aedb10b3-dba8-4f2a-8e5d-26f37dfc72a2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1439-855/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44189-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1.; 2.6.29.1.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Ribokaitės, Tomo Venckaus ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės N. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

A. ieÅ¡kinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 13 895,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. 1.1. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. paskolino atsakovei 15 895,00 Eur sumÄ , kuriÄ ji įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2017 m. spalio 31 d.

Atsakovė paskolos patvirtinimui 2015 m. gruodžio 22 d. pasirašė paprastÄ jį vekselį, kuriuo ji besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei 15 895,00 Eur. Atsakovė 2017 m. spalio 29 d. grÄ Å¾ino 2 000,00 Eur, tačiau liko skolinga 13 895,00 Eur.

2. Teismas 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. 2018 m. balandžio 11 d. papildomu sprendimu iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistos 195,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovei pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino sprendimÄ už akių ir papildomÄ sprendimÄ bei atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

3. Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl 3000,00 Eur sumos priteisimo, likusioje dalyje dėl 10 825,00 Eur skolos priteisimo ieÅ¡kinį palaikė. 3.1. Papildomai paaiÅ¡kino, jog 2015-12-22 bankiniu pavedimu atsakovei paskolino 10 000,00 Eur. Žodžiu susitarė, jog skolinasi 3 mėn. su 3 proc. dydžio palÅ«kanomis. Vėliau Å¡alys vekselį ne kartÄ perrašė kaip garantijÄ , kad pinigai bus grÄ Å¾inti. 2 000,00 Eur ir 3 000,00 Eur sumas grÄ Å¾ino po paskutinio vekselio suraÅ¡ymo 2017-10-31. Vekselyje eilutėje „iki 2017-10-31“, iÅ¡ tiesų buvo įraÅ¡yta perraÅ¡yto vekselio suraÅ¡ymo data.

4. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, kadangi ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino tik 5 000,00 Eur sumos.

5. Savo pozicijÄ grindė tuo, kad 2012 metais su drauge S. J. pradėjo sraigių auginimo verslÄ (duomenys neskelbtini). Kadangi bankai paskolų tokiam verslui nesuteikė, kreipėsi į J. T., nes sužinojo, jog ji teikia paskolas. J. T. jÄ supažindino su ieÅ¡kove ir pristatė kaip draugę, kuri irgi gali paskolinti pinigų. 2015 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovė iÅ¡ savo banko sÄ skaitos pervedė jai 10 000 Eur. Pavedime buvo įraÅ¡yta „paskola“. Pas J. T. namuose 2015-12-22 surašė vekselį.

Dėl pinigų grÄ Å¾inimo nebuvo jokios kalbos. Gavusi paramÄ , ketino grÄ Å¾inti paskolÄ . Vekselį užpildė savo ranka, jai diktuojant. Vekseliai buvo perraÅ¡yti 5-6 kartus per metus. Vekseliai buvo perraÅ¡omi kaip garantija, kad pinigai tikrai bus grÄ Å¾inti. Pildė visada draugė J. T.. IeÅ¡kovė po to du kartus dalyvavo perraÅ¡ant vekselius. Paskutinį kartÄ vekselį pasirašė 2017 metais. Skambindavo draugė J. T. ir praÅ¡ydavo grÄ Å¾inti skolÄ . IeÅ¡kovė niekada neskambino. PerraÅ¡yti vekseliai likdavo pas J.

T., palÅ«kanas taip pat skaičiuodavo J. T.. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu nusprendė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalies dėl 3000 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės atsisakymÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti ieÅ¡kovei V. A. iÅ¡ atsakovės N. P. 10 895,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10 895,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės N. P. valstybės naudai 245,00 Eur žyminio mokesčio bei 551,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, kad 2015-12-22 ieÅ¡kovė į atsakovės banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“ pervedė 10 000 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje įraÅ¡iusi: „paskola“. Atsakovė 2015-12-22 iÅ¡davė ieÅ¡kovei paprastÄ jį vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2017-10-31 sumokėti ieÅ¡kovei 15 825,00 Eur. 2017-11-30 atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 2 000,00 Eur. Taip pat atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 3 000 Eur ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio atsisakė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovei visÄ vekselyje nurodytÄ sumÄ , nėra, ir Å¡alys tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

8. Teismas laikė, jog kiekvienÄ kartÄ suraÅ¡ydama ir pasiraÅ¡ydama naujai iÅ¡raÅ¡ytame vekselyje ieÅ¡kovė patvirtindavo, jog sutinka su jame įraÅ¡yta suma. Teismo vertinimui, ieÅ¡kovei teigiant, jog vekselyje, pagal kurį ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 10 895,00 Eur sumÄ , yra įraÅ¡yta negrÄ Å¾inta paskolos dalis su paskaičiuotomis palÅ«kanomis, teismas pažymėjo, jog atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog už paskolintÄ sumÄ buvo skaičiuojamos palÅ«kanos. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 10 895,00 Eur skolÄ yra pagrįstas byloje pateiktais leistinais ir įtikinamais įrodymais ir todėl tenkintinas.

9. Teismas taip pat sprendė, jog pagal CK 6.37 str. 2 d. iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-12-12) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantė N. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. A. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 6 000 Eur skolÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Negali sutikti su aplinkybėmis, kad gavus iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 000,00 Eur paskolÄ , 5 000,00 Eur sugrÄ Å¾inus, liktų skolinga net 10 895,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas smulkiau neanalizavo ir nedetalizavo, kodėl priteisiama didesnė pinigų suma, negu atsakovė yra gavusi. 10.2. Buvo suklaidinta J. T., kuri vis reikalavo pasiraÅ¡yti naujus vekselius ir vis užtikrindavo, kad Å¡ie pasiraÅ¡omi vekseliai nieko nereiÅ¡kia. 10.3. Už naudojimÄ si suteikta paskola dvejus metus ieÅ¡kovė priskaičiavo net 5 895,00 Eur palÅ«kanų.

Skaičiuojant palÅ«kanas nuo pradinės suteiktos 10 000,00 Eur paskolos, gaunasi, kad jog metinių palÅ«kanų norma sudaro 30 procentų. 10.4. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu ginčijo Å¡ias palÅ«kanas, taip pat ir baigiamosiose kalbose buvo iÅ¡sakyta pozicija, kad jeigu teismas manytų, kad turi bÅ«ti priteisiamos palÅ«kanos, jos turi bÅ«ti protingo dydžio. 10.5. IeÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 22 d. suteikė 10 000,00 Eur paskolÄ , o į teismÄ kreipėsi 2017 metų pabaigoje, todėl už Å¡iuos dvejus metus galėtų bÅ«ti priskaičiuotos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos ir jos nuo paskolos sumos sudarytų 1 000,00 Eur, o ne 5 895,00 Eur.

11. IeÅ¡kovė V. A. atsiliepime į apeliantės N. P. apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai: 11.1. Pačios apeliantės iniciatyva ir dėl tos priežasties, kad ji negalėjo grÄ Å¾inti skolos, ji praÅ¡ydavo atidėti skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , dėl vėlavimo įsipareigodama mokėti palÅ«kanas.

Dėl tos priežasties N. P. suraÅ¡ydavo naujus vekselius didesnei sumai. Tai buvo pačios N. P. noras mokėti palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolÄ . PalÅ«kanas skaičiavo abi, tačiau skolÄ su palÅ«kanomis įraÅ¡ydavo į naujÄ vekselį pati N. P.. 11.2. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė per visÄ procesÄ palÅ«kanų dydžio neginčijo. Tai, kad baigiamosiose kalbose apeliantės atstovas pradėjo kalbėti apie palÅ«kanų mažinimÄ , negalima laikyti jo atstovaujamosios pozicija.

Pati apeliantė neiÅ¡reiÅ¡kė nei noro, nei reikalavimo mažinti palÅ«kanų dydį. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teisme reikalavimas mažinti įraÅ¡ytų į vekselį palÅ«kanų dydį nebuvo pareikÅ¡tas. 11.3. Apeliantė nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti vekselį visÄ ar iÅ¡ dalies negaliojančiu, todėl esant galiojančiam vekseliui jai kilo pareiga atsiskaityti, t.y. grÄ Å¾inti skolÄ su palÅ«kanomis. 11.4.

Apeliantės nurodymas, kad pagal CPK normas atsakovė negalėjo pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu yra nesuprantamas. Be to, net ir tuo atveju, jei atsakovė N. P. manė, kad negali pasinaudoti prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taisyklėmis, ji galėjo reikÅ¡ti atskirÄ reikalavimÄ dėl vekselio nuginčijimo atskiroje civilinėje byloje. Tol, kol toks reikalavimas nebÅ«tų iÅ¡nagrinėtas, bÅ«tų turėjusi galimybę praÅ¡yti teismÄ stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamos bylos duomenimis apeliantė N. P. 2015 m. gruodžio 22 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2017 m. spalio 31 d. sumokėti ieÅ¡kovei V. A. 15 825,00 Eur. Vekselyje be kita ko nurodoma, kad palÅ«kanos už vekselį nenustatomos, o vekselio turėtojui turi bÅ«ti sumokama visa vekselio suma. Taip pat numatyta, jog laiku nesumokėjus pagrindinės skolos ar jos dalies, skolininkas papildomai moka 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo visos negrÄ Å¾intos sumos bei atlygina visus dėl uždelsimo atsiradusius nuostolius.

Atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog ieÅ¡kovė į atsakovės banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“, 2015 m. gruodžio 22 d. pervedė 10 000,00 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyje įraÅ¡iusi „paskola“. Å ioje byloje taip pat nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo suraÅ¡yta keletÄ vekselių, jie vis bÅ«davo perraÅ¡omi, kiekviename paskesniame vekselyje nurodant vis didesnę grÄ Å¾intinÄ sumÄ , o į bylÄ pateiktas paskutinis suraÅ¡ytas vekselis.

15. Taigi, 2015-12-22 vekselio suraÅ¡ymo ir 10 000 Eur paskolos pinigų sumos pervedimo fakto Å¡alys neginčija, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantė teigia, kad negali bÅ«ti, jog gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 000,00 Eur paskolÄ , 5 000,00 Eur sugrÄ Å¾inusi, liktų skolinga 10 895,00 Eur. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės yra keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinos sumos dydžio.

16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė vekselio apmokėti laiku nepateikė, todėl atsižvelgtina į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, jog kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

Taip pat pažymėtina, kad praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį yra pagrindas laikyti skolos raÅ¡teliu. Be to, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į tai, kad paskola buvo suteikta bankiniu pavedimu, o vekselį Å¡alys iÅ¡rašė tik siekdamos patvirtinti ir užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ , vėliau nuolat perraÅ¡inėjo, skaičiuodamos palÅ«kanas, dokumente įraÅ¡ydamos vis didesnę ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinÄ sumÄ , apeliacinės instancijos teismas apskritai sprendžia, kad toks dokumentas bet kuriuo atveju negalėjo bÅ«ti laikomas vertybiniu popieriumi ir turi bÅ«ti vertinamas kaip paprastas skolos raÅ¡telis, t. y. laikomas skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolinių teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimÄ .

17. Å ioje civilinėje byloje turi bÅ«ti taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo Å¡alims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už Å¡alis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

18. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

19. Atsižvelgdama į aptariamÄ kasacinio teismo praktikÄ , į tai, kad tarp Å¡alių kilo ginčas tik dėl grÄ Å¾intinos sumos dydžio, į Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pateiktų procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog mažai tikėtina, kad apeliantė N. P. nuolat buvo klaidinama J. T., kuri, pasak apeliantės, vis reikalavo pasiraÅ¡yti skolos dokumentus ir vis užtikrindavo, kad Å¡ie pasiraÅ¡omi dokumentai nieko nereiÅ¡kia. VidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus žmogus neabejotinai supranta, kad atitinkamų skolos dokumentų pasiraÅ¡ymas, vis didesnių sumų juose nurodymas, neabejotinai sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad N. P. neatitiktų vidutiniÅ¡kai protingo ir apdairaus žmogaus standartų, juolab, kad Å¡ioje byloje apeliantė pati nurodė, kad pinigai buvo skolinami sraigių auginimo verslui vystyti (pažymėtina, kad byloje taip pat nėra ir duomenų, kad ieÅ¡kovė V. A. verstųsi pinigų skolinimu). Be to, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, jog buvo nukeliama ir skolos grÄ Å¾inimo data, o bylos Å¡alys anksčiau nebuvo pažįstamos, mažai tikėtina ir tai, kad pinigai buvo skolinami neatlygintinai, o tiek apeliantė, tiek ieÅ¡kovė, nukeldamos skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , nesitarė dėl atlyginimo už tolimesnį pinigų skolinimÄ ir atsakovės naudojimÄ si paskolintais pinigais.

Pažymėtina, jog ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.872 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, tuo tarpu apeliantė bylos nagrinėjimo metu tokios prezumpcijos nepaneigė.

20. Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad nagrinėjamos situacijos kontekste Å¡alys iÅ¡ tiesų susitarė dėl paskutiniame skolos dokumente nurodytos sumos, t. y. 15 825,00 Eur, kuri apėmė tiek pagrindinę skolÄ , tiek ir palÅ«kanas, grÄ Å¾inimo iki 2017 m. spalio 31 d. Toks susitarimas atsižvelgiant į tai, kad apeliantės praÅ¡ymu nuolat buvo nustatomas vis vėlesnis skolos grÄ Å¾inimo terminas, atitiko Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ bei jų interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nei Å¡io suraÅ¡yto dokumento, nei jokių kitų ankščiau Å¡alių sudarytų vekselių, neginčijo nei kaip sandorio sudaryto dėl suklydimo, apgaulės, nei kitais sandorio negaliojimo pagrindais, - nei Å¡io proceso metu, nei jokioje kitoje civilinėje byloje, nors tokiÄ galimybę neabejotinai turėjo nuo pat skolos dokumento suraÅ¡ymo datos – 2015 m. gruodžio 22 d.

21. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu, taip pat procesiniuose dokumentuose, kaip pagrįstai nurodė ir bylÄ nagrinėjęs teismas, apeliantė net ir neginčijo, jog už pasiskolintÄ pinigų sumÄ buvo skaičiuojamos palÅ«kanos, nereiÅ¡kė reikalavimų dėl palÅ«kanų mažinimo, neginčijo paskaičiuotų palÅ«kanų dydžio. Pagaliau, nei viena iÅ¡ Å¡alių net negalėjo paaiÅ¡kinti palÅ«kanų paskaičiavimo, taikomo palÅ«kanų procento dydžio, nurodyti konkretų laikotarpį, už kurį buvo skaičiuojamos ir kokio bÅ«tent dydžio palÅ«kanos ir pan. Todėl visiÅ¡kai sutiktina ir su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. BÅ«tent dėl nurodytos aplinkybės apeliantė N. P. Å¡iuo atveju negali remtis argumentais dėl palÅ«kanų skaičiavimo ir jų dydžio.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

23. Kartu teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei N. P. jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. IeÅ¡kovės V. A. atstovas iki teismo posėdžio nepateikė duomenų apie valstybės galimai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už ieÅ¡kovei teiktÄ nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ sumÄ , todėl spręsti dėl nurodytų iÅ¡laidų dydžio ir jų priteisimo iÅ¡ atsakovės valstybės naudai apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo metu galimybės neturi. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Laima Ribokaitė Tomas Venckus Renata Volodko