T-96-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07370-2012-7

Procesinių sprendimų kategorija: 94.5 (S)

NUTARTIS

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪK „Dobilas“ dėl skolos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pareiškė ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪK „Dobilas“ dėl skolos priteisimo, nurodė, kad 2008-06-01 tarp ADB „Reso Europa“ (dabar - AAS „Gjensidige Baltic“) ir ŽŪK „Dobilas“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis Nr. 001566.

Draudimo sutartyje numatyta draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą – 115000,60 Lt. ŽŪK „Dobilas“ yra žemės ūkio veiklos subjektas, turintis teisę pasinaudoti valstybės parama – dalies (50 proc.) draudimo įmokų kompensavimu iš valstybės specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų. Draudimo sutarties priede Nr. 1 numatyta, kad bendra metinė draudimo įmoka – 115000,60 Lt, tame tarpe 57500,30 Lt iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Draudėjo metinė įmoka – 57500,30 Lt.

Draudėjas ŽŪK „Dobilas“ 50 proc. nekompensuojamą draudimo įmokos dalį, t.y. 57500,30 Lt, draudikui yra sumokėjęs arba ji buvo įskaityta į pagal šią draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas. Nacionalinė mokėjimo agentūra iš jai priklausančios kompensuoti likusios 57500,30 Lt sumos į draudiko sąskaitą yra pervedusi 38410,00 Lt ir yra skolinga ieškovui 19090,30 Lt. Ieškovas dalį skolos – 7200,00 Lt įskaitė į draudėjui pagal draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas, todėl atsakovas ŽŪK „Dobilas“ iš viso yra sumokėjęs 64700,30 Lt, o atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra – 38410,00 Lt. Ieškovas teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 11890,30 Lt skolą, iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo ŽŪK „Dobilas“ 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-31 atsiliepime nurodė, kad draudimo įmokų kompensavimas yra viena iš valstybės paramos priemonių, teikiamų pagal LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą ir LR žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintas Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisykles (toliau - Taisyklės). Tarp paramos gavėjo atsakovo ŽŪK „Dobilas“ ir draudimo bendrovės susiformavo draudimo prievoliniai santykiai, o tarp paramos gavėjo ir Agentūros – paramos skyrimo teisiniai santykiai. Agentūros ir ieškovo draudimo prievoliniai santykiai nesaisto. LR CK normos, reglamentuojančios draudimo teisinius santykius, Agentūros atžvilgiu netaikytinos, kadangi juos reglamentuoja specialus LR Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas bei Taisyklės. Todėl ieškovas iš Agentūros neturi jokio pagrindo reikalauti skolos pagal CK 6.1004 straipsnį. ŽŪK „Dobilas“ nevykdant Taisyklėse nustatytų įsipareigojimų ar neatitinkant reikalavimų jis netenka teisės į dalies draudimo įmokų kompensavimą, todėl visas įmokas pagal draudimo sutartis, sudarytas su ieškovu, privalo sumokėti patys žemės ūkio veiklos subjektai. Atsakovo teigimu draudimo įmokų mokėjimas į draudimo įmonių sąskaitas pagal Taisyklių reikalavimus yra žemės ūkio subjektams teikiamos paramos administravimas, o ne žemės ūkio subjektų prisiimtų prievolių draudimo įmonėms parėmimas. Parama teikiama kompensuojant patirtas išlaidas, o ne Agentūros lėšomis apdraudžiant paramos gavėjų nuosavybės teise valdomą turtą. Agentūra patikrino paramos gavėjus, kurie buvo sudarę sutartis su ieškovu ir nustatė, jog ŽŪK „Dobilas“ neatitiko Taisyklių 1 ir 2 punktuose nurodytų paramos gavimo sąlygų, todėl buvo priimti Agentūros direktoriaus įsakymai dėl paramos nemokėjimo ir dėl netinkamų pagalbos gavėjų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-02-28 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-1253/2012 pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurinė lapė“, uždarajai akcinei bendrovei „Rosideta“, žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ dėl paramos grąžinimo pasisakė, kad Taisyklių reglamentuojami kompensacijos (paramos gavėjams) suteikimo būdai ir pareiškėjo (šią paramą administruojančios institucijos), atsakovo (Taisyklių taikymo požiūriu draudimo įmonės) bei trečiųjų suinteresuotų asmenų (santykiuose su pareiškėju – nurodytos paramos gavėjų, o santykiuose su atsakovu – draudėjų) vaidmuo tokios kompensacijos mokėjimo procese leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad aptariamos paramos mokėjimas ir jo ypatumai, nustatyti Taisyklių, yra viešojo administravimo procesas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas kreipėsi su prašymu išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismo teigimu ginčas laikytinas administraciniu ginču, kuris teismo turi būti sprendžiamas pagal ABTĮ nustatytas taisykles. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 4 punktą administraciniai teismai, taip pat sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas ne tik viešojo administravimo subjektui, bet ir ŽŪK „Dobilas“, o kilęs ginčas pagal ieškovo ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą turi ir civilinės teisės reguliuojamų santykių požymių. Kilus abejonėms, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Ginčas yra kilęs dėl atsakovo – Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų dalies draudimo įmokų, kurios ŽŪK „Dobilas“ sudarius draudimo sutartį, turėjo būti tiesiogiai pervedamos draudimo įmonei, nesumokėjimo. Taigi ieškovas (draudimo įmonė) nagrinėjamu atveju reikalavimus reiškia Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip viešojo administravimo subjektui, o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl minėtos draudimo įmokos kompensacijos mokėjimo tvarkos ir pagrindų yra reguliuojami specialaus teisės akto – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintomis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Taisyklių nustatytą aptariamos paramos mokėjimo tvarką ir ypatumus, sprendžia, kad nagrinėjamas ginčas pagal savo esmę kvalifikuojamas administraciniu ginču.

Aplinkybė, kad ieškovas reikalavimus dėl skolos grąžinimo reiškia solidariai ir ŽŪK „Dobilas“, bylos rūšinio teismingumo nekeičia.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, ŽŪK „Dobilas“ dėl skolos priteisimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Janina Stripeikienė

Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys