Legislator Case Law & Legislation
aed54765-d0d5-4bf9-95c9-15bdbef8e528 AI generated

aed54765-d0d5-4bf9-95c9-15bdbef8e528 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number aed54765-d0d5-4bf9-95c9-15bdbef8e528
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

SantuokÄ tarp jos, G. M., ir atsakovo E. M., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti taip: pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ir atsakovui priteisti transporto priemonę BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, pirmos registracijos data 1997 m. rugsėjo 2 d., VIN kodas(duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės; pripažinti asmenine jos nuosavybe ir jai priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, pirmos registracijos data 2006 m. liepos 14 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės;

Legislator headnote

AI generated

aed54765-d0d5-4bf9-95c9-15bdbef8e528 · TelÅ¡ių apylinkės teismas: Neretai trÅ«ksta lėšų įsigyti net ir tokias prekes kaip rÅ«bai, avalynė, prekių, skirtų vaiko ugdymui, ar suteikti dukrai Å¡iek tiek pramogų, todėl iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti pakeistas. Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 2013-2014 m. Jiems(duomenys neskelbtini). gimė dukra A. M., o (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Dėl jos religinių įsitikinimų iki vestuvių jie kartu negyveno, planavo auginti vaikÄ gyvenant atskirai, tačiau po vaiko gimimo atsakovui kilo mintis susituokti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-12-1117/2021 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00968-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 8 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Aida Stulpinienė, sekretoriaujant Odetai Krasauskienei, Danutei DokÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. M., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei, atsakovui E. M., jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovėms Linai Petreikei, Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei, Vilmai Petkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

M. ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovo E. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. M. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1. SantuokÄ tarp jos, G. M., ir atsakovo E. M., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Nutraukus santuokÄ , palikti pavardes: jai – M., atsakovui – M.;

3. Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti taip: pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ir atsakovui priteisti transporto priemonę BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, pirmos registracijos data 1997 m. rugsėjo 2 d., VIN kodas(duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės; pripažinti asmenine jos nuosavybe ir jai priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, pirmos registracijos data 2006 m. liepos 14 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės;

4. Pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-l87/2016 nepilnametei dukrai A. M. priteisto iÅ¡laikymo dydį, nustatant, jog E. M. mokės materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai A. M. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki dukros pilnametystės, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

5. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. valstybės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Su atsakovu turi dukrÄ A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Susituokus apsigyveno pas atsakovo mamÄ . IÅ¡ pradžių santykiai tarp jų su atsakovu klostėsi sklandžiai, bendru sutarimu augino dukrÄ , rÅ«pinosi namų buitimi. Neilgai trukus pastebėjo, kad į jų su atsakovu santykius ir buitį vis dažniau ėmė įsiterpti E. M. mama, kuri vis dažniau ėmė aiÅ¡kinti, kaip ji turi rÅ«pintis ir auginti dukrÄ , kuo jÄ rengti, kuo maitinti ir pan., todėl tarp jų su atsakovu ėmė kilti įvairÅ«s nesutarimai.

Praėjus 8 mėn. po santuokos sudarymo, norėdama iÅ¡saugoti asmeninę jų Å¡eimos erdvę bei turėti teisę spręsti, kas Å¡eimai geriausia, pasiÅ«lė atsakovui iÅ¡sikelti iÅ¡ jo mamos namų. Atsakovas tai padaryti atsisakė, kadangi, jo nuomone, dėl keblių santykių su jo mama kalta yra tik ji. Tokia namuose tvyranti atmosfera kėlė emocinį nuovargį ir įtampÄ ne tik jai, bet ir dukrai. Situacija jos ilgiau netenkino, kentėti ginčų, kurie kildavo tiek su vyru, tiek su jo mama nebenorėjo, todėl su vaiku apsigyveno pas savo tėvus.

Su atsakovu apsigyvenus skyrium, iki 2016 m. spalio mėn. E. M. kartais atvykdavo aplankyti dukrÄ . Net ir trumpų susitikimų su atsakovu metu, tarp jų kildavo įvairÅ«s nesutarimai. Norėdami iÅ¡vengti visų kylančių konfliktų dukros auginimo klausimais, su E. M. sudarė taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, kuriÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas patvirtino 2016 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. e2-2283-187/2016.

Praėjus maždaug trims metams po to, kai faktiÅ¡kai kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nebetvarkė, atsakovas pasiÅ«lė taikytis, bandyti iÅ¡spręsti visas kilusias problemas, atkurti Å¡eimyninius santykius ir vėl apsigyventi kartu. Su jo pasiÅ«lymu ji nesutiko, nes gana ilgÄ laiko tarpÄ gyvenant atskirai, atitolo nuo jo ir nebejautė jam jokio artimo ryÅ¡io. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl jų abiejų kaltės. Atsakovas tikrai nebuvo atidus Å¡eimos poreikiams sutuoktinis ir nedėjo visų įmanomų pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau galbÅ«t ji taip pat nesugebėjo ir nemokėjo tinkamai bendrauti su juo, pritrÅ«ko kantrybės ieÅ¡kant kompromisų kilusiuose ginčuose.

IÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Santuokos metu įgijo transporto priemones BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kito santuokos metu įgyto dalintino turto nėra. Santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų nesusidarė. Klausimai dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo iÅ¡spręsti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismui 2016 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. e2-2283-187/2016 patvirtinus tarp jų su atsakovu sudarytÄ taikos sutartį.

Minėta nutartimi buvo iÅ¡spręstas ir iÅ¡laikymo dukrai mokėjimo klausimas: iÅ¡ E. M. priteistas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis dukrai A. M. nuo 2016 m. spalio 1 d. mokant kiekvienÄ mėnesį po 100 iki dukros pilnametystės. Kai dukrai iÅ¡ atsakovo buvo priteistas iÅ¡laikymas, mergaitė buvo vos vienerių metų amžiaus. Nuo iÅ¡laikymo priteisimo momento, situacija yra pasikeitusi, dukra yra paaugusi, lanko ugdymo įstaigÄ . Vaikui augant, auga ir keičiasi jo poreikiai, didėja lėšos, skirtinos vaiko iÅ¡laikymui, ir darosi vis sunkiau jį iÅ¡laikyti, tinkamai užtikrinti jo gyvenimo, ugdymosi, sveikatos apsaugos sÄ lygas.

Neretai trÅ«ksta lėšų įsigyti net ir tokias prekes kaip rÅ«bai, avalynė, prekių, skirtų vaiko ugdymui, ar suteikti dukrai Å¡iek tiek pramogų, todėl iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti pakeistas. Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 2013-2014 m. Jiems(duomenys neskelbtini). gimė dukra A. M., o (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Dėl jos religinių įsitikinimų iki vestuvių jie kartu negyveno, planavo auginti vaikÄ gyvenant atskirai, tačiau po vaiko gimimo atsakovui kilo mintis susituokti.

Tik po santuokos sudarymo ji su vaiku atsikraustė gyventi pas atsakovo tėvus į namÄ esantį,(duomenys neskelbtini). Apie mėnesį laiko gyvenimas klostėsi neblogai, bet paskui prasidėjo problemos. Mano, kad jai buvo pogimdyvinė depresija, kilo sunkumų rÅ«pinantis kÅ«dikiu, gyvenant naujoje vietoje. Gyveno kartu su atsakovo tėvais, seserimi, visi naudojosi viena virtuve, vonia, tai kildavo visokių buitinių rÅ«pesčių. Jie turėjo tik savo atskirÄ miegamÄ jį. Atsakovo mama labai kontroliavo gyvenimÄ , visi nuolat kiÅ¡osi į jų Å¡eimos reikalus, neturėjo privatumo.

Ji niekur negalėdavo iÅ¡eiti, susitikti su draugėmis, nuvažiuoti pas savo tėvus, nes atsakovo Å¡eima buvo „nusistačiusi“ prieÅ¡ jos tėvus. Per 8-9 bendro gyvenimo mėnesius jie su atsakovu neturėjo kažkokio bendro laisvalaikio, vienÄ kartÄ važiavo į Druskininkus, nes buvo laimėję poilsio kelialapį ir vienÄ kartÄ Ä—jo pas draugus į gimtadienį. Visus 8-9 mėnesius, kiek gyveno pas atsakovo tėvus, ji jautėsi uždaryta, apribota, negalėjo turėti savo nuomonės. Ji jautėsi psichiÅ¡kai blogai dėl nuolat patiriamo spaudimo, norėjo jau anksčiau iÅ¡eiti iÅ¡ tų namų, bet atsakovas paimdavo vaikÄ , sakydavo „gerai, eik, bet vaiko neduosiu“.

UoÅ¡vienė taip pat pradėjo sakyti, kad atims iÅ¡ jos vaikÄ , todėl ji iÅ¡ tų namų iÅ¡sikraustė niekam nesakiusi. Išėjo, nes jautėsi nesuprasta, norėjo saugumo ir ramybės. Ji ne kartÄ sakė atsakovui, kad reikėtų kraustytis gyventi atskirai į jo turimÄ butÄ , tačiau atsakovas nenorėjo, sakydavo, kad tiesiog reikia prisitaikyti prie jo mamos, kad mama tiesiog tokia yra ir viskas. TurimÄ kitÄ butÄ atsakovas iÅ¡nuomojo, ten kraustytis gyventi nenorėjo. Iki santuokos sudarymo santykiai su atsakovo Å¡eima buvo normalÅ«s. Jeigu ji bÅ«tų žinojusi, kaip bus, tikrai nebÅ«tų atsikrausčiusi ten gyventi.

Mano, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, abu neturėjo kantrybės, gal ir ji ne viskÄ gerai padarė, gal reikėjo bÅ«ti kantresnei. Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, jog jis nenorėjo iÅ¡eiti gyventi atskirai ir „neatstovėjo už savo Å¡eimÄ prieÅ¡ savo mamÄ â€œ. Atsakovo mama yra valdinga moteris, kaip ji pasakydavo, taip reikėdavo daryti. Nuolat buvo priekaiÅ¡tai, pamokymai kaip elgtis su vaiku, kaip maitinti, kaip rengti, kada keltis, jautėsi stebima kaip per padidinamÄ jį stiklÄ , nuolat kontroliuojama, jautėsi lyg bÅ«tų vaikui auklė, o ne mama.

Su atsakovu jau buvo nutarę nuomotis butÄ , ėjo tartis su buto savininku dėl nuomos, tačiau po savaitės atsakovas persigalvojo, pasakė, kad nesikraustys. Jiems bÅ«tų buvę daug geriau gyventi atskirai, nes konfliktai kildavo su atsakovo artimaisiais, o tada jau ir su pačiu atsakovu. KeletÄ kartų ji buvo iÅ¡sikvietusi savo tėvus, kad padėtų jai, Å¡ie atvažiuodavo, ramindavo. Ji norėdavo iÅ¡važiuoti kartu su tėvais, bet atsakovas neleisdavo važiuoti su vaiku. Per 8-9 mėnesius, ji pas savo tėvus buvo nuvažiavusi tik du kartus, nes vyras nenorėdavo. 2016 m. kovo mėn. ji su vaiku iÅ¡sikraustė pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ tai ji porÄ kartų sakė atsakovui, kad iÅ¡sikraustys. VienÄ dienÄ , kai uoÅ¡vienė ir atsakovas išėjo į darbÄ , ji susiskambino su tėčiu, susidėjo bÅ«tiniausius daiktus ir iÅ¡sikraustė. Jai tÄ dienÄ tiesiog trÅ«ko kantrybė. Kai ji iÅ¡sikraustė, jie dar mėgino iÅ¡saugoti santuokÄ , susitikdavo. Dar daugiau nei vienerius metus laiko, ji siÅ«lė eiti atsakovui eiti gyventi kartu, tačiau atsakovas teigė, kad ji išėjo, paliko, nebenorėjo atkurti santykių. Mano, kad jų santuoka galutinai nutrÅ«ko po maždaug 2 metų nuo išėjimo gyventi atskirai, nes iÅ¡ atsakovo nebuvo jokių konkrečių žingsnių.

Tik tuomet, kai ji 2018 m. vasarÄ pradėjo kurti santykius su kitu vyru, atsakovas „atsibudo“, sakė, kad myli, siÅ«lė kartu gyventi. Atsakovas teikia priteistÄ iÅ¡laikymÄ , bendrauja su vaiku, tačiau ne visada atvažiuoja pagal nustatytÄ tvarkÄ . Nors yra sutarę, kad bendravimas savaitgaliais bus be nakvynės, tačiau ji leidžia dukrai nakvoti pas tėvÄ . Kai atsakovas bendrauja su dukra, jos priežiÅ«ra daugiausiai rÅ«pinasi uoÅ¡vienė. Ji tebegyvena su dukra pas tėvus, ten yra 6 kambarių namas, ji ir dukra turi atskirus kambarius.

Buvo kuriam laikui iÅ¡vykusi gyventi pas savo močiutę į Å ., tikėjosi rasti darbÄ Å . ir leisti dukrÄ Ä¯ darželį, tačiau darbo paieÅ¡ka nepavyko. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti palikta pas jÄ , atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri nustatyta teismo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartimi, jÄ tenkina. Reikalinga tik pakeisti iÅ¡laikymo vaikui dydį, nes pakito vaiko poreikiai. Dukra lanko darželį(duomenys neskelbtini). A. M. turi sveikatos problemų, trÅ«ksta augimo hormonų, reikalingas nuolatinis gydymas.

Lankosi gydymo įstaigose Kaune, kas pusmetį reikia gultis į ligoninę, atlikti tyrimus, kasdien vartoti paskirtus vaistus. Gydymo trukmė bus iki tol, kol vaikas užaugs, iki 25 metų amžiaus kol susiformuos kaulų struktÅ«ra. Gydymas yra kompensuojamas, tačiau kainuoja kelionės į gydymo įstaigas. Atsakovas sako, kad vaikui gydymo nereikia. Ji dirba, gauna pajamas. Vaikas nuo gimimo gyvena su ja, yra nusistovėjusi situacija, dukra pati sako, kad patinka gyventi su ja, o su tėčiu nori tik susitikti. Ä® vaiko bendravimÄ su tėčiu žiÅ«ri lanksčiai, atsakovas gali bendrauti su dukra ir daugiau nei nustatyta nutartimi.

Mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas paeiliui kas mėnesį pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų, neatitiktų vaiko interesų. (duomenys neskelbtini) bendrijos veikloje ji dalyvauja nuo mažens, užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę T.. Ä® susitikimus ateina Å¡eimos su vaikais, gali ateiti ir ne bendruomenės nariai. Apie dvi valandas vyksta veikla, klausomasi paskaitų. Kartais vedasi į susitikimus dukrÄ , vaikas ten eina noriai, patinka aplinka, bendrauti su kitais žmonėmis. Ji neverčia dukros nei į bažnyčiÄ eiti, nei į (duomenys neskelbtini) susitikimus, leidžia pačiai apsispręsti.

Iki sudarant santuokÄ atsakovas žinojo, kad jos Å¡eima dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenėje. Gyvenant su atsakovu ji susitikimuose dalyvaudavo per mėnesį gal 1-2 kartus ir vis tiek atsakovas bÅ«davo tuo nepatenkintas. Atsakovas be jos žinios pakrikÅ¡tijo dukrÄ bažnyčioje. Ji turi gyvenimo draugÄ , pradėjo su kitu vyru bendrauti po to, kai iÅ¡siskyrė su atsakovu. Jos draugas gerai sutaria su A.. GalbÅ«t ateityje keis gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ji dukros nenuteikinėja prieÅ¡ tėvÄ . Atsakovas per daug nuolaidžiauja dukrai, lepina.

Ji nemuÅ¡a vaiko, taiko kitas drausminimo priemones, pvz. iÅ¡tikus isterijai, palieka vaikÄ vienÄ kambaryje nusiraminimui. Kai jai reikia iÅ¡vykti į darbÄ , dukrÄ prižiÅ«ri jos tėvai arba sesuo. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesitiko. Pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo, sutikslinęs reikalavimus, praÅ¡o:

1. Nutraukti TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl ieÅ¡kovės G. M. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines „M.“ ir „M." pavardės.

3. Nutraukiant santuokÄ nepriteisti iÅ¡laikymo nei vienam iÅ¡ sutuoktinių.

4. Pripažinti jo 2021 m. kovo 16 d. įgytas 2500 Eur nominalios vertės 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paprastÄ sias vardines nematerialiÄ sias akcijas jo asmenine nuosavybe.

5. Nutraukiant santuokÄ jam, E. M., asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW 528", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 Eur vertės, o G. M. priteisti automobilį „Peugeot 207", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)1800 Eur vertės.

6. Pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatytÄ nepilnametės dukros A. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su juo, E. M., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

7. Pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatytÄ skyriumi gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarkÄ ir nustatyti, kad: 7.1. Skyriumi gyvenantis vaiko tėvas (motina) turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (telefonu, skype, wiber ir pan.) kas antrÄ dienÄ 1 (vienÄ ) valandÄ nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 7.2. Skyriumi gyvenantis vaiko tėvas (motina) turi teisę bendrauti su savo dukra A.

M. nedalyvaujant kartu gyvenančiam vaiko tėvui(motinai) vienÄ dienÄ per savaitę, pasiimant dukrÄ jos laisvu nuo mokslo ar kitokio ugdymo mokslo įstaigoje metu bet kuriÄ darbo dienÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip iki 20.00 val., apie ketinimÄ pasiimti dukrÄ praneÅ¡ant su vaiku gyvenančiam vaiko tėvui (motinai) bet kokiu bÅ«du ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (dvi) dienas; 7.3. Skyriumi gyvenantis vaiko tėvas (motina) turi teisę bendrauti su savo dukra A.

M. nedalyvaujant kartu su ja gyvenančiam vaiko tėvui (motinai) du kartu per mėnesį, kas antrÄ savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., įpareigojant skyriumi gyvenantį vaiko tėvÄ (motinÄ ) savo lėšomis pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, o kartu su vaiku gyvenantį vaiko tėvÄ (motinÄ ) - savo lėšomis sugrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 7.4. Skyriumi gyvenantis vaiko tėvas (motina) turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. nedalyvaujant kitam vaiko tėvui (motinai) vaiko atostogų ugdymo ar mokymosi įstaigoje metu 2 kartus per kalendorinius metus po 2 nepertraukiamos trukmės atostogų savaites, įpareigojant skyriumi gyvenantį vaiko tėvÄ (motinÄ ) apie jų konkretų laikÄ praneÅ¡ti su dukra gyvenančiam jos tėvui (motinai) bent kokiu bÅ«du ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 savaites bei savo lėšomis pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, o kartu su vaiku gyvenantį vaiko tėvÄ (motinÄ ) - savo lėšomis grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 7.5.

Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ bendravimo su savo dukra A. M. tvarkÄ , Å¡ventinę Motinos dienÄ , vaiko mamos G. M. gimimo dienÄ , vaiko senelių iÅ¡ mamos pusės gimimo dienomis, lyginiais metais vaiko gimimo dienÄ nuo 10.00 val. iki 21.00 val., nelyginiais metais Å¡ventinėmis Naujųjų Metų dienomis nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. ir sausio 1 d. 21.00 val. su vaiku, nedalyvaujant jos tėvui, turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. jos mama G. M., pasimatymui su dukra ir jos grÄ Å¾inimui į gyvenamÄ jÄ vietÄ taikant 7.2. punkte nustatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ne ilgiau vienos kalendorinės dienos, arba 7.3. punkte numatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ilgiau nei vienÄ kalendorinę dienÄ ; 7.6.

Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ bendravimo su savo dukra A. M. tvarkÄ , Å¡ventinę Tėvo dienÄ , vaiko tėvo E. M. gimimo dienÄ , vaiko senelių iÅ¡ tėvo pusės gimimo dienomis, nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ nuo 10.00 val. iki 21.00 val., Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų dienomis nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val., lyginiais metais Å¡ventinėmis Naujųjų Metų dienomis nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. ir sausio 1 d. 21.00 val. su vaiku, nedalyvaujant jos motinai, turi teisę bendrauti su savo dukra A.

M. jos tėvas E. M., pasimatymui su dukra ir jos grÄ Å¾inimui į gyvenamÄ jÄ vietÄ taikant 7.2. punkte nustatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ne ilgiau vienos kalendorinės dienos, arba 7.3. punkte numatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ilgiau nei vienÄ kalendorinę dienÄ ; 7.7. Abiejų tėvų sutikimu bendrauti su savo dukra A. M. kitu, nei aukščiau nurodyta tvarka ir laiku; 7.8. Vaiko tėvai G. M. ir E. M., taip pat visi kiti asmenys dukrÄ A. M. vestis į tėvų iÅ¡pažįstamos religijos apeigas, kartu su ja Å¡iose dalyvauti ar bet kokiu kitu bÅ«du mėginti integruoti jÄ Ä¯ jų iÅ¡pažįstamos religinės bendruomenės veiklÄ turi teisę tik pačios nepilnametės A.

M. prašymu ir abiejų jos tėvų sutikimu.

8. Pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nepilnamečiui vaikui A. M. priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ , nutraukti jo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo E. M. ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M. iÅ¡laikymÄ dukrai A. M. periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir susitaikymas nebėra galimas. Nesutinka su ieškovės nurodomomis santuokos iširimo priežastimis ir pagrindais. Jo nuomone, santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, pasireiškusios esminių sutuoktiniui priskiriamų pareigų nevykdymu, taip pat ir santuokine neištikimybe. Bendro santuokinio gyvenimo metu jokių barnių iš jo pusės nekilo.

Jis stengėsi padėti ieÅ¡kovei auginant mažametę dukrÄ , suteikė savo tėvų namuose gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo lėšomis nupirko vaikui ir Å¡eimai visus bÅ«tinus baldus, vaiko priežiÅ«ros priemones, vienas iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Jis stengėsi ieÅ¡koti ir rasti su ieÅ¡kove bendrÄ sutarimÄ visais buitiniais jų gyvenimo klausimais. IeÅ¡kovė visuomet bÅ«davo kažkuo nepatenkinta, nesutarimai ir ginčai bÅ«davo inicijuojami tik jos pačios, kėlė Å¡eimoje įtampÄ dėl menkaverčių buitinių klausimų.

IeÅ¡kovė nesistengė ieÅ¡koti kompromisų nesutariamais klausimais ir tik kėlė neįgyvendinamas bei nuo jos nuotaikos priklausančias sÄ lygas. Visi ieÅ¡kovo mėginimai padėti buityje, patarti dėl mažametės dukros auginimo sulaukdavo tik karÅ¡tos ir neigiamos ieÅ¡kovės reakcijos. IeÅ¡kovei buvo svarbiausi ne bendri Å¡eimos, o tik jos pačios interesai, norai ir užgaidos. 2016 m. viduryje po darbo grįžęs namo, jis neberado ieÅ¡kovės ir vaiko. Kartu gyvenę jo tėvai taip pat nežinojo kur ieÅ¡koti ieÅ¡kovės. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė, niekam nepraneÅ¡usi, savo tėvų padedama, pasiėmusi vaikÄ iÅ¡vyko pas juos.

Net ir po Å¡io ieÅ¡kovės elgesio jis mėgino susigrÄ Å¾inti žmonÄ Ä¯ Å¡eimos namus. Nuolat jÄ ir savo vaikÄ lankydavo, rėmė piniginėmis lėšomis, daiktais. Atsakovas stengėsi atkurti ryÅ¡ius, nuolat su ieÅ¡kove susitikdavo, kalbėdavo apie bendrÄ jų ateitį, bendravo ir laikÄ leido kaip sutuoktiniai. 2018 m. vasaros pradžioje atsakovas sužinojo apie ieÅ¡kovės jau kuris laikas trunkančius artimus ir intymius ryÅ¡ius su kitu vyru, kÄ Å¡i jam pati pripažino. IeÅ¡kovė tuo pat metu palaikė artimus ir intymius ryÅ¡ius su juo ir su kitu vyru.

BÅ«tent Å¡i aplinkybė lėmė galutinį bei negrįžtamÄ santuokos iÅ¡irimÄ , todėl santuoka turi bÅ«ti nutraukta tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatyta nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta turi bÅ«ti pakeista, jÄ nustatant su juo dėl Å¡ių priežasčių:

1) atsakovui tapo žinoma apie ieÅ¡kovės uolų (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės apeigų lankymÄ ir Å¡ios bendruomenės įsitikinimų aktyvų propagavimÄ , kurie, jo nuomone, yra nesuderinami su mažamečio bylos Å¡alių vaiko interesais. Pagal vieÅ¡oje erdvėje prieinamÄ informacijÄ , nurodytos religinės bendruomenės nariai ignoruoja daugelį medicinos mokslo pasiekimų ir didžiÄ ja dalimi užsiima savigyda, draudžia savo nariams dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime, reguliuoja jų mokslÄ bei draudžia dirbti tam tikrų profesijų darbus, visiÅ¡kai nepripažįsta ir neÅ¡venčia valstybinių Å¡venčių, įsimintinų gyvenime dienų, kas yra nesuderinama su Å¡iuolaikiniu visuomeniniu gyvenimu bei neigiamai veikia nepilnamečio vaiko raidÄ , siaurina jo pasaulėžiÅ«rÄ , iÅ¡skiria jį iÅ¡ to paties amžiaus vaikų ir sudaro sÄ lygas jo patyčioms, taip pat užkerta galimybę paruoÅ¡ti jÄ visaverčiam savarankiÅ¡kam gyvenimui.

Be to dukra pradėjo nuolat skųstis savo tėvui, kad yra verčiama dalyvauti nurodytos religinės bendrijos apeigose. Mergaitė skundžiasi, kad ji nenori kartu su mama ir ypatingai seneliais, ieškovės tėvais, vykti į šias religines apeigas, tačiau į jos norus niekas nereaguoja ir juos ignoruoja;

2) mergaitė jam pradėjo skųstis mamos auklėjimo metodais. Jis ir jo tėvai pastebėjo, kad mergaitė tapo uždaresnė, baugi. Teiraujantis apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo aplinkybes dažnai bijo kalbėti apie Å¡eimoje esantį klimatÄ , santykius su mama ir jos artimaisiais. Kelis kartus yra minėjusi patirianti iÅ¡ mamos net fizines bausmes dėl jos blogo elgesio, kÄ ji pati teisme apklausiama per psichologÄ patvirtino, papildomai nurodydama, kad yra muÅ¡ama ir savo senelių - ieÅ¡kovės tėvų.

Mergaitė yra prastai maitinama, dažnai bÅ«na aprengta neskalbtais rÅ«beliais, neiÅ¡maudyta. Dėl neÅ¡varių vaiko rÅ«bų yra buvęs ir jo konfliktas su ieÅ¡kovės tėvu, kurio eigoje šį spręsti buvo pasitelkta net policija. Dukra ieÅ¡kovės yra nuolat maitinama maisto papildais ir vitaminais, kurių joks gydytojas neskyrė. Susitikimų su atsakovu metu mergaitė taip pat ne kartÄ minėjo, kad mama jai nuolat duoda migdomųjų, apie kuriuos jam nėra žinoma ir atsisakoma paaiÅ¡kinti.

Tai, jog dukra, bÅ«dama su juo nevartoja jokių vaistų, maisto papildų, o valgo tik Å¡viežiÄ maistÄ , ir niekuomet nesiskundžia sveikata jam leidžia pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovės dukrai duodami medikamentai ir maisto papildai yra nereikalingi, o jų vartojimas tik žaloja vaiko sveikatÄ ;

3) paskutiniuoju metu mergaitė jam ne kartÄ minėjo, kad mama dažnai nakčiai ar net porai dienų iÅ¡vyksta į darbÄ bei jÄ priežiÅ«rai palieka savo nepilnametei seseriai. Vien tai, kad bylos Å¡alių dukra yra paliekama nepilnamečio asmens priežiÅ«rai yra nesuderinama su motinos pareigomis, keliama reali grėsmė vaiko sveikatai ir gerovei;

4) nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama ieÅ¡kovė nuolat keičia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iki Å¡iol nesudaro tinkamų sÄ lygų savo dukros gyvenimui ir vystymuisi. Nuo gyvenimo skyriumi pradžios didžiÄ jÄ laiko dalį ieÅ¡kovė su vaiku gyveno pas savo tėvus, bendrame kambaryje. Iki Å¡iol vaikui nėra įrengtas atskiras kambarys ir sudaryta asmeninė erdvė. Namas nėra didelis. Be ieÅ¡kovės su vaiku jame gyvena ieÅ¡kovės tėvai, dar viena jų dukra ir sÅ«nus. Tai, jog mergaitė dažnai bÅ«na neiÅ¡maudyta, rÅ«beliai purvini liudija apie prastas mergaitės gyvenimo sÄ lygas ieÅ¡kovės tėvų namuose.

Kurį laikÄ ieÅ¡kovė su dukra buvo apsigyvenusi pas savo močiutę Å . rajone, teigė iÅ¡vykusi ieÅ¡kotis darbo. PorÄ kartų jis buvo nuvykęs į Å¡iÄ vietÄ pasiimti savo dukros ir matė, kad ten vaikui gyvenimo sÄ lygos taip pat yra prastos. Å iuo metu ieÅ¡kovė teismui nurodė ketinanti iÅ¡vykti gyvenimui į V. miestÄ su kažkokiu gyvenimo draugu. Jis jokių duomenų, kur ir konkrečiai pas kÄ ieÅ¡kovė su dukra gyvens V. nežino. Kas tas ieÅ¡kovės artimas draugas, kokios aplinkos, kokių pažiÅ«rų ir įsitikinimų jis žmogus atsakovui nėra žinoma.

Kokios bus sudarytos gyvenimo sÄ lygos mažamečiam vaikui taip pat nežinoma. Be to vien tai, kad ieÅ¡kovė nuolat migruoja iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ vaikui kelia įtampÄ ir stresÄ , kas neabejotinai neigiamai veikia jo raidÄ ;

5) nuo bylos Å¡alių gyvenimo skyriumi pradžios dukra paaugo, ji laisvai bendrauja, geba pati iÅ¡reikÅ¡ti savo mintis, įvardinti savo poreikius. Susitikimų su juo metu ji ne kartÄ yra minėjusi, kad nebenori gyventi su mama. Norinti gyventi su savo tėvu, kuris jo tėvų namuose yra įrengęs savo dukrai atskirÄ kambarį, sudaręs visas bÅ«tinas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis. Jis dirba, turi legalų ir pastovų pajamų Å¡altinį, įgalinantį sudaryti visas reikiamas gyvenimo ir aplinkos sÄ lygas savo vaikui.

Darbo laikas yra lankstus, dėl ko jis gali prisitaikyti prie savo dukros poreikių. Gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini)mieste. Netoli jo yra ne vienas vaikų darželis, mokymosi įstaigos, dėl ko augant vaikui egzistuoja galimybė pasirinkti tinkamiausias vaiko ugdymo įstaigas. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatyta skyriumi gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka esamų sÄ lygų. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu iÅ¡sakė ketinimÄ vykti su dukra gyvenimui į V. miestÄ , dėl ko skyriumi gyvensiančiam tėvui ar motinai kelionės pas vaikÄ gali lemti nemažas materialines iÅ¡laidas, taip pat sudaryti dideles kliÅ«tis susitikti su savo vaiku trumpam, tik poros valandų, laikotarpiui.

Be to, bendraudamas su savo dukra jis pastebėjo, kad siekiant netraumuoti vaiko po susitikimo su skyriumi gyvenančiu tėvu vaiko pasiimti turėtų atvykti kartu su juo gyvenantis tėvas ar motina. Pagal savo turtinę padėtį ir esamo amžiaus mažametės dukros poreikius jis sutiktų savo dukrai teikti 150 Eur materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, o nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, tokio dydžio iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti dukrai priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Bylos Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i.

Abu vaiko tėvai yra darbingi. Dukros iÅ¡laikymui, jos bÅ«tinų poreikių patenkinimui pakanka 300 Eur mėnesinės sumos. Jis asmeninių prievolių kreditoriams neturi, bendrų skolinių įsipareigojimų santuokos metu sutuoktiniai neįgijo. Santuokos metu įgytÄ turtÄ sudaro dvi transporto priemonės, jis sutinka su ieÅ¡kovės siÅ«lomu turto padalijimo bÅ«du, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteisiant po automobilį. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų jis įgijo 2021 m. kovo 16 d., t. y.

Å¡alims jau ilgÄ laikÄ negyvenant kartu ir netvarkant bendro Å«kio, todėl jos turėtų bÅ«ti pripažintos jo asmenine nuosavybe. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkintu. Nurodė, kad su ieÅ¡kove pradėjo bendrauti 2013-2014 m. Jie draugavo, ieÅ¡kovė gerai sutarė su jo tėvais. Draugystės laikotarpiu jis dirbo užsienyje, ieÅ¡kovė ateidavo pas jo tėvus į namus, jam nesant, bendraudavo su jo mama. Kol ieÅ¡kovė nepastojo, tol ji (duomenys neskelbtini)bendruomenėje susitikimuose nesilankydavo, dėl to net buvo susipykusi su savo tėvais.

IeÅ¡kovei pastojus, jų gyvenime atsirado G. M. tėvai, pradėjo mokyti pagal savo tikėjimÄ , raginti jį lankytis susitikimuose. Jis siÅ«lė ieÅ¡kovei apsigyventi pas jo tėvus, nes yra daug vietos, jie turėjo du savo kambarius. Nėštumo metu jie kelias dienas gyveno pas jo tėvus, tačiau ieÅ¡kovė pakluso savo motinos kategoriÅ¡kam reikalavimui, kad iki vestuvių negalima gyventi su vyru, ir iÅ¡sikraustė. Jis pasipirÅ¡o ieÅ¡kovei per Kalėdas, likus 5 mėnesiams iki vaiko gimimo. Po vaiko gimimo jis rodė iniciatyvÄ susituokti, susituokė liepos 10 d. ir tuomet ieÅ¡kovė su vaiku atsikraustė pas jo tėvus.

Jo nuomone gyvenimas buvo normalus. Kildavo nesutarimų dėl vaiko priežiÅ«ros, dažno ieÅ¡kovės tėvų lankymosi. Ä® (duomenys neskelbtini) susitikimus ieÅ¡kovė eidavo kas antrÄ savaitę. Visas vaiko priežiÅ«ros krÅ«vis neteko tik ieÅ¡kovei, dukra rÅ«pindavosi jis ir jo mama, leisdavo ieÅ¡kovei pailsėti, ilgiau pamiegoti. Jie buvo nutarę gyventi pas tėvus 2 metus dėl turtinės padėties, nes tuo metu dirbo tik jis vienas ir buvo vos pradėjęs vykdyti individualiÄ veiklÄ , grįžus iÅ¡ užsienio Lietuvoje neturėjo daug klientų.

Kitas bÅ«stas, kurį jis turėjo yra nedidelis, tik 27 m2 ploto, kÅ«renamas krosnimi, reikalingas remontas, ten nebÅ«tų buvusios geros sÄ lygos gyventi. TÄ bÅ«stÄ jis buvo iÅ¡nuomojęs draugui. Gyventi pas tėvus buvo patogiau. Pradžioje jo mamos ir ieÅ¡kovės santykiai buvo geri, paskui santykiai komplikavosi. Jo mama iÅ¡sakydavo patarimus dėl tvarkymosi, vaiko priežiÅ«ros, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama impulsyvi, per daug reaguodavo. Gal ieÅ¡kovę iÅ¡vargino buitis, mažo vaiko priežiÅ«ra, todėl nebesusivaldydavo.

Tarp jo ir ieÅ¡kovės konfliktai kildavo dėl vaiko priežiÅ«ros ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės. IeÅ¡kovė praÅ¡ydavo jÄ užstoti prieÅ¡ mamÄ , jis kartais užstodavo, o kartais matydavo, kad ieÅ¡kovė kalta. IeÅ¡kovė ragino kraustytis jį iÅ¡ tėvų namų, bet pasikalbėdavo, susitardavo nesikraustyti. Neturėjo finansinių galimybių iÅ¡sikraustyti, bÅ«tų buvę žymiai sunkiau patiems iÅ¡laikyti butÄ , vaikÄ . Po ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymo, jie dar 2 metus mėgino iÅ¡saugoti santuokÄ , bendravo, bet jis 2018 m. rudenį sužinojo, kad ieÅ¡kovė, bendraudama su juo, turi ir kitÄ vyrÄ .

Jis traktuoja, kad santuoka galutinai iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės. Kol gyveno kartu, jis padarė pakankamai daug, kad iÅ¡saugotų Å¡eimÄ . Jo mama kiÅ¡osi į jų gyvenimÄ tik dėl vaiko priežiÅ«ros, nes matė nepakankamÄ ar netinkamÄ priežiÅ«rÄ ir turėjo teisę, kaip močiutė, tai pasakyti. Yra prašęs mamos visas pastabas sakyti tiesiogiai jam, o jis jau pasakytų G.. Su vaiku bendrauja pagal teismo nutartimi nustatytÄ tvarkÄ , teikia iÅ¡laikymÄ . A. nori kuo daugiau laiko praleisti su juo.

Jam A. yra iÅ¡reiÅ¡kusi nuomonę, kad norėtų gyventi su juo. Nepritaria ieÅ¡kovės auklėjimo priemonėms. Vaikas pasakoja, kad yra uždaroma kambaryje apačioje kol nurims, o mama nueina į antrÄ aukÅ¡tÄ ir vaikas, likusi viena rėkia, trankosi kambaryje. Taikos sutartimi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieÅ¡kove, nes vaikas tada savo nuomonės dar negalėjo iÅ¡sakyti, o dabar jau iÅ¡sako. IeÅ¡kovė neturi nuolatinio darbo, jos veiksmuose yra daug neapibrėžtumo, dar ji nežino kur gyvens.

Jis gyvena mieste pas savo tėvus, turėtų galimybes užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas, ugdymÄ ir dukra nebÅ«tų traukiama į netinkamų organizacijų veiklÄ . Su A. gyventų pas savo tėvus. Jis vykdo individualiÄ veiklÄ , pajamos kas mėnesį skiriasi, vidutiniÅ¡kai tai bÅ«tų apie 800 Eur. Mano, kad daugiau iÅ¡laidų bus tada, kai vaikas pradės lankyti mokyklÄ . Å iuo metu jis teikia iÅ¡laikymÄ pagal taikos sutartį, bet papildomai perka rÅ«bų, rÅ«pinasi pramogomis. Mano, kad 150 Eur iÅ¡laikymas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo yra pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti.

Jis bendrauja su vaiku pagal taikos sutartyje nustatytÄ tvarkÄ , atsakovė leidžia A. nakvoti pas jį savaitgaliais, nors tai nėra numatyta nutartyje. ReligijÄ Å¾mogus turėtų pasirinkti bÅ«damas suaugęs, o dabar A. turėtų jo atsiklausti prieÅ¡ eidama su mama į (duomenys neskelbtini) susitikimus. Ar yra pažeidžiamas jo praÅ¡omos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 8 punktas (dėl leidimo A. M. dalyvauti (duomenys neskelbtini) veikloje) bus galima nustatyti tik po kurio laiko, kai pati A. pasakys, kontroliuoti dabar to nėra įmanoma.

Jam nepatinka (duomenys neskelbtini) veikla, nes ten yra dėstomas ne pasaulietinis požiÅ«ris į gyvenimÄ , o iÅ¡galvoti dalykai apie pasaulio sandarÄ , tikrovę. Jis domėjosi ta veikla, girdėjo tai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir jos tėvų pasakymų. Taip gali bÅ«ti klaidinamas mažametis vaikas, dukra taptų socialiai atskirta, nes (duomenys neskelbtini) neÅ¡venčia Å¡venčių, gimtadienių, Kalėdų, bendrauja tik uždaroje grupėje, nedalyvauja valstybinėje veikloje. Jis nėra lankęsis (duomenys neskelbtini) susitikime.

IeÅ¡kovė netinkamai rÅ«pinasi dukra, maudo tik kartÄ per savaitę, vaikas dėvi neÅ¡varius rÅ«bus, dukrai yra duodama per daug vitaminų, nupirktų iÅ¡ platintojų, kurie nėra pardavinėjami vaistinėse. Pas ieÅ¡kovę yra tik duÅ¡as, nėra vonios, pati A. praÅ¡o jÄ numaudyti, nukarpyti nagus. Jeigu jis matytų, kad ieÅ¡kovė gerai rÅ«pinasi dukra, tai nekeltų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Jis lankosi darželyje, kurį lanko A., bendravo su auklėtojomis.

Jam nepatinka, kad ieÅ¡kovės mama dirba tame pačiame darželyje ir paima A. iÅ¡ grupės iki pietų miego, laiko su savimi kol tvarko darželio patalpas, nors vaikas tÄ laikÄ galėtų leisti su bendraamžiais. Jam yra žinoma apie dukros sveikatos sutrikimÄ . IÅ¡ pradžių jis nepritarė nustatytai diagnozei ir skiriamam gydymui, nes matė, kad vaikui svorio gali trÅ«kti dėl to, jog ji nėra tinkamai maitinama, nesilaikoma dienos režimo. Vienu momentu dukra kelias savaites gyveno pas jį ir jo priežiÅ«roje A. pradėjo daugiau valgyti, priaugo svorio, tÄ pastebėjo ir gydytoja.

Dabar dukrai kiekvienÄ vakarÄ reikia specialiu Å¡virkÅ¡tu suleisti dozę vaistų, nes jos hipofizė neiÅ¡skiria pakankamai hormonų, o kas pusmetį nuvažiuoti pas gydytojus. Å iuo metu jis neprieÅ¡tarauja vaiko gydymui, nepritarė tik iÅ¡ pat pradžių, nes gydytojai Klaipėdoje buvo pasakę, kad nepakankamas vaiko svoris gali bÅ«ti dėl mažakraujystės. Jis be ieÅ¡kovės žinios pakrikÅ¡tijo 3 metų dukrÄ . Jis kartu su dukra buvo draugų vaiko krikÅ¡tynose, ji pamatė tÄ ceremonijÄ ir pati užsimanė.

Jis sakė ieÅ¡kovei, kad ketina krikÅ¡tyti dukrÄ , bet kai surado krikÅ¡tatėvius, suorganizavo Å¡ventę, ieÅ¡kovei apie tai nebepasakė, norėdamas, kad ji nesugadintų Å¡ventės. Jis nepraleido nei vieno savaitgalio be susitikimų su dukra, o darbo dienomis kartais ir neatvažiuoja. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko tik iÅ¡ dalies, t. y. sutiko su reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Su kitais prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad abi Å¡alys turi galimybes užtikrinti vaikui sÄ lygas visapusiÅ¡kai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sÄ lygas, todėl neprieÅ¡tarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nei su vienu iÅ¡ tėvų ir tai palieka spręsti teismui. IÅ¡reiÅ¡kė siÅ«lymÄ A. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su abiem tėvais skirtingose gyvenamosiose vietose pagal kintamÄ grafikÄ laikotarpiais ne trumpesniais nei dvi savaitės ir ne ilgesniais nei vienas mėnuo.

PraÅ¡oma priteisti 200 Eur iÅ¡laikymo vaikui suma kas mėnesį nėra didelė, palaiko tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Pažymėjo, jog priteisiant per maÅ¾Ä iÅ¡laikymÄ besivystančiam mažamečiui vaikui, iÅ¡kyla rizika, jog bus pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, tinkamÄ ugdymÄ ir bÅ«tinų kasdienių poreikių užtikrinimÄ . Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, todėl pritaria Å¡alių pasirinktai bendravimo su dukra tvarkai.

Teismo posėdžio metu po nepilnamečio vaiko nuomonės iÅ¡klausymo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog pritartų vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakovu E. M.. Po teismo psichologijos ekspertizės atlikimo, praėjus pakankamai ilgam laikui bylos nagrinėjime, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad situacija yra nusistovėjusi, vaikas gyvena su mama, bendrauja su tėvu, su abiem tėvais jaučiasi gerai, todėl klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatytos faktinės aplinkybės Å alys santuokÄ sudarė(duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Å alys turi vienÄ nepilnametį vaikÄ A. M., gim. (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinta Å¡alių taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko A. M. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Santuokos metu Å¡alių įgytÄ turtÄ sudaro: transporto priemonės BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Nekilnojamųjų daiktų, įgytų santuokos metu Å¡alys neturi. Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos sudarymo, 2014 m. rugsėjo 11 d. įgytas butas su sandėliuku, esantis(duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 2017 m. birželio 7 d. dovanojimo sutartį įgyta 383/1042 dalys žemės sklypo ir 21/50 dalys gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė G. M. su dukra A. M. gyvena pas savo tėvus, adresu(duomenys neskelbtini). Å alių nepilnametė dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklÄ -daugiafunkcį centrÄ . IÅ¡ I. M. individualios įmonės raÅ¡to, medicininių dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad A. M. turi sveikatos problemų, dėl ko reguliariai vartoja vaistus, periodiÅ¡kai lankosi Kauno klinikose dėl specialistų konsultacijų ir gydymo. IeÅ¡kovė G. M. nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. sausio 26 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, nuo 2020 m. sausio 27 d. dirba pagal neterminuotÄ darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡ pažymos apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį ir kitas pajamas matyti, kad G. M. darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. sudaro kas mėnesį vidutiniÅ¡kai apie 535 Eur. Atsakovas E. M. iki 2021 m. balandžio mėn. vykdė individualiÄ veiklÄ . IÅ¡ pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad jo gautų pajamų suma yra 1300 Eur, taip pat gauta palÅ«kanų 27,74 Eur. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gaunamas darbo užmokestis sudaro 468,97 Eur kas mėnesį.

Dėl santuokos nutraukimo Byloje nėra ginčo dėl to, jog Å¡alių santuoka realiai yra nutrÅ«kusi, Å¡alys daugiau kaip vienerius metus negyvena kartu, netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali bÅ«ti iÅ¡saugota. Å alių pozicijos iÅ¡siskyrė dėl santuokos nutraukimo pagrindų. IeÅ¡kovė praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, jog atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nenorėjo iÅ¡eiti gyventi atskirai nuo jo tėvų, leido savo mamai kiÅ¡tis į jų gyvenimÄ , neužstojo jos prieÅ¡ savo mamÄ ; jos kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad ji nebuvo pakankamai kantri, jog iÅ¡saugotų Å¡eimÄ , ne viskÄ darė tinkamai.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes visi nesutarimai buvo inicijuoti ieÅ¡kovės, ji iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų be jo žinios, taip pat po iÅ¡sikraustymo praėjus dviems metams, bet jiems tebepalaikant santuokinius ryÅ¡ius, ieÅ¡kovė užmezgė santykius su kitu vyru, t. y. buvo neiÅ¡tikima ir dėl to galutinai nutrÅ«ko jų santuoka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatyti sutuoktinio elgesio atvejai, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, yra jo neiÅ¡tikimybė. NeiÅ¡tikimybė, kaip viena iÅ¡ santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiÅ¡kia ne tik lojalumo pareigos pažeidimÄ , bet ir faktÄ , kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryÅ¡ių.

Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę) tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys pradėjo bendrauti 2013-2014 metais, (duomenys neskelbtini). jiems gimė dukra A. M., o(duomenys neskelbtini). Å¡alys sudarė santuokÄ . Iki santuokos sudarymo Å¡alys kartu negyveno. Tik po santuokos sudarymo Å¡alys apsigyveno kartu pas atsakovo E. M. tėvus, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės teigimu kurį laikÄ (apie mėnesį) jų santuokinis gyvenimas klostėsi normaliai, vėliau ėmė daugėti nesutarimų, kilo įtampa dėl atsakovo mamos kiÅ¡imosi į jų gyvenimÄ . Dėl nuolatinio atsakovo mamos reguliavimo, nepraÅ¡ytų patarimų, daugiausiai susijusių su vaiko (tuomet dar kÅ«dikio) priežiÅ«ra, ieÅ¡kovė jautėsi blogai, mano, kad jai buvo pogimdyvinė depresija. JÄ slėgė buitis naujoje gyvenamojoje vietoje, kitų asmenų kiÅ¡imasis į jos Å¡eimos reikalus, jautėsi nesuprasta, prašė užtarimo iÅ¡ sutuoktinio E. M..

Tai, jog dukra G. M., gyvendama pas uoÅ¡vius jautėsi prastai, skambino verkdama ir praÅ¡ydavo pagalbos, patvirtino liudytoja apklausta ieÅ¡kovės mama N. S.. Liudytoja nurodė, kad dažnai kartu su vyru nuvažiuodavo aplankyti dukros, matė, kad dukrai reikia moralinio palaikymo. Taip pat ieÅ¡kovės tėvai du kartus vyko raminti rimtesnių Å¡alių konfliktų, kurių metu G. M. iÅ¡sakė norÄ iÅ¡važiuoti iÅ¡ tų namų, tačiau atsakovas neleido važiuoti su vaiku. G. M. kartu su vyru ir vaiku pas savo tėvus per 8-9 mėn. laikotarpį nuo santuokos sudarymo buvo apsilankiusi tik du kartus, nes liudytojos teigimu, atsakovas buvo neigiamai nusiteikęs jų atžvilgiu.

Tai, jog šeimoje kilo įvairių nesutarimų, daugiausiai susijusių su vaiko priežiūra patvirtino ir atsakovas E. M.. Jis nurodė, kad stengėsi kalbėtis tiek su žmona, tiek su savo mama, bandė rasti kompromisų, tačiau kartais matė, kad dėl konfliktų yra kalta ne jo mama, o ieškovė. Liudytoja apklausta atsakovo mama L. M. nurodė, jog sūnaus šeimai gyvenant pas juos, girdėdavo šalių barnius, marti G. M. isterikuodavo, bet ji nesiaiškindavo dėl ko tai vyko. L. M. pripažino, jog tikrai kišosi į anūkės A.

M. priežiÅ«rÄ , motiniÅ¡kai patarinėjo ieÅ¡kovei dėl visų su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, padėjo maudyti, gamino valgį, kartu su ieÅ¡kove slaugė sergančiÄ mergaitę. IÅ¡ liudytojos L. M. nurodytų detalių (mokė G. M. kaip konkrečiai vaikui į burnytę kiÅ¡ti Å¡aukÅ¡tÄ ; kokias arbatas virė sergant vaikui; kritikavo patalpos temperatÅ«rÄ vaiko maudymo metu) teismui akivaizdu, jog atsakovo motinos elgesys buvo pernelyg intensyvus ir pagrįstai sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovei jaustis nesuprastai, pažemintai, ir kaip nurodė pati ieÅ¡kovė „jaustis ne mama, o aukle savo vaikui“.

BÅ«tent dėl tokios namuose tvyrančios įtemptos atmosferos, ieÅ¡kovė ne kartÄ prašė atsakovÄ imtis priemonių, kraustytis gyventi atskirai. IeÅ¡kovė norėjo arba nuomotis butÄ , arba kraustytis į atsakovui priklausantį butÄ , esantį(duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog pas tėvus gyventi buvo patogiau, nes tėvų name buvo tinkamos sÄ lygos, baldai, mamos pagalba prižiÅ«rint vaikÄ . Jo teigimu, jam priklausantis butas yra nedidelis, jame įrengtas krosninis Å¡ildymas, reikėjo remonto, baldų, todėl komfortiÅ¡kai įsirengti tÄ butÄ reikėjo lėšų, kurių tuo metu nelabai buvo, nes Å¡eimÄ iÅ¡laikė jis vienas.

Dėl tų pačių finansinių priežasčių jis nenorėjo nuomotis buto. Teigė, jog su ieÅ¡kove buvo sutarę pas jo tėvus gyventi 2 metus, kol dukra pradės eiti į darželį, o ieÅ¡kovė – į darbÄ . Ä®rodymų, jog tuo metu Å¡alys neturėjo galimybių iÅ¡eiti gyventi atskirai, atsakovas nepateikė. Visuma aptartų aplinkybių rodo, jog Å¡alys nesugebėjo rasti kompromisų esminiais jų Å¡eimos gyvenimo klausimais, trÅ«ko vienas kito supratimo, moralinio palaikymo. Praėjus 8-9 mėnesiams nuo bendro gyvenimo pradžios, 2016 m. pavasarį ieÅ¡kovė su dukra iÅ¡sikraustė iÅ¡ atsakovo tėvų namų pas savo tėvus.

Tai, jog iÅ¡sikraustys konkrečiÄ dienÄ ji nei atsakovui, nei jo Å¡eimos nariams nesakė, nes į ankstesnius jos pasakymus apie iÅ¡sikraustymÄ atsakovas reaguodavo pasiimdamas vaikÄ Ä¯ rankas ir sakydamas „važiuok, bet vaiko negausi“. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja N. S., pati dalyvavusi Å¡alių konfliktų sprendime. IÅ¡sikraustymo dienÄ ieÅ¡kovė pasiskambino tėčiui, susirinko bÅ«tiniausius daiktus ir atsakovui bei jo motinai esant darbe, iÅ¡važiavo. Nors atsakovas teigė, kad, grįžęs iÅ¡ darbo nežinojo kur yra žmona su vaiku, to nežinojo ir jo tėvai, telefonu susisiekti nepavyko, tačiau jis jokių oficialių „dingusių asmenų“ paieÅ¡kos procedÅ«rų nesiėmė.

Toks elgesys rodo, jog atsakovas iÅ¡ visumos aplinkybių, ankstesnių ieÅ¡kovės teiginių apie iÅ¡sikraustymÄ , ieÅ¡kovės tėvų vizitų esant konfliktinėms situacijoms, suprato, kad ieÅ¡kovė su vaiku iÅ¡sikraustė pas savo tėvus, kur, beje, gyveno ir gimus vaikui laikotarpį iki vestuvių. Tai patvirtino ir atsakovo motina L. M., kuri nurodė, kad E. M. grįžus iÅ¡ darbo pasakė, kad G. M. turbÅ«t iÅ¡sivežė tėvas. IeÅ¡kovės teigimu, po jos iÅ¡sikraustymo, atsakovas aplankydavo jÄ ir dukrÄ , gyvenančias (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus, jie mėgino iÅ¡saugoti santuokÄ , ji siÅ«lė atsakovui nuomotis butÄ ir gyventi kartu, tačiau atsakovas teigė, jog ji pati kalta, nes išėjo iÅ¡ namų.

Tarp šalių vyko nesutarimai dėl mažametės dukros priežiūros, išlaikymo, bendravimo su vaiku, dėl to buvo pradėtas teisminis ginčas (ginčo teisena pagal ieškovės ieškinį), o 2016 m. spalio mėn. jie sudarė taikos sutartį dėl A. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovės teigimu, dar maždaug vienerius metus po išsikraustymo, ji tikėjosi atkurti santuokinius ryšius su atsakovu, tikėjosi iš jo aktyvesnių veiksmų, tačiau, kuo toliau, tuo labiau jie atitolo vienas nuo kito, mėginimai susitaikyti nedavė rezultato.

Atsakovas pripažino, jog buvo mėginimų susitaikyti, kurį laikÄ jie dar palaikė santuokinius ryÅ¡ius, tačiau, atsakovo teigimu, santuoka galutinai nutrÅ«ko, nes ieÅ¡kovė susirado kitÄ vyrÄ . IeÅ¡kovė neneigia, jog praėjus daugiau nei dvejiems metams po iÅ¡sikraustymo pradėjo megzti naujus santykius su kitu vyru, apie tai pasakė ir atsakovui. Atsakovas tada „atsibudo“, pradėjo rodyti pastangas, norėjo susigrÄ Å¾inti Å¡eimÄ . Atsakovas E. M. tokį ieÅ¡kovės elgesį traktuoja kaip neiÅ¡tikimybę ir praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, nes byloje jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų bendravusi su kitais vyrais bendro gyvenimo laikotarpiu nėra, ji iÅ¡sikraustė gyventi į tėvų namus dėl anksčiau nurodytų priežasčių (nesutarimų, nepalaikančios atmosferos atsakovo tėvų namuose), o ne dėl kito vyro ar pas kitÄ vyrÄ .

Naujus santykius ieÅ¡kovė užmezgė tada, kai Å¡alių Å¡eiminiai santykiai buvo nutrÅ«kę ir jie nebegyveno kartu jau daugiau kaip dvejus metus. Tai, jog faktiniai Å¡alių Å¡eiminiai santykiai buvo nutrÅ«kę dar iki ieÅ¡kovei susirandant kitÄ gyvenimo draugÄ , rodo ir tai, jog jau 2016 m. vyko teisminis procesas ginčo teisenos tvarka, Å¡alims kilo bÅ«tinybė sureguliuoti savo teisinius santykius, o byla buvo nutraukta tik Å¡alims sudarius taikos sutartį ir klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, iÅ¡laikymo buvo iÅ¡spręsti teismine tvarka.

Tokia situacija tikrai nepatvirtina normalių sutuoktinių santykių, bendros Å¡eimos vizijos. BÅ«tent vertinant momentÄ , kuomet ieÅ¡kovė pradėjo bendravimÄ su kitu vyru, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog kurį laikÄ Å¡alys stengėsi iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau dėl kompromisų neradimo, abiejų Å¡alių neryžtingumo, kategoriÅ¡kumo, norėjimo, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių imtųsi aktyvių veiksmų, Å¡eimos santykiai buvo įtempti.

Taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abiejų šalių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Be to, atsakovas nepritarė ieškovės dalyvavimui(duomenys neskelbtini) bendrijos veikloje, kildavo nesutarimų dėl jos lankymosi bendrijos sueigose, dėl priklausymo minėtai bendrijai buvo neigiama atsakovo nuomonė apie ieškovės tėvus, kas taip pat turėjo įtakos šalių santuokos nutrūkimui.

Sudarant santuokÄ , Å¡alys sutaria, jog gerbs vienas kito tikėjimÄ , tačiau atsakovas nebuvo lojalus ieÅ¡kovės atžvilgiu dėl tikėjimo, o tai yra nepriimtina atsižvelgiant į Å¡eimos tikslus ir paskirtį, savitarpio moralinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima principus. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du, t. y. Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , kaltino viena kitÄ nesÄ Å¾iningumu.

Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti Å¡eimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). SantuokÄ nutraukus, Å¡alims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl santuokinio turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimo, sutuoktinių vienas kito iÅ¡laikymo Santuokos metu įgytÄ turtÄ sudaro: transporto priemonės BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Nekilnojamųjų daiktų, įgytų santuokos metu šalys neturi. Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini). įgytas butas su sandėliuku, esantis(duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 2017 m. birželio 7 d. dovanojimo sutartį įgyta 383/1042 dalys žemės sklypo ir 21/50 dalys gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini).

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovei G. M. asmeninėn nuosavyben priteistina transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 Eur vertės; atsakovui E. M. asmeninėn nuosavyben priteistina transporto priemonė BMW 528, 1800 Eur vertės (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Kadangi 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovas įgijo Å¡alims nebegyvenant kartu, po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo dienos, abi Å¡alys sutinka, jog akcijas atsakovas įgijo asmeniÅ¡kai, Å¡is turtas pripažintinas asmenine E. M. nuosavybe (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Kreditorinių įsipareigojimų Å¡alys neturi. IÅ¡laikymo sau vienas iÅ¡ kito nereikalauja. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 Å¡alių nepilnametės dukros A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, ieÅ¡kove G. M., jos gyvenamojoje vietoje. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, nes atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti minėta teismo nutartimi nustatytÄ vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti A.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai. Å iuo atveju atsakovas nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su juo, nes:

1) jam tapo žinoma apie ieÅ¡kovės uolų (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės apeigų lankymÄ ir Å¡ios bendruomenės įsitikinimų aktyvų propagavimÄ , kurie, jo nuomone, yra nesuderinami su mažamečio bylos Å¡alių vaiko interesais;

2) mergaitė jam pradėjo skųstis mamos auklėjimo metodais, dukra yra prastai maitinama, dažnai būna aprengta neskalbtais rūbeliais, neišmaudyta;

3) mergaitė jam ne kartÄ minėjo, kad mama dažnai nakčiai ar net porai dienų iÅ¡vyksta į darbÄ bei jÄ priežiÅ«rai palieka savo nepilnametei seseriai;

4) nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama ieÅ¡kovė nuolat keičia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iki Å¡iol nesudaro tinkamų sÄ lygų savo dukros gyvenimui ir vystymuisi;

5) dukra jam nurodė, kad nebenori gyventi su mama. Atsakovas nurodė, jog turi visas sÄ lygas tinkamai pasirÅ«pinti dukra, užtikrinti jai saugias gyvenimo ir aplinkos sÄ lygas savo vaikui. Å alių nepilnametė dukra A. M. (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) nuo gimimo gyvena su motina. Byloje nustatyta, jog po gimdymo iÅ¡ ligoninės G. M. su dukra iÅ¡vyko gyventi pas savo tėvus, vėliau, po vestuvių, įvykusių (duomenys neskelbtini), Å¡alys su dukra pradėjo gyventi pas atsakovo tėvus, o nuo 2016 m. pavasario iki Å¡iol ieÅ¡kovė su dukra tebegyvena pas savo tėvus.

IeÅ¡kovė pripažino, jog prieÅ¡ kelerius metus buvo iÅ¡vykusi su dukra kuriam laikui gyventi pas savo močiutę į Å ., nes tikėjosi ten rasti darbÄ , gauti dukrai darželį, tačiau jai nepavyko, todėl vėl grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, jog turi draugÄ , su kuriuo ateityje planuoja kurti Å¡eimÄ , galbÅ«t keis gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡iuos klausimus spręs po oficialaus santuokos nutraukimo su atsakovu.

Atsakovas jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė nuolat keičia gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nesudaro tinkamų sÄ lygų vaiko gyvenimui ir vystymuisi, neįrodė. PrieÅ¡ingai, Å¡alių dukra lanko ugdymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini) mokyklÄ -daugiafunkcį centrÄ (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. prieÅ¡mokyklinę klasę), vaiko teisių priežiÅ«ros institucija jokių nusiskundimų dėl ieÅ¡kovės elgesio su dukra neturi, pagal ugdymo įstaigos pateiktÄ informacijÄ mergaitė yra prižiÅ«rėta, aprÅ«pinta reikalingomis ugdymo priemonėmis, mama yra rÅ«pestinga, palaiko ryÅ¡ius su pedagogais, tinkamai rÅ«pinamasis mergaitės higiena, rÅ«bais.

TelÅ¡ių socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad ieÅ¡kovė priima pagalbÄ , iÅ¡klausė pozityvios tėvystės kursus, lankėsi psichologo konsultacijose. A. M. turi sveikatos problemų, jai reikalingas kasdienis gydymas dėl hormonų sutrikimo, taip pat periodinis apsilankymas pas specialistus, gydymo plano koregavimas. IÅ¡ gydymo įstaigų pateiktų duomenų matyti, kad G. M. rÅ«pinasi dukros sveikatos bÅ«kle, lankosi pas gydytojus, nuperka kompensuojamus vaistus, nustatyta tvarka juos suleidžia dukrai.

Dėl neva mergaitei duodamų migdomųjų G. M. nurodė, jog tam tikri vaistai dukrai buvo skirti gydytojo neurologo. Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kreipęsis į gydymo įstaigas, aiÅ¡kinęsis konkrečiÄ dukros sveikatos bÅ«klę, jai iÅ¡raÅ¡omus vaistus, byloje nėra. IeÅ¡kovė turi nuolatinį darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį. Tai, jog pas ieÅ¡kovės tėvus bÅ«tų netinkamos gyvenimo sÄ lygos, byloje duomenų nėra. Teismo posėdžio metu iÅ¡klausius nepilnametės A.

M. nuomonę, taip pat iÅ¡ teismo psichologijos ekspertizės aktos matyti, kad A. M. gerai jaučiasi gyvendama su mama, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su ja, o su tėčiu matytis savaitgaliais ir dažniau. IÅ¡ teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog A. M. su abiem tėvais jaučiasi saugiai ir prie abiejų yra vienodai prisiriÅ¡usi, tačiau dėl padidinto jautrumo emocinei mamos savijautai ginčuose su tėčiu, ji jaučiasi atsakinga, kad mama pasijaustų laimingesnė, dėl to vengia iÅ¡samiau atsakinėti į teismui aktualius klausimus.

Nors teismo posėdžio metu iÅ¡klausant vaiko nuomonę, A. M. nurodė, kad jai neklausant mamos, mama jÄ muÅ¡a (parodė per nosį), taip pat muÅ¡a seneliai (ieÅ¡kovės tėvai), tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių duomenų apie ieÅ¡kovės ir jos artimos aplinkos mergaitės atžvilgiu taikomas fizines bausmes ar fizinį smurtÄ negauta. Po teismo posėdžio į TelÅ¡ių apskrities VPK kreipėsi iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė, nurodydama teismo posėdžio metu iÅ¡ mergaitės iÅ¡girstus teiginius, tačiau policijos pareigÅ«nai, patikslinę pareiÅ¡kimo aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Atsakovas TelÅ¡ių apskrities VPK 2020 m. kovo 16 d. nutarimo neskundė, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje A. M. yra muÅ¡ama nepateikė. IeÅ¡kovė ir jos mama, liudytoja N. S. fizinių bausmių taikymÄ neigė, nurodė, jog drausmina A. M., palikdamos jÄ vienÄ kambaryje tam, kad Å¡i apsiramintų, apsvarstytų savo elgesį. Teismo psichologijos ekspertizės metu A. M. neigė patirianti fizinį smurtÄ ar fizines bausmes tiek mamos, tiek tėčio namuose (ekspertizės akto atsakymų į nutartyje pateiktus klausimus 8 punktas).

Taigi, jokių objektyvių duomenų apie fizinį smurtÄ A. M. atžvilgiu byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo nepritarimÄ dukros įtraukimui į (duomenys neskelbtini) bendrijos, kuriai priklauso ieÅ¡kovė ir jos tėvai, veiklÄ . Nurodė, jog mergaitė prie jos valiÄ yra vežama į Å¡ios bendrijos sueigas, ten keletÄ valandų, kad netrukdytų, yra pasodinama ant aukÅ¡tos palangės, jam nėra priimtinos(duomenys neskelbtini) nuostatos, reiÅ¡kiami įsitikinimai.

Atsakovas mano, jog tokiu bÅ«du dukra yra auginama socialiai atskira, su savotiÅ¡ku požiÅ«riu į pasaulietiÅ¡kÄ , visuomeninį gyvenimÄ , nes(duomenys neskelbtini) yra uždara bendruomenė, jie nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, neÅ¡venčia Å¡venčių, turi savitÄ požiÅ«rį į sveikatos apsaugÄ , gydymÄ si. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir jos tėvai priklauso (duomenys neskelbtini) bendrijai, dalyvauja Å¡ios religinės bendruomenės veikloje susitikimuose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iÅ¡duotame pažymėjime nurodyta, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) religinė bendrija yra įregistruotas juridinis asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia asmenų diskriminacijÄ dėl tikėjimo, kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kuriÄ religijÄ arba tikėjimÄ ir vienas ar su kitais, privačiai ar vieÅ¡ai jÄ iÅ¡pažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimÄ ir mokyti jo; tėvai ir globėjai nevaržomi rÅ«pinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 26 straipsnis). Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramÄ visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieÅ¡tarauja įstatymui ir dorai.

