Legislator Case Law & Legislation
aed7daaa-570f-4368-827c-359d899ea235 AI generated

aed7daaa-570f-4368-827c-359d899ea235 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number aed7daaa-570f-4368-827c-359d899ea235
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. R. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bÅ«damas UAB „Ž“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovavo UAB „Ž“ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeidė: - 2001 m. gruodžio 20 d.

Legislator headnote

AI generated

aed7daaa-570f-4368-827c-359d899ea235 · Lietuvos apeliacinis teismas: UAB „Ž“ atlikus sutartyse numatytus darbus bei R. M. už atliktus darbus sumokėjus D. R. grynais pinigais: 2010 m. gegužės 31 d. – 8 000 Lt, 2010 m. birželio 17 d. – 8 000 Lt, 2010 m. liepos 17 d. – 8 000 Lt, 2010 m. liepos 27 d. – 8 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 2 d. – 8 000 Lt, bei bankiniais pavedimais į D. R. priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2010 m. rugpjūčio 12 d. – 14 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 25 d. – 20 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 8 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-412-518/2018 Teismo proceso Nr. 1-01-1-44715-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; (S) 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajam D.

R., gynėjai advokatei Eglei Grucytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos baudos pridėta dalis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir D.

R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 320 MGL (12 051,20 Eur) dydžio bauda. Taip pat nuosprendžiu D. R. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. D. R. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bÅ«damas UAB „Ž“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovavo UAB „Ž“ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeidė: - 2001 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „IÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be Å¡ių rekvizitų, iÅ¡laidas, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo bÅ«ti nurodyta ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“, bei 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, nes 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu UAB „Ž“ tvarkomoje apskaitoje medžiagų sunaudojimo objektuose iÅ¡laidos buvo pripažintos sÄ naudomis, nesant medžiagų nuraÅ¡ymo aktų, t. y. nesant juridinę galiÄ turinčių dokumentų; - taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes 2010 m. sausio 1 d.

– 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu UAB „Ž“ tvarkomoje apskaitoje neatvaizduoti atlikti darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir juos atlikus nesuraÅ¡yti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, iÅ¡ R. M. iÅ¡ viso 187 000 Lt gavimo operacijoms pagrįsti apskaitos dokumentai, į pardavimų apyvartos žiniaraščius neįtrauktos pardavimo pajamos už darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune; - taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes nepateikė sÄ skaitos Nr. 484 apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Dėl Å¡ių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

2. Be to, D. R. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. kovo 2 d. bÅ«damas UAB „Ž“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei atskaitingu asmeniu, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „Ž“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , kaip UAB „Ž“ direktorius su R. M. pasirašė sutartį 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 100528 dėl tvoros tvėrimo darbų bei sutartį 2010 m. liepos 30 d. Nr. 100730 dėl gerbÅ«vio gerinimo darbų, pavėsinės su židiniu statybos (duomenys neskelbtini), Kaune.

UAB „Ž“ atlikus sutartyse numatytus darbus bei R. M. už atliktus darbus sumokėjus D. R. grynais pinigais: 2010 m. gegužės 31 d. – 8 000 Lt, 2010 m. birželio 17 d. – 8 000 Lt, 2010 m. liepos 17 d. – 8 000 Lt, 2010 m. liepos 27 d. – 8 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 2 d. – 8 000 Lt, bei bankiniais pavedimais į D. R. priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus: 2010 m. rugpjūčio 12 d. – 14 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 25 d. – 20 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 8 d.

– 20 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 14 d. – 10 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 20 d. – 20 000 Lt, 2010 m. spalio 7 d. – 15 000 Lt, 2010 m. spalio 18 d. – 15 000 Lt, 2010 m. lapkričio 22 d. – 25 000 Lt, t. y. iÅ¡ viso sumokėjus 187 000 Lt, D. R. iÅ¡ Å¡ios pinigų sumos, darbų atlikimui, statybinių medžiagų įsigijimui pagal sutartis 2010 m. gegužės 31 d. Nr. 100528, 2010 m. liepos 30 d. Nr. 100730 iÅ¡ viso panaudojo 102 553 Lt, o 84 447 Lt į UAB „Ž“ kasÄ neįnešė, neapskaitė UAB „Ž“ buhalterinėje apskaitoje bei nepateikė dokumentų pagrindžiančių Å¡ių pinigų panaudojimÄ UAB „Ž“ veikloje, o juos pasisavino, padarydamas UAB „Ž“ didelės – 84 447 Lt (24 547,55 Eur) vertės turtinę žalÄ .

3. Nuteistasis D. R. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. R. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta. Nors kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apėmė kelis epizodus, bet skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl to, kad laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

įmonės tvarkomoje apskaitoje medžiagų sunaudojimo objektuose iÅ¡laidos buvo pripažintos sÄ naudomis, nesant medžiagų nuraÅ¡ymo aktų, ir kad nepateikti sÄ skaitos Nr. 484 D. R. apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., todėl laikytina, jog D. R. nuteistas tik dėl to, kad laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. įmonės tvarkomoje apskaitoje neatvaizduoti atlikti darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir juos atlikus nesuraÅ¡yti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, iÅ¡ R.

M. iš viso 187 000 Lt gavimo operacijoms pagrįsti apskaitos dokumentai, į pardavimų apyvartos žiniaraščius neįtrauktos pardavimo pajamos už darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 3.2. Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog buvo padarytos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos alternatyvios veikos, be to, byloje nėra kilusių ir padarinių, kadangi UAB „Ž“ buhalterinė apskaita, finansiniai rodikliai ir kiti duomenys buvo nustatyti pagal įmonės pateiktus buhalterinius dokumentus, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus.

Taigi, UAB „Ž“ veiklÄ , Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ buvo įmanoma nustatyti analizuojant Å«kio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus. 3.3. Teigiama, jog tai, kad ant 2010 m. gegužės 31 d. sutarties Nr. 100528 yra D. R. paraÅ¡as, jog jis per kelis kartus grynais gavo 48 000 Lt, savaime nepatvirtina, kad sutartis buvo vykdoma ir jÄ vykdė bÅ«tent UAB „Ž“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sutartį pasirašė D.

R. kaip įmonės direktorius, sutartis buvo patvirtina įmonės antspaudu, bet pinigų gavimas Å¡eÅ¡is kartus po 8 000 Lt buvo patvirtintas jau kaip fizinio asmens, nenurodant nei vardo ir pavardės, nei pareigų, neuždedant įmonės antspaudo. Be to, R. M., mokėdama Å¡eÅ¡is kartus po 8 000 Lt, neprašė įmonės pateikti buhalterinį dokumentÄ , patvirtinantį pinigų sumokėjimÄ Ä¯monei. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, jog R. M. 48 000 Lt sumokėjo D.

R. kaip įmonės direktoriui. 3.4. Be to, D. R. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme prašė prijungti įrodymus, pagrindžiančius, jog D. R. ir R. M. siejo bendras gyvenimas nuo 2010 m. pavasario, kuris pasireiÅ¡kė bendro gerbÅ«vio kÅ«rimu: namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame kartu D. R. su R. M. gyveno, eksterjero kÅ«rimas ir įgyvendinimas (darbų atlikimas, dėl kurių neapskaitymo D. R. nuteistas), tuo padidinant namo vertę; laisvalaikio leidimas (keliavimas, dalyvavimas įvairiuose bendrai auginamo Å¡uns dresÅ«ros ir grožio konkursuose); bendro finansinio gėrio siekimas (2011 m. balandžio 13 d.

R. M. pinigais jos sūnus M. M. įsteigė įmonę UAB „N“ (duomenys pakeisti), kurios direktoriumi iš karto paskirtas D. R., vėliau nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. UAB „N“ akcininke tapo R. M.). Taip pat D. R. prašė išreikalauti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus duomenis apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatymo (atsiradimo) aplinkybes, kurios įrodo, kad šiuo adresu esantis nekilnojamas turtas, tvora, pavėsinė (židinys) pastatyta ne įmonės, o ūkiniu būdu, nes būtent tokius duomenis minėtai institucijai yra pateikusi R.

M.. Visgi visi praÅ¡ymai dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo buvo nepagrįstai atmesti. 3.5. Skunde nurodoma, kad 2010 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 100730 D. R. pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu, Å¡ios sutarties D. R. niekada nėra pasirašęs. Sutartis yra suklastota, turint 2010 m. gegužės 31 d. sutarties Nr. 100528 antro egzemplioriaus, kuris buvo tarp D. R. daiktų pas R. M. namuose, antrÄ lapÄ su paraÅ¡ais, taip pat turint 2010 m. gegužės 31 d. sutarties Nr. 100528 kompiuterinį variantÄ .

Nors R. M. teigė, niekada nemačiusi 2010 m. gegužės 31 d. sutarties Nr. 100528 kompiuterinio varianto, bet pati ikiteisminio tyrimo metu pateikė kompaktinius diskus (1 t., b. l. 74-75), kuriuos apžiÅ«rėjus teismo posėdžio metu, buvo rastas 2010 m. gegužės 31 d. sutarties Nr. 100528 kompiuterinis variantas. Tikėtina, kad R. M. 2010 m. liepos 30 d. sutarties pirmÄ lapÄ suklastojo, suvesdama tekstÄ Ä¯ sutarties kompiuterinį variantÄ ir atspausdindama tik sutarties pirmÄ lapÄ , o paskui pridėdama prie 2010 m. gegužės 31 d. sutarties turimo egzemplioriaus antro lapo su paraÅ¡ais, taip sukurdama naujÄ sutartį siekiant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu D.

