2022-04-27 Nr. AB-10003-3-61-3-05253-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2169-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05253-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. K. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. K. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas H. A. K. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43506 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2490 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus kriterijus dėl papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėjas teigė, jog negali grįžti į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) dėl (duomenys neskelbtini) nesutarimų. Pareiškėjas kilęs iš (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), yra diskriminuojamas, o atsakovas neištyrė nurodyto (duomenys neskelbtini) diskriminacijos pagrindo. Pareiškėjas pažymėjo, kad kilmės valstybėje yra persekiojamas ir diskriminuojamas, negali pasinaudoti tinkama teisine pagalba, todėl buvo priverstas bėgti. Pareiškėjas vertina, jog kyla reali grėsmė, kad, sugrįžus į kilmės šalį, jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, nes jis dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, jis laikėsi atsakovo nustatytos tvarkos.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi jį išsiųsti į kilmės valstybę. Pareiškėjas teigė, kad jo asmenybė identifikuota, savo elgesiu jis niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo paaiškinimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Pareiškėjas teigė, kad Komisija neužtikrino žodinio jo skundo nagrinėjimo, priėjo nepagrįstą išvadą, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nurodė konkrečius faktus, tačiau Komisija jų tinkamai neįvertino, neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus dėl jo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tinkamai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, todėl Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad kilmės šalyje nesaugu, iš jos į (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, atvyko su (duomenys neskelbtini) viza. Į Lietuvos Respubliką atvyko, nes (duomenys neskelbtini) taip pat nesaugu ir negerbiamos žmogaus teisės. Pareiškėjo atstovė akcentavo, kad pareiškėjas dėl savo padėties kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) ir jaustis kaip kiti asmenys, o Sprendimo dalis dėl maksimalaus draudimo atvykti yra per griežta.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atlikto tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, nes tyrimo metu nerasta informacijos apie nesutarimus kilmės valstybėje tarp (duomenys neskelbtini) ar, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje būtų (duomenys neskelbtini) ar diskriminuojami (duomenys neskelbtini) gyventojai. Atsakovas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui. Tyrimo metu atsakovas taip pat nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui, todėl jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pagal atsakovo turimą informaciją, pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, todėl paaiškinimo turinio patikimumas buvo vertinamas, atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatų. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo paaiškinimas yra nedetalus, abstraktus, grįstas bendro pobūdžio teiginiais. Į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški, bendro pobūdžio. Pareiškėjo paaiškinimas apie nesutarimus (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini), vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti jam gresiančio persekiojimo realumą, nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjui priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jo apsaugoti. Pareiškėjo siekis ir noras gauti geresnį gyvenimą yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

10. Atsakovas teigė, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti yra teisėta ir pagrįsta, jo prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma atsakovui leido prieiti prie išvados, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjui nustatytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimas atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes, yra pagrįstas.

11. Atsakovas vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu ir teigė, kad Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių rašytinio proceso tvarka pareiškėjo skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir dėl to turėjo būti būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad tariamas pareiškėjo persekiojimas nėra nulemtas asmeninių savybių, persekiotojas nėra valstybinis subjektas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo H. A. K. E. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), iš kilmės valstybės išvyko dėl (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybėje jam yra grasinama. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini), tačiau pamatė, kad šioje valstybėje negerbiamos žmogaus teisės, todėl nusprendė išvykti į kitą valstybę. Sužinojęs, jog (duomenys neskelbtini) siena atidaryta, nusprendė vykti į Lietuvą ir prašyti prieglobsčio.

14.2. 2021 m. lapkričio 18 d. įvyko pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).

14.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi bei 87 straipsnio 1–2 dalimis, Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Tvarkos aprašo 99 punktu.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo grindžia tuo, jog kilmės valstybėje vyksta (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, nes pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėjas teigė, kad kilmės valstybėje vyksta (duomenys neskelbtini) ir dėl to jis išvyko iš šalies, tačiau jokių aplinkybių, išskyrus ekonominio pobūdžio priežastis, jis nenurodė. Atsižvelgęs į abstraktaus pobūdžio pareiškėjo paaiškinimą, teismas priėjo išvadą, kad tikrosios pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominio pobūdžio – (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog vien ekonominių priežasčių buvimas nepagrindžia pabėgėlio statuso suteikimo būtinybės.

17. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo minimus (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) konfliktus, atsakovas nerado informacijos, jog kilmės valstybės sostinėje (pareiškėjo gyvenamoji vieta) būtų (duomenys neskelbtini) ar diskriminuojami (duomenys neskelbtini) gyventojai. Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis diskriminuojamas dėl to, jog yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, neįvardino konkrečių persekiotojų ir realiai jam kylančios grėsmės, o pareiškėjo istorija dėl kilmės šalies viduje vykstančių konfliktų nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Teismas nustatė, jog pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybės, kad kilmės valstybėje būtų sulaukęs grasinimų ar persekiojimų, o grėsmę gyvybei iš esmės siejo su kylančiais sunkumais (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad iš kilmės valstybės išvykę ir vėliau į ją sugrįžę asmenys būtų sodinami į kalėjimą.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į (duomenys neskelbtini), prieglobsčio neprašė, šioje valstybėje gyveno beveik vienerius metus, turėjo (duomenys neskelbtini) vizą. Aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) negerbiamos žmogaus teisės pareiškėjas grindė tik tuo, jog jam nepavyko (duomenys neskelbtini), t. y. taip pat ekonominio pobūdžio priežastimi. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudodamas sužinota informacija dėl atviros (duomenys neskelbtini) sienos, kartu su grupe asmenų, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (teigė palikęs (duomenys neskelbtini)). Dėl šių aplinkybių teismas suabejojo pareiškėjo sąžiningumu ir jo paaiškinimo tikrumu.

19. Teismas vertino, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, priešingai, pareiškėjas nurodė, jog iš savo tariamo persekiotojo asmeniškai nėra susilaukęs jokių grasinimų.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, vadovavosi įvairiais tarptautiniais šaltiniais, vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei jo paaiškinime nurodytas aplinkybes. Teismas sprendė, jog atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

21. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, nes jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teismas sprendė, kad pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo prieglobsčio prašymą, yra nesusiję su asmens rase, religija, pilietybe, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, o, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, galima prieiti prie išvados, jog išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominio pobūdžio (geresnio gyvenimo ieškojimas Europoje). Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti.

22. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl suvaržytos jo teisės į gynybą, Komisijai nesurengus žodinio posėdžio.

23. Teismas sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra teisėta bei pagrįsta.

24. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo yra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl nustatė, jog būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III. 25. Pareiškėjas H. A. K. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

27. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalimis, EŽTT formuojama praktika dėl prieglobsčio prašymo tyrimo ir įrodymų vertinimo kruopštumo ir teigia, jog atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindų, pažeisdamas tiek EŽTT suformuotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo paaiškinimu apie jo kilmės šalyje vykstantį konfliktą. Tiek atsakovas, tiek teismas nesurinko naujausios informacijos apie kilmės valstybę, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio. Pareiškėjas žino realią situaciją kilmės valstybėje, o atsakovas pateikė tik bendrus duomenis, tai įrodo, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai.

29. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus ir faktines aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo teismo sprendimo išvadas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo apeliacinio skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms įvertinti.

Atsakovo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovas nurodo, kad bendro pobūdžio informacija apie situaciją kilmės šalyje nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjui tariamai kilusias grėsmes, nes yra vertinama individuali pareiškėjo situacija joje.

Pareiškėjo paaiškinimas nėra nei pagrįstas kitais (be paaiškinimo) įrodymais, nei savaime sklandus, dėl to nėra tikėtinas, o, vertinant jį kartu su surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjo paaiškinimas apie nesutarimus tarp (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini), vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas – individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Pareiškėjas H. A. K. E. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas siekiant užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Tačiau tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

V. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjui H. A. K. E. Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau nustatė nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

37. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

38. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

40. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

42. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

45. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog kilmės valstybėje vyksta konfliktai (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).

46. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, o pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje.

Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą, apklausos metu neįrodinėjo aplinkybės, kad kilmės valstybėje būtų sulaukęs grasinimų ar persekiojimų, o grėsmę gyvybei iš esmės siejo su kylančiais sunkumais (duomenys neskelbtini).

Vien pareiškėjo paaiškinimai apie neva jo kilmės šalyje vykstantį konfliktą (atsakovas tokių duomenų nerado), nepateikiant jokių konkrečių ir individualių argumentų, kurie suteiktų pagrindą spręsti apie konkrečiai pareiškėjui kilmės valstybėje dėl minėtų aplinkybių kylančią grėsmę, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra pagrįsta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų nesurinko ar neištyrė.

Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais, nes iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas papildomas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir priėjo bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jo skundo argumentai buvo pirmosios instancijos teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų, deklaruojamų siekių ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

48. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

51. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. A. K. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė