aed28c62-2d94-4db0-8368-0a8df2ea23eb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-321-585/2021 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00007-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.12 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės TikniÅ«tės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Statau PATS“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-353-368/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Statau PATS“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. B. individuali įmonė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statau PATS“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. A. 46 011,20 Eur skolÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad žodinio susitarimo pagrindu 2019 metais tiekė atsakovui G. A. įvairias statybines medžiagas kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – kotedžai), statybai. Medžiagas priimdavo statybas vykdęs rangovas trečiasis asmuo A. B. individuali įmonė (toliau – IÄ®). IeÅ¡kovė Å¡ios įmonės vadovu pasitikėjo ir sutarties dėl produkcijos pirkimo–pardavimo nesudarė. Atsakovas ketino įsigyti prekių už 120 000 Eur. IeÅ¡kovė 2019 m. liepos mėn. atsakovui nurodė, kad negali tiekti daugiau prekių, nesant atsiskaitymo už jau pateiktas prekes ir paprašė atsiskaityti už parduotas prekes. IeÅ¡kovė 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 46 011,20 Eur sumai. Å ioje sÄ skaitoje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas 2019 m. rugsėjo 3 d. Atsakovas iki Å¡iol neatsiskaitė su ieÅ¡kove.

3. IeÅ¡kovė teigimu, pradėjus reikalauti atsiskaitymo už gautÄ produkcijÄ , atsakovas nurodė, kad sÄ skaitos turi bÅ«ti pateiktos ne jam, bet kotedžų savininkei J. J.. Be to, atsakovas pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kove tarėsi ne dėl produkcijos pirkimo, bet dėl mainų, t. y. buvo sutarta, kad už patiektÄ produkcijÄ ieÅ¡kovė galės įsigyti butÄ pastatytame kotedže. Jokio susitarimo dėl mainų nebuvo, todėl atsakovas privalo atlyginti 46 011,20 Eur dydžio įsiskolinimÄ už patiektas prekes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas G. A. neneigia, jog, turėdamas J. J. įgaliojimÄ , 2019 metais tarėsi su ieÅ¡kovės atstovu T. J., tuo metu dirbusiu ieÅ¡kovės įmonėje plėtros vadovu, dėl statybinių medžiagų tiekimo statomiems kotedžams, tačiau produkcija buvo pateikta ne jam, bet statybas vykdžiusiam rangovui trečiajam asmeniui A. B. IÄ®. Atsakovas nurodė, kad su T. J. tarėsi dėl mainų, t. y. buvo sutarta, kad už patiektÄ produkcijÄ ieÅ¡kovė galės įsigyti butÄ pastatytame kotedže, o ieÅ¡kovei nutraukus produkcijos tiekimÄ , pasibaigė ir ginčo Å¡alių bendradarbiavimas statant minėtus kotedžus.

6. Liudytojas T. J. patvirtino atsakovo G. A. teiginius dėl statybinių medžiagų tiekimo kotedžų statybai. Minėtas liudytojas nurodė, kad raštu sutarties dėl produkcijos pirkimo–pardavimo nesudarė, nes visiškai pasitikėjo statybas vykdžiusiu rangovu trečiuoju asmeniu A. B. IĮ, kadangi su jos savininku A. B. bendravo daugiau nei 15 metų, vykdant įvairius statybos darbus.

7. Teismas nustatė, kad minėtų kotedžų statytoja buvo J. J., kuri įgaliojo atsakovÄ G. A. prižiÅ«rėti vykdomas statybas, pasirÅ«pinti statybinių medžiagų gavimu vykdomai statybai. Teismas sprendė, kad, esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės teiginiai, jog 46 011,20 Eur dydžio padaryta žala atsirado dėl atsakovo G. A. kaltės ir neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti, nes atsakovas nebuvo statomų kotedžų savininkas, su ieÅ¡kove jokių produkcijos pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarė, jokios produkcijos negavo ir nepriėmė, jokių dokumentų dėl produkcijos gavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės nepasirašė. IeÅ¡kovė, atsakovas bei liudytojas T. J. teisme nurodė, kad statybines medžiagas gavo statybas vykdęs rangovas trečiasis asmuo A. B. IÄ®, kuri taip pat tvirtina gavusi ieÅ¡kovės tiektas medžiagas statybos darbų atlikimui.

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama sumokėti pinigus už prekes, turėjo įrodyti tokiÄ jos teisę sukuriantį juridinį faktÄ , t. y. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktÄ , o to neįrodžiusi, neturi pagrindo reikalauti sumokėti pinigų už prekes. IeÅ¡kovė yra verslininkė, todėl teigdama, kad ketino parduoti prekes atsakovui, neabejotinai turėjo galimybę Å¡iuos ketinimus tinkamai įforminti, o to nedarydama, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ .

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo G. A. civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų taikymo sÄ lygų nėra, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Statau PATS“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nusprendė dėl J. J., kuri nebuvo įtraukta į bylÄ , materialinių teisių ir pareigų. Teismas, remdamasis nenuosekliais atsakovo paaiÅ¡kinimais, konstatavo, kad atsakovas, taręsis su ieÅ¡kove dėl prekių tiekimo kotedžų statybai, veikė J. J. vardu ir interesais. Pati J. J. dėl Å¡ių aplinkybių teisme nebuvo iÅ¡klausyta. 10.2. Teismas neteisingai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas veikė J.

J. vardu bei interesais ir savo vardu jokių susitarimų nesudarė. IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad susitarimas dėl prekių tiekimo vyko bÅ«tent tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, kuris nei tuo metu, nei vėliau – gaudamas prekes, vengdamas atsiskaityti už prekes, teikdamas teismui procesinius dokumentus (atsiliepimÄ ir triplikÄ ), nei karto nenurodė, kad prekės buvo teikiamos ne jo, o kito asmens nuosavybėn. 10.3. Teismas nepagrįstai byloje taikė ne pirkimÄ â€“pardavimÄ , o civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Teismas klaidingai nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo prašė priteisti žalos atlyginimÄ , todėl neteisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius. 10.4. Byloje yra surinkti įrodymai, kurie patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje yra įrodyta, kad susitarimÄ dėl prekių tiekimo su ieÅ¡kove sudarė bÅ«tent atsakovas. IeÅ¡kovės tiekiamas prekes gavo atsakovas per trečiÄ jį asmenį A. B. IÄ®. IeÅ¡kovė su atsakovu tarėsi bÅ«tent dėl prekių pirkimo–pardavimo. 10.5.

Yra pagrindas apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bÅ«tina žodinio posėdžio metu apklausti trečiojo asmens atstovÄ A. B. ir J. J.. Å ie asmenys patvirtins, kad prekės buvo tiekiamos pagal ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimÄ ir jas per trečiÄ jį asmenį gavo atsakovas.

11. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 11.1. Atsakovas nenurodo, kokia konkreti J. J. teisė ar pareiga sprendimu buvo nustatyta. Teismo sprendimu niekaip nėra modifikuota J. J. teisinė padėtis, t. y. nebuvo nustatytos, pakeistos, pripažintos ar panaikintos jos materialiosios teisės ar pareigos. 11.2. IeÅ¡kovė tvirtina, kad ji su atsakovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau iÅ¡ jos pateiktų duomenų matyti, kad ji pirko pati prekes pirko brangiau, nei jas pardavė atsakovui, kas yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bei prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens – ieÅ¡kovės veiklos tikslui ir verslo praktikai. 11.3.

IÅ¡ankstinė sÄ skaita, tuo labiau ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡yta vienaÅ¡aliÅ¡kai (ir nepatvirtinta asmens, kuriam ji adresuota) negali patvirtinti pirkimo–pardavimo teisinių santykių, IeÅ¡kovė jokiam konkrečiam prekių vežimui nepateikė ir nė vienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. 11.4. IeÅ¡kovė, tvirtindama, kad teismas neteisingai sprendė, jog tarp ieÅ¡kovės bei atsakovo nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, remiasi trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, pateiktais teismui ir duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Tačiau trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, irgi įrodo, kad atsakovas su ieÅ¡kove niekada nesitarė dėl statybinių medžiagų pirkimo ir, kad atsakovas sumokės ieÅ¡kovei už statybines medžiagas pinigais. 11.5. Tai, kad teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ , nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ , vertino, ar tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, bei, vertindamas įrodymų visumÄ , konstatavo, jog atsakovas su ieÅ¡kove jokių produkcijos pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarė, jokios produkcijos negavo ir nepriėmė, jokių dokumentų dėl produkcijos gavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės nepasirašė. 11.6.

Ieškovė nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 13. Apeliantė skunde pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurį motyvuoja bÅ«tinybe byloje apklausti trečiojo asmens atstovÄ A.

B. ir kotedžų savininkę J. J..

14. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Taigi bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

16. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl teismas apeliantės praÅ¡ymo netenkina. Papildomai pažymėtina, kad dėl Å¡ioje byloje kolegijos priimamo procesinio sprendimo pobÅ«džio (bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui) žodinė apeliantės nurodytų asmenų apklausa apeliacinės instancijos teisme nėra tikslinga.

Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo 17. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui G. A., kuriuo prašė priteisti 46 011,20 Eur skolÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliantė ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, kad žodinio susitarimo pagrindu 2019 metais tiekė atsakovui G. A. įvairias statybines medžiagas kotedžų statybai, kurias priėmė kotedžų statybÄ vykdęs rangovas trečiasis asmuo A.

B. IÄ®. Apeliantė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovui 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 46 011,20 Eur sumai, tačiau atsakovas jos nustatytu terminu neapmokėjo.

18. Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, motyvuodamas, kad jis nėra kotedžų, kuriems buvo tiekiamos statybinės medžiagos, savininkas. Atsakovo teigimu, jis yra kotedžų savininkės J. J. įgaliotas asmuo. Atsakovas nurodė, kad su apeliantės atstovu T. J. buvo susitarta ne dėl produkcijos pirkimo, bet dėl mainų, t. y. buvo sutarta, kad už patiektÄ produkcijÄ apeliantė galės įsigyti butÄ pastatytame kotedže, tačiau apeliantė mainų susitarimo nevykdė, nutraukė statybinių medžiagų tiekimÄ ir pareikalavo atsiskaityti už patiektÄ produkcijÄ .

19. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieÅ¡taraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rÅ«Å¡ių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties Å¡alių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrÄ jį turinį, nustačius, kas yra sutarties Å¡alys, ir tikrÄ jÄ jų valiÄ â€“ kokias tarpusavio teises ir pareigas Å¡alys prisiėmė tarpusavio susitarimu, Å¡iuo aspektu neturi esminės reikÅ¡mės tai, kaip Å¡alys sutartį pavadino.

Tuo atveju, kai faktinis sutarties turinys – Å¡alių tarpusavio įsipareigojimai – atitinka įstatyme apibrėžtÄ tam tikros sutarties turinį, sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti taikomi materialiniai įstatymai reglamentuojantys tuos sutartinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

20. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė medžiagas kotedžams tiekė žodinio susitarimo pagrindu, tačiau bylos Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina, koks buvo Å¡io susitarimo turinys. Apeliantė byloje įrodinėjo tarp Å¡alių susiklosčiusius pirkimo–pardavimo santykius, tuo tarpu atsakovas teigė, kad buvo sudaryta mainų sutartis. Be to, atsakovo teigimu, jis nėra mainų sutarties Å¡alis, kadangi susitarimÄ apeliantė sudarė su kotedžų savininke J. J., o atsakovas veikė tik J. J. jam iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė, praÅ¡ydama sumokėti pinigus už prekes, turėjo įrodyti tokiÄ jos teisę sukuriantį juridinį faktÄ , t. y., pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktÄ , o to neįrodžiusi, neturi pagrindo reikalauti sumokėti pinigus už prekes. Tačiau teismas, nustatęs, kad Å¡alys buvo sudariusios žodinį susitarimÄ dėl prekių tiekimo, ne tik netyrė jo turinio, bet ir nesiaiÅ¡kino, kas buvo tikrosios Å¡io susitarimo Å¡alys. Byloje esantis VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad kotedžų savininkė yra J. J., atsakovas teigė, kad susitarimas buvo sudarytas su ja, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių netyrė, J. J. byloje apklausta nebuvo.

22. Nustatant Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių sudarytos sutarties aiÅ¡kinimas, sutarties dalyko nustatymas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

23. Kasacinis teismas yra suformavęs iÅ¡samiÄ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių praktikÄ , kai aiÅ¡kinamos sutartys, sudarytos raÅ¡ytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiÅ¡kinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tik formaliai pripažino, kad apeliantė neįrodė tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių, tačiau visapusiÅ¡kai neįvertino faktiÅ¡kai susiklosčiusios situacijos, nekvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu apeliantė tiekė kotedžams statybines medžiagas, už kurias iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Byloje nėra ginčo, kad statybinės medžiagos kotedžams buvo tiekiamos ir trečiojo asmens A.

B. IÄ® priimtos. Nekvalifikavus tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, neiÅ¡siaiÅ¡kinus sutarties turinio, nėra galimybės nustatyti, ar sutartiniai įsipareigojimai buvo pažeisti. Teismas taip pat neiÅ¡klausė kotedžų savininkės J. J., kuriÄ atsakovas laikė susitarimo Å¡alimi, paaiÅ¡kinimų, todėl iÅ¡vadas padarė neatskleidęs bylos esmės. Be to, teismas, konstatavęs, kad apeliantė neįrodė tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių, sprendė klausimÄ dėl žalos atlyginimo, nors toks reikalavimas byloje apskritai nebuvo pareikÅ¡tas.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių mastas lemia, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių – nekvalifikavo šalis siejusių teisinių santykių ir nesiaiškino, kokio susitarimo pagrindu apeliantė tiekė statybines medžiagas statomiems kotedžams bei kas buvo šio susitarimo šalys.

Tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesÄ bÅ«tina pakartoti. Å ioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismÄ ir vykdo jo funkcijas, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos Å¡alių teisę į antrÄ teisminę instancijÄ â€“ apeliacijÄ .

Dėl bylos procesinės baigties 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neiÅ¡nagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, apskųstas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastÄ bei pobÅ«dį bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Nusprendus, kad yra pagrindas bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimų dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Romualda Janovičienė Agnė TikniÅ«tė Vytautas Zelianka