aeddce69-e061-4b7e-93fb-38e79c7bcfaf · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Arvydas Daugėla                          Baudž. byla Nr. 1A-40-458/2015Teisėja Violeta Balčiūnienė                                   Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01814-2013-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija              1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 1.1.11.11.; 1.1.8.6.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14.(S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                            2015 m. vasario 5 d.               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, asmenims, kuriems byla nutraukta – D.

N., A. K., jų atstovams pagal įstatymÄ N. N., G. K.,gynėjoms advokatėms Reginai Baranauskienei, Galinai Korobliovai,nukentėjusiojo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,vertėjai Anželai Tyščukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo K. A. (K. A.) atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir byla jiems nutraukta.

             Vadovaujantis BK 82 straipsniu, D. N. ir A. K. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant juos 12 mėnesių nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslu.             IÅ¡ D. N. ir A. K. solidariai, o Å¡iems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ subsidiariai priteista K. A. ir atstovei pagal įstatymÄ I.

A. 292,50 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žaloms atlyginti bei 1200 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.             Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              D. N. ir A. K. buvo kaltinami, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti už tai, kad 2013-11-08, apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje, netoli „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų užpuolė K.

A., t. y. A. K. tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu smogė ne mažiau kaip 4 kartus K. A. į įvairias kÅ«no dalis, po to D. N. vienÄ kartÄ kairės rankos kumščiu smogė K. A. į veidÄ , taip padarydami nukentėjusiajam galvos smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio sumuÅ¡imÄ , vidutinės formos galvos smegenų trauminę ligÄ , kairės akies regimojo nervo edemÄ bei nosies kaulų lūžimÄ .             Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas V. Rutavičius neginčija kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo, tačiau mano, kad apylinkės teismas nepakankamai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat nepagrįstai nustatė provokuojantį nukentėjusiojo elgesį ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nepagrįstai civilinius ieÅ¡kinius patenkino tik iÅ¡ dalies.             Apeliantas nurodo, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Teismai, spręsdami klausimÄ , ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ nusikalsti jam (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia tai, kad kaltininkas jam nusikalstų (LAT 2011-02-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2011).

Toje pačioje nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo elgesio negalima laikyti provokuojančiu tada, kai tokį elgesį sukėlė kaltinamųjų panaÅ¡Å«s veiksmai. Byloje yra nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamieji pirmieji pradėjo raÅ¡yti užgaulius pasisakymus internete nukentėjusiojo atžvilgiu, o nukentėjusysis į juos atsakė panaÅ¡iai. Kaltinamieji pirmieji sukÅ«rė konflikto atsiradimo sÄ lygas ir smurtÄ pavartojo dėl to, kad nukentėjusysis jiems nenusileido ir nesileido bÅ«ti užgauliojamas, t. y. pasiprieÅ¡ino kaltinamųjų psichologinio smurto veiksmams.

Tokia nukentėjusiojo reakcija į kaltinamųjų psichologinio smurto veiksmus negali bÅ«ti laikoma provokuojančiu elgesiu, iÅ¡provokavusiu kaltinamųjų smurtÄ jiems. Nukentėjusiojo atsikirtimai kaltinamųjų iÅ¡sakytiems jam užgauliojimams buvo jo gynyba, o ne provokavimas kokiems nors smurtiniams veiksmams. Provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu galbÅ«t bÅ«tų buvę galima laikyti tik tokiÄ situacijÄ , jei nukentėjusysis pirmas, be jokios priežasties, bÅ«tų iÅ¡sakęs kokiÄ nors neigiamÄ nuomonę ar užgauliojimus kaltinamiesiems.

Todėl, apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, dėl to Å¡i aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina.             Apeliantas nurodo, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ne dėl to, kad jie nesilaikė nepilnamečiams bÅ«tino laikytis dienos režimo, o dėl to, kad jie nepakankamai moka mokinių elgesio taisykles. Kaltinamieji pirmieji pradėjo užgaulioti nukentėjusįjį, bandė iÅ¡ jo pasityčioti, o pastarajam atsikirtus į tai – prieÅ¡ jį pavartojo fizinį smurtÄ , taip siekė pademonstruoti savo galiÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau tai padarė už mokyklos ribų.

Charakteristikose abu kaltinamieji charakterizuojami kaip nemotyvuoti ir nesistengiantys mokiniai. Nors abiejų charakteristikose nurodyta, kad jie laikosi gimnazijos vidaus elgesio taisyklių ir nekonfliktuoja, neturi problemų su disciplina, tačiau minėtose charakteristikose teigiama tik apie jų elgesį mokyklos patalpose ir visiÅ¡kai neužsimenama apie jų elgesį už mokyklos ribų, nors mokinio elgesio taisyklės taikomos vienodai tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Todėl, apelianto įsitikinimu, kaltinamuosius atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, tam, kad bÅ«tų užtikrinta BK 80 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamosios atsakomybės paskirtis padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu, kaltinamiesiems papildomai skirtina dar viena auklėjamojo poveikio priemonė.

             Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Rutavičius teigia, kad byloje ginčo dėl to, jog gydant nukentėjusiojo patirtus sužalojimus dėl padarytų nusikaltimų, buvo sumokėta priemoka už palatas, nėra. Sukuriant geresnes gydymosi sÄ lygas yra mažinamas patirtas neigiamas sveikatos sužalojimo poveikis, taip Å¡iek tiek Å¡alinant neigiamus padarinius, nepatogumus, kartu Å¡iek tiek mažinant patirtÄ moralinę skriaudÄ . Todėl, nukentėjusiojo atstovo nuomone, teismas iÅ¡ kaltinamųjų nepriteisė atlyginti Å¡ių iÅ¡laidų nepagrįstai.             Teismas taip pat nepriteisė korekcinių akinių įsigijimo iÅ¡laidų, laikydamas, kad akiniai nukentėjusiajam skirti ne dėl sužalojimų, o dėl anksčiau nustatytų regos sutrikimų.

Apeliantas teigia, kad 2013-12-06 specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, jog nukentėjusiajam nustatyta kairės akies regimojo nervo edema. Byloje taip pat pateikta gydytojo oftalmologo 2014-01-22 iÅ¡vada, kur nurodyta, kad po patirtos traumos dėl akių dugno pakitimų nukentėjusysis blogiau mato į tolį, dėl to jam buvo skiriamas akių gydymas, naudojant korekcinius akinius, kurie buvo nupirkti 2014-02-04. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad korekciniai akiniai buvo reikalingi ne dėl sužalojimo, ir nepagrįstai nepriteisė iÅ¡laidų už jų įsigijimÄ .             Teismas taip pat sumažino iÅ¡laidas už pirktus vaistus – iki 140,40 Lt, motyvuodamas, kad kai kurie vaistai susiję su virÅ¡kinimo, skydliaukės problemomis, kaulų stiprinimu.

Teismas net nenurodė, kurie vaistai skirti tokių problemų gydymui ir kuriuos jis atmetė, todėl apeliantas mano, kad dėl vaistų reikalingumo teismas padarė tik prielaidÄ . Atstovui V. Rutavičiui nesuprantama, kodėl vaistai, skirti kaulų stiprinimui, kai vienas iÅ¡ sužalojimų yra kaulų sulaužymas, teismo nuomone, nėra susiję su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu.      2013-12-13 epikrizėje yra nurodyta, kad gydant nukentėjusįjį sanatorijoje jam kilo komplikacijų ir jis susirgo Å«mia angina, dėl to jam buvo skirtas papildomas gydymas. 2013-11-19 epikrizėje nurodyta, kad jam skirtas gydymas analgetikais.

Vaistai gydyti skydliaukei – „Thybon 20 mcg Hennig“ – į praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų už vaistus sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti nebuvo. 2013-12-27 kvite suma už Å¡iuos vaistus buvo iÅ¡braukta, iÅ¡laidų suma buvo sumažinta – nurodyta ne 107,64 Lt, o tik 29,32 Lt. Analgetikų naudojimas pakenkia virÅ¡kinimo trakto mikroflorai, todėl kartu vartojami ir virÅ¡kinimo trakto mikroflorÄ atkuriantys vaistai. Todėl teismas be pagrindo nusprendė, kad ne visi medikamentai susiję su nusikalstamos veikos padarinių Å¡alinimu, ir nepagrįstai sumažino iÅ¡laidas už pirktus vaistus.

             Apelianto tvirtinimu, teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė ir kuro iÅ¡laidų, motyvuodamas tuo, kad vien nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ paaiÅ¡kinimų, nepakanka nustatyti tam, kad tai kuras, sunaudotas vežiojant nukentėjusįjį po gydymo įstaigas ir lankant jį. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė 2013-11-08. Ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-11-08 iki 2013-11-20. Sanatorijoje buvo gydomas nuo 2013-11-21 iki 2013-12-13.

Tai matyti iÅ¡ epikrizių. Byloje pateikti 5 kuro įsigijimo kvitai: 2013-11-19 – už 20 Lt, 2013-11-21 – už 100 Lt, 2013-11-25 – už 100,17 Lt, 2013-12-02 – už 100 Lt, 2013-12-06 – už 200,12 Lt. Visos kuro iÅ¡laidos buvo laikotarpiu, kai nukentėjusysis gydėsi ligoninėje ir sanatorijoje. Kai nukentėjusysis gydėsi ligoninėje – kurui buvo iÅ¡leista tik 20 Lt. Visas kitas kuras buvo sunaudotas važinėjant į sanatorijÄ . Nukentėjusysis buvo gydomas vaikų sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) . Atstumas tarp Å¡ių vietų yra 31,1 km, vadinasi važiuojant į sanatorijÄ ir grįžtant atgal nuvažiuodavo 62 km. Kadangi nukentėjusysis sanatorijoje praleido 23 dienas, tai jį lankant kiekvienÄ dienÄ teko nuvažiuoti 1426 km. Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ automobilis vidutiniÅ¡kai sunaudoja 6,2 l/100 km. Nukentėjusiojo gydymosi sanatorijoje laikotarpiu pagal kvitus buvo įsipilta 78,66 litro kuro, su kuriuo pagal vidutines sÄ naudas galima nuvažiuoti 1268 km.

Minėto kuro kiekio užteko 20 kartų nuvažiuoti iki sanatorijos ir grįžti atgal (78,66 : 3,844, nes vienam tokiam pasivažinėjimui reikia 3,844 litro kuro (6,2 x 62 : 100).             Nukentėjusiojo atstovo advokato V. Rutavičiaus nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė 7000 Lt, kurie reikalingi nosies operacijos atlikimui, motyvuodamas tuo, kad jei operacija iki Å¡iol neatlikta, tai jos atlikimo bÅ«tinumas yra tik prielaida. Apeliantas nurodo, kad byloje yra 2014-02-04 plastikos chirurgo iÅ¡vada, joje nurodyta, kad reikalinga atlikti nosies plastinę operacijÄ ir atkurti sutrikusį kvėpavimÄ , ji turi bÅ«ti daroma ne anksčiau kaip 6–10 mėn. po traumos.

Byloje taip pat yra pateikta LOR gydytojo iÅ¡vada, kad dėl lūžio nosis yra deformuota į kairę ir jos atkÅ«rimui reikalinga operacija. Taigi operacijos bÅ«tinumas yra patvirtintas gydytojų iÅ¡vadomis, o ne prielaida. OperacijÄ pagal tokias gydytojų iÅ¡vadas galima atlikti tik dabar, papildomai pasikonsultavus su plastikos chirurgu. Operacijos iÅ¡laidos laikytinos bÅ«sima žala, paremta realia jos atsiradimo tikimybe ir, remiantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, gali bÅ«ti priteisiama konkreti pinigų suma kaip žalos atlyginimas.

Atstovas V. Rutavičius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas priteisė tik 292,50 Lt turtinei žalai atlyginti, nors patys kaltinamieji, jų gynėjai ir civiliniai atsakovai pripažino ir sutiko, kad 1143 Lt turtinės žalos dydis yra pagrįstas.             Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sumažino ir neturtinės žalos dydį. Teigia, kad nukentėjusysis nusikaltimo padarymo neišprovokavo, todėl padarytos žalos dydžiui įtakos nepadarė. Kaltinamųjų ir jų įstatyminių atstovų sunki turtinė padėtis galėtų būti pagrindu mažinti nuostolių dydį tik tuo atveju, jei žala būtų padaryta netyčia ar dėl didelio neatsargumo.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymÄ . Å iuo atveju žala nukentėjusiajam yra padaryta tyčia, netgi darant nusikaltimÄ . Todėl teismas neturi teisinio pagrindo mažinti nuostolių dydžio. Nukentėjusiojo atstovas V. Rutavičius nurodo, kad nukentėjusiojo trenerė N. J. patvirtino, kad iki sužalojimo nukentėjusysis buvo vienas iÅ¡ perspektyviausių miesto sportininkų savo amžiaus grupėje, o po sužalojimo jis ilgai negalėjo treniruotis ir Å¡iuos pasiekimus prarado, į rinktinę traukiamas jau nebe kaip pagrindinis sportininkas, o tik kaip rezervinis.

Teisme trenerė paaiÅ¡kino varžybų protokolų reikÅ¡mes, kad tai priklauso nuo to, kokiÄ rungtį parenka komandos treneris sportininkui, ir nuo to, ar siekiama individualaus rezultato, ar komandinio rezultato, todėl individualus rezultatas ne visada atspindi tikruosius pasiekimus. Teismas viskÄ suvedė į vienÄ , nekreipdamas dėmesio į trenerės paaiÅ¡kinimus, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡iuos sukeltus padarinius ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį iki 4000 Lt, t. y. praktiÅ¡kai iki minimumo, kai sužalojama vien tik sveikata, nekalbant apie kitus liekamuosius reiÅ¡kinius ir bÅ«simus nepatogumus bei skausmus, kuriuos teks patirti nukentėjusiajam, kai bus daroma nosies operacija.             Nukentėjusiojo atstovo tvirtinimu, teismas taip pat neteisingai taikė ir CK nuostatas, nes žalÄ priteisė ne iÅ¡ civilinių atsakovų (kaltinamųjų atstovų pagal įstatymÄ ), o iÅ¡ pačių kaltinamųjų solidariai, nurodydamas, kad jiems neturint pajamų ar turto, žala priteisiama subsidiariai iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ .

Toks teismo sprendimas, apelianto nuomone, prieÅ¡tarauja jo paties iÅ¡vadoms, nes teismas jau nustatė, kad kaltinamieji turto ir pajamų žalai atlyginti neturi, ir tai yra besÄ lygiÅ¡ka vada žalÄ priteisti iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), be to, ne subsidiariai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis), o solidariai. Teismo sprendimas dėl žalos priteisimo yra sÄ lyginis, nes priteista iÅ¡ kaltinamųjų atstovų pagal įstatymÄ tik esant sÄ lygai, jei kaltinamieji neturės turto ar pajamų, kas yra draudžiama (CPK 267 straipsnis, BPK 113 straipsnio 2 dalis).

             Nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas V. Rutavičius praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti – papildomai taikyti auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigoti kaltinamuosius iÅ¡mokti (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinių elgesio taisykles; civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai – priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų N. N. ir G. K. solidariai nukentėjusiesiems 20000 Lt neturtinei ir 8745,64 Lt turtinei žaloms atlyginti. Priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų N. N. ir G.

K. solidariai nukentėjusiajam visas turėtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ asmuo, kuriam byla nutraukta – A. K. ir jo atstovas pagal įstatymÄ G. K. – su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad teismas nustatė, jog A. K. gimnazijoje vidaus elgesio taisyklių laikosi, problemų su disciplina neturi, su bendraamžiais yra draugiÅ¡kas, nekonfliktiÅ¡kas, netoleruoja melo bei neteisybės. BÅ«tent dėl to, kad nukentėjusysis melavo, įvyko konfliktas.

Nukentėjusiojo elgesys iÅ¡provokavo A. K. suduoti jam du smÅ«gius, dėl smÅ«gių sudavimo jis gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Spręsdamas klausimÄ dėl turtinės žalos dydžio, teismas vertino konkrečius nuostolius, atsižvelgė į tai, ar patirtos iÅ¡laidos yra protingos ir bÅ«tinos. Turėti atskirÄ palatÄ yra komfortas. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 3821,71 Lt už nukentėjusiojo gydymÄ yra sumokėta.              Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nuo 2008 m. buvo (duomenys neskelbtini), todėl atstumas iki reabilitacijos įstaigos, kur gydėsi nukentėjusysis, buvo žymiai mažesnis.

Sutinkama su tuo, kad vaistai apmokami tik tie, kurie reikalingi organizmo stiprinimui po sužalojimo. Plastinė operacija nukentėjusiajam iki šiol nepadaryta, nors praėjo daugiau negu metai laiko. Ir neaišku, ar bus padaryta ateityje. Jeigu operacijos būtinybė atsiras ir ji bus atlikta, tai dėl išlaidų, susijusių su atlikta operacija, klausimas gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl prašoma priteisti 20000 Lt neturtinė žala yra per didelė.

A. K. ir jo atstovas pagal įstatymÄ G. K. tvirtina, kad jų materialinė padėtis yra labai bloga. Tai rodo byloje surinkti dokumentai. Teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiojo sportiniai pasiekimai nebuvo aukÅ¡ti ir iki įvykio. Be to, medicininėje kortelėje nurodyta, kad nukentėjusysis serga lėtine alergiÅ¡ka sloga, bronchine astma, migrena. Todėl ir galvos skausmai gali bÅ«ti ne tik nuo traumos, bet ir nuo migrenos.              Asmuo, kuriam byla nutraukta – A. K., ir jo atstovas pagal įstatymÄ G.

K. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ , nukentėjusiojo K. A. atstovo advokato V. Rutavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, asmenys, kuriems byla nutraukta, jų atstovai pagal įstatymÄ , gynėjos prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K.

A. atstovas advokatas V. Rutavičius neginčija aplinkybės dėl kaltų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau mano, kad apylinkės teismas nepakankamai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, ir Å¡iÄ aplinkybę pripažino kaltų asmenų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nepagrįstai civilinius ieÅ¡kinius patenkino tik iÅ¡ dalies.             (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius D.

N. ir A. K. charakterizuoja kaip besilaikančius gimnazijos vidaus elgesio taisyklių, draugiškus, pagarbiai besielgiančius su mokytojais, paslaugius, nekonfliktuojančius, dalyvaujančius gimnazijos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime mokinius. Nurodo, kad D. N. ir A. K. iki galo neatskleidė savo gabumų ir gebėjimų moksle. D. N. mama ir A. K. tėvas domisi vaikų mokslo pasiekimais ir elgesiu (t. 1, b. l. 57, 58).              Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pateiktų charakteristikų tvirtinti, kad D.

N. ir A. K. nesilaiko mokinių elgesio taisyklių, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jie nesilaiko mokinių elgesio taisyklių ir už gimnazijos ribų. Tiek A. K., tiek D. N. anksčiau jokių nusikalstamų veikų padarymu įtariami nebuvo, administracine tvarka nebausti (t. 1, 77, 78, 86, 87). Kitų institucijų duomenų dėl D. N. ir A. K. elgesio gimnazijoje ar už jos ribų byloje nėra. Tai, kad D. N. ir A. K. neatskleidė savo gabumų ir gebėjimų moksle, visiškai nesusiję su jų bendravimo įgūdžiais tarp bendraklasių ir kitų jų aplinkoje esančių asmenų.

D. N. ir A. K. nusikalto pirmÄ kartÄ .              Aptartos charakteristikos, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. N. ir A. K. nusikalstamų veikų, už kurias jie skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, padarymÄ nulėmė ne mokinių elgesio taisyklių nežinojimas. Tam, kad bÅ«tų užtikrinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis (BK 80 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytų veikų aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, apylinkės teismas D.

N. ir A. K. paskyrė tinkamÄ auklėjamojo poveikio priemonę. Paskirti jiems dar vienÄ auklėjamojo poveikio priemonę, kolegijos nuomone, yra netikslinga.              BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ,,veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys“. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį.             Kolegija nesutinka su apylinkės teismo pripažinta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).             Teisiamajame posėdyje A.

K. teigė, kad jis laukė iÅ¡ gimnazijos iÅ¡einančio nukentėjusiojo K. A. tam, kad pasikalbėtų su juo dėl internete paraÅ¡yto jį įžeidžiančio komentaro. Kadangi nukentėjusysis rašęs komentarÄ internete neprisipažino, dėl tokio jo melo sudavė jam smÅ«gius (t. 1, b. l. 193–194). Teisiamajame posėdyje D. N. taip pat tvirtino, kad A. K. pasikvietė nukentėjusįjį pasikalbėti dėl to, kad nukentėjusysis internete parašė A. K. įžeidžiantį komentarÄ .

Kai nukentėjusysis, rašęs komentarÄ , neprisipažino, A. K. sudavė jam smÅ«gį į galvÄ . A. D. nustÅ«mus A. K. nuo K. A., D. N. priėjęs prie jo paklausė, kodėl jį gina mergina. Po tokių žodžių D. N. manė, kad K. A. jam nori suduoti, todėl jam sudavė pirmasis (t. 1, b. l. 194–195). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų D. N. parodymų matyti, kad jis net nežinojo, dėl ko A. K. norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su K. A. (t. 1, b. l. 42–43).             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K.

A. parodė, kad A. K. parašė internete jo draugę A. D. įžeidžiančiÄ Å¾inutę (t. 1, b. l. 195).             Apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, yra tik iÅ¡ kaltų asmenų parodymų, kurie skiriasi nuo nukentėjusiojo parodymų, nes nukentėjusysis teigė, kad komentarÄ pirmasis parašė bÅ«tent A. K.. Å iuo atveju D. N. su paraÅ¡ytais komentarais nieko bendra neturėjo iÅ¡ viso.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. ir D. N. nukentėjusiojo jau laukė, kol Å¡is iÅ¡eis iÅ¡ gimnazijos. A. K. sudavė K. A. smÅ«gius, pasinaudojęs mažareikÅ¡me priežastimi, dėl to, kad jį neva įžeidė nukentėjusiojo kažkada paraÅ¡ytas komentaras. Be to, teisiamajame posėdyje A. K. parodė, kad jis sudavė smÅ«gius ne dėl įžeidžiančio komentaro, o dėl to, kad nukentėjusysis neprisipažino rašęs komentarÄ . D. N. priėjo prie nukentėjusiojo be jokios priežasties ir jam pasakė, kad Å¡is slepiasi už merginos, o pagalvojęs, kad neva nukentėjusysis jam trenks, pats sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam.

             Tokios aplinkybės nepaneigia apeliacinio skundo argumento, kad A. K. ir D. N. siekė pademonstruoti savo galiÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir neleidžia daryti iÅ¡vados apie provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, todėl teismas nustatė kaltų asmenų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, neteisingai.             Apeliaciniu skundu praÅ¡oma atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su priemoka už palatÄ ligoninėje bei sanatorijoje, už pirktus vaistus nukentėjusiojo K.

A. kaulams stiprinti, virÅ¡kinimui gerinti, už korekcinius akinius, taip pat kuro iÅ¡laidas.              Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.             Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamųjų atstovai atlygino žalÄ už K.

A. gydymÄ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninėje bei už reabilitacinį gydymÄ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos sanatorijoje. Nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymÄ jokių duomenų dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų K. A. buvo bÅ«tina iÅ¡skirtinė priežiÅ«ra mokomoje ligoninės ir sanatorijos palatose, nepateikė. Apeliaciniame skunde apelianto nurodytas argumentas, kad sukuriant geresnes gydymosi sÄ lygas yra mažinamas patirtas neigiamas sveikatos sužalojimo poveikis, yra tik niekuo neparemta prielaida.             Apylinkės teismas patenkino nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl žalos atlyginimo už pirktus vaistus, tiesiogiai bÅ«tinus K.

A. patirtiems sužalojimams gydyti, bei pagrįstai nustatė, kad ne visi vaistai, kurie nurodyti vaistų pirkimo kvituose (t. 1, b. l. 147), t. y. vaistai nuo virÅ¡kinimo, skydliaukės problemų bei kaulų stiprinimo, buvo susiję su pasekmių Å¡alinimu dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo. Kad tokie vaistai buvo bÅ«tini K. A. gydymui, nepatvirtina ir įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose. Apeliaciniame skunde apeliantas prielaidos apie tokių vaistų reikalingumÄ jokiais papildomais įrodymais nepagrindė.

             Iš specialisto išvados Nr. G 2674/13(03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje K. A. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimas, vidutinės formos galvos smegenų trauminė liga, papildomai nustatyta kairės akies regimojo nervo edema. Konstatuoti sužalojimai padaryti galbūt kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu, t. y. 2013-11-08, laiku (t. 1, b. l. 27–28).

Vėlesni medicininiai dokumentai nepaneigia aplinkybės, kad po buvusios galvos traumos – akių dugno pakitimo – K. A. blogiau mato į tolį, jam diagnozuota dalinė regimojo nervo disko edema (t. 1, b. l. 154, 155–156 ).             Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad K. A. regos koregavimui buvo reikalingi korekciniai akiniai. PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei mokėjimo kvitas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo nupirkti korekciniai akiniai už 347 litus (t. 1, b. l. 137).

Å ios iÅ¡laidos pripažintinos nusikalstamomis veikomis padaryta turtine žala, todėl ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už korekcinius akinius tenkintina.             Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ pateikti kvitai iÅ¡ degalinių nepatvirtina aplinkybės, jog įsigytas kuras buvo sunaudotas bÅ«tent sÅ«naus lankymui gydymosi įstaigose. Apylinkės teismui nebuvo pateikti duomenys apie turimÄ automobilį bei Å¡io automobilio kuro sÄ naudas.

             Apeliacinės instancijos teismui prie apeliacinio skundo buvo pateiktas automobilio „Volkswagen Golf“ registracijos liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio savininkas yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB (t. 2, b. l. 72). Å i aplinkybė fakto, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ važiavo lankyti sÅ«nų bÅ«tent Å¡iuo automobiliu, nepatvirtina.              Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiajam dėl nosies sužalojimo reikalinga atlikti plastinę operacijÄ , ji kainuotų 7000 litų.             Paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų iÅ¡laidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkcijÄ bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Å iais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .             Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tyrimui pateiktoje dokumentacijoje K.

A. konstatuotas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 27–28). VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas V. J. medicininiame iÅ¡raÅ¡e nurodė, kad tikslinga atlikti nosies operacijÄ ne anksčiau kaip 6–10 mėn. po operacijos. Å i aplinkybė parodo tai, kad nedelsiant lėšų nukentėjusiojo nosies operacijai atlikti nereikia. Gydytojo nurodyta operacijos kaina – 7000 litų – jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta, Å¡ių iÅ¡laidų buvimas ar nebuvimas yra tik galimas, nes priklauso nuo tolimesnių paties nukentėjusiojo veiksmų.

Duomenų, kad tokia operacija nukentėjusiajam K. A. tikrai bus atlikta, nėra.              Tokioje situacijoje apylinkės teismas už galbÅ«t bÅ«simÄ operacijÄ ateityje iÅ¡laidų nepriteisė pagrįstai, tačiau nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog Å¡i ieÅ¡kinio dalis kaip neįrodyta atmestina. Taip nukentėjusiajam užkirto keliÄ , jei tokia operacija bÅ«tų padaryta ateityje, kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klausimo dėl Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies neiÅ¡sprendė iÅ¡ viso.             BPK 115 straipsnio 1 dalyje civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu.

BPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį civilinis ieÅ¡kinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieÅ¡kinio turi bÅ«ti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesÄ , negali „nutylėti“ civilinio ieÅ¡kinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K–P–429/2007) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip turi bÅ«ti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ )“. Taigi ir civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai.

Å iuo atveju kolegija pripažįsta, kad jeigu nukentėjusiajam ateityje bus atlikta rekomenduota nosies deformacijos operacija, dėl tokios operacijos gydymo iÅ¡laidų atlyginimo nukentėjusysis turės teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka. Todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebÅ«tų užkirstas kelias ateityje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.             Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino ir neturtinės žalos dydį.             Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

             Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

             Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes.

Jeigu kaltė pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.             Apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajam 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.             IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K.

A. klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad dėl patirto kÅ«no sužalojimo – nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio sumuÅ¡imo, vidutinės formos galvos smegenų trauminės ligos bei kairės akies regimojo nervo edemos – nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ tiek įvykio metu dėl suduotų smÅ«gių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Nukentėjusiajam sužalotas gyvybiÅ¡kai ir estetiÅ¡kai svarbus organas – nosis. Dėl kÅ«no sužalojimo nukentėjusysis neiÅ¡vengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė.

Å ios aplinkybės neiÅ¡vengiamai sÄ lygojo ir emocinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, mokosi gimnazijoje, nė vienas Å¡iuo metu nedirba ir neturi pajamų. A. K. atstovas pagal įstatymÄ G. K. turi neįgalumÄ , jam nustatytas tik 20 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 183), turi individualiÄ Ä¯monę, kurios pelnas per 2013 m. sudarė tik 546 Lt (t. 1, b. l. 184), o iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio G.

K. Å¡alpos pensija sudarė 10080 Lt (t. 2, b. l. 28). Tai, kad G. K. finansinė padėtis sunki patvirtina ir tai, kad siekdamas atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, jis iÅ¡ fizinio asmens paėmė 2000 Lt paskolÄ (t. 2, b. l. 27). D. N. atstovė pagal įstatymÄ yra bedarbė (t. 1, b. l. 186), augina 2008 m. gimusį dar vienÄ sÅ«nų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas (t. 1, b. l. 188).             Kolegija pažymi, kad K. A. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o A.

K. ir D. N. kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad K. A. neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės nėra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis ar liekamaisiais reiÅ¡kiniais.

Medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl sulaužytos nosies nukentėjusiajam tikslinga atlikti plastinę operacijÄ â€“ atkurti sutrikusį kvėpavimÄ , nosies formÄ bei pertvarÄ (t. 1, b. l. 139), todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis jaučia pasekmes tiek fiziÅ¡kai, tiek ir psichologiÅ¡kai iki Å¡iol, dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti plastinę operacijÄ . Nukentėjusysis ilgÄ laikÄ dėl patirtų sužalojimų negalėjo sportuoti. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pats nukentėjusiojo rizikingas ir provokuojantis elgesys.

             Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, kolegija mano, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimus padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , ne visiÅ¡kai įvertino aplinkybių visumÄ , be to, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Todėl, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rÅ«Å¡iai (tiesioginė tyčia), panaÅ¡aus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis didintinas iki 2027,34 euro (tai atitinka 7000 Lt).

             Kolegija pažymi, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje. Yra pagrindo manyti, kad A. K. ir D. N., sulaukę pilnametystės, pradėję dirbti turės galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .             CK 6.276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendrais pagrindais.

CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Å i atsakomybės rÅ«Å¡is reiÅ¡kia, kad nuosprendyje turi bÅ«ti nurodyta konkreti kiekvienam iÅ¡ tėvų priklausanti atlyginti pinigų suma. Dėl Å¡ios dalies teismas pažeidė įstatymų reikalavimus, nes nenurodė kiekvienam iÅ¡ tėvų atskirai priklausančias atlyginti pinigų sumas.

             BPK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.              Apylinkės teismas pagrįstai pripažino proceso iÅ¡laidomis ir priteisė jas iÅ¡ kaltų asmenų, o Å¡iems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ N. N. ir G.

K. už nukentėjusiojo atstovavimÄ apylinkės teisme, tačiau jų atlyginimo klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, proceso iÅ¡laidas iÅ¡ kaltų asmenų solidariai priteisė neteisėtai, nes, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į Å¡ių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobÅ«dį, nusprendžia, kiek proceso iÅ¡laidų turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kiekvieno (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Todėl atsižvelgiant į kaltų asmenų kaltę, į jų atsakomybės dydį ir pobÅ«dį, į tai, kiek kiekvienas prisidėjo prie nusikalstamų veikų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, iÅ¡ A.

K. ir D. N. nukentėjusiajam K. A. priteistina po 173,77 euro (tai atitinka 600 litų) iÅ¡ kiekvieno, o Å¡iems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, po 173,77 euro (tai atitinka 600 litų) iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ N. N. ir G. K..             Be to, nukentėjusiojo K. A. atstovas advokatas V. Rutavičius kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ I.

A. sumokėjo advokatui V. Rutavičiui 700 litų (tai atitinka 202,73 euro). Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, proporcingai mažintinos – iki 600 litų (tai atitinka 173,77 euro). IÅ¡ A. K. ir D. N. nukentėjusiajam K. A. priteistina po 86,89 euro (tai atitinka 300 litų) iÅ¡ kiekvieno, o Å¡iems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, po 86,89 euro (tai atitinka 300 litų) iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ N. N. ir G.

K..              Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms ir neteisingai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3, 4 punktai).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendį pakeisti.             PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pripažintÄ asmenų, kuriems byla nutraukta – A.

K. ir D. N., atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).                      Priteistos nukentėjusiajam K. A. turtinės ir neturtinės žalos dydžius padidinti ir priteisti K. A. iÅ¡ asmenų, kuriems byla nutraukta – A. K. ir D. N. solidariai 185,21 euro (tai atitinka 639,50 Lt) turtinei ir 2027,34 euro (tai atitinka 7000 Lt) neturtinei žaloms atlyginti, o Å¡iems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ N. N. ir G.

K. subsidiariai po 92,61 euro (tai atitinka 319,75 Lt) turtinei ir 1013,67, euro (tai atitinka 3500 Lt) neturtinei žaloms atlyginti.                      Priteisti nukentėjusiajam K. A. proceso iÅ¡laidoms atlyginti iÅ¡ asmenų, kuriems byla nutraukta – A. K. ir D. N., po 260,66 euro (tai atitinka 900 Lt) iÅ¡ kiekvieno, o Å¡iems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ N. N. ir G.

K. po 260,66 euro (tai atitinka 900 Lt) iÅ¡ kiekvieno.                      Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl iÅ¡laidų už nosies plastinės operacijos atlikimÄ palikti nenagrinėtÄ .         KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                    Regina BertaÅ¡ienė                                                                                     Linas Pauliukėnas