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Lietuvoje nėra valstybinės religijos (Konstitucijos 46 straipsnis). Taigi, ieškovė ir jos šeimos nariai neginčijamai turi teisę išpažinti savo religinius įsitikinimus ir dalyvauti tokios religinės bendrijos veikloje, kokia nėra draudžiama įstatymu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir jos tėvai, dalyvaudami (duomenys neskelbtini) bendrijos apeigose atlieka kokius nors įstatymams prieštaraujančius veiksmus.

IeÅ¡kovė pagal savo įsitikinimus gali auklėti ir dukrÄ , taip pat tai daro ir atsakovas, pvz. be ieÅ¡kovės dalyvavimo ir žinios pakrikÅ¡tijęs dukrÄ pagal katalikiÅ¡kas apeigas. IÅ¡ ieÅ¡kovės, liudytojos N. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos sueigos vyksta antradieniais, kartais vežasi į sueigas ir A. M., nes nėra kur jos palikti. Nors pagal nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ E. M. turėtų pasiimti dukrÄ antradieniais, tačiau kartais nepasiima, todėl tenka vaikÄ vežtis į sueigas.

Tos sueigos vyksta patalpose T., apie 2 valandas yra dėstomos įvairios paskaitos, į sueigas gali ateiti bet kuris asmuo. Taip pat ten ateina šeimos su vaikais, nėra būtina ištisai sėdėti, vaikai gali pavaikščioti, piešti, per planšetę žiūrėti filmukus. Teismo posėdžio metu išklausant nepilnametę A. M. ši nurodė, kad važiuoja su seneliais į „salę“ ir jai ten patinka. Objektyvių duomenų, kad dalyvaujant (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimuose yra pažeidžiami vaiko interesai, nėra.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų N. S., L. M. paaiÅ¡kinimų matyti, kad A. M. tėvų požiÅ«ris į vaikų auklėjimÄ skiriasi. Tokie duomenys nurodyti ir teismo psichologijos ekspertizės akte (dėl vaiko miegojimo atskirame kambaryje pas G. M. ir kartu su tėčiu pas E. M.). IeÅ¡kovė G. M. yra griežtesnė, vaikas jos namuose turi aiÅ¡kesnes nustatytas ribas, o atsakovo E. M. auklėjimas yra liberalesnis, jis labiau linkęs palepinti mergaitę. Pats E. M. nurodė, kad vykdo visus dukros norus, perka rÅ«bus, žaislus, o problemines situacijas stengiasi iÅ¡spręsti kalbėdamasis su dukra.

IeÅ¡kovė nurodė, kad taiko drausminimo priemonę – vaiko palikimÄ vieno kambaryje, tam kad dukra nusiramintų, apsvarstytų savo elgesį. Å alys nesutaria dėl daugelio vaiko auklėjimo aspektų, atsakovas kaltina ieÅ¡kovę vaiko nepriežiÅ«ra, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Teismo psichologijos ekspertizės akto dalyje „psichologinis įvertinimas“ nurodyta, kad A. M. žino apie tėvų nesutarimus, iÅ¡ mamos sužinojo, jog tėtis sako, kad „mama neduoda jai valgyti, gerti, nemaudo, į tualetÄ neveda“, bet mergaitė nurodo, jog taip nėra.

Atliekant teismo psichologijos ekspertizę duomenų apie tai, kad kuris nors iÅ¡ tėvų formuotų vaiko neigiamÄ požiÅ«rį į kitÄ iÅ¡ tėvų negauta (ekspertizės akto atsakymų į nutartyje pateiktus klausimus 5 punktas). Tačiau 2021 m. birželio 14 d. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ kreipėsi ieÅ¡kovės atstovė, nurodydama, kad ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas susitikimų su dukra metu nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ jÄ ir jos artimuosius. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos darbuotojai atliko situacijos vertinimÄ , iÅ¡ Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o 1 priedo formoje pateiktos informacijos matyti, jog buvo bendrauta su Å¡alimis, taip pat su mažamete A.

M.. Vaikas nurodė, kad tėtis jai yra geras, o mamai negeras. Tėtis sako, kad mama jÄ muÅ¡a, valgyti neduoda, nemaudo, bet mama maudo, nemuÅ¡a. Močiutė (tėčio) negražiai sako apie mamÄ , kad jos drabužiai neskalbti, perplauna jos drabužius, perrengia tėčio drabužiais. Vaiko teigimu tėtis yra geras, bet ji nori gyventi su mama. Å ios vaiko nurodytos aplinkybės rodo, jog iÅ¡ atsakovo pusės yra tam tikras vaiko neigiamos nuomonės apie mamÄ formavimas. Tai, jog susitikimų su atsakovu metu yra gvildenami vaiko higienos, aprangos klausimai ir tai 6 metų amžiaus vaikas jau yra pajėgus suprasti, patvirtina ir liudytojos L.

M. nurodytos aplinkybės, kad G. M. vaikÄ atveža su paprastais rÅ«bais, bet su tokiais rÅ«bais vaiko niekur negali vestis, todėl jie perka naujus rÅ«bus. NatÅ«ralu, kad tokį perrengimÄ , mamos nupirktų rÅ«bų ignoravimÄ vaikas mato, supranta ir iÅ¡ dalies apie tai papasakojo vaiko teisių apsaugos priežiÅ«ros institucijos darbuotojai. IÅ¡ visumos byloje nustatytų aplinkybių, iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad realiai abi Å¡alys turi tinkamas sÄ lygas auginti ir rÅ«pintis vaiku, gali užtikrinti tinkamas mergaitės gyvenimo sÄ lygas, mergaitė apie abu tėvus atsiliepia teigiamai, su abiem tėvais jaučiasi saugiai ir yra prie jų vienodai prisiriÅ¡usi.

Tiek teismo posėdžio metu, tiek teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu nepilnametė A. M. iÅ¡sakė, jog nori gyventi su mama, o su tėčiu susitikti savaitgaliais. Teismo vertinimu, nuo TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo jokios esminės aplinkybės nepasikeitė, teismas nenustatė, jog esanti aplinka A. M. tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, todėl vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nekeistina, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo netenkintinas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo E. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarka:

1. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime, nedalyvaujant ieÅ¡kovei G. M., kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį, t. y. nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 20 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., apie ketinimÄ susitikti su dukra ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ 1 dienÄ telefono skambučiu arba SMS praneÅ¡imu;

2. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 24 d. (Å v. Kūčių dienÄ ) ir gruodžio 25 d. (Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ ), vaikÄ pasiimdamas gruodžio 24 d. 10 val. ir parveždamas jÄ Ä¯ namus sekančiÄ dienÄ , t. y. gruodžio 25 d. 20 val., apie ketinimÄ Å¡iomis dienomis susitikti su dukra ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ 1 dienÄ telefono skambučiu arba SMS praneÅ¡imu;

3. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime, nedalyvaujant ieÅ¡kovei G. M., kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį po 4 (keturias) valandas, apie konkretų bendravimo laikÄ ir ketinimÄ susitikti su dukra ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ 1 dienÄ telefono skambučiu arba SMS praneÅ¡imu;

4. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime kiekvienų kalendorinių metų spalio 14 d. (vaiko tėvo E. M. gimtadienio dienÄ ), nuo 10 val. iki 20 val., apie ketinimÄ susitikti su dukra ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ 1 dienÄ telefono skambučiu arba SMS praneÅ¡imu;

5. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime kiekvienų kalendorinių metų birželio 1 d. (A. M. gimtadienio dienÄ ), nuo 10 val. iki 20 val., apie ketinimÄ susitikti su dukra ieÅ¡kovę įspėdamas prieÅ¡ 1 dienÄ telefono skambučiu arba SMS praneÅ¡imu. IeÅ¡kovė reikalavimų dėl Å¡ios bendravimo tvarkos pakeitimo nereiÅ¡kia. Atsakovas reiÅ¡kia reikalavimus dėl platesnės apimties ir detalesnės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Å¡alių santykiai yra komplikuoti, įtempti, ieÅ¡koma priekabių kiekvienoje situacijoje, susijusioje su jų nepilnamečiu vaiku, taip pat atsižvelgiant į vaiko A.

M. iÅ¡sakytÄ nuomonę, jog ji nori kuo daugiau laiko praleisti su tėčiu, 2016 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta skyrium gyvenančio E. M. bendravimo su vaiku tvarka keistina. Teismas pritaria atsakovo pozicijai ir argumentams dėl jo siÅ«lomos bendravimo su vaiku tvarkos 1-7 punktų su tam tikra korekcija dėl Å¡v. Kalėdų Å¡ventinių dienų. IeÅ¡kovė nepritarė, kad po savaitgalių, Å¡venčių ir atostogų, vaikÄ iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo turėtų pasiimti kartu su vaiku gyvenanti mama, tačiau siekiant iÅ¡laidų bei laiko sÄ naudų, patiriamų dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, proporcingumo, teismo vertinimu tikslinga nustatyti bÅ«tent atsakovo praÅ¡omÄ vaiko susigrÄ Å¾inimo į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ po ilgesnio nei 1 dienos buvimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ .

Taip pat tokia tvarka reikalinga, siekiant užkirsti keliÄ konfliktams, kada atsakovas, atvežęs dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ neranda ieÅ¡kovės, turi palikti dukrÄ ieÅ¡kovės tėvams, dėl to kyla įvairių nesusipratimų. Pačiai ieÅ¡kovei pasiimant dukrÄ iÅ¡ atsakovo bÅ«tų eliminuojama konfliktų tarp atsakovo ir jos tėvų tikimybė. IeÅ¡kovė nesutiko, jog kiekvienų metų Å¡v. Kalėdas (abi dienas) dukra praleistų su atsakovu. Pažymėtina, jog pagal 2016 m. spalio 28 d. nutartį, E. M. bendravo su vaiku per kiekvienas Å v.

Kūčias ir Å¡v. Kalėdas (pirmÄ dienÄ ), grÄ Å¾inant dukrÄ Ä¯ jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 25 d., todėl siekiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, praÅ¡omos nustatyti tvarkos 6 punktas koreguotinas, nustatant, jog A. M. pas tėvÄ praleis Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ kiekvienais kalendoriniais metais, o su mama – Å¡v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ kiekvienais kalendoriniais metais. Atsakovo praÅ¡omos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 8 punktas: „Vaiko tėvai G.

M. ir E. M., taip pat visi kiti asmenys dukrÄ A. M. vestis į tėvų iÅ¡pažįstamos religijos apeigas, kartu su ja Å¡iose dalyvauti ar bet kokiu kitu bÅ«du mėginti integruoti jÄ Ä¯ jų iÅ¡pažįstamos religinės bendruomenės veiklÄ turi teisę tik pačios nepilnametės A. M. praÅ¡ymu ir abiejų jos tėvų sutikimu“ teismo vertinimu, yra visiÅ¡kai nekonkretus, jo realus vykdymas (pvz. iÅ¡duodant vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir antstoliui priverstinai vykdant) yra neįmanomas. Nustačius tokiÄ tvarkÄ , tarp Å¡alių kiltų dar didesnė įtampa ir konfliktai, nuolatinis įtarinėjimas dėl religinių apeigų lankymo.

Neaišku pagal kokius vertybinius kriterijus turi būti nustatomi „bet kokie kiti mėginimo integruoti būdai“, kokiu būdu nepilnametė A. M. turėtų tėvų prašyti, nuo kokio amžiaus ji galės suvokti tam tikrų religinių apeigų prasmę ir kaip būtų išreiškiamas abiejų tėvų sutikimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismui akivaizdu, kad E. M. kategoriškai nesutinka, jog A. M. dalyvautų (duomenys neskelbtini) bendrijos veikloje, todėl toks bendravimo su vaiku tvarkos punktas nėra realiai įgyvendinamas ir nėra įmanoma tokio punkto kontrolė.

Tai, kad ieÅ¡kovė turi teisę iÅ¡pažinti jai priimtinas religines nuostatas ir pagal savo įsitikinimus auklėti vaikÄ , kÄ taip pat gali daryti ir atsakovas, jau buvo aptarta sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta atsakovo E. M. bendravimo su vaiku tvarka keistina, nustatytina atsakovo pasiÅ«lyta 1-7 punktuose nurodyta tvarka su korekcijomis dėl Å v. Kalėdų dienų, tačiau nenustatant 8 punkte nurodytos tvarkos (dėl draudimo be vaiko praÅ¡ymo ir abiejų tėvų sutikimo vaikui dalyvauti religinėse apeigose) (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iš atsakovo E. M. priteistas materialinis išlaikymas dukrai A. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2016 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Ieškovė prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo dukros išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, priešieškinyje nurodė, jog sutiktų pats mokėti dukros išlaikymui arba, kad būtų priteista iš ieškovės (jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo) periodinės išmokas kas mėnesį po 150 Eur. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystyti sÄ lygas. Pagrindas reikalauti keisti nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimÄ ar pagerėjimÄ arba vaikų poreikių pasikeitimÄ , kurie turi bÅ«ti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti iÅ¡laikymo dydį.

Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ , turi bÅ«ti laikomasi vieno iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovė įrodymų, patvirtinančių savo padėties pablogėjimÄ ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimÄ , nepateikė. Nors ieÅ¡kinio pateikimo laikotarpiu ieÅ¡kovė nedirbo, t.y. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. sausio 26 d. ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2020 m. spalio 27 d. ieÅ¡kovė dirba pagal neterminuotÄ darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 535 Eur.

IeÅ¡kovė nekilnojamojo turto neturi, jai po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priklausys transporto priemonė Peugeot 207, 1800 Eur vertės. Atsakovas iki 2021 m. balandžio mėn. vykdė individualiÄ veiklÄ , teismo posėdžio metu (vykusio 2020 metų pradžioje) jis nurodė, kad pajamos kas mėnesį nėra vienodos, sudaro apie 800 Eur. IÅ¡ pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad jo gautų pajamų suma yra 1300 Eur, taip pat gauta palÅ«kanų 27,74 Eur. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gaunamas darbo užmokestis sudaro 468,97 Eur kas mėnesį.

E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (pagal 2014 m. rugpjūčio 22 d. vertinimÄ 16900 Lt vertės), taip pat 383/1042 dalys žemės sklypo (viso sklypo vertė pagal 2017 m. birželio 2 d. atliktÄ vertinimÄ 7340 Eur) ir 21/50 dalys gyvenamojo namo (viso gyvenamojo namo vertė pagal 2017 m. gegužės 31 d. vertinimÄ 55400 Eur), esančių(duomenys neskelbtini). Taip pat po santuokos nutraukimo E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausys transporto priemonė BMW, 1800 Eur vertės, bei 2500 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos.

Taigi abiejų Å¡alių oficialios pajamos nėra didelės, jų turtinė padėtis skiriasi tik dėl E. M. asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto. Abi Å¡alys yra jauno amžiaus, darbingos, galinčios teikti vaikui jo poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ . Kai buvo priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovo, A. M. buvo 1 metų amžiaus. Å iuo metu Å¡alių nepilnametė dukra yra 6 metų amžiaus, lanko prieÅ¡mokyklinę klasę, kitų metų rugsėjį pradės lankyti mokyklÄ . Akivaizdu, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rÅ«bams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja.

Vaikui paaugus padidėjo ne tik iÅ¡laidos jo maistui, rÅ«bams, ugdymo priemonėms. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai bÅ«tinosios iÅ¡laidos yra ženkliai padidėjusios. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas teikia nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ (po 100 Eur), atsakovas nurodė, jog papildomai perka rÅ«bų, žaislų. IeÅ¡kovė tokių atsakovo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Taigi, atsakovas daiktais papildomai prisideda prie iÅ¡laikymo dukrai. IeÅ¡kovė jokios iÅ¡laidų vaikui detalizacijos nepateikė, tačiau akivaizdu, jog vaikui bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui kas mėnesį 200 Eur suma (tėvams lygiomis dalimis teikiant iÅ¡laikymÄ vaikui pagal teismo nutartį) nėra pakankama vien dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, iÅ¡augusių maisto, rÅ«bų, avalynės, pramogų ir kt. kainų.

Teismas pripažįsta pagrįstu ieÅ¡kovės reikalavimÄ padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukrai atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 642 Eur, neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniÅ¡kai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant iÅ¡laikymÄ vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų iÅ¡likti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1.

Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Å iuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 468,41 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir Å¡alpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir 200 Eur dydžio kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ nustatyti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas, spręsdamas dėl konkretaus A. M. teiktino iÅ¡laikymo dydžio vertina bÅ«tinuosius vaiko poreikius, papildomus poreikius vaiko sveikatos apsaugai, ugdymui, laisvalaikiui, atsižvelgia į teismų praktikoje nurodytÄ orientacinį 1 MMA dydžio kriterijų ir tai, jog atsakovas papildomai prisideda prie dukros iÅ¡laikymo daiktais, pramogomis, nors detaliai papildomai teikiamos sumos atsakovas ir neįrodė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia jog Å¡alių dukros iÅ¡laikymui kas mėnesį yra reikalinga apie 430 Eur suma. Å iÄ sumÄ sumažinus 2019 m. valstybės mokėta 50,16 Eur iÅ¡moka vaikui, 2020 m. mokėta 60,06 Eur iÅ¡moka vaikui, o nuo 2021 m. sausio 1 d. mokama 70 Eur iÅ¡moka vaikui, teismas sprendžia, jog iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui priteistina 180 Eur suma kas mėnesį. Tokiu bÅ«du už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 2000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas (25 mėn. x 80 Eur), nes minėtu laikotarpiu atsakovas mokėjo po 100 Eur vaiko iÅ¡laikymui, todėl 2000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistinas iÅ¡ atsakovo.

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 180 Eur iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Ä®statymas numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Žyminis mokestis už ieÅ¡kinį sudaro 143 Eur (75 Eur už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, 41 Eur už santuokinio turto padalijimÄ , 27 Eur už iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ ) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

Be to byloje susidarė 340 Eur iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ advokatės teisinę pagalbÄ . Atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis bei 176,78 Eur už ekspertizės atlikimÄ . Duomenų apie iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas atsakovas į bylÄ nepateikė. IeÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas nustatė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio.

Taip pat iÅ¡ dalies buvo tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 21,60 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 59,10 Eur žyminio mokesčio ir 170 Eur už ieÅ¡kovei suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinis taip pat tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. tenkintas atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 88,39 Eur už ekspertizės atlikimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ tarp E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (ikisantuokinė pavardė – S.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ , Å¡alims palikti santuokines pavardes:

M., M.. Santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti taip: E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, pirmos registracijos data 1997 m. rugsėjo 2 d., VIN kodas(duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės; G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, pirmos registracijos data 2006 m. liepos 14 d., VIN kodas(duomenys neskelbtini) , 1800 Eur vertės. E. M. asmenine nuosavybe pripažinti 100 vnt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) , paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 2500 Eur vertės. Nekeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatytos nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini) , nuolatinės gyvenamosios vietos ir palikti jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina G. M.. Pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatytÄ nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ A.

M., gim. (duomenys neskelbtini) , bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu E. M. tvarkÄ :

1. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (telefonu, skype, wiber ir pan.) kas antrÄ dienÄ 1 (vienÄ ) valandÄ nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

2. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M., nedalyvaujant vaiko motinai G. M., vienÄ dienÄ per savaitę, pasiimant dukrÄ jos laisvu nuo mokslo ar kitokio ugdymo mokslo įstaigoje metu bet kuriÄ darbo dienÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip iki 20.00 val., apie ketinimÄ pasiimti dukrÄ praneÅ¡ant G. M. bet kokiu bÅ«du ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (dvi) dienas;

3. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M., nedalyvaujant vaiko motinai G. M., du kartus per mėnesį, kas antrÄ savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., įpareigojant E. M. savo lėšomis pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, o G. M. - savo lėšomis sugrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M., nedalyvaujant vaiko motinai G. M., vaiko atostogų ugdymo ar mokymosi įstaigoje metu 2 kartus per kalendorinius metus po 2 nepertraukiamos trukmės atostogų savaites, įpareigojant E. M. apie jų konkretų laikÄ praneÅ¡ti su dukra gyvenančiai G. M. bet kokiu bÅ«du ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 savaites bei savo lėšomis pasiimti dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, o G. M. - savo lėšomis grÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

5. Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ bendravimo su A. M. tvarkÄ , Å¡ventinę Motinos dienÄ , vaiko mamos G. M. gimimo dienÄ , vaiko senelių iÅ¡ mamos pusės gimimo dienomis, lyginiais metais vaiko gimimo dienÄ nuo 10.00 val. iki 21.00 val., kiekvienų kalendorinių metų Å¡v. Kalėdų antrÄ dienÄ (gruodžio 26 d.), nelyginiais metais Å¡ventinėmis Naujųjų Metų dienomis nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. ir sausio 1 d. 21.00 val. su vaiku, nedalyvaujant jos tėvui, turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. jos mama G. M., pasimatymui su dukra ir jos grÄ Å¾inimui į gyvenamÄ jÄ vietÄ taikant 2 punkte nustatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ne ilgiau vienos kalendorinės dienos, arba 3 punkte numatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ilgiau nei vienÄ kalendorinę dienÄ ;

6. Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ bendravimo su A. M. tvarkÄ , Å¡ventinę Tėvo dienÄ , vaiko tėvo E. M. gimimo dienÄ , vaiko senelių iÅ¡ tėvo pusės gimimo dienomis, nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ nuo 10.00 val. iki 21.00 val., Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų dienomis nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 21.00 val., lyginiais metais Å¡ventinėmis Naujųjų Metų dienomis nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. ir sausio 1 d. 21.00 val. su vaiku, nedalyvaujant jos motinai, turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. jos tėvas E. M., pasimatymui su dukra ir jos grÄ Å¾inimui į gyvenamÄ jÄ vietÄ taikant 2 punkte nustatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ne ilgiau vienos kalendorinės dienos, arba 3 punkte numatytÄ tvarkÄ , jeigu bendravimas su dukra trunka ilgiau nei vienÄ kalendorinę dienÄ ;

7. E. M. turi teisę abiejų tėvų sutikimu bendrauti su savo dukra A. M. kitu, nei aukščiau nurodyta tvarka ir laiku; Pakeisti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iÅ¡ atsakopvo nepilnametei dukrai A. M. priteisto iÅ¡laikymo dydį ir už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 2000 Eur (du tÅ«kstančius Eur), o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. iÅ¡laikymÄ dukrai A.

M. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Eur), priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. valstybės naudai 59,10 Eur (penkiasdeÅ¡imt devynis Eur 10 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5610) ir 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt Eur) už ieÅ¡kovei suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (įmokos kodas 5630). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M. atsakovui E. M. 125,89 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis Eur 89 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėja Aida Stulpinienė