R. pervedė pinigus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2010 m. liepos 30 d. sutarties pirmas lapas nėra pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, nors ankstesnės 2010 m. gegužės 31 d. sutarties pirmas lapas pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, taip pat nėra pasiraÅ¡ytas sutartyje minimas priedas, nors ankstesnės 2010 m. gegužės 31 d. sutarties priedas pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių. Pastaroji aplinkybė patvirtina, jog 2010 m. liepos 30 d. sutartis yra suklastota. Be to, R. M., kreipdamasi į prokuratÅ«rÄ , iÅ¡ pradžių pateikė tik 2010 m. gegužės 31 d. sutartį ir bankinius pavedimus, bet tik vėliau, matyt pastebėjusi neatitikimus, atgaline data pagamino 2010 m. liepos 30 d. sutartį ir pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. 3.6.

Taip pat teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme R. M. paaiÅ¡kino, jog ji daug kartų prašė D. R. pateikti sÄ skaitas-faktÅ«ras, pagrindžiančias pinigų iÅ¡leidimÄ , tačiau D. R. jai sÄ skaitų nepateikė. Tokie R. M. parodymai patvirtina, kad ji suvokė, jog darbus atlieka jos sugyventinis D. R., o ne įmonė, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų praÅ¡iusi pateikti įmonės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras, kuriose ji bÅ«tų nurodyta kaip paslaugų gavėja, o ne praÅ¡iusi pateikti statybinėms medžiagoms iÅ¡leistus pinigus patvirtinančias sÄ skaitas-faktÅ«ras.

IÅ¡ to galima spręsti, jog darbai buvo atlikti ne įmonės, o bendro Å«kio bÅ«du. Be to, R. M. parodymus paneigia ir tai, kad ji dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė kompaktinius diskus (1 t., b. l. 74-75), kuriuose yra sÄ skaitos-faktÅ«ros. 3.7. Nėra pagrindo tikėti R. M. paaiÅ¡kinimais, jog ji neva nežinojo į kieno sÄ skaitÄ perveda pinigus, kuriÄ jai nurodė D. R.. Ginčijamoje 2010 m. liepos 30 d. sutartyje yra nurodytas įmonės banko sÄ skaitos numeris, tuo labiau kad R. M., darydama bankinius pavedimus, kiekvienÄ kartÄ Ä¯raÅ¡ydavo pinigų gavėjo duomenis, papildomai atsižvelgiant į tai, kad R.

M. turi teisininko iÅ¡silavinimÄ ir profesinę patirtį, todėl ji puikiai suvokė, kad pinigus perveda ne įmonei, o asmeniÅ¡kai D. R.. 3.8. NelogiÅ¡kas ir R. M. paaiÅ¡kinimas, jog ji po tvoros statybų ir aplinkos sutvarkymų su įmone nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto ir neprašė sÄ skaitos-faktÅ«ros, kaip tai numatyta sutartyse, nes neva D. R. jai sakęs, kad darbai vykdyti nelegaliai. Visų pirma, R. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nepateikė objektyvių duomenų, kad bÅ«tų kreipusis į įmonę dėl sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo už jai suteiktas paslaugas pagal ginčytinas sutartis, tik paaiÅ¡kino, žodžiu kreipusis į D.

R.. Be to, bÅ«dama teisininkė ir antstolė, tariamai žinodama, kad vykdomi darbai jų neapskaitant buhalterinėje apskaitoje, R. M. nesikreipė į teisėsaugÄ ir VMI. Taip pat R. M., matydama, kad D. R. tariamai yra nesÄ Å¾iningas, vis tiek su juo palaikė artimus ryÅ¡ius ir vėliau, po metų, 2011 m. balandžio 13 d., D. R. buvo paskirtas UAB „N“, kurios akcininke buvo R. M., direktoriumi. 3.9. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. M. skundÄ prokuratÅ«rai padavė tada, kai Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-749-813/2015 dėl laiku neiÅ¡mokėto atlyginimo ir kai D.

R. atstovas kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ ir Antstolių rÅ«mus, kad bÅ«tų įvertinti R. M. nederami veiksmai vieÅ¡oje vietoje, kuomet papraÅ¡yta su D. R. pilnai atsiskaityti už darbÄ UAB „N“, atsiuntė nuotraukÄ , kurioje ji užfiksuota rodanti necenzÅ«rinius gestus. Akivaizdu, kad R. M., kerÅ¡ydama D. R., sugalvojo apkaltinti D. R., kad neva tvoros statybos ir kiemo tvarkymo darbai buvo atlikti ne Å«kiniu bÅ«du, o įmonės. R. M. kerÅ¡tavimÄ patvirtina ir 2014-2015 metų asmeninis D.

R. ir R. M. susiraÅ¡inėjimas, kuriame R. M. nurodo, jog D. R. kentės, privalės sumokėti ir reikia ruoÅ¡ti pinigus už tai, kad jis padavė UAB „N“ į teismÄ . Taigi, nagrinėjama byla buvo pradėta pagal melagingÄ R. M. skundÄ , o skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis ir melagingais R. M. parodymais. 3.10. Nurodoma, kad D. R. nebuvo jokio tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ ir Å«kinės veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , nes iÅ¡ D.

R. jokios naudos negavo. D. R. asmeninėmis lėšomis kartu su R. M. vykdė tvoros statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, o vėliau pinigus R. M. dalimis grÄ Å¾indavo. Jeigu Å«kinė veikla bÅ«tų apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, tai gerbÅ«vio kÅ«rimas bÅ«tų brangesnis 21 procentu, kurį sudaro pridėtinės vertės mokestis. Kadangi R. M. negavo iÅ¡ banko paskolos, todėl siekdama taupyti, tvoros statymo ir aplinkos tvarkymo darbus nutarė vykdyti Å«kio bÅ«du, o ne per įmonę, taip sutaupant daugiau nei 39 270 Lt. 3.11.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Ž. G. darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, atliko kaip įmonės darbuotojas, o ne kaip fizinis asmuo, nors pats Ž. G. yra nurodęs, kad Å¡iame objekte dirbo ne kaip įmonės darbuotojas, o kaip D. R. draugas, įmonė jam už darbÄ Å¡iame objekte pinigų nemokėjo. BylÄ nagrinėjant teisme D. R. prašė iÅ¡reikalauti dokumentus, iÅ¡ kurių matytųsi, kiek valandų per dienÄ Å½. G. aptariamu laikotarpiu dirbo įmonėje ir kiek apskritai tuo pat metu įmonė turėjo užsakymų, kas patvirtintų, jog Ž.

G. darbo metu įmonėje darbus atlikinėjo kituose objektuose, o laisvu metu padėdavo D. R.. Už pagalbÄ D. R. bankiniu pavedimu pervedė Ž. G. daugiau nei 20 000 Lt, pinigų pervedimo faktÄ patvirtino ir specialistė. Tai, kad į objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdyti darbus buvo vykstama transporto priemonėmis, pažymėtomis įmonės emblemomis, taip pat savaime nepatvirtina fakto, kad darbus atliko įmonė, kadangi transporto priemonės nuosavybės teise priklausė D. R., kuris kaip įmonės vadovas ir vienas iÅ¡ akcininkų, turėjo teisę ant savo transporto priemonės klijuoti savo vadovaujamos įmonės ženklÄ , siekdamas savo vadovaujamos įmonės ženklÄ reklamuoti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. R. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo D. R. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

7. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

8. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas UAB „Ž“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ . Nuteistasis D. R. ir jo gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi pastarasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. D. R. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: liudytojų R. M., Ž. G., A. L., L. S. parodymai, 2015 m. lapkričio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6211)-ISI-7168, specialistės A. S. paaiÅ¡kinimai, 2017 m. vasario 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 20-ISI-162(10.1) bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį. 9.1.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d. UAB „Ž“ direktoriumi buvo D. R. (t. 1, b. l. 146-147). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Taigi, D. R. einamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už UAB „Ž“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tačiau nesilaikė įstatymų reikalavimų. 9.2. 2015 m. lapkričio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6211)-ISI-7168 nustatyta, kad negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos ir jos turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., nes buvo nesilaikoma:

1) Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo) 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tvarkomoje apskaitoje medžiagų sunaudojimo objektuose iÅ¡laidos buvo pripažintos sÄ naudomis, nesant medžiagų nuraÅ¡ymo aktų t. y. nesant juridinę galiÄ turinčių dokumentų;

2) Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tvarkomoje apskaitoje neatvaizduoti atlikti darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir juos atlikus nesuraÅ¡yti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡ R. M. iÅ¡ viso 187 000,00 (139 000,00 + 48 000,00) Lt gavimo operacijoms pagrįsti apskaitos dokumentai bei į pardavimų apyvartos žiniaraščius neįtrauktos pardavimo pajamos už darbus minėtame objekte;

3) Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes nepateikti sÄ skaitos Nr. 484 D. R. apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sÄ skaitoje Nr. 484 buvo kaupiamos ir nuraÅ¡omos atskaitingo asmens D. R. iÅ¡laidos medžiagų pirkimams, atsiskaitymams už gautas paslaugas bei gautos Å¡ioms iÅ¡laidoms atlikti bendrovės lėšos (b. t. 1, b. l. 130-168). 9.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bendrovės tvarkomoje apskaitoje medžiagų sunaudojimo objektuose iÅ¡laidų pripažinimo sÄ naudomis, nesant medžiagų nuraÅ¡ymo aktų, bei nepateiktų sÄ skaitos Nr. 484 apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Vos tiktai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡dėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, aiÅ¡kiai nurodė Å¡iuos pažeidimus. Teismas taip pat iÅ¡dėstė ir aptarė pastaruosius pažeidimus pagrindžiančius įrodymus (2015 m. lapkričio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(6211)-ISI-7168, specialistės A. S. paaiÅ¡kinimus), bei padarė iÅ¡vadÄ , kad D. R. neužtikrino tinkamos UAB „Ž“ dokumentacijos vedimo apie objektuose sunaudojamų medžiagų pripažinimÄ sÄ naudomis, kadangi nebuvo pildomi medžiagų nuraÅ¡ymo aktai, turintys juridinę galiÄ , taip pat nepateikė apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Taigi, skundžiamame nuosprendyje buvo pasisakyta dėl visų D. R. padarytų įstatymų pažeidimų. 9.4. Apeliantai skunde neigdami, kad D. R. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , nurodo, jog darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo atlikti ne UAB „Ž“, o bendro Å«kio bÅ«du. Dėl to Å¡ių darbų nereikėjo atvaizduoti bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje. Å iÄ versijÄ nuteistasis D. R. pateikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.

Nuteistasis D. R. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 m. vasario mėnesį susipažino su R. M. ir pradėjo draugauti. Pastaroji norėjo sutvarkyti savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, aplinkÄ . Buvo planuojama, kad pasiraÅ¡ius sutartį su D. R. vadovaujama UAB „Ž“, aplinkos tvarkymui bÅ«tų galima banke gauti kreditÄ , tačiau netenkino praÅ¡ymo suteikti kreditÄ , todėl jis ir R. M. nusprendė viskÄ daryti savo lėšomis, t. y. Å«kio bÅ«du. Tokiu bÅ«du, sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Aplinkos tvarkymui buvo samdomi pavieniai asmenys, tarp jų Ž. G. bei A. L., su kuriais D. R. atsiskaitydavo asmeniÅ¡kai. Darbai buvo daromi ne įmonės vardu, jokie pinigai į įmonės sÄ skaitÄ pervedami nebuvo, todėl D. R. neturėjo pagrindo fiksuoti ir įtraukti duomenis į įmonės apskaitÄ . D. R. taip pat parodė, kad ant sutarties pasirašė, jog gavo avansus, nes jam įtakÄ darė R. M., su kuria jis draugavo ir ja pasitikėjo (t. 4, b. l. 95-98). IÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes D.

R. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 44-45, 47, 61-62, 68-70). 9.5. Taigi, nuteistasis D. R. viso proceso metu neigė apgaulingai tvarkęs UAB „Ž“ buhalterinę apskaitÄ , tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, kadangi ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. 9.6. Liudytoja R. M. paneigė nuteistojo keltÄ versijÄ , kad aplinkos tvarkymo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko ne UAB „Ž“.

Pirmosios instancijos teisme R. M. parodė, kad 2010 m. pavasarį rengėsi sutvarkyti namo aplinkÄ , todėl ieÅ¡kojo įmonių, atliekančių panaÅ¡aus pobÅ«džio darbus. Sutartys buvo sudarytos su UAB „Ž“, kuriÄ atstovavo direktorius D. R.. Darbuotojai atvažiuodavo automobiliais, kurie buvo paženklinti UAB „Ž“ logotipais, todėl R. M. nekilo jokių abejonių, kad darbus atlieka bÅ«tent Å¡i įmonė. IÅ¡ pradžių atsiskaitymai už darbus vyko grynaisiais pinigais, o D.

R. pasiraÅ¡ydavo ant sutarties, kad pinigus gavo. Vėliau darbų apimtys keitėsi, todėl D. R. užrašė jai banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ bÅ«tų galima daryti pavedimus. Liudytoja tuo metu netikrino, ar tai įmonės, ar asmeninė D. R. sÄ skaita. Apie darbus ir kiek reikės pinigų, D. R. jÄ informuodavo žodžiu arba elektroniniu paÅ¡tu. IÅ¡ D. R. ir UAB „Ž“ jokių sÄ skaitų bei kvitų ji nėra gavusi. D. R. nerašė jokio akto, ji prašė net kelis kartus, bet pastarasis jai pasakė, kad viskas vyksta juodai.

Dėl D. R. pinigų neapskaitymo kaip UAB „Ž“ direktoriaus, į prokuratÅ«rÄ ji kreipėsi praėjus jau keturiems metams, nes D. R. kreipėsi į teismÄ dėl didelių sumų prisiteisimo iÅ¡ UAB ,,N“, kurios akcininkė ji yra. Teismas tų sumų nepriteisė, todėl D. R. veiksmus ji vertina kaip reketavimÄ (t. 4, b. l. 57-60). 9.6.1. Liudytojos R. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausų metu (t. 3, b. l. 2-4, 6, 7-8, 9-10), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu Å¡altiniu nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis D. R. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojos R. M. parodymai yra melagingi. Apeliantų nuomone, pastaroji sugalvojo nepagrįstai apkaltinti D. R., kerÅ¡ydama už tai, kad jis kreipėsi į teismÄ dėl UAB „N“, kurios akcininkė buvo R. M., neiÅ¡mokėto atlyginimo ir kad D. R. atstovas kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ bei Antstolių rÅ«mus dėl R. M. nederamų veiksmų. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Liudytoja R. M. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad dėl D.

R. galimai neteisėtų veiksmų į prokuratÅ«rÄ ji kreipėsi tik praėjus keturiems metams, nes aptariamų įvykių metu pastarasis sudarė gerÄ Ä¯spÅ«dį ir nesukėlė jokių įtarimų. Tačiau kai D. R. kreipėsi į teismÄ dėl didelių sumų prisiteisimo iÅ¡ UAB ,,N“, kurios akcininkė ji yra, o teismas tų sumų nepriteisė, R. M. kilo abejonių, ar D. R. elgėsi sÄ Å¾iningai, vykdydamas aplinkos tvarkymo darbus Å¡alia jos namų, ir ar tikrai R. M. sumokėti pinigai buvo tinkamai apskaityti UAB „Ž“ apskaitoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojos veiksmai, kreipiantis į prokuratÅ«rÄ dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, turi bÅ«ti vertinami ne kaip kerÅ¡tavimas D. R., o kaip pilietinės pareigos atlikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių liudytoja R. M. bÅ«tų Å¡aliÅ¡ka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį D. R. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jos parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. 9.6.2.

Apeliantai skunde pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme liudytoja R. M. paaiÅ¡kino, jog ji daug kartų prašė D. R. pateikti sÄ skaitas-faktÅ«ras, pagrindžiančias pinigų iÅ¡leidimÄ , tačiau pastarasis jai sÄ skaitų nepateikė. Apeliantų nuomone, tokie R. M. parodymai patvirtina, kad ji suvokė, jog darbus atlieka ne įmonė, o jos sugyventinis D. R. bendro Å«kio bÅ«du. PrieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų praÅ¡iusi pateikti įmonės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras.

Be to, apeliantai mano, kad nėra pagrindo tikėti R. M. paaiÅ¡kinimais, jog ji neva nežinojo, į kieno sÄ skaitÄ perveda pinigus, kuriÄ jai nurodė D. R.. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2010 m. liepos 30 d. sutartyje yra nurodytas įmonės banko sÄ skaitos numeris. Be to, R. M., darydama bankinius pavedimus, kiekvienÄ kartÄ Ä¯raÅ¡ydavo pinigų gavėjo duomenis. Todėl ji puikiai suvokė, kad pinigus perveda ne įmonei, o asmeniÅ¡kai D. R.. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Liudytoja R. M. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai nekilo jokių abejonių, kad darbus atlieka UAB „Ž“, kadangi bÅ«tent su Å¡ia įmone pastaroji buvo pasiraÅ¡iusi sutartis dėl aplinkos tvarkymo darbų. Be to, darbuotojai atvažiuodavo automobiliais, kurie buvo paženklinti UAB „Ž“ logotipais. R. M. dėl darbų, atsiskaitymų už darbus ir pan. tiesiogiai bendravo su minėtos įmonės direktoriumi D. R., todėl pastarojo ir prašė pateikti sÄ skaitas-faktÅ«ras, kasos pajamų orderius, darbų atlikimo aktus.

Tai, kad R. M. nesikreipė raÅ¡tu į UAB „Ž“, praÅ¡ydama pateikti minėtus dokumentus, nepaneigia fakto, jog Å¡i įmonė atliko aptariamus aplinkos tvarkymo darbus. Dėl pinigų pervedimo R. M. parodė, kad pats D. R. užrašė jai banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ bÅ«tų galima daryti pavedimus. Liudytoja tuo metu netikrino, ar tai įmonės, ar asmeninė direktoriaus D. R. sÄ skaita. Taigi, nepaneigta aplinkybė, kad R. M. suprato, jog pinigus už atliktus darbus perveda įmonei, o ne asmeniÅ¡kai D.

R.. 9.7. Liudytojos R. M. nuosekliai nurodytas aplinkybes, kad aplinkos tvarkymo darbus Å¡alia jos namo vykdė UAB „Ž“, patvirtina jos pateiktos sutartys ir komerciniai pasiÅ«lymai (t. 2, b. l. 52-53). 2010 m. gegužės 31 d. sutartis Nr. 100528 patvirtina, kad ji buvo sudaryta dėl tvoros tvėrimo darbų adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tarp R. M. (užsakovės) ir UAB „Ž“ (vykdytojo), kuriÄ atstovavo direktorius D. R.. Å ios sutarties antrajame lape padaryti įraÅ¡ai, nurodytos datos ir pinigų sumos, prie kurių yra prieraÅ¡as ,,gavau“ bei nuteistojo D.

R. paraÅ¡as. Sutarties priedas Nr. 001 – 2010 m. gegužės 15 d. komercinis pasiÅ«lymas patvirtina, kad UAB „Ž“ teikė komercinį pasiÅ«lymÄ dėl minėtų tvoros įrengimo darbų (t. 2, b. l. 69-72). 2010 m. liepos 30 d. sutartis Nr. 100730 patvirtina, kad ji buvo sudaryta dėl gerbÅ«vio gerinimo darbų ir pavėsinės su židiniu statybos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tarp R. M. (užsakovės) ir UAB „Ž“ (vykdytojo), kuriÄ atstovavo direktorius D. R.. Sutarties priedas Nr. 001 patvirtina, kad UAB „Ž“ teikė komercinį pasiÅ«lymÄ dėl apželdinimo, pavėsinės su židiniu statybos, elektros darbų (t. 2, b. l. 65-68). 9.7.1. 2017 m. vasario 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 20-ISI-162(10.1) patvirtina, kad 2010 m. gegužės 31 d. sutartyje Nr. 100528, 2010 m. gegužės 15 d. priede Nr. 001, 2010 m. liepos 30 d. sutartyje Nr. 100730 paraÅ¡us D.

R. vardu pasirašė pats D. R.. 2010 m. gegužės 31 d. sutartyje Nr. 100528 esančius rankraštinius tekstus, prasidedančius užrašais „AVANSAS 8.000 GAVAU“ ir besibaigiančius užrašais „2010-08-02 8.000 GAVAU“, bei D. R. vardu pasirašytus parašus parašė ir pasirašė pats D. R. (t. 1, b. l. 178-184). 9.7.2. Ši specialisto išvada paneigia apeliaciniame skunde keliamas prielaidas dėl 2010 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 100730 tariamo suklastojimo. Apeliantai skunde nurodo, kad R.

M. 2010 m. liepos 30 d. sutarties pirmÄ lapÄ suklastojo, suvesdama tekstÄ Ä¯ sutarties kompiuterinį variantÄ ir atspausdindama tik sutarties pirmÄ lapÄ , o paskui pridėdama prie 2010 m. gegužės 31 d. sutarties turimo egzemplioriaus antro lapo su paraÅ¡ais, taip sukurdama naujÄ sutartį. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir be specialaus tyrimo matyti, kad 2010 m. gegužės 31 d. ir 2010 m. liepos 30 d. sutarčių antrieji lapai nėra identiÅ¡ki: skiriasi UAB „Ž“ logotipo spalva, R.

M. ir D. R. parašų spalva bei vieta. Be to, matyti, kad abiejose sutartyse paraÅ¡ai yra įspausti į popierių, o 2010 m. liepos 30 d. sutartyje nėra įmonės spaudo. 9.7.3. Apeliantų vertinimu, tai, kad ant 2010 m. gegužės 31 d. sutarties yra D. R. paraÅ¡ai, jog jis per kelis kartus grynais gavo 48 000 Lt, savaime nepatvirtina, jog sutartis buvo vykdoma ir jÄ vykdė bÅ«tent UAB „Ž“. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad sutartį pasirašė D. R. kaip įmonės direktorius, sutartis buvo patvirtina įmonės antspaudu, bet pinigų gavimas buvo patvirtintas jau kaip fizinio asmens, nenurodant vardo, pavardės, pareigų, nepatvirtinant įmonės antspaudu.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog nuteistasis pinigų gavimo faktÄ patvirtino pasiraÅ¡ydamas bÅ«tent 2010 m. gegužės 31 d. sutartyje, kaip tik patvirtina, kad Å¡i sutartis buvo realiai vykdoma ir kad pinigai buvo gauti už sutartyje nurodytus UAB „Ž“ atliktus darbus. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, D. R. pasiraÅ¡ydamas tiek minėtos sutarties skiltyje „Vykdytojas“, tiek dėl piniginių lėšų gavimo, nenurodė nei savo vardo pavardės, nei užimamų pareigų, todėl Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pinigų gavimas buvo patvirtintas ne kaip UAB „Ž“ direktoriaus, o kaip fizinio asmens. 9.8.

Liudytojos R. M. nuosekliai nurodytas aplinkybes, kad aplinkos tvarkymo darbus Å¡alia jos namo vykdė UAB „Ž“, patvirtina ir Å¡iuos darbus atlikusių asmenų parodymai. Liudytojas Ž. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirbo UAB „Ž“, D. R. buvo jo darbdavys. Objekte (duomenys neskelbtini) atliko įvairius gerbÅ«vio darbus. Už atliktus darbus minėtame objekte oficialiai atlyginimÄ gaudavo grynais pinigais ir važiuodavo pasiraÅ¡yti pas buhalterę. Jam nebuvo pasakyta, jog darbus Å¡iame objekte jis atliks kaip fizinis asmuo.

Å iame objekte jį su UAB „Ž“ siejo darbuotojo ir darbdavio santykiai. Ä® objektÄ (duomenys neskelbtini) Ž. G. važiuodavo automobiliu, paženklintu įmonės logotipu, pildavo į jį kurÄ . Jis taip pat pirko smulkias prekes. SÄ skaitas už kurÄ ir prekes iÅ¡raÅ¡ydavo įmonės vardu bei vėliau pateikdavo D. R.. Liudytojas taip pat parodė, kad 2010 m. pagrindinis objektas, kuriame dirbo, buvo (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 60-61). Apeliantai skunde nepagrįstai nurodo, kad Ž. G. aptariamu laikotarpiu įmonėje darbus atlikdavo kituose objektuose, o laisvu metu padėdavo D.

R.. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas Ž. G. patvirtino, kad darbus objekte (duomenys neskelbtini) jis atliko ne kaip fizinis asmuo (D. R. draugas), o kaip įmonės darbuotojas ir gaudavo už tai atlyginimÄ . Å io fakto nepaneigia prie apeliacinio skundo pridėtos UAB „Ž“ sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 4, b. l. 161-175), kadangi iÅ¡ jų nėra aiÅ¡ku, kokie įmonės darbuotojai atliko konkrečius darbus kituose objektuose. 9.8.1. Liudytojas A. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 metais per draugÄ susirado darbÄ pas D.

R.. Jie susiskambino ir susitiko, apie įmonę nebuvo jokios kalbos. Darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis tik vėliau dirbdamas sužinojo, kad D. R. turėjo įmonę UAB „Ž“, kurioje po metų buvo įdarbintas. Klojant trinkeles jis nebuvo įdarbintas UAB „Ž“. Už atliktus darbus jam mokėjo D. R., jokio algalapio A. L. nepasiraÅ¡ydavo, pinigus gaudavo grynais. Ä® objektÄ juos vežė transportu, tačiau jis nebuvo kažkaip specialiai pažymėtas. Kartu dirbo dar du asmenys, tai Ž. ir D.

Po kiek laiko sužinojo, kad Ž. yra įdarbintas UAB „Ž“. Nelegalaus darbo laikotarpiu už dienÄ jam mokėdavo 100 litų, taip dirbo apie penkis mėnesius. Nemano, jog darbai buvo atliekami Å¡eimyninės rangos pagrindu, nes Å¡eimyninę rangÄ jis supranta kaip rangÄ tarp draugų ar giminių (t. 4, b. l. 84-86). Taigi, A. L. patvirtino, kad nors tariantis dėl darbo su D. R. nebuvo kalbama apie jo įdarbinimÄ Ä¯monėje, tačiau liudytojas ilgainiui suprato, jog objekte (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirba D.

R. vadovaujamoje UAB „Ž“. Liudytojas A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad dėl savo statuso D. R. jokių pretenzijų neiÅ¡sakė, nes tai nekėlė jokių rÅ«pesčių, D. R. su juo atsiskaitydavo (t. 3, b. l. 20-21). 9.9. Apeliantų nuomone, tai, kad į objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdyti darbus buvo vykstama transporto priemonėmis, pažymėtomis UAB „Ž“ emblemomis, nepatvirtina fakto, jog darbus atliko įmonė. Apeliantai pažymi, kad transporto priemonės nuosavybės teise priklausė D.

R., kuris kaip įmonės vadovas ir vienas iÅ¡ akcininkų, turėjo teisę ant savo transporto priemonės klijuoti savo vadovaujamos įmonės ženklÄ , siekdamas savo vadovaujamos įmonės ženklÄ reklamuoti. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors VÄ® „Regitra“ duomenys patvirtina, jog aptariamos transporto priemonės iÅ¡ tiesų priklausė D. R. (t. 4, b. l. 72), tačiau tai nepaneigia fakto, kad jos buvo naudojamos UAB „Ž“ veikloje. Liudytoja R. M. parodė, kad darbuotojai į objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atvykdavo automobiliais, kurie buvo paženklinti UAB „Ž“ logotipais.

Tai patvirtino ir liudytojas Ž. G., kuris taipogi parodė, kad pildavo kurÄ Ä¯ minėtus automobilius ir iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas UAB „Ž“ vardu bei duodavo jas apmokėti įmonės direktoriui D. R.. Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad aptariamos transporto priemonės buvo naudojamos vykdant UAB „Ž“ veiklÄ . 9.10. Taigi, aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. R., bÅ«damas UAB „Ž“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2015 m. lapkričio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6211)-ISI-7168 patvirtina, kad dėl aptartų nuteistojo D. R. padarytų įstatymų pažeidimų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos ir jos turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tarp D. R. neteisėtų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. D. R., neužtikrindamas tinkamos UAB „Ž“ dokumentacijos vedimo apie objektuose sunaudojamų medžiagų pripažinimÄ sÄ naudomis, nefiksuodamas apskaitos dokumentuose Å«kinių įvykių, susijusių su objektu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nepateikdamas sÄ skaitos Nr. 484 apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Ž“ veiklos ir jos turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., ir Å¡ių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. 9.11.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta iÅ¡sami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, o iÅ¡vados grindžiamos abejonių nekeliančiais duomenimis, kurie pripažinti nuteistojo D. R. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo D. R. parodymais paremtÄ gynybinę versijÄ . Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai neleidžia spręsti apie neiÅ¡samų, neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. R. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

10. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,, n u t a r i a: nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas