aed3d19a-62df-4af6-b118-3fd2fb63d62d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1531-603/2012                Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovei I.

V., atsakovo atstovui V. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB Parex bankas apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB Parex bankui dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                       n u s t a t ė:ieÅ¡kovė I.

V. ieÅ¡kiniu atsakovui AB Parex bankui prašė teismo pripažinti vienaÅ¡alį kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu, pakeisti kredito valiutÄ iÅ¡ litų į eurus, perskaičiuoti nesumokėtas palÅ«kanas, delspinigius bei pradelstÄ paskolÄ nuo 2009-04-15, pakeisti kredito grÄ Å¾inimo metodÄ iÅ¡ anuiteto į linijinį, taikyti 400 Lt sutarties pakeitimo mokestį, iÅ¡laikyti 1% marÅ¾Ä ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, jog 2007-03-15 ji su atsakovu sudarė Kredito sutartį Nr. BKS/797, pagal kuriÄ jai buvo suteiktas 569 126 Lt kreditas bÅ«stui pirkti.

Kreditas buvo suteiktas litais patarus banko darbuotojui, nes tuo metu paskolų litais palÅ«kanos buvo mažesnės. Nurodė, kad jei nebÅ«tų sutikusi su banko reikalavimais, ji nebÅ«tų gavusi paskolos bei prarastų sumokėtus pinigus bÅ«sto pardavėjui. Su banku sutarė dėl kredito su sÄ lyga, kai ieÅ¡kovės dukrai sukaks 18 metų (2007-12-03), ji taps ieÅ¡kovės laiduotoja, tuomet bus sumažinta palÅ«kanų norma. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji pradėjo mokėti po 3700 Lt kas mėnesį, susitarus, kad palÅ«kanos bus perskaičiuojamos kas pusmetį.

PirmÄ kartÄ nuo paskolos gavimo perskaičiavus palÅ«kanas 2007 m. spalio mėn. ieÅ¡kovės įmoka paÅ¡oko iki 4500 Lt, tačiau ieÅ¡kovės dukrai pasiraÅ¡ius laidavimo sutartį, banko marža buvo sumažinta iki 1%. Tuo pačiu ieÅ¡kovė prašė banko pakeisti kredito valiutÄ iÅ¡ litų į eurus, nes VILIBOR ir toliau kilo, bankas davė sutikimÄ , tačiau ieÅ¡kovės vadybininkė, banko darbuotoja, likus trims dienoms iki dukters sutarto atvykimo į bankÄ , pareiÅ¡kė, kad pakeisti valiutÄ ieÅ¡kovės dukrai reikia įgaliojimo, o prieÅ¡ tai iÅ¡duoto įgaliojimo terminas yra pasibaigęs, o naujÄ ieÅ¡kovė galės padaryti tik per Lietuvos ambasadÄ , kur pasiskambinus paaiÅ¡kėjo, kad tai padaryti galima ne anksčiau kaip rugpjūčio mėn. užsiraÅ¡ius į eilę.

Todėl tuo metu atvykus į bankÄ duktė tegalėjo pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį nepakeitus valiutos. Pakeisti valiutÄ ieÅ¡kovė ketino pati atvykus į Vilnių 2008 m. spalio mėn., nes ji nuolat dirba ir gyvena užsienyje Airijoje. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2008-10-15 smarkiai pakilus VILIBOR, ieÅ¡kovės įmoka Å¡oktelėjo nuo 3800 Lt iki 4600 Lt, kas ieÅ¡kovei yra didelė suma, ir sumokėjus bankui įmokÄ , iÅ¡ likusių pinigų dar reikėjo pragyventi. Padidėjus įmokai, ieÅ¡kovei teko gyventi pusbadžiu, siekiant tinkamai mokėti bankui įmokas.

IeÅ¡kovę 2009-01-28 apiplėšė gatvėje, ji prarado priėjimÄ prie internetinės bankininkystės, nemažai pinigų, dėl to teko skolintis bankui sumokėti eilinę įmokÄ . Apie įvykį tÄ patį vakarÄ ieÅ¡kovė pranešė telefonu bankui, kad pastarasis užblokuotų korteles bei internetinę bankininkystę. Dėl nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovė iki atvažiuojant į Vilnių laikinai nustojo mokėti kreditinių kortelių įsiskolinimus. IeÅ¡kovė 2009-03-30 pateikė praÅ¡ymÄ apsvarstyti banko valdyboje sutarties pakeitimo sÄ lygas, 2009-04-20 iÅ¡siuntė papildytÄ praÅ¡ymÄ .

Nepaisant visų ieÅ¡kovės pastangų, bankas nepakeitė kredito sutarties sÄ lygos sumažinti įmokÄ , nors pagal kreditavimo sutarties 7.6.3 p. bankas buvo įspėtas prieÅ¡ du mėnesius prieÅ¡ numatomÄ padidėjusiÄ 2009-05-10 įmokÄ . Bankas sprendimÄ paskelbė tik 2009-05-20, kai ieÅ¡kovė buvo grįžusi į AirijÄ ir nieko pasiraÅ¡yti negalėjo. Be to, priimtame sprendime bankas pasiÅ«lė nepriimtinas ir neiÅ¡pildomas sÄ lygas. IeÅ¡kovė ir toliau kas mėnesį moka bankui po 3000 Lt iki Å¡iol, t. y.

įmokÄ , kuriÄ galėtų sudaryti pakeitus valiutÄ Ä¯ eurus bei nustačius 1% marÅ¾Ä pagal jos praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad bankas pagal CK 6.54 str. Å¡iuos mokėjimus užskaito kaip palÅ«kanas, nes jos sudaro apie 4290 Lt, o ji moka tik po 3000 Lt. IeÅ¡kovė neatsisako vykdyti prisiimtas prievoles pagal kredito sutartį, tačiau iÅ¡sigali mokėti jos turimas pajamas atitinkančias kredito ir palÅ«kanų sumas, ji norėtų sustabdyti delspinigių bei palÅ«kanų įsiskolinimo augimÄ bei grįžti į mokumo statusÄ , tačiau dėl banko vykdomos nelanksčios politikos derybų nevyksta, bankas nuo 2009-05-27 į jos raÅ¡tus neatsako.

IeÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti neteisėtu 2009-09-21 banko sprendimÄ nutraukti 2007-03-15 kredito sutartį, nes jei bÅ«tų laiku svarstytos ir patenkintos Å¡ios sutarties pakeitimo sÄ lygos, pateiktos ieÅ¡kovės, skolos, palÅ«kanų bei delspinigių įsiskolinimo nebÅ«tų. IeÅ¡kovės nuomone, bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai, jai nustatydamas nors ir vėliau, tačiau sau palankias sutarties sÄ lygas, siekdamas tik naudos sau ir nepaisant jos finansinių galimybių bei interesų Be to, ieÅ¡kovė pažymėjo, kad kredito sutarties nutraukimo dienÄ Ä¯siskolinimas nesudarė 10 procentų bendros kredito sumos, todėl bankas nepaisė CK 6. 889 str. 1 d. reikalavimų.

Atsakovas AB „PAREX“ bankas atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad bankas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė ieÅ¡kovei kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei nustatyto dydžio kreditÄ . IeÅ¡kovė netinkamai vykdė kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus: nesilaikė sutartyje numatyto kredito grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų mokėjimo grafiko, nevykdė kitų sutartyje numatytų pareigų. IeÅ¡kovė ne kartÄ buvo įspėta dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau laiku neįvykdė prisiimtų prievolių.

Dėl Å¡ios priežasties bankas 2009-09-21 nutraukė 2007-03-15 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/797.Banko ir ieÅ¡kovės I. V. sudarytos Kreditavimo sutarties 8.2.1 p. numatyta, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 (penkiolika) dienų raÅ¡tu įspėjęs ieÅ¡kovę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad ieÅ¡kovė grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjas (ieÅ¡kovė) ilgiau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičius palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų (sutarties 8.2.1.1 p.).

IeÅ¡kovės skola bankui pagal 2007-03-15 Kreditavimo sutartį yra 567 994,48 Lt, iÅ¡ jų: 549 475,85 Lt iÅ¡duoto ir negrÄ Å¾into kredito; 10 302,87 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palÅ«kanų; 8215,76 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-06 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir pripažino vienaÅ¡alį tarp Å¡alių sudarytos 2007-03-15 Kredito sutarties dėl 569 126 litų kredito bÅ«stui pirkti 2009-09-21 nutraukimÄ negaliojančiu, taip pat nuo 2009-04-30 pakeitė sutarties sÄ lygas: pakeitė kredito valiutÄ iÅ¡ litų į eurus, kredito grÄ Å¾inimo metodÄ iÅ¡ anuiteto į linijinį, įpareigojo atsakovÄ perskaičiuoti nesumokėtas palÅ«kanas, delspinigius bei pradelstÄ paskolÄ nuo 2009-04-30, nustatė maržos dydį procentais pagal 2007-03-15 Kredito sutartį, kad jis (maržos dydis) kartu su mokamomis palÅ«kanomis sudarytų kas mėnesį ne daugiau kaip 3000 Lt ieÅ¡kovės pajamų, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, jog Å¡alys 2007-03-15 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BKS/797, pagal kuriÄ bankas suteikė ieÅ¡kovei 569 126 Lt kreditÄ butui, es. (duomenys neskelbtini), įsigyti, kreditÄ grÄ Å¾inant iki 2032-03-10, nustatant kredito grÄ Å¾inimo metodÄ - anuitetu, kintamas palÅ«kanas su 2 procentų marža ir VILIBOR, keičiant palÅ«kanas kas Å¡eÅ¡is mėnesius. Å alys susitarė, kad palÅ«kanų mokėjimo diena yra kiekvieno kalendorinio mėnesio 10 d. (sutarties specialios dalies 2.1.6 p.). Be to, Å¡alys susitarė, kad iki 2007-12-31 bus pasiraÅ¡yta sutarties 4.3 p. nurodyta laidavimo sutartis su E. V., po kurios pasiraÅ¡ymo visai kredito sumai palÅ«kanų marža mažinama iki 1 procento. 2008-04-23 buvo pasiraÅ¡yta Laidavimo sutartis Nr. LS/BKS/797, pagal kuriÄ už I.

V. prisiimtus įsipareigojimus pagal 2007-03-15 Kreditavimo sutartį Nr. BKS/797, laidavo savo turtu ieÅ¡kovės duktė E. V. sulaukus pilnametystės, todėl buvo pakeista kreditavimo sutarties sÄ lyga dėl maržos dydžio, ji sudarė 1 procentÄ (kreditavimo sutarties kitų sÄ lygų 3 p.). IeÅ¡kovė I. V. 2008-04-10 praÅ¡ymu kreipėsi į bankÄ dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo. IeÅ¡kovė pakartotinai 2009-03-30 kreipėsi į bankÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, pateikiant analogiÅ¡kus praÅ¡ymus bankui dėl pakeitimo valiutos iÅ¡ litų į eurus bei kredito grÄ Å¾inimo metodo iÅ¡ anuiteto į linijinį, praÅ¡ymÄ motyvuojant tuo, kad 2007-03-15 jai imant paskolÄ iÅ¡ banko buvo apskaičiuota mėnesinė įmoka apie 3500 Lt, o po 6 mėnesių 2007 m. rudenį įmokos dydis iÅ¡augo iki 4500 Lt.

Po laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo mėnesinės įmokos dydis sumažėjo iki 3800 Lt, o 2008 m. rudenį vėl mėnesinė įmoka pakilo iki 4600 Lt. IeÅ¡kovė įvykdė Kreditavimo sutarties Nr. BKS/797 7.6.3 p. reikalavimus ir bankÄ informavo apie numatomus atsiskaitymų uždelsimus ir siekė pakeisti sutarties sÄ lygas, turint omenyje, kad kreditavimo sutartis yra sandoris, kurio sÄ lygas galima pakeisti Å¡alių susitarimu (sutarties 12.1 p.). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2009-03-30 raÅ¡tu, vykdydama įsipareigojimus pagal sutartį, ir bÅ«dama sÄ Å¾ininga Å¡alimi, siekė tvarkingai mokėti jai priskirtas įmokas ir kt. mokesčius laiku, atsižvelgiant į savo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, apskaičiavo, kad kas pusmetį vis žekliai didėjančias palÅ«kanas ji sumokėti negali ir prašė banko pakeisti sutarties sÄ lygas, kurios objektyviai atitiktų jos interesus ir finansines galimybes, įsipareigodama mokėti ne daugiau kaip po 3000 Lt palÅ«kanų kas mėnesį.

IeÅ¡kovės manymu, tokio dydžio palÅ«kanas ji galėtų mokėti, jei bÅ«tų pakeistos kreditavimo sutarties sÄ lygos, o bÅ«tent - pakeista valiuta į eurus bei kredito grÄ Å¾inimo metodas į linijinį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad bÅ«tent tokio dydžio palÅ«kanos ir buvo mokamos ieÅ¡kovės pirmus Å¡eÅ¡is mėnesius po kreditavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir iki 2007-10-10, kas ieÅ¡kovę tenkino. Nuo 2008-10 iki 2009-04-10 ji turėjo sumokėti bankui apie 3679 Lt palÅ«kanų kas mėnesį, kas be paskolos dalies ieÅ¡kovei buvo vos pakeliama naÅ¡ta, o nuo 2009-05-10 keitėsi palÅ«kanų norma ir ieÅ¡kovei tektų sumokėti dar didesnę palÅ«kanų sumÄ - apie 4300 Lt kas mėnesį.

IeÅ¡kovė I. V. iki 2009-05-10 tvarkingai vykdė įsipareigojimus bankui, o vėliau iki Å¡iol kas mėnesį moka po 3000 Lt, tačiau bankas nurodytus mokėjimus įskaito kaip palÅ«kanas ir netesybas (Kreditavimo sutarties 5.12 p.). Atsakovas atsakė į ieÅ¡kovės 2009-03-30 praÅ¡ymÄ tik 2009-05-20, tuo pažeisdamas CK 6.223 str. 3 d. numatytÄ 30 d. terminÄ , praėjus dviems mokėjimams - 2009-04-10 - 3673,79 Lt bei 2009-05-11 - 4012,25 Lt, kai ieÅ¡kovė jau nebegalėjo pagal savo finansines galimybes sumokėti 2009-05-11 banko nustatyto 4012,25 Lt palÅ«kanų dydžio, bet sumokėjo 3000 Lt.

Teismas pažymėjo, kad CK 6.64 str. 1 p. 1 d., 6. 200 str. 2 d. numato Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis siekiant įvykdyti sutartį, tačiau atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė Å¡iÄ prievolę, iÅ¡ 2009-05-20 raÅ¡to matyti, kad bankas nelinkęs siekti kokio nors susitarimo iÅ¡keldamas kreditavimo sutarties pakeitimo sÄ lygas, kurios atitiktų ieÅ¡kovės finansines galimybes. Taip pat pažymėjo, jog teismų praktikoje pasisakyta, kad ekonominė krizė 2008 - 2009 m. yra akivaizdi - visuotinai žinoma aplinkybė.

LAT yra pripažinęs, kad neiÅ¡vengiamas ir spartus nekilnojamų kainų kritimas per 2008-2009 m. laikotarpį, yra objektyvus, nuo Å¡alių valios nepriklausantis veiksnys, kurį nulėmė valstybėje vykstantys ekonominiai procesai. Nekilnojamo turto kainų kritimas apie 30% Å¡iuo laikotarpiu pripažinimas visiems žinoma aplinkybe CPK 182 str. 1 d. 1 p. prasme, kurios nereikia įrodinėti. Atsakovo teiginį, kad dėl vis kylančių palÅ«kanų normos aplinkybių kalta pati ieÅ¡kovė, sudariusi kredito sutartį ir tuo prisiimdama su kredito negrÄ Å¾inimu susijusiÄ rizikÄ , teismas laikė nepagrįstu.

Rizikos prisiėmimas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir numatomas, kredito sutarties Å¡alys neaptarė  galimų tokios  apimties kintamų palÅ«kanų kilimÄ (apie 50 procentų, t. y. nuo 3000 Lt iki 4500 Lt). Å ie veiksniai yra akivaizdžiai nepriklausantys nuo Å¡alių valios ir jos jų negalėjo numatyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis, bÅ«damas profesionali finansų institucija, kuriai keliami didesni rÅ«pestingumo reikalavimai, bÅ«tų vertinęs Å¡iuos veiksnius ir realias ieÅ¡kovės galimybes padengti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį.

Pažymėjo, kad atsakovas, gavęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl sutarties sÄ lygų pertvarkymo, tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ tik dėl valiutos pakeitimo, tačiau kredito grÄ Å¾inimo metodo nepakeitė, o padidino kintamų palÅ«kanų normÄ , kuri ir taip ieÅ¡kovei buvo didelė, nurodydamas 4,5 procento marža+ 6 mėn. LIBOR EUR, tuo tarpu ieÅ¡kovė mokėjo 1 procentų marÅ¾Ä + 6 mėn. LIBOR, tuo dar labiau apsunkindamas kredito grÄ Å¾inimÄ ir iÅ¡ esmės pažeisdamas Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigÄ .

Teismas laikė, kad atsakovas, pasinaudodamas savo, kaip stipresniosios sutarties Å¡alies, padėtimi, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo principus dalyje dėl Å¡alių kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo ir nepakeitus sutarties sÄ lygų, įvertinant Å¡alių elgesį bei bylos aplinkybes, bÅ«tų akivaizdu, kad, iÅ¡ esmės pažeista Å¡alių pusiausvyra (CK 6.228 str.), protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principai, numatyti CK 1.5 str. Nekeičiant sutarties sÄ lygų padėtis bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudinga bankui, nes jis gautų pelnÄ vien iÅ¡ didėjančių palÅ«kanų bei delspinigių, neatsižvelgiant į silpnosios Å¡alies finansines galimybes bei kreditavimo sutarties tikslus, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo yra tenkintini.

Teismui priėjus iÅ¡vados, kad ginčo kreditavimo sutarties sÄ lygos turėjo bÅ«ti pakeistos per protingÄ laikotarpį - per mėnesį, laikė, kad perskaičiuoti nesumokėtas palÅ«kanas, delspinigius bei pradelstÄ paskolÄ bankas turės nuo 2009-04-30, t. y. šį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės reikalavimÄ taikyti 400 Lt sutarties pakeitimo mokestį atmetė, nes tai nėra kreditavimo sutarties sÄ lyga, ji Å¡alių neaptarta. Tai yra mokestis už paslaugÄ (dokumentų tvarkymÄ ir kt.), Å¡ios paslaugos įkainis nustatytas paties banko ir ieÅ¡kovė neturi galimybės jo pakeisti.

IeÅ¡kovės reikalavimÄ taikyti 1% marÅ¾Ä tenkino dalinai, atsižvelgiant į tai, kad marža tai yra specialiojoje dalyje nurodyta ir procentais iÅ¡reikÅ¡ta banko marža, nagrinėjamoje kreditavimo sutartyje sudaro 1 procentÄ . Keičiant sutarties sÄ lygas, atsižvelgiant į individualaus kliento rizikingumÄ , mokumÄ , paskolos valiutÄ , grÄ Å¾inimo metodÄ ir kt. keičiamas sÄ lygas ji gali bÅ«ti didinama ar keičiama, ir tai yra Å¡alių derybos objektas, be to, priklauso ir nuo ekonominės situacijos, todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkina toje dalyje, kurioje palÅ«kanos su marža nevirÅ¡ytų 3000 Lt per mėnesį ieÅ¡kovės pajamų.

Teismas konstatavo, kad 2009-08-12 ieÅ¡kovė buvo įspėta dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo nurodant, kad 2009-08-12 skola bankui sudarė 9124,01 Lt, tame skaičiuje pradelsta kredito suma - 3339,70 Lt, nesumokėtų palÅ«kanų -5765,67 Lt, nesumokėtų delspinigių - 18,64 Lt, todėl Å¡ių įsipareigojimų nevykdymas nuo 2009-09-15 buvo pagrindas bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, apie Å¡ias aplinkybes buvo informuota ir laiduotoja, o 2009-09-24 bankas pranešė ieÅ¡kovei, kad 2009-09-21 vadovaudamasi 2007-03-15 Kreditavimo sutartimi Nr. BUKS/797 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡iÄ kredito sutartį, nurodant, kad skola bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2009-09-24 sudarė 560 917,26 Lt (549 475,85 Lt negrÄ Å¾into kredito, 10 320,87 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 1138,54 Lt nesumokėtų delspinigių), apie tai buvo informuota ir laiduotoja E. V..

Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.217 str. 2 d. sutartis gali bÅ«ti nutraukta, jei kita Å¡alis sutartį įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o CK 6.217 str. 2 d. numatytos tokios aplinkybės. Pažymėjo, kad Kreditavimo sutarties nutraukimo dienÄ Ä¯siskolinimas nesudarė 10 procentų bendros kredito sumos, kas yra numatyta CK 6. 889 str. 1 d., ir leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo kreditavimo sutarties sÄ lygos yra griežtesnės nei imperatyvios teisės normos. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nurodyta sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta kredito davėjo reikalavimu jei bÅ«tinai yra viena iÅ¡ sÄ lygų - mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip vienÄ mėnesį, tačiau ieÅ¡kovė, pradedant nuo 2009-05-11 iki Å¡iol, kas mėnesį moka bankui po 3000 Lt, t. y. sumÄ atitinkančiÄ jos finansines galimybes, ir nepraleido nei vieno kasmėnesinio mokėjimo, todėl teigti, kad įvyko mokėjimo uždelsimas bÅ«tų nevisai teisinga.

Byloje nustatyta, kad Å¡alių sutartiniai santykiai yra ilgalaikiai, t. y. iki 2032 metų, ir Å¡alys turi bendradarbiauti visais sutartiniais klausimais, tuo labiau, kad ieÅ¡kovė yra silpnoji pusė, fizinis asmuo, neturintis patirties verslo srityje. Dėl to teismas sprendė, kad tolesnis sutarties vykdymas nepakeitus kreditavimo sutarties sÄ lygų pažeidžia ieÅ¡kovės teisėtus interesus, yra finansiÅ¡kai naudingas tik vienai pusei - bankui, kuris nutraukė sutartį be rimto pagrindo, pažeidžiant kitos pusės teisėtus interesus ir nagrinėjamoje situacijoje tinkamai ir laiku nebendradarbiavo su ieÅ¡kove, pažeidė sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Atsakovas teise nutraukti ginčo sutartį pasinaudojo nesant tam teisėto pagrindo ir banko veiksmai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant ginčo sutartį neatitinka sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumo, kooperavimosi ir proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų, todėl ginčo sutarties nutraukimÄ pripažino negaliojančiu ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkino. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, kad atsakovas visais įmanomais bÅ«dais siekė rasti kompromisÄ ir abiems pusėms priimtinÄ sprendimÄ dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo. Bankas ne iÅ¡ karto pasinaudojo savo teise nutraukti kreditavimo sutartį, prieÅ¡ingai - ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovę su raginimais tinkamai vykdyti sutartį, svarstė ieÅ¡kovės nesugebėjimo vykdyti kreditavimo sutartį problemÄ , ne kartÄ sutiko laukti vėluojamos sumokėti kredito dalies. Banko ieÅ¡kovei adresuotas 2009-05-20 raÅ¡tas Nr. MB4.1-2720 tik patvirtina, kad bankas visais įmanomais bÅ«dais siekė bendradarbiauti su ieÅ¡kove, teikė prioritetÄ sutarties iÅ¡saugojimui, tačiau pati ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su banku, nepriėmė jo siÅ«lomų sÄ lygų.

IeÅ¡kovė tik siekė primesti bankui savo sÄ lygas, tačiau jokiais bÅ«dais nenorėjo sutikti su banko siÅ«lomomis kompromisinėmis sÄ lygomis. Bankas, sutikdamas patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, pasiÅ«lė ir kelias savo sÄ lygas, tačiau ieÅ¡kovei tokie pakeitimai netiko ir ji siekė pakeisti sutartį atsižvelgdama tik į savo interesus ir atmesdavo bet kokius banko pasiÅ«lymus. Tai tik parodo, jog bÅ«tent bankas siekė bendradarbiauti su ieÅ¡kove, o pati ieÅ¡kovė pažeidė bendradarbiavimo principÄ , dėl ko sutarties iÅ¡saugoti Å¡alims nepavyko.Pažymėjo, kad kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.1.5 p. įtvirtinta, kad palÅ«kanų rÅ«Å¡is yra kintama, o tai reiÅ¡kia, kad ji kredito gavėjui yra keičiama kas sutartyje nustatytÄ laikotarpį (Å¡iuo atveju kas 6 mėnesius).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė privalo ne tik įvertinti, bet ir sugebėt numatyt galimÄ savo veiklos rizikÄ , galimÄ situacijÄ , jog palÅ«kanos gali kilti. Faktas, jog ieÅ¡kovas sutiko su sutartyje numatytomis kintamosiomis palÅ«kanomis bei jų perskaičiavimo tvarka, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vada, kad sutarties Å¡alis žinojo, kad palÅ«kanų norma gali kisti ir privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti kreditorinius įsipareigojimus tuo atveju, jeigu palÅ«kanų norma iÅ¡augs. Nėra teisinga neigiamas pasekmes, atsiradusias dėl ieÅ¡kovės, nesugebėjimo įvertinti savo veiklos ir kredito paėmimo rizikos, permesti atsakovui.Pagal kreditavimo sutarties 4.1 p. ieÅ¡kovė įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti bankui dalimis ir terminais, nurodytais kredito grÄ Å¾inimo grafike.

IeÅ¡kovė pradėjo pastoviai vėluoti dengti paskolÄ ir taip pažeidė mokėjimo grafike numatytus kredito grÄ Å¾inimo terminus ir tvarkÄ . TÄ ieÅ¡kinyje patvirtina ir pati ieÅ¡kovė. Tinkamai ir laikų negrÄ Å¾indama paskolos ir nemokėdama palÅ«kanų, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, tuo iÅ¡ esmės pažeisdama kreditavimo sutarties sÄ lygas, dėl ko bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Mano, kad banko kreditavimo sutarties nutraukimas laikytinas teisėtu, o teismo sprendimas dalyje dėl vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra neteisėtas bei priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas ir nesivadovaujant teismų praktika.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo yra neteisėtas bei priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, neatsižvelgiant į teismų praktikÄ .

Dėl Å¡ios priežasties jis yra naikintinas. Skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl maržos dydžio procentais nustatymo, kad jis su mokamomis palÅ«kanomis sudarytų kas mėnesį ne daugiau kaip 3000 Lt ieÅ¡kovės pajamų, yra neteisėtas, nepagrįstas bei priimtas neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad pagal kreditavimo sutartį galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2032 m. kovo 10 d. ir neteisinga ir visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka nustatyti fiksuotÄ palÅ«kanų dydį daugiau nei 20-iai metų į priekį.

Tokia sÄ lyga yra neprotinga, nes po 20-ies metų 3000 Lt, atsižvelgiant į infliacijÄ , gali turėti visiÅ¡kai menkÄ vertę. Gali bÅ«ti tokia situacija, kai atsižvelgiant į rinkos kitimÄ , palÅ«kanų normos kis ir marža sudarys 0 proc., kas visiÅ¡kai prieÅ¡tarautų banko veiklos principams. Esant tokiai ginčijamai sÄ lygai, ateityje galima ir tokia situacija, kai palÅ«kanos ir marža gerokai virÅ¡ys 3000 Lt, tačiau nepaisant rinkos situacijos ieÅ¡kovė privalės mokėti tik tokiÄ nepagrįstai maÅ¾Ä sumÄ .

Be to, tokia sÄ lyga stipriai pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokio dydžio palÅ«kanos, atsižvelgiant į vidutinę rinkoje vyraujančiÄ palÅ«kanų normÄ (vidutinės palÅ«kanų normos yra atsakovo pateiktos į bylÄ ), yra visiÅ¡kai neadekvačios paimto kredito dydžiui. Be to, pažymėtina, kad Bankas nebÅ«tų sudaręs sutarties tokiomis sÄ lygomis, kurių dabar teisme reikalauja ieÅ¡kovė, tad toks Kreditavimo sutarties sÄ lygų primetimas bankui yra ne tik kad neteisėtas, bet ir pažeidžiantis atsakovo, kaip sÄ Å¾iningos ir tinkamai savo sutartinius įsipareigojimus įvykdžiusios Kreditavimo sutarties Å¡alies, interesus.

Toks nelogiÅ¡kas bei nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės reikalavimas sukeltų atsakovui didelių nuostolių. Toks palÅ«kanų dydis yra pernelyg mažas atsižvelgiant į iÅ¡duoto kredito dydį. PalÅ«kanos yra teisėtas atlygis bankui už naudojimÄ si jo iÅ¡duotais pinigais, tad nepagrįstai mažas jų dydis (galimas atvejis, kad ateityje marža sieks 0 proc.) pažeis banko interesus, nes neatitiks pagrindinės palÅ«kanų atliekamos funkcijos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas sukeltų didelių keblumų bankui, nes teismui nustačius tik fiksuotÄ palÅ«kanų dydį litais, bet nenustačius maržos dydžio procentais, bankas kiekvienÄ syk, pasikeitus palÅ«kanų normai ir kas 6 mėn. (kaip tai numato sutartis) perskaičiavus palÅ«kanas, privalės keisti maržos dydį, kad jis su mokamomis palÅ«kanomis sudarytų kas mėnesį ne daugiau kaip 3000 Lt I.

V. pajamų. IeÅ¡kovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas neiÅ¡vardina kokie bÅ«tent buvo jo bendradarbiavimo veiksmai, teismui nepateikta apie tai jokių įrodymų. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad atsakovas ne kartÄ svarstė ieÅ¡kovės problemÄ bei sutiko laukti vėluojamos sumokėti kredito sumos. Tai kad atsakovas kelis kartus kreipėsi su raginimais tinkamai vykdyti sutartį, yra ne geros valios pasireiÅ¡kimas, o automatinis laiÅ¡kų siuntimas iÅ¡ atsakovo sistemos, ir nieko bendro neturi su kompromiso ieÅ¡kojimu.

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė nepriėmė jo siÅ«lomų sÄ lygų bei siekė primesti atsakovui savo sÄ lygas bei jokiais bÅ«dais nenorėjo sutikti su atsakovo siÅ«lomomis kompromisinėmis sÄ lygomis bei atmesdavo bet kokius atsakovo pasiÅ«lymus. Å is atsakovo pasisakymas taip pat yra melagingas bei neparemtas jokiais įrodymais. Atsakovas teigia, kad ekonominių rodiklių blogėjimas buvo prieÅ¡ kurį laikÄ prognozuojamas ekonomistų, todėl ieÅ¡kovė privalėjo numatyti ir įvertinti visÄ rizikÄ ir negali savo sutarties nevykdymo grįsti ekonomine krize.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė nėra profesionalus rinkos dalyvis, turintis ekonominį ar finansinį iÅ¡silavinimÄ , todėl nagrinėti makroekonomikos rodiklius bei prognozuoti pasaulinės ekonominės krizės neprivalo, nes visÄ gyvenimÄ dirbančiam visai kitoje srityje asmeniui tai padaryti praktiÅ¡kai neįmanomama. Atsakovo pareiÅ¡kimas, kad ieÅ¡kovė bando permesti pasekmes, atsiradusias dėl savo pačios nesugebėjimo įvertinti veiklos ir kredito paėmimo rizikos yra neteisingas bei nepagrįstas. Kreditavimo sutartį pasirašė dvi Å¡alys, reiÅ¡kia ir rizikÄ prisiėmė taip pat dvi Å¡alys.

Atsakovas teigia, kad pasiraÅ¡ydama sutartį ieÅ¡kovė sutiko su sutartyje numatytomis kintamosiomis palÅ«kanomis bei jų perskaičiavimo tvarka. Tačiau kito pasirinkimo ieÅ¡kovė neturėjo, nes paklausus banko darbuotojÄ Ä¯forminusį sutartį, fiksuotų palÅ«kanų negalima buvo pasirinkti. IeÅ¡kinyje niekur nėra iÅ¡dėstyta nesÄ moningų, neteisingų bei nepagrįstų reikalavimų, ieÅ¡kovė niekada neatsisakė mokėti kreditÄ , atvirkščiai nuo kreditavimo sutarties paėmimo momento iki dabar kas mėnesį moka įmokas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ daliesBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).    Nustatyta, kad 2007 m. kovo 15 d. tarp ieÅ¡kovės I. V. ir atsakovo AB Parex bankas sudaryta kreditavimo sutartis Nr. BKS/797, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei suteiktas 569 126 696 litų kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui (b. l. 4-15, 1 t.).

Kredito grÄ Å¾inimo terminas numatytas 2032 m. kovo 10 d. bei nustatytas kredito grÄ Å¾inimo metodas – anuitetu, kintamos palÅ«kanos su 2 procentų marža bei VILIBOR, keičiant palÅ«kanas kas Å¡eÅ¡is mėnesius (kredito sutarties specialiosios dalies 2.1.3 ir 2.1.4 punktai). Å iuo metu kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas E. V. laidavimu (b. l. 16 – 18, 1 t.), nupirkto už kreditÄ turto įkeitimu ir buto, esančio V. D. g. 5 – 17, Vilniuje įkeitimu (kredito sutarties specialiosios dalies 4 p.). PasiraÅ¡ius atsakovui ir E. V. laidavimo sutartį, visai kredito sumai palÅ«kanų marža buvo sumažinta iki 1 procento.

     2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, praÅ¡ant kitų sÄ lygų 2 p. numatytÄ laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo terminÄ (2007-12-31) pratęsti iki 2008-04-24, pakeisti kredito valiutÄ iÅ¡ litų į eurus bei kredito grÄ Å¾inimo metodÄ iÅ¡ anuiteto į linijinį (b. l. 19, 50, 1 t.). Minėta laidavimo sutartis patvirtina, jog laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo terminas buvo pratęstas pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ â€“ 2008-04-23.

Atsakovas 2009-05-20 raÅ¡tu Nr. MB4.1-2720 (b. l. 22, 1 t.) ieÅ¡kovę informavo, jog AB PAREX bankas priėmė sprendimÄ leisti pakeisti kredito valiutÄ iÅ¡ litų į eurus pagal kredito sutartį, kai bus įvykdytos nurodytos sÄ lygos: klientui sumokėjus visus priskaičiuotus delspinigius, pradelstas palÅ«kanas bei kredito mokėjimus ir padengus kreditinių kortelių panaudotus kredito limitus, sukauptas palÅ«kanas ir sukauptus delspinigius bei nutraukus kreditinių kortelių sutartis. Taip pat nurodyta, jog banko sprendimu kredito sutarties pakeitimu nustatoma palÅ«kanų norma 6 mėn. LIBOR EUR + 4,5 proc., bei nustatomas sutarties pakeitimo mokestis 210 eurų.

            Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas dėl ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo priėmė sprendimÄ praėjus dviems periodiniams mokėjimams pagal sutartį (2009-04-10 – 3673,79 Lt bei 2009-05-11 – 4012,25 Lt), t. y. pažeidus CK 6.223 str. 3 d. numatytÄ 30 dienų terminÄ , tačiau, kolegijos vertinimu, Å¡is termino praleidimas nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog uždelsimas priimti sprendimÄ iÅ¡ esmės įtakojo ieÅ¡kovės mokumo galimybes pagal sutartį, ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė negalėjo iÅ¡vengti nustatytais terminais mokėti sutarto dydžio įmokas.

Kaip ir nurodė pati ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose bei teikdama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, jos negalėjimÄ vykdyti sutartinius įsipareigojimus sÄ lygojo finansinės padėties pablogėjimas, t. y. darbo užmokesčio sumažėjimas. Taigi, byloje ir yra kilęs ginčas dėl sÄ lygų ir pagrindų buvimo keisti tarp Å¡alių sudarytÄ 2007 m. kovo 15 d. Kreditavimo sutartį Nr. BKS/797, leidžiant pakeisti kredito valiutÄ iÅ¡ litų į eurus ir palÅ«kanų normos nustatymÄ .        Sudarydamos sutartį Å¡alys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iÅ¡ Å¡alių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos Å¡alies interesų savaime prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiÅ¡kia priverstinį įsikiÅ¡imÄ Ä¯ Å¡alių nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė. PrieÅ¡ingas sutarties pakeitimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sÄ lygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį;

2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, Å¡i įstatymo norma sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., CK 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.).       IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindžia CK 6.204 straipsniu, kuriame numatytos iÅ¡imtinės, ekstraordinarinės sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ iÅ¡ esmės apsunkinančios aplinkybės, kurioms apsiradus teismas gali pakeisti sutartį arba atskiras jos sÄ lygas. Esminį sutarties vykdymÄ suvaržančios aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , gali bÅ«ti konstatuojamos tik tokiu atveju, jeigu jos atitinka CK 6.204 str. 2 d. 1-4 p. nurodytus kriterijus, t. y.

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai Å¡aliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, 2) tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, 3) tų aplinkybių nukentėjusioji Å¡alis negali kontroliuoti, 4) nukentėjusioji Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.        Taigi, kaip minėta, sutarčių privalomumo principas nėra absoliutus, teismo sprendimu sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pakeista tik tokiu atveju, jeigu iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, egzistavusios sutarties sudarymo metu, o sutarties vykdymas tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

        Kiekvienu atveju sprendžiant, ar Å¡alių nelygybė yra esminė, ar atsirado esminis sutarties vykdymo suvaržymas, bÅ«tina atsižvelgti į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ : sutarties rūšį, tikslÄ , Å¡alis, verslo, kuriuo užsiima Å¡alys, pobÅ«dį, šalių patirtį versluose, ekonominės krizės poveikį Å¡alims ir pan. Nagrinėjamu atveju yra sudaryta kredito sutartis tarp profesionalaus, Å¡ia veikla užsiimančio juridinio asmens – banko (atsakovas) ir fizinio asmens (ieÅ¡kovo), kaip vartotojo.

Atsakovui, kaip veikiančiam finansinių paslaugų srityje (užsiimančiam kreditų iÅ¡davimu) tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, asmeniui, turinčiam galimybę prognozuoti tiek Å¡alies, tiek pasaulio ekonominę situacijÄ , neabejotinai taikytini didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, negu ieÅ¡kovei, kaip fiziniam asmeniui, kai tuo labiau ji nėra verslininkė ir/ar turintį atitinkamÄ patirtį versle bei turintį atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ . Kiekvienu atveju bankas (atsakovas) suteikdamas kreditÄ asmeniui turi įsitikinti, jog kliento finansinė ir ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus (LR Finansų įstaigos įstatymo 31 str. 3 d. 2 p.) bei vadovautis bendraisiais sutarčių vykdymo principais – bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiÅ¡kesniu bÅ«tų kitai Å¡aliai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl pasikeitusios ekonominės padėties (2008 m. pabaigoje Å¡alyje prasidėjusi itin plataus masto ekonominė krizė) ypač pablogėjo ieÅ¡kovės padėtis ir tuo pačiu ženkliai padidėjo įmokos bankui ir tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai apie atsiradusį esminį sutarties vykdymo suvaržymÄ , pažeidžiantį Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir darantį sutarties vykdymÄ itin sudėtingÄ (CPK 185 str.).

Nurodytos pasikeitusios aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeitė sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrÄ , atitinka CK 6.204 str. nurodytus kriterijus. Pirma, ekonominė krizė prasidėjo 2008 m. pabaigoje, t. y. praėjus metams po kredito sutarties pasiraÅ¡ymo, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovė negalėjo apie jas žinoti (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.). Antra, ieÅ¡kovė negali kontroliuoti ekonominės krizės ir tai objektyviai nuo jos nepriklauso (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.). Trečia, iÅ¡ kredito sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.).

Ketvirta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė ir negalėjo numatyti tokių aplinkybių pasikeitimo, kai tuo tarpu atsakovas turėjo galimybę prognozuoti tokio pobÅ«džio aplinkybių atsiradimÄ (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.).        Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nagrinėjamus teisinius santykius ir nustatė, jog yra teisinis pagrindas keisti kreditavimo sutarties sÄ lygas, tačiau kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kurių pagrindu buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl kreditavimo sÄ lygų pakeitimo, nustatant maržos dydį kartu su mokamomis palÅ«kanomis ne daugiau kaip 3000 Lt ieÅ¡kovės pajamų.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, jog galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2032 m. kovo 10 d. ir Å¡iuo atveju atsižvelgiant į infliacijÄ yra nelogiÅ¡kai nustatyti fiksuotÄ palÅ«kanų dydį daugiau nei dvideÅ¡imčiai metų į priekį, nes vienu atveju galima situacija, kai atsižvelgiant į rinkos kitimÄ , palÅ«kanų normos kis ir marža sudarys 0 proc., kas visiÅ¡kai prieÅ¡tarautų banko veiklos principams, kita vertus, galima ir tokia situacija, kai palÅ«kanos ir marža virÅ¡ytų 3000 Lt, ir neatsižvelgiant į rinkos padėtį, ieÅ¡kovė privalės mokėti nepagrįstai maÅ¾Ä sumÄ , kas visiÅ¡kai neatitikų banko interesų.

CPK 263 str. reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas nevisapusiÅ¡kai ir nepilnai iÅ¡tyrė aplinkybes, kurios yra svarbios kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o pagal byloje esančius įrodymus bylos iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės negalima.

Kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl kreditavimo sÄ lygų pakeitimo iÅ¡ esmės grindžia banko nesÄ Å¾iningais, neteisėtais ir pažeidžiančiais ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių principÄ veiksmais, esmine Å¡alių nelygybe (CK 6.228 str.), iÅ¡ esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis dėl kilusios ekonominės krizės bei gerokai pasikeitusia Å¡alių interesų pusiausvyra (6.204 str.). Todėl Å¡iuo atveju tirtinos ir aplinkybės, susijusios Å¡alių įsipareigojimų disproporcijos dydžio pagal prisiimtas prievoles remiantis CK 6.204 str. kilusios krizės atveju.

Taip pat kolegija pažymi, kad LR bankų įstatymo 4 str. nustato, kad banko Å«kinės komercinės veiklos esmę sudaro teikimas finansinių paslaugų, iÅ¡ kurių pagrindinės yra indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimas, taip pat paskolų teikimas. Å io įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad bankų veikla Lietuvos Respublikoje reglamentuojama taip, kad bankų sistema bÅ«tų stabili, patikima, efektyvi ir saugi. Todėl, be abejo, ieÅ¡kovės reikalavimai dėl kreditavimo sÄ lygų pakeitimo nagrinėti nurodytų įstatyminių normų kontekste, kai tuo labiau atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieÅ¡kinio patenkinimas dėl kreditavimo sÄ lygų pakeitimo sukeltų atsakovui didelių nuostolių, nors kolegija pažymi, jog Å¡iems teiginiams atsakovas pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, tame tarpe ir paaiÅ¡kinimų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, svarstytina, ar praÅ¡omu nustatyti maržos dydžiu keičiant valiutÄ , mokėjimo metodÄ , nebus pažeidžiami kreditoriaus interesai ir ar tokio dydžio palÅ«kanos yra adekvačios paimto kredito dydžiui, taip pat tirtina, ar reikalaujamo dydžio palÅ«kanų nustatymas neprieÅ¡tarauja palÅ«kanų nustatymo mechanizmui bei prasmei. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nurodyta teismo sprendimo dalis dėl pakeistų kreditavimo sutarties sÄ lygų ir perskaičiavimo nesumokėtų palÅ«kanų, delspinigių bei skolos naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Likusioje dalyje, t. y. dėl pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu, apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007-03-15 Kreditavimo sutarties Nr. BKS/797 negaliojančiu konstatavo, jog sprendžiant, ar sutarties Å¡alis tinkamai įgyvendino savo teisę, visų pirma turi bÅ«ti atskleistas tikrasis (ne formalus) Å¡ios teisės turinys, sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principÄ ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimÄ yra iÅ¡imtinis sutarties teisių gynimo bÅ«das, todėl jo taikymui turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas.

Civilinis apyvartos stabilumas, kaip bÅ«tina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra vieÅ¡asis interesas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi bÅ«ti teikiamas sutarties iÅ¡saugojimui, o ne jos nutraukimui. Kaip nustatyta, bankas kreditavimo sutartį nutraukė sutarties 8.2.1 ir 8.2.1.1 p. pagrindu – kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų.

Å iuo atveju bankas pagal kreditavimo sutarties bendros dalies 8.2.1 p. turi teisę ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 d. raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nesikreipdamas į teismÄ nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jei padaromas bent vienas iÅ¡ esminių sutarties pažeidimų, tame tarpe ir nurodytas 8.2.1.1 p. Kaip matyti iÅ¡ banko raÅ¡to (b. l. 78, 1 t.) skola 2009-08-12 sudarė 9124,01 Lt, tame tarpe pradelsta kredito – 3339,70 Lt, nesumokėta palÅ«kanų – 5765,67 Lt, nesumokėta delspinigių – 18,64 Lt, ir sutarties nutraukimo datai 2009-09-21 įsiskolinimas sudarė 560 917,26 Lt (549 475,85 Lt negrÄ Å¾into kredito, 10 302, 87 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 1138,54 Lt nesumokėtų delspinigių).

Todėl, formaliai vertinant Å¡ias sutartines nuostatas ir nustatytas aplinkybes apie kredito gavėjo prievolių nustatytu terminu mokėti įmokas bankui pažeidimÄ , bÅ«tų pagrindas pripažinti buvus pakankamiems pagrindams nutraukti kreditavimo sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kredito gavėjas - fizinis asmuo - sudarė sutartį su banku - kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių, jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, ne su verslu ar profesija susijusiu tikslu, o gyvenamajam bÅ«stui, dėl kurio iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovė yra iÅ¡vykusi dirbti net į užsienį, todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).

Kaip minėta, sutartis yra ilgalaikė, sutarties Å¡alys ekonominiu požiÅ«riu yra nelygios.Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A.

K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č.

K. v. AB „GrigiÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008).             Todėl, kvalifikavus ginčo sutartį vartojimo sutartimi, teismui kyla pareiga atlikti Å¡ios sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolę (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo paminėta, kreditavimo sutarties 8.2.1.1 p. nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais nesumoka bankui kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepaÅ¡alina pažeidimo per 30 dienų nuo banko raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo dienos; 8.2.1 punkte nustatyta, kad bankas turi teisę, ne mažiau kaip pries 15 dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai nesikreipdamas į teismÄ nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grÄ Å¾intų bankui visa negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jei padaromas bent vienas iÅ¡ esminių sutarties pažeidimų.

Atsižvelgdamas į tai, jog kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, kredito terminas yra 25 metai, kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį mokamomis įmokomis, nepavykus pagal vienÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ pakeisti su atsakovu sutarties sÄ lygų, ir ieÅ¡kovei toliau mokant pagal sutartį įmokas, teismas konstatuoja, kad kreditavimo sutarties minėtuose punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl teismas pripažįsta nurodytas sutarties sÄ lygas negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.).

Vertinant tai, kad bankas kreditavimo sutartį nutraukė, vadovaudamasis bÅ«tent Å¡iomis sutarties nuostatomis, vienaÅ¡alis kreditavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimas sugrÄ Å¾inti skolÄ taip pat pripažintini neteisėtais. Nors 2009-09-24 praneÅ¡ime bankas nenurodė, kad sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo, teisėjų kolegija vertina, kad tikslinga pasisakyti dėl ginčo sutarties nutraukimo prielaidų įstatyme nustatytais pagrindais.             Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai sutartis yra pažeista, kita Å¡alis gali prarasti interesÄ tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl leidžia kitai Å¡aliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , taip pat į sutartį pažeidusios Å¡alies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sÄ moningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus.

Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ . VienaÅ¡alis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios Å¡alies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios Å¡alies elgesį – esminį sutarties pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.).Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui bÅ«tų taikytinos Civilinio kodekso 6.217 str. 2 d. nuostatos, bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad kredito gavėjas pareigÄ Ä¯rodyti, jog sutarties pažeidimas buvo neesminis, įvykdė, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kreditavimo terminas labai ilgas – 25 metai, kredito gavėjas prievolių tinkamai negalėjo vykdyti, kaip jau konstatuota dėl pasikeitusios jo mokumo situacijos ir ekonominės krizės padarinių, taip pat dėl nepavykusios galimybės su banku operatyviai spręsti sutarties sÄ lygų pakeitimo, kredito gavėjas net ir nutraukus sutartį, toliau moka didesnę dalį įmokų pagal sutartines nuostatas ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – kolegijos vertinimu, bankas nepakankamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad bankas neturėjo pagrindo kreditavimo sutarties nutraukimui ir pagal įstatymo nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dalyje dėl kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, todėl apeliacinio skundo motyvais Å¡ioje dalyje sprendimÄ keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl nurodytos teismo sprendimo dalies atmestinas.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.n u t a r i a :                Atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.        Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ dalyje dėl kreditavimo sÄ lygų pakeitimo ir perduoti bylÄ Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.       Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

      Kolegijos pirmininkė                                                             Loreta Lipnickienė         Teisėjai                                                                                                    Jadvyga Mardosevič                                                                                                     Henrichas Jaglinskis