolÄ trečiajam asmeniui sumokėjo dar 2020 m. sausio 31 d. Kadangi atsakovė yra įvykdžiusi prievolę ir atsiskaičius pagal Rangos sutartį, ieÅ¡kovės iÅ¡vestinis reikalavimas dėl netesybų, esant įvykdytai pagrindinei prievolei, negali bÅ«ti tenkinamas.

IeÅ¡kinio reiÅ¡kimas, perleidus reikalavimÄ , dėl sumokėtos skolos yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais ir yra ieÅ¡kovės procesinis elgesys, sudarantis pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tik be pagrindo, tačiau ir nesÄ Å¾iningai, ir yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

5. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovė pateikė į teismÄ ieÅ¡kinį neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolÄ , kadangi jÄ perleido trečiajam asmeniui.

7. Teisme gautas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma priimti ieÅ¡kinio atsisakymÄ , civilinę bylÄ nutraukti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

8. IeÅ¡kovės pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio atsisakymo nurodoma, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kia, kad atsisako ieÅ¡kinio atsakovei ir patvirtina, jog ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas teismo praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigas, o teismo procesas buvo bÅ«tinas tam, kad ieÅ¡kovei taptų žinomos skolos sumokėjimo aplinkybės. Akcentuojama, kad ieÅ¡kovė dėjo pastangas, kad sužinotų, ar atsakovė sumokėjo skolÄ trečiajam asmeniui (teikė pretenzijÄ atsakovei), taipogi kreipėsi į trečiÄ jį asmenį su pretenzija pateikti informacijÄ , ar skola iÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡ieÅ¡kota.

Tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo praÅ¡omos informacijos ieÅ¡kovui nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio atsakovei, civilinę bylÄ nutraukė, ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 75 procentus žyminio mokesčio, tai yra 79,50 Eur, sumokėto 2021 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo nurodymo Nr. 15169, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 798,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei ir Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino procesines ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmes – vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės atsisakymas nuo ieÅ¡kinio priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovė atsisakė nuo ieÅ¡kinio ir atsisakymÄ teismas priėmė, yra pagrindas civilinę bylÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintinos procesinės ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Pateikiant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 106 Eur žyminį mokestį, priėmus ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, yra pagrindas ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 79,50 Eur, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 21 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktas Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pradinis kreditorius atlygintinai perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius perima iš pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, kylančias iš skolininko įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus priėmimo–perdavimo aktais perduotus dokumentus.

Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktu Å¡alys susitarė, kad už perleidžiamÄ reikalavimÄ naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti sutarties priėmimo–perdavimo aktuose nustatyta tvarka. IÅ¡ priėmimo–perdavimo akto Nr. A ir prie Reikalavimo perleidimo sutarties nustatyta, kad ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui perleido reikalavimÄ Ä¯ 4 525,08 Eur dydžio atsakovės skolÄ pagal 2019 m. liepos 24 d. Rangos sutartį Nr. CBD-2019/420 ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ARG1665.

IeÅ¡kovės atstovė 2021 m. birželio 14 d. trečiajam asmeniui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl informacijos nepateikimo, kuria pareikalavo per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo pateikti informacijÄ pradiniam kreditoriui apie atliktus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ atsakovės, vykdant įsipareigojimus pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat pateikti visÄ reikalavimo perleidimo sutartį bei jos priedus, nes pradinei kreditorei buvo perduota tik dalis reikalavimo perleidimo sutarties.

IÅ¡ 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto nustatyta, kad atsakovės skola ieÅ¡kovei pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665 sudarė 4 525,08 Eur. IeÅ¡kovės atstovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 20 d. pretenzijÄ dėl 4 525,08 Eur skolos sumokėjimo reikalaudama ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo sumokėti ieÅ¡kovei 4 525,08 Eur skolÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665, taip pat informuoti, jei skolÄ ar jos dalį yra įvykdę tretiesiems asmenims, veikusiems ieÅ¡kovės vardu ar interesais. 2021 m. liepos 29 d. atsakovė elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovės atstovei nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta, nes pradinis kreditorius Reikalavimo perleidimo sutarties ir priėmimo–perdavimo aktu Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties perleido reikalavimo teisę į atsakovę trečiajam asmeniui, dėl to atsakovė skolos ieÅ¡kovei neturi.

IÅ¡ lėšų pervedimo nurodymo Nr. 648 nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 31 d. pervedė trečiajam asmeniui 4 525,08 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai yra apmokėjimas pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ARG1665 ir pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. A. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė neturėjo jokių duomenų, ar trečiasis asmuo iÅ¡siieÅ¡kojo skolÄ iÅ¡ atsakovės, todėl laikė, kad skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, dėl to, vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, reikalavimo teisė po 4 mėnesių sugrįžo pradiniam kreditoriui.

Tačiau į bylÄ pateiktas 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nėra pasiraÅ¡ytas trečiojo asmens, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo nuspręsti, kad jo nuostatos yra galiojančios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams. Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui 2021 m. birželio 14 d. siųsdama pretenzijÄ nurodė, kad ji neturi visos Reikalavimo perleidimo sutarties bei jos priedų, tai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovė, nebÅ«dama tikra dėl to, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasiraÅ¡ytas trečiojo asmens, nepagrįstai teigia, kad reikalavimo teisė į atsakovės skolÄ po 4 mėnesių grįžo pradiniam kreditoriui, t. y. ieÅ¡kovei.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ Ä¯ atsakovės 4 525,08 Eur skolÄ trečiajam asmeniui perleido 2020 m. sausio 21 d., atsakovė 4 525,08 Eur įsiskolinimÄ sumokėjo naujajam kreditoriui (trečiajam asmeniui) 2020 m. sausio 31 d., o ieÅ¡kovei 2021 m. liepos 20 d. pretenzija pareikalavus, kad atsakovė sumokėtų minėtÄ skolÄ , atsakovė nurodė, kad jokio įsiskolinimo atsakovė ieÅ¡kovei neturi, todėl konstatuotina, kad atsakovė skolinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nenulėmė atsakovės elgesys, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovės nebendradarbiavimo atmestini.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolÄ , kadangi jÄ perleidimo trečiajam asmeniui, duomenų, kad reikalavimo teisė bÅ«tų grįžusi ieÅ¡kovei dar iki pateikiant ieÅ¡kinį teismui, byloje nėra. IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. IeÅ¡kovė prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ neįsitikino, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasiraÅ¡ytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovės neapdairumas ir nerÅ«pestingumas sÄ lygojo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ Å¡ioje civilinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai padaryti, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo šioje civilinėje byloje, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės ir trečiojo asmens Reikalavimo perleidimo sutarties ir priedų prie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir pasirašymo aplinkybių, todėl teismas plačiau dėl šios dalies nepasisakė.

13. Atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 798,60 Eur už teisines paslaugas, susipažįstant ir rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurios priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). III. Atskirojo skundo argumentai 14. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį, kuria teismas konstatavo: „IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolÄ , kadangi jÄ perleido trečiajam asmeniui, duomenų, kad reikalavimo teisė bÅ«tų grįžusi ieÅ¡kovei dar iki pateikiant ieÅ¡kinį teismui, byloje nėra.

IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. IeÅ¡kovė prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ neįsitikino, ar 2020-01-21 Priėmimo – perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasiraÅ¡ytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovės neapdairumas ir nerÅ«pestingumas sÄ lygojo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ Å¡ioje civilinėje byloje“.

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad tik bylos eigoje tapo žinoma, jog atsakovė prievolę įvykdė trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė pateikė byloje pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio ir prašė bylÄ nutraukti. Teismas skundžiama nutartimi suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant reikalavimÄ trečiajam asmeniui alternatyviame teismo procese dėl atsakovės sumokėtos skolos ieÅ¡kovės naudai priteisimo bei Å¡ioje byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

IeÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog esÄ ieÅ¡kovė byloje pateikė ieÅ¡kinį veikdama nerÅ«pestingai, neįsitikinusi, ar ji turi reikalavimo teisę. Teismas taipogi nepagrįstai ignoravo esminę bylos nagrinėjimo eigoje iÅ¡aiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, kad atsakovė prievolę įvykdė trečiajam asmeniui, tuo tarpu bÅ«tent trečiasis asmuo iÅ¡ atsakovės gautų piniginių lėšų su ieÅ¡kove sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties priedo priėmimo–perdavimo akto Nr. 1B 5.1 punkte nustatytais terminais ieÅ¡kovei nepervedė.

Be to, trečiasis asmuo informacijos apie iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines lėšas ieÅ¡kovei ne tik nepateikė, bet ir melagingai teigė, kad skolos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ neva vykdo antstolis, nors pinigus iÅ¡ atsakovės trečiasis asmuo 2020 m. sausio 31 d. jau buvo gavęs (minėtas aplinkybes patvirtina pridedama ieÅ¡kovės direktoriaus susiraÅ¡inėjimo el. laiÅ¡kais su trečiojo asmens atstovais korespondencija).

16. Atskirajame skunde akcentuojama, kad ieÅ¡kovė teismui ne kartÄ nurodė, jog trečiasis asmuo neteikia ieÅ¡kovei jokios informacijos apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡ieÅ¡kotų piniginių lėšų trečiasis asmuo ieÅ¡kovei nepervedė, nors pagal Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1B 5.1 punktÄ trečiasis asmuo iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas įsipareigojo ieÅ¡kovei pervesti per 5 dienas, todėl pripažintina, kad teisminio proceso iÅ¡laidas (ieÅ¡kovės ir atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas) sÄ lygojo bÅ«tent nesÄ Å¾iningi ir su paslaugų teikimo sutartimi nesuderinami trečiojo asmens veiksmai.

Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, jog esÄ ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, veikė nerÅ«pestingai. Nesutiktina, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama teismui ieÅ¡kinį, veikė nerÅ«pestingai ir neatidžiai. IeÅ¡kovė kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į trečiÄ jį asmenį iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , susijusiÄ su atsakovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui įvykdymu, tačiau Å¡i informacija ieÅ¡kovei pateikta nebuvo. Atsakovei nurodžius, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, ieÅ¡kovė suprato, kad atsakovė vengia ieÅ¡kovei įvykdyti prievolę.

IÅ¡ atsakovės atsakymo į pretenzijÄ ieÅ¡kovė negalėjo suprasti, kad atsakovė skolÄ Ä¯vykdė trečiajam asmeniui. Nors teismas nurodė, jog esÄ ieÅ¡kovė veikė neįsitikinusi, kad ji turi reikalavimo teisę į atsakovę, teismas nenurodė, kokius dar protingus ir racionalius veiksmus turėjo atlikti ieÅ¡kovė tam, kad gautų informacijÄ apie skolÄ . Akivaizdu, kad teisminio proceso inicijavimas reikalaujant teismo iÅ¡reikalauti minėtÄ informacijÄ iÅ¡ trečiojo asmens ar atsakovės neatitiktų protingumo kriterijų bei proceso koncentracijos principų.

17. Atskirajame skunde teigiama, jog negalima sutikti ir su teismo skundžiamos nutarties iÅ¡vadomis, jog esÄ ieÅ¡kovė prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ neįsitikino, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasiraÅ¡ytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovei pateikė skaitmenizuotÄ reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus (Nr. A ir B). IeÅ¡kovė visus Å¡iuos dokumentus pasirašė ir persiuntė, kaip ir buvo sutarta, trečiajam asmeniui.

Trečiasis asmuo vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ sutartį ir jos priedus, nors trečiasis asmuo ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ytos sutarties ir jos priedų neperdavė. IÅ¡ to, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties ir jos prieduose nurodytų sÄ lygų galiojimas negali bÅ«ti siejamas vien su tuo faktu, kad trečiasis asmuo nepateikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ytos sutarties ir jos priedų, nes ieÅ¡kovei pateiktÄ sutartį trečiasis asmuo faktiÅ¡kai vykdė, ieÅ¡kovės apie tai, kad jos pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygos negalioja, neinformavo.

Be to, iÅ¡ pateikiamų el. laiÅ¡kų turinio bei teismui jau pateiktos pretenzijos matyti, ieÅ¡kovės direktorius prašė trečiojo asmens pateikti pasiraÅ¡ytÄ Reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus, tačiau trečiasis asmuo tokius ieÅ¡kovės praÅ¡ymus ignoravo. Vis dėlto manytina, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sÄ lygų galiojimo klausimas nėra Å¡ios bylos dalykas, Å¡ie klausimai yra spręstini alternatyviame teisminiame procese, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neturėdamas iÅ¡samios informacijos apie trečiÄ jį asmenį ir ieÅ¡kovę siejusius teisinius santykius, neturėjo pagrindo nustatinėti Reikalavimo perleidimo sutarties sÄ lygų galiojimo.

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad, remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (ofertÄ ) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptÄ ) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi Å¡ios bylos kontekste yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo pateikė pasiraÅ¡yti skaitmenizuotÄ Reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus, ieÅ¡kovei Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡ius ir el. paÅ¡tu iÅ¡siuntus trečiajam asmeniui remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi konstatuotina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis su priedais buvo sudaryta ieÅ¡kovui akceptavus trečiojo asmens siųstÄ skaitmenizuotÄ Reikalavimo perleidimo sutartį, nepaisant to, kad trečiasis asmuo ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ytos Reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų nepersiuntė, tačiau faktiÅ¡kai Reikalavimo perleidimo sutarties sÄ lygas vykdė.

Be kita ko, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo Reikalavimo perleidimo sutartį nutraukti, nes, pagal Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1B 3 punktÄ , reikalavimo teisės perleidimas galioja 4 mėnesius, taigi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu Reikalavimo perleidimo sutartis jau nebegaliojo.

19. Atskirajame skunde pažymima, kad ieÅ¡kovė taipogi teikia teismui su atskiruoju skundu papildomus įrodymus, paaiÅ¡kina, kad papildomų įrodymų pateikimo bÅ«tinumas kilo teismui priėmus skundžiamÄ nutartį. Iki nutarties priėmimo ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti žinoma, kad teismas ims vertinti Reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir jos vykdymo aplinkybes. Taigi pripažintina, kad papildomų įrodymų pateikimas kilo vėliau. IeÅ¡kovė taipogi mano, kad pateiktų papildomų įrodymų pateikimas sudarys teismui sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir teisingai įvertinti bylos faktines aplinkybes.

20. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria priimtas ieÅ¡kovės UAB „Argo ekspresas“ atsisakymas nuo ieÅ¡kinio atsakovei UAB „Baltic CBD“ 4 525,08 Eur skolos, 181 Eur netesybų, 8 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, ir kuria nutraukta civilinė byla, ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 75 procentai žyminio mokesčio, tai yra 79,50 Eur, sumokėto 2021 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo nurodymo Nr. 15169, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 798,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atmestas atsakovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei, Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos procesinės ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės – vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

24. IeÅ¡kovės nesutinka su skundžiamos nutarties motyvuojamÄ ja dalimi, kurioje konstatuota: „IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolÄ , kadangi jÄ perleido trečiajam asmeniui, duomenų, kad reikalavimo teisė bÅ«tų grįžusi ieÅ¡kovei dar iki pateikiant ieÅ¡kinį teismui, byloje nėra. IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. IeÅ¡kovė prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ neįsitikino ar 2020-01-21 Priėmimo – perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasiraÅ¡ytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovės neapdairumas ir nerÅ«pestingumas sÄ lygojo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ Å¡ioje civilinėje byloje“.

25. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas skundžiama nutartimi suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant reikalavimÄ trečiajam asmeniui alternatyviame teismo procese dėl atsakovės sumokėtos skolos ieÅ¡kovės naudai priteisimo bei Å¡ioje byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Be to, ieÅ¡kovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog esÄ ieÅ¡kovė byloje pateikė ieÅ¡kinį veikdama nerÅ«pestingai, neįsitikinusi, ar ji turi reikalavimo teisę, kadangi teisminio proceso iÅ¡laidas (ieÅ¡kovės ir atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas) sÄ lygojo bÅ«tent nesÄ Å¾iningi ir su paslaugų teikimo sutartimi nesuderinami trečiojo asmens veiksmai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 26. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikÅ¡to reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ Ä¯vertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikÅ¡mingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių faktinių aplinkybių visumÄ , be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

28. Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

29. IeÅ¡kovė kartu su atskiruoju skundu praÅ¡o prie bylos pridėti naujus įrodymus – ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimo el. laiÅ¡kais su trečiuoju asmeniu medžiagÄ . Atsakovės teigimu, Å¡ie įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bÅ«tent dėl to, kad trečiasis asmuo nebendradarbiavo su ieÅ¡kove ir neteikė jai informacijos. Atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikti įrodymai susiję su ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens prievolinių teisių ir pareigų vykdymu ir nesusiję su ginču Å¡ioje byloje, neturi reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Faktinės bylos aplinkybės 30. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2019 m. liepos 24 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. CBD-2019/420, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovei 4 vienetus 28 kub. m talpos GAK tipo metalinius konteinerius su perforuotu dugnu, o atsakovė įsipareigojo metalinius konteinerius priimti ir sumokėti ieÅ¡kovei 26 073,08 Eur. 2020 m. sausio 21 d. tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ buvo pasiraÅ¡yta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktas Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties.

Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad pradinis kreditorius atlygintinai perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius perima iÅ¡ pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, kylančias iÅ¡ skolininko įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus priėmimo–perdavimo aktais perduotus dokumentus. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktu Å¡alys susitarė, kad už perleidžiamÄ reikalavimÄ naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti sutarties priėmimo–perdavimo aktuose nustatyta tvarka.

IÅ¡ priėmimo–perdavimo akto Nr. A ir prie Reikalavimo perleidimo sutarties nustatyta, kad ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui perleido reikalavimÄ Ä¯ 4 525,08 Eur dydžio atsakovės skolÄ pagal 2019 m. liepos 24 d. Rangos sutartį Nr. CBD-2019/420 ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ARG1665.

31. IÅ¡ 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto nustatyta, kad atsakovės skola ieÅ¡kovei pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665 sudarė 4 525,08 Eur. IÅ¡ lėšų pervedimo nurodymo Nr. 648 nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 31 d. pervedė trečiajam asmeniui 4 525,08 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai yra apmokėjimas pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ARG1665 ir pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. A.

32. IeÅ¡kovės atstovė 2021 m. birželio 14 d. trečiajam asmeniui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl informacijos nepateikimo, kuria pareikalavo per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo pateikti informacijÄ pradiniam kreditoriui apie atliktus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ atsakovės, vykdant įsipareigojimus pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat pateikti visÄ reikalavimo perleidimo sutartį bei jos priedus, nes pradinei kreditorei buvo perduota tik dalis reikalavimo perleidimo sutarties.

IeÅ¡kovės atstovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 20 d. pretenzijÄ dėl 4 525,08 Eur skolos sumokėjimo reikalaudama ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo sumokėti ieÅ¡kovei 4 525,08 Eur skolÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665, taip pat informuoti, jei skolÄ ar jos dalį yra įvykdę tretiesiems asmenims, veikusiems ieÅ¡kovės vardu ar interesais. 2021 m. liepos 29 d. atsakovė elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovės atstovei nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta, nes pradinis kreditorius Reikalavimo perleidimo sutarties ir priėmimo–perdavimo aktu Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties perleido reikalavimo teisę į atsakovę trečiajam asmeniui, dėl to atsakovė skolos ieÅ¡kovei neturi.

33. IeÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Baltic CBD“ praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 4 525,08 Eur skolos, 181 Eur netesybų, 8 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

34. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė neturėjo jokių duomenų, ar trečiasis asmuo iÅ¡siieÅ¡kojo skolÄ iÅ¡ atsakovės, todėl laikė, kad skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, dėl to, vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, reikalavimo teisė po 4 mėnesių sugrįžo pradiniam kreditoriui. Tačiau į bylÄ pateiktas 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nėra pasiraÅ¡ytas trečiojo asmens.

Dėl skundžiamų nutarties motyvų teisėtumo 35. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atskiruoju skundu neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies ir tik praÅ¡o panaikinti dalį skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Anot ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas skundžiamais nutarties motyvais suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant reikalavimÄ trečiajam asmeniui alternatyviame teismo procese dėl atsakovės sumokėtos skolos ieÅ¡kovės naudai priteisimo bei Å¡ioje byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiÅ¡kai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, prieÅ¡ingai, nesaisto bylos Å¡alių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Å ios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados turi prejudicinę reikÅ¡mę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galiÄ (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti konkretų ginÄÄ , gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti iÅ¡vadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir jÄ pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos iÅ¡vados ir iÅ¡dėstyti motyvai savarankiÅ¡kai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų bÅ«ti suteikta galimybė skundu kvestionuoti Å¡ias motyvuojamosios dalies iÅ¡vadas (motyvus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-553/2020).

37. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu.

Fakto prejudicijos paskirtis – iÅ¡vengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta proceso teisės norma atspindi pozityvųjį res judicata poveikį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). CPK 279 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato, jog, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Ši proceso teisės norma tiek, kiek eliminuoja tapačių reikalavimų tais pačiais pagrindais pareiškimo galimybę, atspindi negatyvųjį res judicata poveikį. Be to, pastaroji proceso teisės norma tiek, kiek eliminuoja galimybę ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, atskleidžia teismo sprendimo prejudicinės galios, kaip res judicata principo padarinio, reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

39. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

40. Taigi viena iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimÄ , yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos iÅ¡vados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ atsiranda to fakto prejudicija.

Svarstant klausimÄ , ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021) 41. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nesprendė ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atsakovei pagrįstumo klausimo, t. y. nesprendė ginčo iÅ¡ esmės. Taip pat teismas nesprendė galimo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo trečiajam asmeniui dėl atsakovės sumokėtos skolos priteisimo ieÅ¡kovės naudai pagrįstumo klausimo.

Å ioje byloje ginčo dėl ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio atsisakymo priėmimo ir civilinės bylos nutraukimo nekyla. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Taigi byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti paskirstomos kitoje byloje. IeÅ¡kovė, nesutikdama su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu Å¡ioje byloje, galėjo Å¡iÄ nutarties dalį taip pat skųsti atskiruoju skundu, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Darytina iÅ¡vada, kad ginčo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡ioje byloje taip pat nėra.

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės skundžiamus nutarties motyvus nurodė bÅ«tent vertindamas ieÅ¡kovės procesinį elgesį ir vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, siekdamas tinkamai jas paskirstyti. Atsižvelgiant į tai atmestini ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas skundžiama nutartimi suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieÅ¡kovei reiÅ¡kiant reikalavimÄ trečiajam asmeniui kitame ieÅ¡kovės nurodomame teismo procese. Esant hipotetinei galimybei pareikÅ¡ti ieÅ¡kovės nurodomÄ ieÅ¡kinį analizuotinas Å¡ios bylos, kuri buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, nagrinėjimo dalykas, t. y. Å¡ioje byloje buvo pasisakyta tik dėl ieÅ¡kovės procesinio elgesio.

43. Atsakant į atskirojo skundo motyvÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad tik bylos nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo naujos aplinkybes ir bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje susidarė dėl atsakovės ir trečiojo asmens nebendradarbiavimo su ieÅ¡kove, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties motyvuose buvo vertinamas tik ieÅ¡kovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį teismui, jame nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su trečiuoju asmeniu, taip pat su Reikalavimo perleidimo sutartimi, jos priedais ir kt.

Å ias aplinkybes pirmiausiai nurodė atsakovė ir trečiasis asmuo teikdami atsiliepimus į ieÅ¡kinį. Trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimÄ buvo įtrauktas bÅ«tent atsakovės praÅ¡ymu. Byla buvo baigta atsisakius ieÅ¡kovei nuo ieÅ¡kinio, todėl Å¡ioje byloje nebuvo pasisakyta dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens prievolinių santykių.

44. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad, ieÅ¡kovė turėdama pagrįstų abejonių, ar atsakovė Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu nėra sumokėjusi visos ar dalies skolos trečiajam asmeniui, pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovei dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo. Net jei ieÅ¡kovė dėl kokių nors priežasčių buvo įsitikinusi, jog atsakovė trečiajam asmeniui Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu nebuvo sumokėjusi jokios dalies skolos, taip pat sutiktina su ieÅ¡kovės skundžiamų pirmosios instancijos teismo motyvų argumentu, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ neįsitikino, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasiraÅ¡ytas.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kuriuos ieškovė skundžia atskiruoju skundu, laikytini teisėtais ir pagrįstais. Dėl bylos procesinės baigties 46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria: Atsisakyti priimti naujai su atskiruoju skundu ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ pateiktus įrodymus – ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, nereiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais medžiagÄ .

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Erika MisiÅ«nienė